- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-04
- Bylos Nr.
- eAS-767-624/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00129-2026-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas (pran.)
- Atsakovas
- Audito
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vermosa“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vermosa“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vermosa“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) direktoriaus 2025 m. gruodžio 11 d. įsakymą Nr. V4-229 „Dėl poveikio priemonės administratoriui UAB „Vermosa“ skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) arba pakeisti poveikio priemonę į švelnesnę.
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamo akto – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2025 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. V4-229 „Dėl poveikio priemonės administratoriui UAB „Vermosa“ skyrimo“ – galiojimą iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.
Pareiškėjas nurodė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir nesustabdžius ginčijamo Įsakymo galiojimo iki bylos išnagrinėjimo, vėliau teismui net ir tenkinus skundą, visiškai atkurti iki tol buvusią teisinę padėtį būtų neįmanoma, kadangi pareiškėja būtų atstatydinta iš šiuo metu vykdomų bankroto procesų, nebeturėtų galimybės vykdyti profesinės veiklos, administruoti naujus bankroto procesus ir gauti pajamas.
Pažymi, kad pareiškėja nevyko jokios kitos veiklos, išskyrus nemokumo administravimo veiklą, todėl Įsakymo vykdymas neabejotinai esmingai paveiks pareiškėjos veiklą ir finansus, tai yra pareiškėjos veikla bus visiškai nutraukta, galimai pareiškėja netgi taps nemokia.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. sausio 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė nagrinėti. Tenkino prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdė Tarnybos direktoriaus 2025 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. V4-229 „Dėl poveikio priemonės administratoriui UAB „Vermosa“ skyrimo“ galiojimą iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.
Teismas įvertino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šių nuostatų aiškinimo ir taikymo aspektu.
Teismas nustatė, kad Tarnybos direktoriaus Įsakymu nuspręsta UAB ,,Vermosa“ skirti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 136 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą poveikio priemonę – teisės administruoti procesus panaikinimą. Tarnybos 2025 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. D2-2978 ,,Dėl sprendimo išbraukti iš nemokumo administratorių sąrašo“ (toliau – ir Sprendimas) pareiškėjas išbrauktas iš Nemokumo administratorių sąrašo, Nr. N-JA0031.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teigė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesustabdžius ginčijamo Įsakymo galiojimo iki bylos išnagrinėjimo, vėliau net ir tenkinus skundą, visiškai atkurti iki tol buvusią teisinę padėtį būtų neįmanoma. Pareiškėjo teigimu, jis nebeturėtų galimybės administruoti bankroto proceso, iš kurio administravimo būtų atstatydintas, todėl patirtų akivaizdžių nuostolių dėl negalėjimo vykdyti savo vienintelės (bankroto administravimo) veiklos. Atstatydinus Bendrovę iš administruojamo bankroto proceso netektų ne mažiau kaip 11 866,15 Eur pajamų. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad sąnaudos sudaro apie 28 286 Eur, o Bendrovei negalint vykdyti nemokumo administravimo veiklos, šios sąnaudos vis tiek bus patiriamos, taigi Įsakymo vykdymas esmingai paveiks pareiškėjo vienintelę veiklą ir finansus, tai lems, jog pareiškėjo veikla bus visiškai sustabdyta.
Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo nurodomus argumentus, kuriais grindžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, įvertinęs administracinėje byloje ginčijamą Įsakymą ir byloje esančius duomenis, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju neatmetama galimybė, jog nesustabdžius ginčijamo Įsakymo galiojimo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, pareiškėjas prarastų galimybę toliau administruoti jam priskirtus bankroto procesus. Taip pat tuo atveju, jeigu teismas patenkins pareiškėjo skundą, tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti pareiškėjui padarytą turtinę žalą (negautas pajamas) ir atkurti iki tol buvusią teisinę padėtį gali būti iš esmės neįmanoma.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės tenkino.
III.
Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 19 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos ir neatitinka nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjas pateikė duomenis apie galimų pajamų netekimą ir nuolatines sąnaudas, tačiau iš nutarties motyvų matyti, jog teismas neįvertino, ar pareiškėjo nurodomos finansinės pasekmės pagal savo pobūdį atitinka neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos kriterijų, kaip jis suprantamas Lietuvos vyriausiojo administraciio teismo praktikoje, kurioje pažymima, kad veiklos apribojimas, pajamų sumažėjimas ar net laikinas veiklos sustabdymas savaime nėra laikomi neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala, nes tokio pobūdžio turtinės pasekmės pareiškėjo skundo patenkinimo atveju gali būti kompensuojamos teisės aktų nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėjas savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindė ABTĮ 70 straipsnio 1 dalimi, teigdamas, kad ginčijamas Įsakymas sukelia teisines pasekmes dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, nes jau yra panaikinta jo teisė administruoti nemokumo procesus. Pareiškėjo teigimu, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir nesustabdžius Įsakymo galiojimo, vėliau net ir patenkinus skundą nebūtų įmanoma visiškai atkurti iki tol buvusios teisinės padėties, kadangi per bylos nagrinėjimo laikotarpį ji būtų atstatydinta iš šiuo metu administruojamų bankroto procesų, paskirti kiti administratoriai, o pareiškėjas prarastų galimybę vykdyti profesinę veiklą. Pareiškėjo įsitikinimu, nemokumo administravimas yra vienintelė jo vykdoma veikla ir vienintelis pajamų šaltinis, todėl Įsakymo vykdymas faktiškai visiškai sustabdo jo ūkinę veiklą, lemia reikšmingą pajamų praradimą, nuolatinių administracinių sąnaudų patyrimą ir realią grėsmę tapti nemokiu. Negautos pajamos tiek iš šiuo metu administruojamų, tiek iš būsimų nemokumo procesų negalėtų būti tiksliai apskaičiuotos ir kompensuotos, todėl patiriama žala būtų neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma. Pareiškėjas akcentuoja, kad Įsakymo vykdymas neproporcingai riboja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintą ūkinės veiklos laisvę, todėl Įsakymo galiojimo sustabdymas esą būtinas siekiant išvengti perteklinio ir neproporcingo pareiškėjo teisių suvaržymo iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje.
Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos, nors asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tenka pareiga nurodyti tokį pagrindą sudarančias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus. Aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių galiojant Įsakymui, nėra išskirtinė ir savaime nepatvirtina neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos, nes galimi finansiniai nuostoliai pareiškėjo skundo patenkinimo atveju galėtų būti kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad jam kyla pagrįstų abejonių dėl teismo išvadų, jog patenkinus pareiškėjo skundą, būtų praktiškai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti padarytą turtinę žalą bei atkurti iki tol buvusią teisinę padėtį, pagrįstumo, nes Tarnybos vertinimu, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiškėjo nurodomos priežastys neabejotinai neįrodo ne tik to, kad bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala, bet ir to, jog padaryta žala (jeigu ji atsiras) negalėtų būti kompensuojama teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo atveju nebuvo nustatyta tokių aplinkybių, kurios neabejotinai įrodytų, kad galima žala (negautos pajamos), skundo patenkinimo atveju negalėtų būti atlygintos teisės aktų nustatyta tvarka.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones buvo grindžiamas finansinėmis ataskaitomis už 2024 metus, tačiau visiškai nėra aišku ir teismas to nevertino, kokia pareiškėjo finansinė padėtis yra šiai dienai ir ar tikrai Bendrovei bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala.
Atsakovas, be kita ko, pažymi, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones argumentų, jog nemokumo administravimas yra vienintelė pareiškėjo veikla. Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių ir dėl teismo išvadų, susijusių su šiais pareiškėjo argumentais, pagrįstumo. Kaip matyti iš viešai prieinamos informacijos (interneto svetainių išrašai), pareiškėjas galbūt teikia ne tik nemokumo administravimo paslaugas, kaip, kad jis teigia, o ir kitas paslaugas: Rekvizitai.lt interneto svetainėje yra nurodoma, kad pareiškėjas teikia konsultacijų ir teisines paslaugas. Įmonės aprašymo skiltyje yra nurodyta, kad įmonė turi licenciją ir teikia juridinių ir fizinių asmenų bankroto administravimo paslaugas, restruktūrizavimo paslaugas, teisines paslaugas ir konsultacijas, šioje srityje yra kvalifikuota ir patyrusi; Okredo.com interneto svetainėje yra nurodoma, kad pareiškėjo veiklos sritis konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla; Info.lt interneto svetainėje nurodoma pareiškėjo veikla bankroto administravimo paslaugos ir teisinės paslaugos; Vilniaus katalogo interneto svetainėje (vilnius21.lt) yra nurodoma, kad pareiškėjo veiklos sritys teisinės, juridinės paslaugos, teisininkai; 1551.lt interneto svetainėje yra nurodoma, kad pareiškėjo veiklos sritys verslo konsultacijos, investicinių projektų valdymas. Taigi byloje nėra neabejotinų įrodymų, jog pareiškėjas vykdo tik nemokumo administravimo veiklą ir, kad nesustabdžius ginčijamo Įsakymo galiojimo, jam bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala.
Tarnybos įsitikimu, byloje nebuvo nustatyta tokių aplinkybių, kurios vienareikšmiškai įrodytų, kad nesustabdžius Įsakymo galiojimo, pareiškėjui būtų padaryta sunkiai atitaisoma ar neatitaisoma žala, bei, kad galima žala (negautos pajamos), skundo patenkinimo atveju, negalėtų būti atlygintos teisės aktų nustatyta tvarka. Skundžiama nutarties dalis yra nepagrįsta, todėl naikintina.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, kuriais remiantis prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, sprendė, jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl prašymą tenkino.
Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, jog teismas netinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl Bendrovės finansinės padėties, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką. Pareiškėjas nepagrindė prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, be to, jis galbūt vykdo ir kitą, ne tik nemokumo administravimo, veiklą, todėl taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog pagal ABTĮ 70 straipsnio, nustatančio sąlygas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto galiojimas ir vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-15-552/2022 ir kt.).
Taigi proceso įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra, būtinoji sąlyga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos padarymo rizika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-830-442/2017). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), t. y. jis privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo priemonės (-ių) pagrindą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-377-1047/2023).
Sprendžiant dėl neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos buvimo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2289-575/2024).
Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz., pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-440/2010; 2011 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011). Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais, iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-972-756/2017; 2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-157-602/2025).
Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamo akto – Tarnybos Įsakymo – galiojimą iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje. Įsakymu pareiškėjui už nustatytus pažeidimus buvo paskirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta poveikio priemonė – panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus, kuriais jis grindžia prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir juos patvirtinančius įrodymus, atsakovo atskirojo skundo argumentus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas pagrindė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo prašymas atitinka pirmąją būtinąją sąlygą, t. y. skundas prima facie yra pagrįstas, tačiau byloje nėra įrodymų (pateikti įrodymai nėra pakankami), jog pareiškėjo prašymas atitinka antrąją būtinąją sąlygą, t. y. neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos padarymo riziką.
Aplinkybė, kad, galiojant Įsakymui, pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ar sunkumų, nėra ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, patvirtinanti tai, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Kaip nurodo ir atsakovas atskirajame skunde, nemokumo administravimas nėra vienintelė galima pareiškėjo veikla, kaip kad skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pateikė Bendrovės balansą (sutrumpintą) ir pelno (nuostolių) ataskaitą už 2024 metus, tačiau jokių kitų įrodymų apie Bendrovės finansinę būklę nepateikė, byloje taip pat nepateikti duomenys apie pajamas, kurias gaudavo konkrečiai iš nemokumo administratoriaus veiklos.
Dėl pareiškėjo argumentų, kad žalos atlyginimo galimybės būtų apribotos, nes tiksliai apskaičiuoti ir kompensuoti pareiškėjui padarytą turtinę žalą (negautas pajamas) gali būti iš esmės neįmanoma, kadangi žalą sudarytų tiek planuojamos gauti pajamos dabar administruojamame procese, tiek ir būsimų bankroto procesų, kuriuose, tikėtina, turėtų teisę dalyvauti pareiškėjas, pajamos, pažymėtina, jog pareiškėjas su skundu pateikė duomenis apie vienintelį administruojamą nemokumo procesą (LUAB „LEX WOOD LT“). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 21 d. nutartimi atstatydino pareiškėją iš atsakovo LUAB „LEX WOOD LT“ nemokumo administratoriaus pareigų; nauju nemokumo administratoriumi paskyrė kitą įmonę; įpareigojo pareiškėją per 10 dienų nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos perduoti naujam nemokumo administratoriui LUAB „LEX WOOD LT“ turtą pagal balansą, sudarytą atstatydinimo iš pareigų dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 21 d. nutartis yra neskundžiama, Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. vasario 12 d. nutartimi apeliacinis procesas pagal pareiškėjo skundą yra nutrauktas. Taigi teisę administruoti LUAB „LEX WOOD LT“ nemokumą pareiškėjas jau prarado, o stabdyti Įsakymo, kuriuo pareiškėjui už nustatytus pažeidimus buvo paskirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta poveikio priemonė – panaikinta teisė administruoti nemokumo procesus, galiojimą tam, kad iki ginčo išnagrinėjimo sudaryti pareiškėjui galimybę būti paskirtam administruoti naujus nemokumo procesus, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra proporcinga.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl atsakovo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, naikinama ir pareiškėjo prašymas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. sausio 19 d. nutarties dalį, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė ir sustabdytas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2025 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. V4-229 „Dėl poveikio priemonės administratoriui UAB „Vermosa“ skyrimo“ galiojimas iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vermosa“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti.
Nutartis neskundžiama.