- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-23
- Bylos Nr.
- e2-4287-732/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00504-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liudvikas Myško
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- D. L., Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Molėtų rajono 2-ojo biuro
- Advokatai
- Justina Murauskaitė-Darvidė, Gitana Griškėnienė
- Kategorijos
KOPIJA Civilinė byla Nr. e2-4287-732/2022 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00504-2022-3 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1
2022 m. lapkričio 23 d.
atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus, atstovėms Linai Kanopaitei, Zitai Černiauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovams D. L. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus, dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo dalyje ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – Molėtų rajono 2-ojo biuro notarė Dalia Čelkienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydamas pripažinti (duomenys neskelbtini) Valstybinę žemės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės D. L. ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Molėtų skyriaus, kuria D. L. asmeninės nuosavybės teise įsigijo 0,1923 ha ploto žemės sklypą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), negaliojančia dalyje dėl šio žemės sklypo ½ dalies, t. y. dėl 0,09615 ha, bei taikyti restituciją – ½ šio žemės sklypo dalį, t. y. 0,09615 ha, grąžinti Lietuvos Respublikos nuosavybėn, o iš atsakovės Lietuvos Respublikos atsakovei D. L. priteisti 60,15 Eur už jos sumokėtą kainą už grąžintiną 0,09615 ha dalį žemės sklypo; priteisti iš atsakovės D. L. ieškovo naudai visas jo patirtas bylinėjimosi ir teismo išlaidas.
Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovė D. L. nuo (duomenys neskelbtini) metų gyveno kartu neįregistravę santuokos ir vedė bendrą namų ūkį. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus T. G.. Ieškovas, siekdamas išlaikyti šeimą, dažnai vykdavo dirbti į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) m. šalys nusprendė įsigyti gyvenamąjį namą su priklausiniais, o kadangi ieškovas buvo išvykęs, (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį su pardavėju Z. K. sudarė atsakovė D. L.. Šia pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė D. L. asmeninės nuosavybės teise įgijo šiuos statinius: pastatą-gyvenamąjį namą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-daržinę, un. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-tvartą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-viralinę, un. Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau, atsižvelgiant į šiam turtui skirtas lėšas, atliktą remontą ir šalių gyvenimą kartu, šis turtas faktiškai priklausė abiem šalim lygiomis dalimis – ieškovas ir atsakovė abu juo naudojosi, jį valdė ir disponavo. Šalių santykiai nutrūko (duomenys neskelbtini), kuomet atsakovė išsikraustė iš bendrų namų. 2021-05-20 ieškovas kreipėsi į Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus su ieškiniu dėl aukščiau nurodyto turto ½ dalies pripažinimo jo asmenine nuosavybe bei turto atidalijimo, ieškovui priteisiant atsakovei priklausančią ½ dalį šio turto, atsakovei išmokant 8 000 Eur kompensaciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (civilinės bylos Nr. e2-2338-1093/2021). Atsakovė iškart sutiko, kad ieškovui būtų pripažinta bendroji dalinė nuosavybė į ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), o ieškinį dalyje dėl kompensacijos priteisimo prašė atmesti. 2021-09-29 teismas priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, t. y. pripažino ieškovo asmeninę nuosavybę į ½ dalį turto, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Taigi, Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmams priėmus sprendimą, ieškovui ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise lygiomis dalimis, t. y. po ½, priklauso visų pastatų, esančių žemės sklype, un. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai jau vyko civilinė byla Nr. e2-2338-1093/2021, kurioje atsakovė D. L. pati pripažino ieškovo nuosavybės teises į ½ visų statinių, atsakovė D. L., puikiai žinodama, tačiau, tikėtina, nuslėpdama nuo valstybės patikėtinės šį faktą, t. y., kad realiai (faktiškai) gyvenamojo namo ir priklausinių ½ dalis priklauso ieškovui, kad tai jai žinoma ir kad tai ji pati pripažįsta, pasinaudodama tuo, kad viešajame registre tuo metu statiniai buvo registruoti kaip jos asmeninė nuosavybė, sudarė Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT, įsigijo 0,1923 ha Žemės sklypą. Pažymėtina, kad ši Sutartis buvo sudaryta apie tai neinformavus nei ieškovo, kuriam, kaip gyvenamojo namo su priklausiniais bendraturčiui, privalėjo būti sudarytos galimybės įsigyti Žemės sklypo dalį, proporcingą jam priklausančių statinių daliai, nei valstybinės žemės patikėtinio – NŽT. Apie Sutarties sudarymą tapo aišku tik po to, kai šis sandoris jau buvo įvykęs ir byloje buvo pateikta Sutarties kopija. 2022-05-27 ieškovo atstovė išsiuntė atsakovei D. L. kreipimosi raštą, kuriuo, siekiant išvengti teisminio ginčo, buvo pasiūlyta ½ dalį Žemės sklypo parduoti ieškovui už kainą, kurią ji už ½ sklypo dalį sumokėjo pagal (duomenys neskelbtini) Sutartį. Atsakovei taip pat buvo pasiūlyta atlyginti visų, susijusių su sudaryta Sutartimi, jos turėtų ir patirtų pagrįstų išlaidų ½ dalį. Atsakovės atstovė informavo, jog atsakovė nesutinka su ieškovo siūlymu ir jame išdėstytais argumentais. Taigi taikus sprendimas tarp šalių nebuvo pasiektas.
Atsiliepimas
Atsakovė D. L. atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad su ieškovu nuo (duomenys neskelbtini) gyveno kartu neįregistravę santuokos ir vedė bendrą namų ūkį, (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus T. G.. (duomenys neskelbtini) atsakovė asmeninės nuosavybės teise įsigijo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Įsigyti namą buvo asmeninis atsakovės sprendimas, ieškovas nereiškė noro pirkti namą kartu. Atsakovei iki ieškinio gavimo nebuvo žinomas ieškovo ketinimas pripažinti ½ gyvenamojo namo su priklausiniais jo asmenine nuosavybe. Prašymą dėl ginčo sklypo įsigijimo atsakovė NŽT Molėtų skyriui padavė 2021-04-12, t. y. dar iki ieškinio padavimo civilinėje byloje Nr. e2-2338-1093/2021 (ieškinį atsakovė gavo 2022-06-21). Tačiau atsakovė, būdama sąžininga, 2021-07-09 teikdama teismui atsiliepimą, dalį ieškinio pripažino (sprendimo 5 punktas), bet likusioje dalyje prašė ieškinio netenkinti ir kartu pateikė (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir Lietuvos Respublikos. Ieškovas iki minėto ieškinio dėl gyvenamojo namo pripažinimo bendrąja daline nuosavybe pateikimo teismui nepareiškė noro įsigyti Žemės sklypo, o bylos nagrinėjimo metu gavęs dokumentus, kad Žemės sklypas priklauso atsakovei asmeninės nuosavybės teise, reikalavimo, nors buvo atstovaujamas kvalifikuotos teisininkės, nepakeitė, ieškinio netikslino. Todėl teigti, kad atsakovė nuslėpė sandorį dėl žemės įsigijimo ar buvo nesąžininga, ar sandoris sudarytas apgaule, atsakovės manymu, nėra teisinio pagrindo.
Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT Molėtų skyriaus, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Molėtų rajono 2-ojo biuro notarė Dalia Čelkienė atsiliepime nurodė, kad Molėtų rajono 2-ame notaro biure (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis tarp pardavėjo Lietuvos Respublikos ir pirkėjos D. L., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartis buvo patvirtinta vadovaujantis (duomenys neskelbtini) NŽT Molėtų skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl naudojamo kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo D. L.“ ir šio skyriaus parengtu bei šalių pasirašytu valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektu. Apribojimų disponuoti žemės sklypu nurodytos sutarties tvirtinimo momentu įregistruota nebuvo. Informacijos, kad yra trečiųjų asmenų, kurie taip pat turi teisę įsigyti valstybinę žemę, notaras neturėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas A. G. patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad apie tai, jog atsakovė D. L. nusipirko Žemės sklypą, sužinojo iš advokatės po sprendimo civilinėje byloje dėl gyvenamojo namo. Bandė klausimą spręsti taikiai, bet nesigavo. Paaiškino, kad Žemės sklype yra namas ir vienas ūkinis pastatas. Dalys nenustatytos. Jame gyvena jis, dviese gyventi neįmanoma – vienas įėjimas, vienas tualetas. Geriausias variantas, jei jis galėtų nusipirkti atsakovės namo dalį ir Žemės sklypą.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad gyvenamasis namas su priklausiniais buvo pirktas ieškovo ir atsakovės D. L. bendru sprendimu, investuojant ir ieškovo lėšas, tačiau, kadangi ieškovas dirbo užsienyje, buvo susitarta, kad pirkimo-pardavimo sandorį įformins tik atsakovė D. L.. Šalių santykiams pašlijus, ieškovas kreipėsi į teismą dėl ½ statinių pripažinimo jo asmenine nuosavybe. Ieškinys toje civilinėje byloje buvo išsiųstas atsakovei 2021-06-16, atsakovei įteiktas 2021-06-21, o (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Gavus ieškinį turėjo būti aišku, kad esant tokiam ginčui, kurio baigtis neatsiejamai susijusi su teise įsigyti iš valstybės lengvatinėmis sąlygomis žemės sklypą, tokia informacija turėjo būti pateikta valstybei atstovaujančiai institucijai. NŽT būtų procedūras sustabdžiusi iki paaiškėtų statinių savininkai ketinamame parduoti valstybiniame žemės sklype. Notarė taip pat patvirtino, kad neturėjo jokių duomenų apie kitų asmenų teisę įsigyti Žemės sklypą. Sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės, kuri pasireiškė neveikimu, t. y. nutylėjimu. NŽT, jei būtų žinojusi situaciją, tokio sandorio būtų nesudariusi, mano, kad buvo suklaidinta, kadangi atsakovė nesuteikė visos informacijos. Tačiau valstybės pozicija keista, nes ji vis tiek nepripažįsta ieškinio ir laikosi nuomonės, kad ji viską padarė teisingai pagal tuo metu žinomus viešus duomenis. Tačiau šiandien valstybė žino, kad buvo suklaidinta ir nesiima jokių priemonių tam ištaisyti. Atsakovė D. L. visada žinojo, kad pusė turto yra ne jos, tad ji elgėsi nesąžiningai. Be to, sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Valstybė ne aukciono būdu ir lengvatinėmis sąlygomis savo žemę parduoda ne bet kam, o tiems asmenims, kurie atitinka tam tikrus kriterijus. Jei statiniai priklauso keliems bendraturčiams, tai ir žemės sklypas, suformuotas tų statinių eksploatacijai, iš valstybės yra parduodamas visiems bendraturčiams. Taigi atsakovė D. L. galėjo įsigyti ½ Žemės sklypo, o kita ½ turėjo likti valstybės nuosavybėje, iki kitas gyvenamojo namo savininkas, šiuo atveju – ieškovas, kreipsis į valstybę su prašymu leisti jam šią dalį įsigyti. Pažymėjo, kad ieškiniu bylinėjimosi išlaidų iš valstybės neprašė, tačiau, kadangi atsakovė Lietuvos Respublika ieškinio nepripažįsta, dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovių ar vienos iš jų, prašė spręsti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovė D. L. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai nurodė, kad prašymą dėl Žemės sklypo pirkimo buvo pateikusi anksčiau, nei ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl ½ dalies statinių pripažinimo jo asmenine nuosavybe. (duomenys neskelbtini), sudarant Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pati dar neturėjo aiškios pozicijos, ar ieškovui duos tą pusę namo. Nėra teisininkė. Mano, kad viskas buvo padaryta teisingai. Dabar galima nustatyti servitutą. Atsidalins statinius ir nustatys. Ieškovas dabar vienas viskam vadovauja, ji neturi net raktų, negali įeiti. Pradėtas ikiteisminis tyrimas, jie negali vienas prie kito artintis. Ieškovas meluoja, kad dėl žemės buvo tartasi gražiuoju – apie ieškovo norą gauti dalį žemės ji pirmą kartą išgirdo tik gavusi ieškinį. Patvirtino, kad gavo 2022-05-27 ieškovo atstovės raštą, kuriuo buvo pranešama, kad ieškovas pretenduoja į ½ Žemės sklypo ir prašoma pateikti savo poziciją. Buvo po avarijos, tad buvo neaktualu. Su ankstesnės bylos ieškiniu sutiko, nes patarė advokatė. Be to, ir ieškovas remontavo namą, investavo savo lėšas. Notaro apie bylos dėl Žemės sklypo iškėlimą neinformavo.
Teismo posėdžio metu atsakovės D. L. atstovė nurodė, kad sandoris buvo sudarytas teisėtai, nebuvo nei nesąžiningumo, nei apgaulės. Atsakovės sprendimas (duomenys neskelbtini) įsigyti gyvenamąjį namą su priklausiniais buvo jos asmeninis, ieškovas neišreiškė noro jį pirkti kartu. Atsakovė su ieškovu nebegyvena nuo (duomenys neskelbtini) ir ieškovas niekada nėra reiškęs jokių pretenzijų, iki nepradėjo gyventi su kita moterimi. Todėl iki pat atsiliepimo byloje dėl namo dalies prisiteisimo pateikimo teismui (atsiliepimą atsakovė pateikė 2021-07-09) atsakovė pagrįstai manė, kad gyvenamasis namas priklauso jai asmenine nuosavybe. Porą metų iki tos civilinės bylos iškėlimo atsakovė ėmė tvarkytis žemės išsipirkimą iš valstybės, tačiau dėl pandemijos šis procesas buvo sustabdytas ir tik 2021-04-14 atsakovė NŽT pateikė prašymą dėl žemės išsipirkimo, kurio pagrindu (duomenys neskelbtini) NŽT priėmė įsakymą ir dokumentai buvo perduoti notarui, kad šis patvirtintų pirkimo-pardavimo sandorį. Atsakovė buvo įsitikinusi, kad visiškai teisėtai išsipirko žemę iš valstybės, o susipažinusi su ieškiniu pateikė atsiliepimą, kuriuo pripažino ieškovo teisę į dalį namo bei pateikė Žemės sklypo įsigijimo dokumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT Molėtų skyriaus, atstovė Lina Kanopaitė ieškinį dalyje dėl sudarytos Sutarties pripažinimo negaliojančia prašė atmesti. Nurodė, kad atsakovė D. L. nenurodė faktinių duomenų, esančių kitoje byloje. Todėl NŽT Molėtų skyrius, pasitikrinęs viešus Registrų centro duomenis matė, kad statinių savininkas yra vienas, todėl parengė dokumentus ir pardavė Žemės sklypą po statiniais nepažeisdamas teisės aktų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė D. L. 2021 m. balandžio 14 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyrių su prašymu parduoti naudojama kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
2021m. gegužės 20 d. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmuose buvo gautas ieškovo A. G. ieškinys atsakovei D. L., kuriuo buvo prašoma pripažinti A. G. asmeninę nuosavybę į ½ atsakovei priklausančio turto - į gyvenamąjį namą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, un. Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris yra nugriautas), daržinę, un. Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, un. Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, un. Nr. (duomenys neskelbtini) (nugriautas), esančius (duomenys neskelbtini), įgytus gyvenant kartu su atsakove D. L. ir kurių vertė 16 000 Eur; o po to atidalinti kartu su atsakove valdomą bendrosios nuosavybės teise valdomą turtą - gyvenamąjį namą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, un. Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris yra nugriautas), daržinę, un. Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, un. Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, un. Nr. (duomenys neskelbtini) (nugriautas), esančius (duomenys neskelbtini), ieškovui priteisiant atsakovei priklausančią ½ dalį šio turto, o atsakovei išmokant 8 000 Eur kompensaciją per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (civ.b. Nr. e2-2338-1093/2021). Šioje byloje ieškinio ir jo priedų kopijos D. L. buvo įteikti 2021 m. birželio 21 d. 2021 m. liepos 9 d. atsiliepimu D. L. iš dalies pripažino ieškinį
(duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus sudarė notarinę sutartį su atsakove D. L. dėl valstybinės žemės pirkimo-pardavimo, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, jog minimas žemės sklypas buvo įsigytas po dviejų dienų, kai atsakovė D. L. iš teismo gavo ieškinio ir jo priedų kopijas, kuriame buvo prašoma padalinti nekilnojamąjį turtą, esantį žemės sklype, kurį atsakovė pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš Valstybės. Sudarydama sandorį dėl sklypo pirkimo –pardavimo, atsakovė neinformavo Valstybę atstovaujančios NŽT Molėtų skyriaus vyriausiosios specialistės Linos Kanopaitės, jog jai parduodamame sklype yra gyvenamasis namas su priklausiniais, dėl kurio padalijimo vyksta procesas teisme. Ši sutartis buvo sudaryta apie tai neinformavus nei ieškovo, kuriam, kaip gyvenamojo namo su priklausiniais bendraturčiui, privalėjo būti sudarytos galimybės įsigyti Žemės sklypo dalį, proporcingą jam priklausančių statinių daliai, nei valstybinės žemės patikėtinio – NŽT. Apie sutarties sudarymą tapo aišku tik po to, kai šis sandoris jau buvo įvykęs ir byloje buvo pateikta sutarties kopija.
2021 m. rugsėjo 29 d. civilinėje byloje Nr. e2-2338-1093/2021 ieškovo A. G. ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Teismas pripažino ieškovui A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) asmenine nuosavybe į ½ dalį šio turto: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris yra nugriautas), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nugriautas), esančius (duomenys neskelbtini).
LR CK 1.80 straipsnyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.
LR CK 1.91 straipsnyje nustatyta, kad dėl apgaulės <...> sudarytas sandoris, <...>, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal LR CK 1.91 straipsnį, apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-421/2016; kt.).
Dėl apgaulės sudarytą sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kai apgaulės veiksmus atliko kitas sandorio dalyvis ar šiam žinant – kitas asmuo, ir apgaulė lėmė sandorio sudarymą, t. y. nesant apgaulės, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. S. K., bylos Nr. 3K-3-1008/2001; 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. E. Š., bylos Nr. 3K-3-760/2003; 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. AB bankas „Nord/LB Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-134/2006; 2007 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ūkio banko investicinė grupė“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-145/2007).
NŽT Molėtų skyriaus atstovė L.Kanopaitė paaiškino, jog skyriui nebuvo žinoma, kad teisme yra pareikštas ieškinys dėl turto padalijimo tarp bendraturčių. Jeigu tokia aplinkybė būtų žinoma, tai žemės sklypo pardavimo sutartis nebūtų sudaroma iki teismas išnagrinės civilinę bylą dėl gyvenamojo namo ir priklausinių atidalijimo tarp bendraturčių.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės žemės perleidimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ir Žemės įstatymas). Minėto įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytos išimtys. Viena iš jų – jeigu valstybinės žemės sklypai užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais <...>. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Iš nurodyto teisinio reguliavimo galima daryti išvadą, kad būtinos sąlygos atsirasti Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei be aukciono įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą yra tokios: žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintos naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), 7 punkte nurodyta, kad, jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu atveju mokėjimo suma bendraturčiams paskirstoma proporcingai kiekvieno jų perkamai žemės sklypo daliai. Kai gyvenamasis namas priklauso keliems savininkams (bendraturčiams), jiems parduodamas bendras naudojamas namų valdos žemės sklypas, o kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo dalį (Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų 1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260, 6 ir 7 p.).
Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė D. L. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį sudarė žinodama ir suprasdama, jog yra ginčas dėl gyvenamojo namo ir priklausinių atidalijimo, vadinasi – ji turėjo teisę privatizuoti tik dalį žemės sklypo, o ne visą sklypą. Tai, kad atsakovė žinojo, suprato, pripažino, kad gyvenamasi namas su statiniais yra ne tik jos nuosavybė, bet ir ieškovo, įrodo aplinkybė, kad, kai ieškovas A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl gyvenamojo namo ir priklausinių dalies pripažinimo aukščiau minėtoje civilinėje byloje, atsakovė iškart pripažino ieškovo teisę į ½ dalį visų žemės sklype esančių statinių, taigi, šios ieškinio dalies ji neginčijo ir su tuo sutiko. Sudarydama žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį atsakovė suvokė, kad faktiškai ½ dalis visų statinių (nežiūrint duomenų viešajame registre) priklauso ieškovui ir jis yra teisėtas jų savininkas, o pačiai atsakovei priklauso tik ½ turto dalis, o ne visas turtas. Atsakovės veiksmų neteisėtumas ir trečiojo asmens suklaidinimas, neatskleidžiant tikrosios situacijos, t. y., kad jai priklauso tik ½ dalis visų statinių, o viešojo registro duomenys yra neteisingi, bei, kad tuo metu buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2338-1093/2021, kurioje ji pati pripažįsta šį faktą, lėmė valstybės patikėtinės suklaidinimą, ko pasėkoje atsakovė neteisėtai įsigijo ne ½ dalį, o visą žemės sklypą.
LR CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sutartis gali būti pripažinta niekine ir negaliojančia LR CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu tuomet, kai ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Kasacinis teismas, aiškindamas LR CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis LR CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-684/2019, 17 punktas ir jame nurodyta ankstesnė kasacinio teismo praktika).
Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra dvejopa: siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, kartu nepažeidžiant civilinių teisinių santykių stabilumo ir teisinio tikrumo įgytų civilinių teisių atžvilgiu. Kadangi sandorio pripažinimas negaliojančiu LR CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis, privatinėje teisėje dominuojant dispozityviam, bet ne imperatyviam teisinio reguliavimo metodui, tai sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, yra svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas išsaugant sandorį. LR CK 1.80 straipsnio 1 dalies taikymas sietinas su šių dviejų būtinųjų sąlygų konstatavimu – kad teisės norma yra imperatyvi ir kad šios normos pažeidimo pasekmė yra sandorio negaliojimas. Sprendžiant dėl šių sąlygų buvimo, esminę reikšmę turi ne lingvistinė normos išraiška, o interesas, kurio apsaugą ji užtikrina.
Imperatyvioji teisės norma LR CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta. Teisės norma, kurioje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, gali būti pripažįstama imperatyvia įvertinus jos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 35 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Valstybės žemės perleidimo santykių reglamentavimas yra grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą – kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011; 2019 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019 40 punktą, 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-219/2020 30 punktą).
Atsakovės D. L. neteisėtais veiksmais buvo pažeistas Taisyklių 7 punkto imperatyvus reikalavimas, susijęs ne tik su privačiu ieškovo interesu, tačiau ir su viešuoju interesu (teisėtu, teisingu valstybės turto tvarkymu), ko pasėkoje yra pagrindas šiai sutarčiai (jos daliai) taikyti LR CK 1.80 straipsnio 1 d., t. y. pripažinti ją dalyje niekine ir negaliojančia. Kadangi atsakovė šią sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sudarė apgaulės būdu, t. y. tyčia suklaidino trečiąjį asmenį, nes nutylėjo esmines šios sutarties sudarymo aplinkybes bei jas nuslėpė, ši sutartis taip pat gali būti pripažinta negaliojančia pagal LR CK 1.91 straipsnį. Ši žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta dėl apgaulės ir teismo pripažintina negaliojančia, nes yra nukentėjusiojo ieškinys.
Teismas daro išvadą, kad atsakovė savo neteisėtais veiksmais pažeidė galiojančią teisę ir bendraturčio (ieškovo) nuosavybės teises, kurios turi būti apgintos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta teisė į nuosavybės neliečiamumą yra priskirtina vienai svarbiausių žmogaus teisių. Teisė į nuosavybės neliečiamumą yra plačiai interpretuojama Konstitucinio Teismo nutarimuose. 1993 m. gruodžio 13 d. nutarime Konstitucinis Teismas interpretuoja nuosavybės neliečiamumą, kaip savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją.
Ieškovas A. G. aiškino, kad atsakovė D. L. nuolat kelia ginčus dėl žemės sklypo, draudžia jam įvažiuoti į sklypą, pasistatyti automobilį, kyla nesutarimai dėl ieškovo galimybės patekti į jam priklausančių pastatų dalis. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog ieškovo teisės buvo pažeistos, nes atsakovė žinodama, kad ½ statinių dalis priklauso ne jai, o ieškovui, sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl viso žemės sklypo įsigijimo.
LR CK 1.96 straipsnyje nustatyta, kad sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies. Pagal LR CK 6.226 straipsnio 1 dalies nuostatą, vienos iš sutarties sąlygų negaliojimas nedaro negaliojančios visos sutarties, išskyrus atvejus, kuriais šalys be tos sąlygos nebūtų sudariusios sutarties.
Remiantis teisiniu reguliavimu ir tuo, kad atsakovė neturėjo teisės įsigyti viso žemės sklypo, nes jai priklauso tik ½ jo dalis, tai ginčijama žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis atitinkamai pripažintina negaliojančia ne visa, o tik ta jos dalis, kuria atsakovei neteisėtai bei nepagrįstai buvo perleista ½ žemės sklypo, nes ½ sklypo privatizacijos teisė priklauso A. G. - teisėtam ½ dalies gyvenamojo namo ir priklausinių, esančių ginčijamame žemės sklype, savininkui.
Pripažinus sandorį (sandorio dalį) niekiniu ir negaliojančiu - taikoma restitucija.
Remiantis LR CK 6.145 straipsnio 1 dalimi, restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.
Teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio išspręsti restitucijos klausimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014).
Žemesnės instancijos teismas
LR CK 6.145 straipsnio 2 dalis nurodo, jog teismas išimtiniais atvejais gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Šios nuostatos patvirtina, kad restitucijos taikymo sąlygiškumas gali pasireikšti tais atvejais, jeigu jos taikymas suponuotų sandorio šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros išbalansavimą.
Pagal LR CK 6.222 straipsnio 1 dalį, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.
Nagrinėjamu atveju restitucija natūra yra galima, nes atsakovė D. L. yra nesąžininga žemės sklypo ½ dalies įgijėja, o taikant restituciją natūra, t. y. valstybės nuosavybėn grąžinus ½ dalį Žemės sklypo, o iš valstybės atsakovei priteisus jos sumokėtą ½ dalies Žemės sklypo kainą, t. y. 60,15 Eur, būtų atkurta šalių tarpusavio teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra.
Ieškovo prašymu šioje byloje 2022 m. liepos 18 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės- padaryti įrašą viešame registre dėl atsakovei D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausančios 0,09615 ha dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Šios laikinosios apsaugos priemonės naikintinos įsiteisėjus sprendimui
Sutinkamai su LR CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovas A. G. už advokatės pagalbą ruošiant ieškinį, už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą už žyminį mokestį ir atstovavimą nagrinėjant bylą sumokėjo 1472 Eur, kurie turi būti priteisti iš atsakovės D. L..
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti ginčo (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės D. L. ir atsakovės, Lietuvos Respublikos, atstovaujamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus, dėl 0,1923 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalies, t. y. 0,09615 ha, negaliojančia, ir taikyti restituciją – 0,1923 ha ploto žemės sklypo ½ dalį, t. y. 0,09615 ha, grąžinti Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Molėtų skyriaus, nuosavybėn, o iš Lietuvos Respublikos atsakovei D. L. priteisti 60,15 Eur už jos sumokėtą grąžintiną 0,09615 ha dalį Žemės sklypo.
Priteisti ieškovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1472 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
2022 m. liepos 18 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - padaryti įrašą viešame registre dėl atsakovei D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausančios 0,09615 ha dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo, įsiteisėjus sprendimui panaikinti.
Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą išsiųsti VĮ Registrų centrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismą.