Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 galimi, prie naujuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta neatlikta bausmė pagal 2009 m. lapkričio 11 d. Klaipėdos apygardos teismo baudžiamąjį įsakymą ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams ir 4468,49 euro bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, 6 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant V. S. bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per vienerius metus nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti UAB (duomenys neskelbtini) padarytą turtinę 6069,64 euro žalą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. S. nuteistas už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą, t. y., V. S., 2019 m. balandžio 12 d. neterminuota darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vairuotojo tarnybinės komandiruotės“ nuvykęs į Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę UAB (duomenys neskelbtini) pristatyti bendrovės įsigytų ir jam patikėtų transporto priemonių, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. iš įmonės (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), paėmęs jam patikėtą transporto priemonę – vilkiką DAF XF 105, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), neperdavė jo UAB (duomenys neskelbtini) ir taip jį pasisavino, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 6069,64 euro turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė Asta Mačernytė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir V. S. išteisinti.

7. Teismo posėdyje prokuroras Aivaras Velutis prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo V. S. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 1 dalį, pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką tiesiogine tyčia, paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, atidedant vykdymą 1 (vieneriems) metams, likusios nuosprendžio dalies nekeisti, išskyrus civilinio ieškinio dydį, jei bus nustatyta, kad skirtumai nuosprendžio dėstomojoje ir rezoliucinėje dalyje atsirado dėl aritmetinės klaidos, susijusios su valiutų kursu.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmestinas, tačiau skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

11. Pažymėtina, jog baudžiamojo įstatymo paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis). Kartu pažymėtina, kad viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų yra tai, jog asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jei jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad tik nustačius aplinkybes, atitinkančias konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos sudėtį sudarančius požymius, asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė.

12. Kaip matyti iš bylos duomenų, ši baudžiamoji byla į Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus buvo perduota su kaltinamuoju aktu V. S. kaltinant padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, V. S. nuteisė už tai, kad jis, būdamas 2019 m. balandžio 12 d. neterminuota darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 18 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vairuotojo tarnybinės komandiruotės“ nuvykęs į Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę UAB (duomenys neskelbtini) pristatyti bendrovės įsigytų ir jam patikėtų transporto priemonių, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 26 d. iki 2019 m. rugjūčio 6 d. iš įmonės (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), paėmęs jam patikėtą transporto priemonę – vilkiką DAF XF 105, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), neperdavė jo UAB (duomenys neskelbtini) ir taip jį pasisavino, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 6069,64 euro turtinę žalą.

13. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme prokuroras 2022 m. sausio 21 d. pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, prašo pakeisti kaltinimu inkriminuotas aplinkybes ir jo kvalifikavimą, nurodant, kad V. S. išvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, t. y. jis, būdamas 2019 m. balandžio 12 d. neterminuota darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, nuvykęs į Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę pristatyti UAB (duomenys neskelbtini) įsigytų ir jam patikėtų transporto priemonių, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 26 d. iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. iš įmonės (duomenys neskelbtini) buveinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), paėmęs jam patikėtą transporto priemonę – vilkiką DAF XF 105, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), jo UAB (duomenys neskelbtini) neperdavė, o tyčia paliko be priežiūros ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje nesaugomą ir todėl prarado, tokiu būdu iššvaistydamas svetimą turtą ir padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 6069,64 Eur turtinę žalą.

14. Teisėjų kolegija nutarė byloje atlikti įrodymų tyrimą, iškviesti į posėdį ir apklausti nuteistąjį V. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) vadovą R. Š.. Teismo posėdyje, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas įspėjo nuteistąjį apie kaltinimo keitimo galimybę, kaip savo prašyme dėl kaltinimo pakeitimo nurodė prokuroras. Nuteistasis V. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad pripažįsta savo kaltę, jog paliko vilkiką be priežiūros.

15. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar savo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322-1073/2019). Turto pasisavinimo subjektas – specialusis, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai dėl turto (turtinės teisės) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-1073/2019).

19. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagal BK 184 straipsnio 1 dalį dėl turto iššvaistymo nebuvo inkriminuota. Kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gautas prokuroro prašymas dėl kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo bei kaltinamojo veikos inkriminavimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (BPK 256 straipsnis), todėl teisėjų kolegija sprendžia dėl veikos perkvalifikavimo pagal šį straipsnį.

21. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami bylą nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-1/2014, 2K-526/2014, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-42-942/2016 ir kt.).

22. Kaip jau minėta anksčiau, nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji ir subjektyvieji požymiai) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tam, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta turto pasisavinimu ar turto iššvaistymu, būtina nustatyti minėtų požymių visumą.

23. Pažymėtina, jog nors V. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, jog vilkiką pasisavino, tačiau tai patvirtinančių duomenų nėra nustatyta. Iš 2019 m. balandžio 12 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. S. nuo 2019 m. balandžio 15 d. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju (t. 1, b. l. 91–92). Vadovaujantis 2019 m. liepos 19 d. įsakymu „Dėl vairuotojo tarnybinės komandiruotės“ Nr. (duomenys neskelbtini), V. S. buvo komandiruojamas nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2019 rugpjūčio 31 d. į Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę. Komandiruotės tikslas buvo komercinis, t. y. įsigytų transporto priemonių gabenimas į Lietuvą iš Anglijos įmonių. Jam buvo išduota (duomenys neskelbtini) kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 54). Iš ikiteisminio tyrimo metu V. S. duotų parodymų nustatyta, kad 2019 metų vasarą jis važiavo į Airiją parvežti UAB (duomenys neskelbtini) įsigyto automobilio. Prieš išvykstant į Airiją, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. Š. jam davė kuro ir banko korteles. Nurodo, kad nuvykęs į Airiją paėmė aukcione nupirktą automobilį, juo persikėlė į Angliją ir, pavažiavus apie 100 km, transporto priemonė visiškai sugedo. Teigia, kad R. Š. liepė laukti Anglijoje ir V. S. apsistojo pas R. Š. pažįstamą, kurį šis jam nurodė. Po maždaug penkių ar šešių dienų R. Š. liepė važiuoti paimti kitos mašinos. Į tą vietą jį nuvežė R. Š. pažįstamas, kuris nupirko automobilį, sumokėdamas grynaisiais pinigais, ir jį jam perdavė. R. Š. nurodydavo, iš kur reikia paimti krovinį. V. S. priekabas nuveždavo į uostą, iš kur jos buvo plukdomos į Lietuvą. V. S. kilo įtarimas, kad kroviniai gali būti vogti, nes prekės buvo kraunamos neaiškiose vietose, tokiose kaip miškai, atvežamos lengvosiomis mašinomis, krovinius atveždavo lietuviai. Nurodo, kad parašė R. Š. žinutę, kad palieka automobilį ir važiuoja namo. Paliko automobilį nesaugomoje aikštelėje, nes neturėjo galimybės automobilio palikti saugomoje aikštelėje, kadangi R. Š. jam nepervedė jokių pinigų. V. S. ikiteisminio tyrimo metu pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuotos nurodomos Jungtinėje Karalystėje palikto sunkvežimio DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), koordinatės (t. 1, b. l. 124–126).

24. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo pavesti kaltinančiajai institucijai surinkti duomenis apie tai, ar atsakingos Prancūzijos institucijos turi žinių apie Prancūzijoje paliktą transporto priemonę. Kaip jau minėta, apklausos metu V. S. tvirtino, jog vilkiką paliko Anglijoje nesaugomoje aikštelėje, net pateikė nuotraukas su koordinatėmis. Tačiau Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašte užfiksuota, kad iš (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų gauta informacija apie tai, kad vilkikas pagal nurodytas koordinates nerastas. Rašte nurodyta, kad ten yra pėsčiųjų takas ir nėra galimybės įvažiuoti automobiliui, šalia esanti automobilių statymo vieta yra per maža, kad būtų galima pastatyti didelę transporto priemonę (t. 1, b. l. 132). Be to, iš 2020 m. gegužės 7 d. UAB (duomenys neskelbtini) pranešimo nustatyta, kad vietą pagal V. S. pateiktas koordinates, kurioje V. S. nurodė palikęs sunkvežimį DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Š. prašymu patikrino jo pažįstami asmenys, gyvenantys Jungtinėje Karalystėje, tačiau vilkiko toje vietoje nerado (t. 1. b. l. 98). Iš 2020 m. birželio 22 d. papildomo V. S. apklausos protokolo nustatyta, kad jis parodė, jog automobiliu DAF iš Anglijos persikėlė į Prancūziją, į (duomenys neskelbtini) uostą, tačiau tikslios datos nepamena. Vilkiką paliko miesto pramoninėje zonoje netoli uosto, raktelius paliko po automobilio kapotu. Tai, jog V. S. paliko vilkiką ne Anglijoje, kaip nurodė pirminėje apklausoje, tačiau kartu su vilkiku persikėlė į Prancūziją, patvirtina ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pateikta informacija, iš kurios matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. 23.00 val. Lietuvos Respublikos pilietis S. automobiliu, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko iš (duomenys neskelbtini) į Prancūziją ir atvyko į (duomenys neskelbtini). Bilietų užsakymas buvo vykdomas atsiskaitant grynaisiais pinigais, nesinaudojant asmenine paskyra (t. 2, b. l. 101). Pažymėtina, kad V. S. ne kartą keitė savo parodymus dėl minėto vilkiko būvimo vietos, taip trukdydamas ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustatyti tikslią vilkiko būvimo vietą. Tačiau nėra duomenų, kad V. S. vilkiką būtų pasisavinęs. Kaip jau minėta, teismo posėdžio metu nuteistasis V. S. parodė, kad prisipažįsta savo kaltę, jog paliko vilkiką be priežiūros.

25. Įvertinęs nagrinėjamojoje byloje surinktus duomenis, teismas nusprendžia, kad kaltinamasis V. S. savo veiksmais padarė UAB (duomenys neskelbtini) žalą, tačiau aptartų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad apeliantas jo žinioje buvusį įmonės turtą pasisavino. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti, jog V. S. pasisavino jam patikėtą turtą, reikia įrodyti, kad jis siekė minėtą turtą paversti nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Šiuo atveju nėra pakankamai duomenų, kad V. S. siekė turtą paversti nuosavu, siekdamas naudos turto savininko sąskaita. V. S. veiksmai atitinka turto iššvaistymo sudėtį. Apeliantui, kuris veikos padarymu metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, buvo patikėtas turtas – vilkikas DAF XF 105, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Šį patikėtą turtą V. S. paliko nenustatytoje vietoje, savo veiksmais padarydamas žalą UAB (duomenys neskelbtini). Surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog V. S. veikė tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė, kad palieka be priežiūros jam patikėtą svetimą turtą, numatė, kad dėl šių veiksmų savininkui padarys turtinės žalos, ir norėjo taip veikti.

26. V. S. apie galimą veikos kvalifikavimą pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį, nei nurodyta kaltinamajame akte, buvo pranešta, suteikta laiko pasiruošti gynybai ir galimybė duoti parodymus.

27. Apibendrindama išdėstytus argumentus bei motyvus, kolegija daro išvadą, kad byloje surinkti duomenys nėra pakankami nuteistojo V. S. kaltei dėl turto pasisavinimo įrodyti. Todėl nėra pagrindo nuteistojo veiksmus, paėmus jam patikėtą transporto priemonę – vilkiką, neperdavus jo UAB (duomenys neskelbtini), paliekant be priežiūros ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje nesaugomą ir todėl praradus, kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį kaip turto pasisavinimą. Šiuo atveju V. S. veiksmai atitinka BK 184 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Esant tokių aplinkybių visumai, skundžiamas teismo nuosprendis V. S. keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu, jo veiksmai iš BK 183 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojami pagal BK 184 straipsnio 1 dalį.

29. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, V. S. pripažįstant kaltu pagal švelnesnę to paties baudžiamojo įstatymo, pagal kurį jam buvo reiškiamas kaltinimas, dalį, jo teisė į gynybą ir teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, pažeista nebuvo. Jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nebuvo pakeistos iš esmės skirtingomis nuo nurodytųjų kaltinime. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, V. S. bei jo gynėjai, taip pat kitiems proceso dalyviams BPK 256 straipsnio 2, 3 dalių tvarka buvo iš anksto pranešta apie galimą V. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 184 straipsnio 1 dalį. V. S. apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas, tiek jis, tiek gynėjas turėjo galimybę pasisakyti dėl prokuroro prašymo.

30. Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

31. Perkvalifikavus V. S. nusikalstamą veiką iš BK 183 straipsnio 1 dalies į BK 184 straipsnio 1 dalį, iš naujo spręstinas bausmės skyrimo klausimas.

32. BK 54 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Skirdama V. S. bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ši nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, daug kartų baustas už administracinių nusižengimų padarymą, paskirtų baudų nemoka, yra teistas. Pažymėtina, kad 2009 m. lapkričio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neįvykdė, paskirta bauda nėra sumokėta. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslai šiuo atveju nebuvo pasiekti.

33. Nuteistasis V. S. nurodo, kad tai, jog jis turi du nepilnamečius vaikus, sugyventinę, vienas nepilnametis vaikas yra neįgalus, o darbo užmokestis yra vienintelis šeimos pajamų šaltinis, turi būti vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Sprendžiant nuteistajam paskirtos bausmės švelninimo klausimą pažymėtina ir tai, kad, darydamas nusikalstamą veiką, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl jam paskirtos bausmės patiriami nepatogumai yra adekvatus padaryto nusikaltimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistojo asmeniniai interesai vis tik negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso tinkamai, t. y. proporcingai jo padarytai nusikalstamai veikai, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

34. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir kad pakanka paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

35. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, teisėjų kolegijos nuomone, bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti V. S. paskiriant artimą vidurkiui įstatymo už padarytą veiką numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę ir atidedant jos vykdymą 1 (vieneriems) metams.

Dėl civilinio ieškinio

36. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skiriasi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje ir rezoliucinėje dalyje nurodytos sumos, t. y. aprašomojoje dalyje nurodoma, kad civiliniam ieškovui priteistina 6069,94 Eur, tačiau rezoliucinėje dalyje apeliantui nurodoma sumokėti 6120,37 Eur. Pažymėtina, kad Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi nutarė 2021 m. spalio 21 nuosprendyje (rezoliucinėje dalyje) ištaisyti rašymo apsirikimą, nurodant, kad V. S. įpareigojamas bausmės vykdymo atidėjimo metu per vienerius metus nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti UAB (duomenys neskelbtini) padarytą turtinę 6069,64 euro žalą. Dėl žalos dydžio šioje byloje ginčo nėra. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis nurodė, kad civilinį ieškinį pripažįsta.

37. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžiu nurodyta per vienerius metus nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti UAB (duomenys neskelbtini) padarytą turtinę 6069,64 euro žalą. Apeliaciniame skunde pažymima, kad darbo užmokestis yra vienintelis pragyvenimo šaltinis jam ir jo šeimai, t. y. dviem nepilnamečiams vaikams. Kaip nustatyta iš medicinos dokumentų išrašo, vienam vaikui nustatyti psichikos raidos sutrikimai. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes ir padarytos žalos dydį, teisėjų kolegija nusprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas pakeisti nuosprendžio dalį, kuria V. S. įpareigotas per vienerius metus nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti UAB (duomenys neskelbtini) padarytą 6069,64 euro turtinę žalą, nustatant, kad V. S. įpareigojamas per dvejus metus nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti UAB (duomenys neskelbtini) padarytą 6069,64 euro turtinę žalą.

Dėl proceso išlaidų

38. Atsiliepimu į nuteistojo V. S. apeliacinį skundą civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovė advokatė Diana Navickienė prašo priteisti iš nuteistojo V. S. turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paslaugoms apmokėti. Advokatė pateikė 2021 m. gruodžio 1 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir 2021 m. gruodžio 27 d. mokėjimo nurodymą (t. 3, b. l. 150–151), iš kurių matyti, kad civilinė ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo atstovei advokatei Dianai Navickienei 800 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir atstovavimą Klaipėdos apygardos teisme.

39. Pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso įstatymas numato nukentėjusiojo teisę bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu turėti atstovą, kad proceso metu visapusiškai būtų ginamos ir užtikrinamos jo teisės bei teisėti interesai. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-174/2014, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.). Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-152-303/2017).

40. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nusprendė apeliacinio skundo netenkinti, pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Nuteistojo V. S. apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai liečiantys civilinės ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) interesus (apeliaciniame skunde buvo ginčijama nuteistojo V. S. kaltė), todėl akivaizdu, jog dėl šios priežasties UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į advokatę dėl teisinės pagalbos.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą (nedidelės apimties – viena nusikalstama veika, vienas nuteistasis, bylą sudaro 3 tomai), posėdžių apeliacinės instancijos teisme skaičių (vyko du teismo posėdžiai), atstovės darbo ginant nukentėjusiosios interesus sąnaudas (advokatė Diana Navickienė atstovavo civilinei ieškovei tik apeliacinės instancijos teisme, todėl reikėjo didesnių jos laiko sąnaudų paruošti atsiliepimą, advokatė apeliacinės instancijos teismo posėdyje 2022 m. sausio 13 d. dalyvavo vaizdo konferencijos būdu, 2022 m. vasario 3 d. dalyvavo teismo posėdyje, buvo atliekamas įrodymų tyrimas), parengto atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį (8 lapai), nusprendžia, kad civilinės ieškovės turėtos išlaidos ir prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma – 800 Eur yra pagrįstos, todėl prašymas tenkinamas ir civilinei ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) iš nuteistojo V. S. priteistina 800 Eur suma advokatės paslaugoms apmokėti.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

42. 2022 m. sausio 12 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) prašymas (pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)) priteisti iš nuteistojo V. S. atstovavimo išlaidas – 146,60 Eur, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo.

43. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytoje išimtyje, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, nurodytais atvejais.

44. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį numatytas ir gynybos, ir kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis bei jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su jo teise į gynybą. Tokia nuostata susiformavo ir teismų praktikoje. Pagal ją tais atvejais, kai byloje gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014 ir kt.).

45. Taigi, kadangi gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra būtinas, todėl nėra pagrindo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių organizuojant nuteistojo V. S. teisių gynimą apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. spalio 21 d. nuosprendį pakeisti:

V. S. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 183 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir už šios nusikalstamos veikos padarymą paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, prie naujuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti neatliktą bausmę pagal 2009 m. lapkričio 11 d. Klaipėdos apygardos teismo baudžiamąjį įsakymą ir paskirti V. S. galutinę subendrintą bausmę –laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 4468,49 euro baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, 6 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. S. bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per dvejus metus nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti UAB (duomenys neskelbtini) padarytą turtinę 6069,64 euro žalą.

Priteisti civilinei ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) iš V. S. 800 Eur advokatės, dalyvavusios apeliaciniame procese, paslaugoms apmokėti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nuteistajam V. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo V. S. nepriteisti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.