- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-29
- Bylos Nr.
- e2-2338-1093/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00237-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Benetė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- D. L.
- Advokatai
- Jolanta Dranseikienė
- Kategorijos
- 2.6.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei D. L. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas A. G. 2021 m. gegužės 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jo asmeninę nuosavybę į gyvenamąjį namą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, un. Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris yra nugriautas), daržinę, un. Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, un. Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, un. Nr. (duomenys neskelbtini) (nugriautas), esančius (duomenys neskelbtini), įgytus gyvenant kartu su atsakove D. L. ir kurių vertė 16 000 Eur, ir atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 5 000 Eur piniginę kompensaciją.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdyje ieškovo reikalavimas buvo patikslintas, nurodant, kad jo ieškinyje suformuluotas reikalavimas iš esmės apima du reikalavimus: (i) pripažinti jo asmeninę nuosavybę į ½ atsakovei priklausančio turto - į gyvenamąjį namą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, un. Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris yra nugriautas), daržinę, un. Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, un. Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, un. Nr. (duomenys neskelbtini) (nugriautas), esančius (duomenys neskelbtini), įgytus gyvenant kartu su atsakove D. L. ir kurių vertė 16 000 Eur; o po to (ii) atidalinti kartu su atsakove valdomą bendrosios nuosavybės teise valdomą turtą - gyvenamąjį namą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, un. Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris yra nugriautas), daržinę, un. Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, un. Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, un. Nr. (duomenys neskelbtini) (nugriautas), esančius (duomenys neskelbtini), ieškovui priteisiant atsakovei priklausančią ½ dalį šio turto, o atsakovei išmokant 8 000 Eur kompensaciją per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Šalies argumentai
3. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis su atsakove D. L. pradėjo kartu gyventi nuo 2001 m. neįregistravę santuokos. Gyveno kaip faktinė šeima, vedė bendrą ūkį, kartu tvarkė pajamas ir išlaidas, planavo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto įsigijimą, remonto darbus. Su atsakove pradėjo gyventi kartu jos bute, adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus T. G.. Ieškovas suremontavo atsakovės butą, gerino nepilnamečiui sūnui gyvenimo, buities sąlygas. Remonto darbus atliko nuo 2005 m. iki 2009 m. Tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaudavo pastovų darbo užmokestį. Kadangi norėjo greitai baigti buto remontą, o pinigų tam pakankamai neturėjo, banke „Swedbank“ paėmė 8 000 litų paskolą ir už šias lėšas suremontavo butą. Butas buvo sutvarkytas jo darbu ir lėšomis. Atsakovė tuo metu dirbo parduotuvėje pardavėja ir gaudavo minimalų darbo užmokestį. Ji santaupų buto remontui neturėjo, nes buvo paėmusi paskolą buto įsigijimui. Jis padėjo jai šią paskolą grąžinti. Bute atliko šiuos remonto darbus: pakeitė elektros instaliaciją, šildymo sistemą, vieno kambario sienas ir lubas išklojo gipso kartonu, išglaistė sienas ir lubas, jas nudažė, išglaistė laiptinę, nudažė sienas ir lubas, koridorių iškalė lentelėmis, pakeitė visas vidines duris. Butas buvo visiškai sutvarkytas, supirko naujus baldus, buitinę techniką. Sienų ir lubų glaistymo darbus padėjo atlikti jo sesuo V. G.. Tuo metu jo finansinė padėtis buvo gera, visada turėjo nuolatinius ir pastovius darbus, gaudavo didelius atlyginimus. 2010 m. su atsakove nusprendė įsigyti gyvenamąjį namą, esantį jo tėvų kaimynystėje, adresu (duomenys neskelbtini). Namas buvo labai blogos būklės, tačiau jis tai įvertino ir suplanavo namą remontuoti ir pritaikyti šeimos poreikiams. Tuo metu atsakovė išreiškė savo nuomonę, kad jeigu jis užsimanė šio namo, tai jie jį įsigys, tačiau tai bus jam, nes ji turi savo nuosavą gyvenamąjį būstą – butą tame pačiame kaime ir tas gyvenamasis namas jai nereikalingas. 2010 m. gegužės 25 d. atsakovė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su pardavėju Z. K. ir nupirko gyvenamąjį namą, keturis ūkio pastatus, kitus statinius adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas ir priklausiniai yra ant namų valdos 0,1923 ha žemės sklypo, kuris yra valstybinė žemė. Sklypas yra suformuotas, įregistruotas valstybės vardu. Nusipirktame gyvenamajame name liko gyventi Z. K., su kuriuo buvo susitarta, kad jis jame gyvens tiek, kiek jam reikės. Z. K. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovas jį palaidojo, taip pat (duomenys neskelbtini) palaidojo jo sūnų, sutvarkė jų kapavietę, pastatė antkapį. Gyvenamojo namo būklė buvo labai bloga, nes ten gyveno girtaujantys asmenys. Atsakovė prie gyvenamojo namo remonto darbų visiškai neprisidėjo nei pinigais, nei darbu, remontu nesidomėjo. Gyvenamasis namas yra pastatytas 1976 m., o baigtas rekonstruoti 2019 m. Garažas ir kiti inžineriniai statiniai yra nugriauti. Likusi daržinė, tvartas, viralinė. 2011 m. ieškovas pradėjo planuoti gyvenamojo namo remonto darbus. Pirmiausia buvo pakeisti langai, paskui stogas. Sienas apšiltino akmens vata iš lauko pusės, namą iš išorės apkalė dailylentėmis. Namo viduje pakeitė elektros instaliaciją, naujai įrengė šildymo sistemą, pakeitė vidaus vandentiekio ir kanalizacijos vamzdyną, atliko grindų apšildymo ir betonavimo darbus. Pastatė naują kaminą su įdėklu. Praplatino priestatų patalpas, įrengė įėjimą į gyvenamąjį namą, naują vonios kambarį, laiptus į pastogę ir į rūsį. Padidino rūsio patalpas, rūsyje pastatė naują šildymo katilą. Namo viduje sienas iškalė karkasu, apšildė akmens vata, išklojo sienas ir lubas gipso kartonu. Sesuo V. G. išglaistė sienas ir lubas, jis jas nudažė. Gyvenamojo namo grindis išklojo plytelėmis, laminuota grindų danga. Įrengė palėpę. Per visą namo ilgį įrengė terasą. Name visas vidines duris pakeitė į medines. Po rekonstrukcijos 2019 m. bendras plotas padidėjo iki 73,01 kv. m, tūris iki 455 kv. m, užstatytas plotas iki 100 kv. m. Naujai įrengta vonia, rūsys, priestatai, pastogė, kas vertintina pagerinimu iš esmės, rekonstrukcija. Pabrėžė, kad jo ir atsakovės bendras gyvenimas buvo ne epizodinis, o pastovus, ilgą laiką, kartu augino ir augina sūnų. Bendrai tvarkė ūkį, jis remontavo atsakovės asmeninės nuosavybės teise valdomą butą, todėl teikia reikalavimą pripažinti jo asmenine nuosavybe minėtą gyvenamąjį namą. Su atsakove šiame name pradėjo gyventi nuo 2017 m. rudens. Gyvenant kartu dar vykdė statybos darbus, įrenginėjo patalpas. Santykiai su atsakove pašlijo, nes sužinojo, kad atsakovė turi kitą vyrą, su kuriuo bendrauja jau ilgą laiką. Santykiai nutrūko nuo 2020 m. birželio 15 d., kai atsakovė pardėjo gyventi visiškai atskirai savo bute. Iki 2020 m. birželio 15 d. atsakovė su vaiku dar gyveno name. Atsakovė išsikeldama sakė, kad nieko jai nereikia, ji vertino, kad namas yra jo. Dabar, kai ieškovas grįžo į Lietuvą, sūnus gyvena pas jį name. 2021 m. vasario-balandžio mėn. atliktas gyvenamojo namo ir priklausinių turto vertinimas, nustatyta vertė – 16 000 Eur. Kadangi ieškovo piniginėmis lėšomis ir darbu yra suremontuotas atsakovės butas, kuriame ji gyvena, piniginė kompensacija mažintina nuo 8 000 Eur iki 5 000 Eur.
Atsiliepimas
4. Atsakovė D. L. atsiliepime nurodė, kad iš dalies sutinka su ieškiniu. Sutinka, kad ieškovui būtų pripažinta bendroji dalinė nuosavybė į ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), o ieškinį dalyje dėl kompensacijos priteisimo prašė atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdyje ieškovė pripažino ieškinyje dalyje dėl reikalavimo pripažinti ieškovo asmeninės nuosavybės teisę į ½ gyvenamojo namo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir prašė teismo šį reikalavimą tenkinti, o likusioje dalyje ieškinį prašė atmesti.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į ieškinį ieškovė nurodė, kad ji su ieškovu kartu gyveno nuo 2001 iki 2020 m. birželio pabaigos. (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus. Šešiolika metų iki (duomenys neskelbtini) šalys gyveno atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. 2010 metais atsakovė asmeninės nuosavybės teise įsigijo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Įsigyti namą buvo asmeninis atsakovės sprendimas, ieškovas neišreiškė noro pirkti namą kartu. Pagal notarinę pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė gyvenamąjį namą su priklausiniais įsigijo asmeninėn nuosavybėn, tai tinkamai išviešinta Nekilnojamojo turto registre. Nieko nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad atsakovė įsigijo ginčo namą ieškovui, kad namas jai nereikalingas. Atsakovė rūpinosi remontu, bendra buitimi, laikė gyvulius, rūpinosi daržais, sutvarkė namų valdos išpirkimą. 2017 m. šalys su sūnumi pradėjo gyventi kartu name, kur jam buvo įrengtas kambarys. 2020 m. birželio mėn. ieškovui grįžus iš (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad atsakovas susitikinėja su kita moterimi. Siekdama išvengti konfliktų, žeminančios padėties, atsakovė grįžo gyventi į butą. 2020 m. vasarą ieškovas, kol buvo grįžęs į Lietuvą, daugiausia laiko praleido pas draugę, atsakovė nuolat rūpinosi sūnumi ir namu, prižiūrėjo namo aplinką, atliko einamuosius darbus, nuolat moka už elektrą ir šiukšles. Nuo 2020 m. rugsėjo mėn. sūnus gyveno sename bute su mama. Prieš 2020 m. Kalėdas grįžus tėvui, sūnus grįžo gyventi į savo kambarį name. 2021 m. gegužės mėn. girtas ieškovas bandė padegti namą, puolė atsakovę, dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Po šio įvykio vaikas pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini) pas močiutę. Namą atsakovė įsigijo ir tvarkė norėdama ten gyventi su sūnumi, namas įrengtas, kad atitiktų vaiko poreikius. Šiame name ji su sūnumi deklaruoja gyvenamąją vietą. Tik dėl netinkamo ieškovo elgesio, vengdama galimo smurto, atsakovė priversta gyventi sename bute. 2021 m. birželio 23 d. atsakovė baigė tvarkyti namų valdos pirkimo dokumentus, sudarė 0,1923 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį. Šios aplinkybės patvirtina, kad namas tiek atsakovei, tiek jos nepilnamečiui sūnui reikalingas gyventi. Šalys ilgą laiką gyveno faktinėje santuokoje, suremontavo namą, įsigijo brangų, 9 000 Eur vertės, automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas nurodė, kad pilnai suremontavo atsakovės butą, todėl prašo sumažinti kompensaciją už atsakovės dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje 3 000 Eur. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atliko buto pagerinimą iš asmeninių lėšų. Be to, butą šalys, jeigu veikė jungtinės veiklos pagrindu, privalėjo prižiūrėti ir remontuoti bendrai, kad išlaikytų tinkamumą gyventi, o atlikti remonto darbai negali būti priskirti prie darbų, kuriais būtų sukurtas buto pagerinimas, pripažintinas bendrąja daline nuosavybe. Ieškovas pats nurodo, kad remontavo butą, siekiant pagerinti vaiko gyvenimo ir buities sąlygas. Be to, šalys bute gyveno šešiolika metų, 3 000 Eur suma laikytina adekvačia buto priežiūrai ir einamajai remontui bei asmeninės nuosavybės nuvertėjimo atstatymui dėl nusidėvėjimo bendrai naudojant turtą per šešiolika metų. Atidalinimas, išmokant atsakovei kompensaciją, iš esmės pažeistų atsakovės ir nepilnamečio sūnaus interesus gyventi savuose namuose. Name yra pakankamai kambarių, kad tiek šalys, tiek jų sūnūs galėtų gyventi, ginčo šalys patikslinus kadastrinius matavimus galėtų nustatyti naudojimosi namu tvarką.
7. Teismo posėdžio metu ieškovas prašė tenkinti ieškinį. Paaiškino, kad su atsakove kaip šeima gyveno nuo 2002 m. iki 2020 m., susilaukė vaiko. Nuo 2014 m. iki dabar dirba (duomenys neskelbtini): tris savaites dirbdavo (duomenys neskelbtini), savaitę būdavo Lietuvoj. Namą įrenginėjo šeimai, jo rekonstrukciją pradėjo 2011 m. pavasarį. Visi jo pinigai buvo skirti namui, sūnaus išlaikymui. Išvažiuodamas sūnui palikdavo pinigų. Atsakovė dirbo „(duomenys neskelbtini)“, nedarbo periodų nebuvo. Pradžioje šeima gyveno bute, nuo 2016 m. gyveno jau name. Paaiškino, kad iš kaimyno antstoliai norėjo atimti namą už skolas, tad namas buvo užrašytas atsakovės vardu. Atsakovė tvarkė dokumentus, kadangi jai buvo patogiau tai padaryti, pats jis nuolat dirbo ir tam neprieštaravo. Namą įsigijo kartu. Savaitei šeimai palikdavo 300-400 Eur. Namo per pusę padalinti neįmanoma, kadangi viską tektų griauti ir išardyti. San. mazgas yra vienas, pirmame aukšte, namas šildomas kietu kuru. Ūkiniuose pastatuose niekas neįrengta, jie griūnantys. Paaiškino, kad kompensacijos pusę sumos turi norvegiškoj sąskaitoj. Yra kreipęsis į atsakovę su pasiūlymu perrašyti ½ namo jam, o kitą ½ sūnui, tačiau ji nesutikusi, sakiusi „gyvenk ir viskas“.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė atidalinti ½ namo ir ūkinių statinių, priteisiant piniginę kompensaciją. Nurodė, kad ieškovo ir atsakovės santykiai labai įtempti, vis blogėja, vyksta ikiteisminis tyrimas dėl konflikto, tad akivaizdu, kad gyventi viename name šalims būtų visiškai neįmanoma. Padalinti natūra šio turto neįmanoma, kadangi pagal kambarių išdėstymą, šildymo sistemą akivaizdu, kad šalys nesugebėtų gyventi viename name. Be to, antrame namo aukšte gyvena sūnus, tad dalintis liktų tik trys nedideli kambariai, esantys pirmame aukšte, iš kurių vienas yra pereinamasis. Nėra galimybės įrengti atskiros vonios, tualeto, virtuvės. Pažymėjo, kad ieškovas įsipareigoja piniginę kompensaciją atsakovei išmokėti per mėnesį nuo teismo sprendimo. Prašė įvertinti tai, kad praktiškai vien tik ieškovo pinigais ir darbu, giminių pagalba gyvenamasis namas buvo atstatytas ir suremontuotas, todėl jo indėlis į šį namą yra didesnis.
9. Teismo posėdžio metu atsakovė dalį ieškinio reikalavimų pripažino (sprendimo 5 punktas), bet likusioje dalyje prašė ieškinio netenkinti. Paaiškino, jog norėtų, kad jai liktų namai, nes namas jai reikalingas. Ji turi 33 m. darbo stažo, visą laiką dirbo, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo namą, daržus, pjovė žolę, augino gyvulius. Su ieškovu gyveno nuo 2001 m iki 2020 m. Gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį. Kai pradėjo kartu gyventi, ieškovas niekur nedirbo, vėliau dirbo su pertrūkiais. Vykimo su ieškovu kartu į (duomenys neskelbtini) jie net nesvarstė, nes ji augino vaikus (turi dar du vaikus iš pirmos santuokos, viso – tris), turėjo darbą. Žmogus, iš kurio pirko namą, bijojo, kad juos atims antstoliai už skolas. Ar dėl namo pirkimo tarėsi su ieškovu, nepamena. Už namą jie nieko nemokėjo, tik už dokumentų tvarkymą. Pripažįsta, kad ieškovas investavo savo lėšas į namo remontą, tačiau ji irgi finansiškai prisidėjo. Kai ieškovas išvažiavo uždarbiauti į (duomenys neskelbtini), jų sūnui buvo (duomenys neskelbtini) m. Žemės sklypą 2021 m. nusipirko savo iniciatyva, mokėjo viso 500 Eur. Kai santykiai pašlijo, ieškovas gyventi kartu nesiūlė. Ji mano, kad gyventi kartu viename name būtų įmanoma. Sūnus dabar gyvena pas jos mamą. Ūkiniai pastatai irgi turėtų būti per pusę, ten laikomos malkos. Sutinka, kad ½ priklauso ieškovui, gyventi nedraudžia. Vyksta ikiteisminis tyrimas ir ji į namus negali įeiti.
10. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė akcentavo, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad namo negalima padalinti. Jis yra pakankamai didelis, yra atskiri įėjimai, galima pertvarkyti tiek šildymo, tiek vandens sistemas. Turėtų būti dalinamas visas namas arba nustatoma naudojimosi tvarka visu namu, ne tik pirmu aukštu. Be to, nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas galės sumokėti kompensaciją. Atsakovė sutinka ieškovui sumokėti 8 000 Eur dydžio kompensaciją.
11. Liudytoja M. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovo motina. Nurodė, kad kaimynas, iš kurio buvo įsigytas namas, atsakovei sakė, kad užrašys jai namus, jei ji jį palaidos. Jis pasikorė, taip pat ir jo sūnus. Ieškovas juos palaidojo, sutvarkė kapus, pastatė paminklą. Namas buvo baisus, ieškovas pradėjo jį remontuoti. Dabar name gyvena ieškovas. Žiemą ji ateidavo kūrenti namo, gyvena kaimynystėje. Anūko kambarys yra namo antrame aukšte. Dabar anūkas nuo vasaros gyvena pas kitą močiutę. Atsakovė gyvendavo name, kai ieškovas būdavo (duomenys neskelbtini). Kol neturėjo namo, ieškovas su atsakove gyveno ieškovės bute. Atsakovė išgėrus provokuoja, per Kalėdas ieškovas net kvietė policiją. Jei reikės, sūnui paskolins pinigų. Kol kas tokios sumos neturi, bet jei reikės – tikrai turės.
12. Liudytoja V. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovo sesuo. Nurodė, kad dirbo apdailos darbus pas ieškovą tiek bute, tiek ir name. Atsiskaitydavo visada ieškovas, jis pirkdavo ir medžiagas. Plyteles klojo kiti giminaičiai. Motina yra minėjusi, kad padėtų broliui pinigais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
13. Civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovei D. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas (garažas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas (daržinė), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas (tvartas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas (viralinė), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (lauko tualetas), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas atsakovei priklauso pagal 2010 m. gegužės 25 d. pirkimopardavimo sutartį. Minėtas gyvenamasis namas su statiniais stovi ant 0,1923 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas 2021 m. birželio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp atsakovės ir Lietuvos Respublikos, buvo parduotas atsakovei. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre gyvenamojo namo ir statinių kadastro duomenų nustatymo data nurodoma 1992 m. gegužės 20 d. MB „Geoneta“ matininkė 2021 m. kovo 30 d. atliko gyvenamojo namo ir statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus (kadastrinių duomenų nustatymo data 2021 m. sausio 11 d.).
14. Abi šalys tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teisme pripažino, kad kartu gyveno nesudarę santuokos ir vedė bendrą ūkį nuo 2001 m. iki 2020 m. birželio mėnesio. Šalys turi (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja buvus šios bylos šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
Dėl asmeninės nuosavybės į dalį gyvenamojo namo su statiniais pripažinimo
15. Ieškovas prašo pripažinti jo asmeninę nuosavybę į ½ atsakovei priklausančio turto - į gyvenamąjį namą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, un. Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris yra nugriautas), daržinę, un. Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, un. Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, un. Nr. (duomenys neskelbtini) (nugriautas), esančius (duomenys neskelbtini), įgytus gyvenant kartu su atsakove D. L. ir kurių vertė 16 000 Eur. Savo reikalavimą ieškovas grindžia tuo, kad šalys gyveno kartu nuo (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį, jis savo darbu ir lėšomis atremontavo gyvenamąjį namą, dėl to mano, kad įgijo nuosavybės teisę į jį.
16. Gyvenamąjį namą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), 2010 m. gegužės 25 d. pirkimopardavimo sutartimi įgijo atsakovė, Nekilnojamojo turto registre šis turtas registruotas jos vardu kaip asmeninė nuosavybė. Bylos nagrinėjimo metu iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad gyvenamasis namas buvo atremontuotas ir pagerintas, visiškai pritaikytas gyventi, kad darbus atliko ieškovas. Šalys neginčijo ir to, kad kiti egzistuojantys statiniai (daržinė, tvartas ir viralinė) nebuvo atremontuoti (garažas ir lauko tualetas nugriauti).
17. Atsakovė pripažino ieškovo reikalavimą pripažinti jo asmeninės nuosavybės teisę į ½ gyvenamojo namo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Dėl to teismas, plačiau nevertindamas ieškovo pateiktų įrodymų, kad jis savo darbu ir lėšomis atliko gyvenamojo namo pagerinimus, šią ieškovo reikalavimo dalį tenkina ir pripažįsta ieškovo asmeninės nuosavybės teisę į ½ gyvenamojo namo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
18. Teismas taip pat tenkina ieškovo reikalavimo dalį pripažinti jo asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį statinių – daržinės, tvarto, viralinės, garažo ir lauko tualeto, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovė šios ieškinio reikalavimo dalies nepripažino, motyvuodama iš esmės tuo, kad šie statiniai nebuvo pagerinti ir atremontuoti. Tačiau, kaip jau nustatyta anksčiau, šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, tarp jų egzistavo susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, siekiant tenkinti bendro gyvenimo tikslus, atsakovė nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teisme neteigė, kad gyvenamąjį namą su statiniais įgijo sau asmeninės nuosavybės teise, teisme ji pripažino ieškinio reikalavimo dalį dėl ieškovo asmeninės nuosavybės teisės pripažinimo į ½ dalį gyvenamojo namo, kaip atsakovė teigė teisme - nė viena iš šalių už perkamą gyvenamąjį namą pinigų nemokėjo, šiame sprendimo punkte minimi statiniai nebuvo atremontuoti ir pagerinti, dėl to teismas sprendžia, kad 2010 m. gegužės 25 d. pirkimopardavimo sutartimi gyvenamasis namas su statiniais buvo įgytas, siekiant sukurti bendrą turtą bylos šalių bendro gyvenimo poreikiams tenkinti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.970 straipsnio 2 dalį dalyvių įnašai lygūs, dėl to teismas pripažįsta ieškovo asmeninę nuosavybę ir į ½ statinių - daržinės, tvarto, viralinės, garažo ir lauko tualeto, esančių (duomenys neskelbtini).
19. Pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 38 punktą ir jame nurodytą ankstesnę kasacinio teismo praktiką). Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas neginčijo aplinkybės, kad ieškovė visus jų gyvenimo kartu metus dirbo ir gavo atlyginimą, prižiūrėjo jų bendrą vaiką ir namus, kai ieškovas dirbo užsienyje ir tokiu būdu turėjo galimybę daugiau uždirbti. Taigi nors ieškovo asmeniniai piniginiai įnašai, sukuriant bendrą turtą, pinigine išraiška galimai ir galėjo būti didesni, nes ieškovas dirbo užsienyje geriau apmokamą darbą, tačiau atsakovės įnašas siekiant bendro ūkinio tikslo jai taip pat sukūrė nuosavybės dalį. Pagal CK 6.970 straipsnio 2 dalį dalyvių įnašai lygūs, šios prezumpcijos ieškovas nepaneigė, dėl to ieškovo reikalavimas pripažinti jo asmeninę nuosavybę į visą gyvenamąjį namą ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini), dėl to, kad jis didesne dalimi prisidėjo prie šio namo remonto ir pritaikymo gyventi, negali būti tenkinamas.
Dėl atidalijimo
20. Pripažinus ieškovo asmeninę nuosavybę į ½ dalį gyvenamojo namo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), ieškovas prašo atsakovės dalį priteisti jam, o atsakovei priteisti 8 000 Eur kompensaciją už netektą turto dalį.
21. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. CK 4.80 straipsnio, reglamentuojančio atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, 2 dalis reglamentuoja atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės būdus. Joje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinio teismo praktikoje daikto padalijimas natūra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus). Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu visumą, taip pat atsižvelgiant į kitus reikšmingus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
22. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios eliminuotų nuosavybės atidalijimo natūra tarp bendraturčių galimybę, dėl to šiuo atveju negali būti taikomas atidalijimo, išmokant piniginę kompensaciją, būdas. Ieškovas viso bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad yra neįmanoma pritaikyti namo gyventi dviems šeimoms, tuo tarpu atsakovė nurodė, kad tokia galimybė yra. Iš MB „Geoneta“ matininkės 2021 m. kovo 30 d. sudarytų kadastrinių matavimų (nors ir neregistruotų VĮ Registrų centre, bet iš esmės atsakovei neginčijant aplinkybės, kad gyvenamasis namas buvo atremontuotas ir pagerintas, tad tinkamu įrodymu šioje byloje) bylos matyti, kad gyvenamajame name gyvenamosios paskirties patalpų naudingo ploto yra 132,12 kv. m, namas yra vieno aukšto su palėpe ir rūsiu, namas turi du įėjimus – pagrindinį iš kiemo pusės ir per terasą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad name neįmanoma įrengti dar vieno sanitarinio mazgo ar šildymo sistemos. Ieškovas akcentavo, kad papildomam sanitariniam mazgui ir šildymo sistemai įrengti reikalingos papildomos lėšos, griovimo darbai, dėl to, jo įsitikinimu, yra neįmanoma atidalinti namo natūra. Tačiau pagal teismų praktiką atidalinimo natūra būdas yra neįmanomas tada, kai atidalinant daiktą, reiktų padaryti neproporcingą žalą jam ar būtų reikalingos neprotingai didelės išlaidos. Tokioms aplinkybėms konstatuoti į bylą nepateikta jokių įrodymų, skaičiavimų ir pan. Taigi ieškovo teiginiai, kad neįmanoma pritaikyti namo gyventi dviems šeimoms, byloje nebuvo įrodyti.
23. Atsakovė nuosekliai teisme teigė, kad ji nesutinka su ieškovo siūlomu atidalijimo variantu, jai yra reikalingas gyvenamasis namas (jo dalis), nors ji turi ir dar vieną butą, priklausantį jai asmeninės nuosavybės teise. Ji paaiškino, kad turi nepilnametį vaiką, todėl jai reikalingas būstas, kuriame galėtų gyventi su sūnumi, ji rūpinasi vaiko ateitimi, todėl atsakovei yra reikalinga išlaikyti savo nuosavybės dalį ginčo turte. Tai, kad ieškovei yra reikalingas gyvenamasis namas, iš dalies patvirtina ir tai, kad ji 2021 m. birželio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp atsakovės ir Lietuvos Respublikos, pirko žemės sklypą, kuriame stovi ginčo gyvenamasis namas su statiniais. Atsakovei priklauso ne mažesnė gyvenamojo namo su statiniais dalis nei ieškovui, jos poreikis naudotis gyvenamojo namo dalimi byloje nebuvo paneigtas, jis yra svarbus, dėl to teismas laiko, kad atsakovės ginčo turto dalies priteisimas ieškovui, atsakovei išmokant kompensaciją be atsakovės sutikimo, reikštų esminį atsakovės nuosavybės teisių suvaržymą.
24. Be to, paprastai piniginė kompensacija visiško atsidalijimo atveju priteisiama prašančiajam atsidalyti, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2013).
25. Teismui taip pat kyla abejonės dėl ieškovo pajėgumo įvykdyti teismo sprendimą dėl 8 000 Eur kompensacijos atsakovei priteisimo ieškinio visiško patenkinimo atveju. Ieškovas teisme nurodė, kad turi tik pusę šios sumos, o likusią dalį paskolintų jo motina. Liudytoja teisme apklausta ieškovo motina taip pat nurodė, kad reikiamos sumos šiuo metu neturi.
26. Remiantis visu tuo, kas paminėta, teismas ieškovo reikalavimą dėl atidalijimo atmeta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Teismas laiko, kad yra patenkinta 50 procentų ieškinio reikalavimų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
28. Ieškovas patyrė 360 Eur išlaidų, sumokėdamas žyminį mokestį, ir 500 Eur išlaidų už advokato pagalbą šioje byloje. Patenkinus 50 procentų jo reikalavimų, pusę šių išlaidų, t. y. 430 Eur, turi atlyginti atsakovė. Atsakovė patyrė 500 Eur išlaidų už advokato pagalbą šioje byloje. Atmetus 50 procentų ieškinio reikalavimų, pusė jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 250 Eur, turi atlyginti ieškovas. Atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 180 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti ieškovui A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninę nuosavybę į ½ dalį šio turto: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris yra nugriautas), daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (nugriautas), esančius (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovui A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 180 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą išsiųsti VĮ Registrų centrui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismą.