Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-06-03 · Civilinė byla Nr. 2-412-892/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-06-03Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-03-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-03
Bylos Nr.
2-412-892/2019
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-04133-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Pluirienė
Ieškovas
P. J., K. J.
Atsakovas
V. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-412-892/2019Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04133-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija:2.1.2.7.; 2.6.8.12.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos Vardu2019 m. birželio 3 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė,sekretoriaujant Astai Mažeikienei

dalyvaujant ieškovui P. J., ieškovo atstovui advokatui A. J.

atsakovui V. T., atsakovo atstovui advokatui M. R.

atsakovei pagal priešieškinį K. J. T.)

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo P. J. ieškinį atsakovui V. T. dėl skolos priteisimo bei atsakovo V. T. priešieškinį ieškovui P. J. bei K. J. (T.) dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. T. 14 491 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. sausio 28 d. atsakovui V. T. penkerių metų laikotarpiui, tai yra 2018 m. sausio 28 d. paskolino 14 491 Eur sumą pervesdamas ją į atsakovo asmeninę sąskaitą, paskolos sutartis sudaryta nebuvo, nes tuo metu šalis siejo giminystės ryšiai. Teigė, kad atsakovas iki šiol skolos negrąžino, nors sulaukęs ieškovo pretenzijų nurodydavo, kad turi laikinų finansinių problemų, tačiau neatsisako skolą grąžinti (b.l. 2-4).

Atsiliepimas

2. Atsakovas V. T. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis yra ieškovo dukters Katažynos buvęs sutuoktinis, paskola buvo suteikta santuokos metu, ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą, nes jis 2015 m. lapkričio 15 d. Neatlygintine kreditorinio perleidimo sutartimi skolinį reikalavimą perleido dukrai. Atsakovo ir K. J. santuoka buvo nutraukta 2017 m. vasario 10 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu. Minėtu sprendimu buvo patvirtinta ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kuria šalys patvirtino, kad šalys neturi kreditorių bei įsipareigojimų vienas kitam, todėl netgi naujoji kreditorė K. J. (T.) neturi reikalavimo teisės į atsakovą (b.l. 21-23).

Šalies argumentai

3. Parengiamajame teismo posėdyje ieškovo atstovui pateikus į bylą 2016 m. gegužės 29 d. tarp ieškovo P. J. ir K. T. sudarytą kreditorinio reikalavimo perleidimo (atšaukimo) sutartį, atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2016 m. gegužės 29 d. kreditorinio reikalavimo perleidimo (atšaukimo) sutartį negaliojančia ab initio remiantis CK 6.101 str. 5 d., 6.102 str. 1 d., 1.86 str.1 d. Pažymėjo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje teikiant patikslintą ieškinį K. J. nurodė, jog P. J. paskola suteikta nuosavo verslo plėtrai (krovininių vilkikų įsigijimui), tuo tarpu P. J. nurodė, kad jis santuokos metu padėdavo šalims materialiai kuriant verslą, įgyjant kilnojamą ir nekilnojamą turtą, V. T. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad K. J. susitarė su tėvu, jog jis šalims verslo plėtrai ir dukros gydymui paskolins 14 481 Eur, atsakovas į įmonės sąskaitą įnešė pinigus, kurie buvo pervesti vilkiko įsigijimui, tai yra skirti šeimos verslo plėtrai, kuris, kaip K. T. nurodė patikslintame ieškinyje, buvo kuriamas ir vykdomas šalims gyvenant kartu. Atsakovas teigė, kad K. T. patikslintame ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nurodytos aplinkybės, jog paskola buvo panaudota ne pagal paskirtį neatitinka tikrovės, nes 2013 m. sausio 25 d. sutartimi buvo nupirkta puspriekabė už 25 000 Lt, 2013 m. sausio 29 d. kasos išlaidų orderis patvirtina, kad bendrovė sumokėjo pardavėjai puspriekabės kainą, iš banko išrašo taip pat matyti, kad 2013 m. sausio 26 d. bendrovė pardavėjui sumokėjo 18 150 Lt už vilkiką, transporto priemonės sumokėtos įgytos panašiu metu, kaip ir gauta paskola, banko sąskaitos išrašas taip pat patvirtina, kad atsakovas 2013 metais pavedimais ir grynais įnešė į UAB „Trans tatol“ banko sąskaitą 81 250 Lt nurodydamas „akcininko skola apyvartinėms“ lėšoms, minėtos aplinkybės įrodo, jog 2013 m. sausio 28 d. 50 000 Lt paskola buvo panaudota verslo reikmėms, jos grąžinimas buvo solidari K. J. ir V. T. prievolė. 2015 m. lapkričio 15 d. ieškovui perleidus reikalavimą K. J. pastaroji įgijo reikalavimą į atsakovą, tačiau ne visa apimtimi, bet į ½ dalį perleisto reikalavimo (25 000 Lt), nes likusi prievolės dalis pasibaigė skolininko ir kreditoriaus sutapimu. Atsakovo teigimu, K. J. neturėjo teisės perleisti ieškovui P. J. reikalavimo, nes kreditoriaus asmuo atsakovui turi esminės reikšmės - žinojęs apie sutartį, atsakovas nebūtų davęs sutikimą ją sudaryti. Be to, 2016 m. gegužės 29 d. reikalavimo perleidimo sutartimi K. J. perleido reikalavimą, kurio ji neturėjo - iki sutarties sudarymo reikalavimo dydis buvo po 7 240,50 Eur, todėl sutartis pripažintina negaliojančia CK 6.102 str. pagrindu. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių, ieškinyje ieškovas nenurodė jokių aplinkybių dėl ginčijamo sandorio, jį pateikė tik parengiamajame teismo posėdyje, atsakovui pateikus atsiliepimą, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad 2016 m. gegužės 26 d. reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiu nuo ieškovo susipažinimo su atsiliepimu iki parengiamojo teismo posėdžio siekiant neteisėtų tikslų – naudojant apgaulę įrodyti, kad reikalavimo teisė priklauso ieškovui, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad sutartis yra fiktyvi, sudaryta atgaline data.

Atsiliepimas

4. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad santuokos nutraukimo byloje patikslintame ieškinyje K. J. (T.) nurodė, jog paskolinti pinigai nebuvo naudojami pagal deklaruotą paskirtį, dėl pinigų švaistymo ji ne kartą priekaištavo atsakovui V. T., tačiau jis nieko nepaaiškindavo, paskolos terminui suėjus pinigai nebuvo grąžinti. P. J. dėl silpnos sveikatos nenorėdamas bylinėtis su atsakovu 2015 m. lapkričio 15 d. kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimą perleido K. J., P. J. minėtoje byloje pateiktame atsiliepime nurodė, kad akivaizdu, jog konkliudentiniais veiksmais sutartis buvo sudaryta ne šeimos interesais, todėl prievolė laikytina asmenine atsakovo prievole jam. 2016 m. kovo 25 d. nutartimi byla buvo nutraukta šalims susitaikius, skolos grąžinimo klausimas nebuvo išspręstas, todėl iš karto po bylos nutraukimo šalių bendru sutikimu buvo susitarta grąžinti reikalavimą pradiniam kreditoriui, suderinus su atsakovu jo paties prašymu kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2018 m. sausio 28 d., tuo pagrindu surašyta 2016 m. gegužės 29 d. sutartis, kiekviena šalis gavo po vieną egzempliorių, minėtas susitarimas ir raštiškas jo įforminimas įvyko liudytojui D. J. matant ir girdint. Ieškovas nurodė, kad su ieškiniu pateikė 2018 m. sausio 15 d. SMS žinutės kopiją, iš kurios matyti, kad ieškovas persiuntė atsakovui savo sąskaitos duomenis siekiant į ją gauti paskolintus pinigus, atsakovas, atsakydamas į ją nurodė dalimis darysiantis pavedimus, taigi, iš esmės pripažino prievolę pagal 2016 m. gegužės 29 d. kreditorinio reikalavimo sutartį, kiti finansiniai santykiai minimu laikotarpiu ieškovo su atsakovu nesiejo, tiek bendraudamas su ieškovu telefonu, tiek gyvai, matant šioje byloje kitiems proceso dalyviams tikino, kad laikinai yra susidūręs su finansiniais sunkumais, tačiau prievolę visiškai įvykdys iki sutarto termino, tai yra 2018 m. sausio 28 d. Ieškovas teigė, kad jis, gavęs atsakovo pritarimą, pasirašė ginčijamą 2016 m. gegužės 29 d. sutartį, nustatydamas vėlesnį skolos grąžinimo terminą, taigi, elgėsi sąžiningai, teisingai ir protingai, tuo tarpu atsakovo veiksmai ieškovo atžvilgiu laikytini nesąžiningais ir nukreiptais į tikslą, priešingą viešajai tvarkai ir sutarties šalių elgesio sąžiningumai, teisingumui, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad 2016 m. gegužės 29 d. sutartis buvo sudaryta dėl akių, vertinant byloje esančių duomenų visuma kompleksiškai akivaizdu, kad atsakovas bando išvengti civilinės atsakomybės pagal prievolę. Ieškovo teigimu, 2013 metų UAB „Total Trans“ banko sąskaitos išklotinės pajamų ir išlaidų analizė įrodo, kad atsakovas neįnešė ieškovo paskolintos sumos verslo plėtrai, minėti pinigai negalėjo būti panaudoti puspriekabės ir vilkiko pirkimui, akivaizdu, kad jie buvo panaudoti atsakovo asmeninėms reikmėms.

5. 2019 m. gegužės 8 d. teismo posėdyje ieškovas P. J. paaiškino, kad lėšos 2013 m. sausio 28 d. buvo pervestos atsakovui paprašius, vilkikų įsigijimui, tai yra šeimos verslui, žodžiu sutarta, skola bus grąžinta per 2-3 metus, dukrai nusprendus nutraukti santuoką kreditorinis reikalavimas buvo perleistas jai siekiant, kad ji išsireikalautų skolą, nes ieškovas nenorėjo dalyvauti bylos nagrinėjime. 2016 m. kovo pabaigoje dukra nusprendė likti santuokoje, todėl įvertinus, kad dukros santykiais su sutuoktinių nėra stabilūs, nebuvo aišku, kaip klostysis jų gyvenimas, atsakovui sutinkant, buvo sudarytas 2016 m. gegužės 29 d. reikalavimo perleidimo sandoris, paskolos grąžinimo terminas nustatytas iki 2018 m. sausio 28 d. Ieškovas nurodė, kad atsakovas apie 2016 m. gegužės 29 d. žinojo, nes gavo sutartį, ieškovas ne kartą žodžiu prašė grąžinti skolą, atsakovas žadėjo tai padaryti. Ieškovas taip pat paaiškino, kad dukros šeimą jis ne kartą rėmė finansiškai, dėl kitų suteiktų lėšų grąžinimo atsakovui pretenzijų neturi, tačiau 50 000 Lt paskola buvo suteikta asmeniškai atsakovui, kuris įsipareigojimą grąžinti yra ne kartą patvirtinęs, tame tarpe telefoninio pokalbio metu ir žinute.

6. 2019 m. gegužės 8 d. teismo posėdyje ieškovo atstovas pažymėjo, kad reikalavimas buvo perleistas, nes ieškovas nenorėjo dalyvauti dukros santuokos nutraukimo bylos nagrinėjime, K. J. santuokos nutraukimo byloje pasirašydama sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių dėl neapdairumo nurodė, kad šalys kreditorių neturi, jokie kiti įsipareigojimai išskyrus 2013 m. sausio 28 d. paskolos sutartį šalių nesiejo, paskola buvo asmeninė atsakovo prievolė ieškovui, atsakovui 2016 m. gegužės 29 d. reikalavimo perleidimo sutartis buvo įteikta, gauti pinigai nebuvo panaudoti vilkiko pirkimui, nes pirmą kartą į įmonės kasą grynieji pinigai buvo įnešti tik 2013 m. lapkričio 25 d., transporto priemonės pirktos daug anksčiau, atsakovas neatliko pavedimų iš savo asmeninės sąskaitos į įmonės sąskaitą.

Šalies argumentai

7. Atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Atsakovas V. T. 2019 m. gegužės 8d. teismo posėdyje paaiškino, kad paskola buvo suteikta ir gautos lėšos panaudotos vilkiko įsigijimui, kaip ir buvo planuota, ieškovas pinigus pervedė sausio 28 d., tačiau už vilkikus buvo sumokėta anksčiau, įmonei UAB „Trans Trust“ pervedus avansinį mokėjimą, kuris vėliau grąžintas dalimis, už vilkiką buvo sumokėta pavedimu, už priekabą – grynais, aplinkybę, kad ieškovas reikalavimą perleido jo buvusiai sutuoktinei, sužinojo pirmoje byloje dėl santuokos nutraukimo, apie antrą reikalavimo perleidimo sutartį – tik šioje byloje, jokių prašymų grąžinti skolą ieškovas atsakovui neteikė, paskolos pinigai buvo naudoti ir sutuoktinės gydymui, paskolos termino nebuvo nustatyta, ieškovas sakė, kad pinigai galės būti grąžinti, kai bus uždirbti, sutuoktinė galėjo naudotis sąskaita, į kurią buvo pervesti pinigai.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismo posėdyje atsakovė K. J. (T.) paaiškino, kad po santuokos nutraukimo jai neatiteko joks turtas, nes sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ji pasirašė įbauginta atsakovo, atsakovas niekada neneigė, kad pinigai buvo jam paskolinti, ieškovą apie santuokos su atsakovu nutraukimą ji informavo praėjus maždaug 2 – 6 mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas, priešieškinys tenkintinas

Žemesnės instancijos teismas

9. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013 m. sausio 28 d. mokėjimo nurodymu ieškovas pervedė į atsakovo sąskaitą 50 000 Lt, nurodyta mokėjimo paskirtis – paskola (b.l. 9). Ginčo dėl paskolos suteikimo fakto byloje nekilo. 2015 m. lapkričio 15 d. ieškovas ir K. T. (atsakovė K. J.) sudarė neatlygintinę kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartį, kuria ieškovas neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido K. T. visas iš skolininko kylančias ar su ja susijusias kreditoriaus teises, sutartyje nurodytas kreditorinio reikalavimo pagrindas – 2013 m. sausio 10 d. su V. T. žodžiu sudaryta sutartis dėl 14 481 Eur (50 000 Lt) sumos paskolos skolininko nuosavo verslo plėtrai (krovininio vilkiko įsigijimui), pinigai 2013 m. kovo 28 d. pervesti į skolininko asmeninę sąskaitą grąžinimo terminas – 2015 m. spalio 30 d., kreditas nebuvo laiku grąžintas, grąžinimo terminas suėjęs (b.l. 24).

10. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. vasario 11 d. K. T. teismui pateikė patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo, kuriuo prašė pripažinti 2013 m. sausio 28 d. 14 481 Eur paskolą (2013 m. sausio 10 d. žodinė sutartis) trečiajam asmeniui P. J. asmenine prievole, nurodė, kad jos tėvas P. J. 2013 m. sausio 10 d. sudarė su atsakovu konkliudentiniais veiksmais paskolos sutartį dėl 14 481 Eur paskolos suteikimo nuosavo verslo plėtrai (krovininių vilkikų įsigijimui), pinigai buvo pervesti į atsakovo asmeninę sąskaitą, paskolos grąžinimo terminas – 2015 m. spalio 30 d., paskolinti pinigai nebuvo naudoti pagal paskirtį, dėl pinigų iššvaistymo ne kartą priekaištavo atsakovui, žino, kad joks vilkikas už paskolą nebuvo nupirktas, akivaizdu, kad sutartis buvo sudaryta ne šeimos interesais, todėl prievolė trečiajam asmeniui P. J. laikytina asmenine atsakovo prievole (patikslinto ieškinio 6 dalis)-(b.l. 50-56). Atsiliepime į patikslintą ieškinį P. J. nurodė, kad 2013 m. sausio 10 d. su atsakovu sudarė paskolos sutartį dėl 14 481 Eur paskolos verslo plėtrai (krovinio vilkiko įsigijimui), pinigus pervedė 2013 m. sausio 28 d. į atsakovo sąskaitą, paskolos terminas buvo nustatytas iki 2015 m. spalio 30 d., paskolos pinigai nebuvo panaudoti pagal paskirtį, o išleisti trečiajam asmeniui nežinomoms reikmėms, nes joks krovininis vilkikas už suteiktą paskolą nupirktas nebuvo, tretytis asmuo P. J. prašė pripažinti V. T. suteiktą 14 481 Eur paskolą jo asmenine prievole (b.l. 59-60). Atsiliepime į patikslintą ieškinį V. T. nurodė, kad paskolintos lėšos buvo panaudotos šeimos tikslais, būtent ieškovė sutarė su tėvu, kad jos bus skirtos verslo plėtrai ir dukros gydymui, nors pinigai buvo pervesti į atsakovo sąskaitą, paskolos sutartis sudaryta K. T. sutikimu, šeimos interesais, todėl laikytina bendra sutuoktinių prievole, pagal kurią šalys atsako solidariai (b.l. 64-71.). Pirmoji byla dėl santuokos nutraukta K. J. informavus teismą, jog šalys susitaikė.

Žemesnės instancijos teismas

11. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimu buvo patvirtinta pareiškėjų K. T. ir V. T. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys pareiškė, jog santuoką nutraukia laisva valia, sutartimi numatydami bendro turto pasidalijimo bei kitas santuokos nutraukimo pasekmes (1.3 punktas), patvirtino, kad kreditorių neturi (2.1.3, 2.3 punktai), susitarė, jog po santuokos nutraukimo pareiškėjams atitenka po automobilį, pareiškėjui – ir UAB „Total Trans“ (2.1.1, 2.1.2 punktai), patvirtino, kad kito nei dalintino turto šalys neturi, turtinių teisių ir įsipareigojimų be kito turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką (b.l. 25-26).

12. Ieškovas į bylą pateikė 2016 m. gegužės 29 d. reikalavimo perleidimo (atšaukimo) sutartį, pagal kurią kreditorius K. T. perleido ieškovui P. T. visas iš skolininko kylančias ar su ja susijusius kreditoriaus teises, kreditorius K. T. patvirtino, kad šia sutartimi perleidžiamas reikalavimas yra privalomas skolininkui V. T., jis kyla iš Pavel J. V. T. 2013 m. sausio 28 d. suteiktos 14 481 Eur paskolos, kurios grąžinimo terminas buvo nustatytas iki 2015 m. spalio 30 d., kreditas nebuvo laiku grąžintas, grąžinimo terminas 2015 m. lapkričio 15 d. kreditorinio reikalavimo perleidimo naujajam kreditoriui K. T. pasirašymo dienai buvo suėjęs. Minėtoje sutartyje nurodyta, kad grąžinimo terminas suėjo dar 2015 m. spalio 30 d., todėl naujasis kreditorius suderinęs su skolininku V. T. pratęsė jam grąžinimo terminą iki 2018 m. sausio 28 d.

13. Atsakovas teigė, kad apie 2016 m. gegužės 29 d. sutartį nežinojo, prašė ją remiantis CK 6.101 str. 5 d., 6.102 str. 1 d., 1.86 str. 1 d. pripažinti negaliojančia.

14. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013; kt.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, ieškovo parodymai turi būti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs ieškovo paaiškinimai apie bylos aplinkybes turi būti tikslūs ir išsamūs, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Ieškovo parodymai pripažįstami nuosekliais, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009).

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas pažymi, kad šioje byloje ieškovo paaiškinimai dėl esminių bylos aplinkybių nebuvo nuoseklūs, aiškūs bei užtikrinti, jiems stokojo loginio pagrindimo, tai sudarė pakankamą pagrindą abejoti jų patikimumu. Tokia išvada grindžiama žemiau dėstomais argumentais.

16. Visų pirma, šioje byloje reikalavimas dėl skolos priteisimo buvo grindžiamas aplinkybe dėl 50 000 Lt paskolos suteikimo pervedant pinigines lėšas 2013 m. sausio 28 d. pavedimu į atsakovo sąskaitą bei 2016 m. gegužės 29 d. reikalavimo perleidimo (atšaukimo) sutartimi, pagal kurią K. T. perleido (grąžino) ieškovui P. J. visas iš 2013 m. sausio 28 d. paskolos sutarties kylančias kreditoriaus teises į atsakovą V. T.. Ginčo byloje nekilo dėl to, kad ieškovui 2013 m. sausio 28 d. pervedus į atsakovo sąskaitą 50 000 Lt tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, tačiau byloje kilo ginčas dėl to, ar vėliau sekusių teisinių sandorių pasėkoje atsakovas turi pareigą ją grąžinti, ar prievolė nėra pasibaigusi kitu pagrindu, ar sandoris, kuriuo remiasi ieškovas kaip prievolės pagrindu, yra galiojantis.

17. Remiantis šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytinais įrodymais nustatyta, kad paskola buvo suteikta atsakovui esant santuokoje su ieškovo dukra K. T., ji buvo teikiama šeimos verslui, konkrečiai – vilkikų įgijimui, apie suteiktą paskolą K. T. žinojo ir jai neprieštaravo, šią aplinkybę paaiškinimuose nurodė tiek atsakovas, tiek ieškovas, ją nurodė atsakovė patikslintame ieškinyje dėl santuokos nutraukimo (b.l. 42). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau jo patvirtintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi, prievolė pagal 2013 m. sausio 28 d. paskolos sutartį buvo suteikta šeimos verslui, todėl laikytina bendrąja sutuoktinių V. T. ir K. J. (T.) prievole (CK 3.109 str. 1 d. 2 p.). Ši išvada neturėtų teisinės reikšmės kreditoriui P. J. reiškiant reikalavimą 2013 m. sausio 28 d. paskolos sutarties pagrindu suėjus prievolės įvykdymo terminui (CK 6.6 str. 4 d.), tačiau remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 15 d. ieškovas minėtą reikalavimą perleido K. T. (b.l. 24). Reikalavimo perleidimo sutartis laikoma sutartimi, pagal kurią pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę perduoda kitam asmeniui, o pats nustoja būti prievolės šalimi (CK 6.101 str.). Taigi, kreditoriui P. J. reikalavimą pagal bendrą sutuoktinių prievolę perleidus V. T. sutuoktinei K. T., minėtas reikalavimas galėjo pasibaigti skolininko ir kreditoriaus sutapimu (CK 6.126 str.), išvada, ar tai įvyko priklauso nuo to, ar paneigta sutuoktinių prievolių, įgytų santuokos metu bei panaudotų šeimos reikmėms (bendro turto tvarkymui), bendrumo (solidarumo) prezumpcija. Pažymėtina, kad pirmoje santuokos nutraukimo byloje ši aplinkybė nebuvo nustatinėjama, nes šalys susitaikė, dėl ko byla buvo nutraukta. Tačiau, kaip matyti iš į Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-634-723/2016 pateiktų procesinių dokumentų, nepaisant to, kad P. J. reikalavimą į atsakovą buvo perleidęs K. J. (T.), patikslintu ieškiniu K. T. prašė pripažinti 14 481 Eur paskolą atsakovo asmenine prievole kreditoriui P. J. (1 t. b.l. 50-55), tretysis asmuo P. J. su tokiu reikalavimu sutiko (1 t. b.l. 59-60). Atsakovas Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-634-723/2016 laikėsi tos pačios pozicijos, kaip šioje – teigė, kad paskola buvo suteikta šeimos poreikiams ir panaudota vilkikų įgijimui, K. T. gydymui. K. J. (T.) 2016 m. sausio 11 d. Vilniaus rajono apylinkės teismui pateiktame patikslintame ieškinyje nurodė, kad paskolinti pinigai nebuvo panaudoti pagal deklaruojamą paskirtį, o išleisti jai nežinomoms atsakovo asmeninėms reikmėms, dėl pinigų švaistymo ji ne kartą priekaištavusi, prašiusi pasiaiškinti, tačiau tai nebuvo daroma, tvirtino, kad krovininis vilkikas už suteiktą paskolą nupirktas nebuvo. Tačiau atsakovas pateikė į bylą įrodymus, kad 2013 m. sausio 25 d. buvo UAB „Total Trans“ vardu buvo įgyta puspriekabė už 25 000 Lt, pinigai už kurią sumokėti 2013 m. sausio 29 d. (b.l. 83-84), 2013 m. sausio 26 d. UAB „Trans Total“ sumokėjo 18 150 Lt už vilkiko įgijimą. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad panašiu paskolos sandoriui metu UAB „Total Trans“ vardu buvo įgytas vilkikas ir puspriekabė, iš atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovui P. J. pervedus pinigus 2013 m. sausio 28 d., tą pačią dieną pinigai buvo nuimti nuo sąskaitos, duomenų, kad jie buvo įnešti į įmonės kasą, byloje nėra, pirmuosius įmonės sąskaitos papildymus 2013 metais atsakovas atliko tik balandžio 24 d., tačiau nepaisant to, kad byloje nėra vienareikšmiškų duomenų, ar būtent paskolos būdu iš ieškovo gauti pinigai buvo panaudoti vilkiko ir priekabos pirkimui, byloje yra duomenys, kad, priešingai, nei teigė atsakovė K. J. (T.), minėtos transporto priemonės artimu paskolai metu įmonės vardu buvo nupirktos. Aplinkybė, kad lėšos buvo skolintos vilkikų pirkimui, apie ką buvo K. J. (T.) buvo žinoma ir su kuo ji sutiko, netiesiogiai patvirtina, kad įmonė tokių lėšų vilkiko ir transporto priemonei įsigyti neturėjo. Pažymėtina ir tai, kad tiek santuokos nutraukimo byloje, tiek šioje byloje K. J. (T.) nekonkretizavo, kur galėjo ar buvo panaudotos paskolos būdu iš P. J. gautos lėšos, nors šalys tuo metu gyveno santuokoje. Minėtų duomenų visuma sudaro pagrindą laikyti nenuneigta prievolės, įgytos santuokos metu, bendrumo prezumpciją, dėl ko konstatuotina, kad P. J. 2015 m. lapkričio 15 d. perleidus reikalavimą K. J. (T.), prievolė pagal 2013 m. sausio 28 d. sutartį iš dalies pasibaigė šalių sutapimu ir ji visa apimtimi 2016 m. gegužės 29 d. negalėjo būti perleista ieškovui (CK 3.107 str. 1 d. 2 p., CK 3.117 str., CK 6.102 str. 1 d., CK 6.126 str. 1 d.). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nepaisant to, jog tarp P. J. ir K. T. buvo sudarytas susitarimas dėl kreditorinio reikalavimo perleidimo, reikalavimas santuokos nutraukimo byloje savo esme prieštaravo teisinę reikšmę turintiems faktiniams santykiams, nors abu asmenys minėtoje byloje buvo atstovaujamos profesionalaus atstovo. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta siekiant išvengti dalyvavimo teisminiame procese, tačiau, kaip matyti iš procesinių dokumentų, ieškovas minėtame procese dalyvavo. Teismo posėdyje ieškovas taip pat nurodė nežinąs, kur buvo panaudoti jo 2013 m. sausio 28 d. į atsakovo sąskaitą pervesti pinigai, nes jis dukters ir jos sutuoktinio finansiniais reikalais nesidomėjo (2019 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 0:48 min.), tačiau 2016 m. vasario 23 d. atsiliepime į K. J. (T.) ieškinį dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodė, kad pinigai nebuvo panaudoti vilkikų įsigijimui (b.l. 60), tokia aplinkybe grindė ir atsiliepimą į priešieškinį šioje byloje. Ieškovo pozicijos nenuoseklumas, faktinių įvykių sekos neatitikimas pasiriktam teisių gynimo būdui, kelia pagrįstų abejonių dėl nurodytų aplinkybių atitikimo tikrovei.

18. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad santuoka tarp K. T. ir V. T. buvo nutraukta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimu, kuriuo patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad sutartimi šalys išsprendė bendro turto pasidalijimo bei kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Sutartimi šalys pareiškė, kad kreditorių neturi (2.1.3, 2.3 punktai), susitarė, kad po santuokos nutraukimo pareiškėjams atitenka po automobilį, pareiškėjui – UAB „Total Trans“ (2.1.1, 2.1.2 punktai), patvirtino, kad kito nei dalintino turto šalys neturi, turtinių teisių ir įsipareigojimų neturi (b.l. 25-26). Taigi, priešingai nei 2019 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje nurodė ieškovo atstovas, K. T. bei V. T. santuokoje įgytas turtas atiteko ne vien atsakovui V. T., dalis jo teko ir K. J. T.), duomenų apie tai, kokia kiekvienai iš šalių tekusio turto vertė, šioje byloje nėra ir minėta aplinkybė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau šioje byloje esminę reikšmę turi aplinkybė, kad nutraukiant K. T. ir V. T. santuoką teismo sprendimu yra patvirtinta, jog šalys nei viena kitai, nei kitiems asmenis skolinių įsipareigojimų neturi (CPK 197 str. 2 d.). Iš teismo sprendimo turinio matyti, jog pareiškėjai patvirtino, kad sutartis sudaryta šalių susitarimu, laisva valia (1.3 punkte). Atsakovė K. T. teismo posėdyje paaiškino, kad ji minėtą sutartį sudarė būdama įbauginta atsakovo, minėti paaiškinimai prieštarauja oficialiam rašytiniam įrodymui, todėl yra neįtikinami. Kita vertus, pastarieji K. J. (T. paaiškinimai taip pat sudaro pagrindą abejoti kitais jos paaiškinimais, tame tarpe dėl esminių šioje byloje aplinkybių – 2016 m. gegužės 29 d. reikalavimo perleidimo sudarymo, atsakovo žinojimo/sutikimo su minėtu sandoriu. Teismo posėdyje K. J. (T.) paaiškino, kad ji turi vidurinį specialųjį išsilavinimą, yra dirbusi visažiste, kosmetologe, apskaitininke, vadybininke. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kiekvienas asmuo privalo veikti protingai apmąstant savo veiksmų padarinius (CK 1.5 str.), o tuo atveju, jei jam nėra aiškūs atliekamų veiksmų padariniai – imtis priemonių juos tinkamai išsiaiškinti. Taigi, tuo atveju, jei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tekstas neatitiko K. J. T. valios, ji turėjo atsisakyti ją pasirašyti, tačiau tai padaryta nebuvo. Galiausiai sprendimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo išsiųstas pareiškėjai, tačiau apskųstas nebuvo. Taigi, sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuris buvo patvirtintas teismo sprendimu ir turi res judicata galią, K. J. (T.) patvirtino, kad: 1) ji ir atsakovas V. T. tarpusavio kreditorinių įsipareigojimų neturi; 2) nei ji, nei V. T. neturi kreditorinių įsipareigojimų kitiems asmenims, tame tarpe ieškovui P. J. (CPK 182 str. 2 p., 197 str. 2 d.). Minėta išvada sudaro pagrindą sutikti su atsakovo teiginiu, kad ginčijama 2016 m. gegužės 29 d. reikalavimo perleidimo (atšaukimo) sutartis joje nurodytu metu pasirašyta nebuvo, nes žinodama apie V. T. įsipareigojimą P. J. K. J. (T.) apie tai privalėjo nurodyti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 4 p.), tačiau tai padaryta nebuvo. Pagrįstas manymas, kad sutartis nebuvo sudaryta joje nurodytu metu sudaro pagrindą pripažinti 2016 m. gegužės 29 d. reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia CK 1.81 str. pagrindu.

19. Sprendžiant dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu svarbią reikšmę turi jo sudarymo aplinkybės, sutarties šalių ketinimai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) patį reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės). Sutarties dalykas neturi prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.157 str.), t. y. tam, kad prievolė galiotų, ji turi atitikti įstatymo reikalavimus (CK 6.3 str. 3, 4 d.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-313/2018).

20. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė, kad dukrai susitaikius su atsakovu ir pradėjus gyventi kartu, skolos grąžinimo klausimas nebuvo išspręstas, todėl iš karto po bylos nutraukimo šalių bendru sutikimu buvo susitarta grąžinti reikalavimą pradiniam kreditoriui, o suderinus su atsakovu jo paties prašymu kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2018 m. sausio 28 d., tuo pagrindu surašyta 2016 m. gegužės 29 d. sutartis, kiekviena šalis gavo po vieną egzempliorių, minėtas susitarimas ir raštiškas jo įforminimas įvyko liudytojui D. J. matant ir girdint. Pažymėtina, kad atsakovas ginčijo 2016 m. gegužės 29 d. sutarties pateikimo jam faktą, pačioje sutartyje nėra jokių atžymų apie tai, ji buvo įteikta atsakovui V. T., minėtas aplinkybes teismo posėdyje patvirtino tik ieškovo atstovas, atsakovė K. J. (T.) bei liudytoju apklaustas ieškovo sūnus D. J., taigi, tik asmenys, suinteresuoti teikti ieškovui palankius paaiškinimus/parodymus. Svarbu yra ir tai, kad liudytojas D. J., teikdamas parodymus nurodė konkrečiai nematęs, kas buvo pasirašoma, o atsakydamas į klausimą, kokia buvo atsakovo reakcija į minėtą sandorį, nurodė „net neįsivaizduoju, nu gal buvo nustebęs“ (2019 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio garso įrašo 2:33 min.). Taigi, liudytojo parodymai dėl sandorio sudarymo nėra konkretūs, keliantys abejonių dėl jų patikimumo, nes liudytojas negalėjo tiksliai apibūdinti atsakovo reakcijos sudarymo metu, kita vertus liudytojo nurodyta atsakovo reakcija prieštaravo ieškovo atstovo nurodytai – pastarasis teigė, kad atsakovas buvo patenkintas dėl skolos grąžinimo termino pratęsimo. Liudytojo D. J. parodymų nekonkretumas, neatitikimams kitiems įrodymams mažina jų įrodomąją vertę ir sudaro pakankamą pagrindą minėto liudytojo parodymais nesiremti. Minėta, kad atsakovės K. J. (T.) paaiškinimų dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymo aplinkybių neatitikimas oficialiems rašytiniams įrodymams sudaro pagrindo laikyti juos nepatikimais. Šiame kontekste svarbią reikšmę turi ir tai, kad ieškovo paaiškinimai teismo posėdyje dėl 2016 m. gegužės 29 d. reikalavimo perleidimo sudarymo aplinkybių nebuvo užtikrinti ir aiškūs: 1) teikdamas paaiškinimus dėl ginčijamos sutarties nurodė, kad apie 2016 m. gegužės 29 d. sutartį atsakovas žinojo, nes gavo sutartį raštiškai, tačiau į klausimą, kada atsakovas raštiškai gavo minėtą sutartį negalėjo atsakyti, teikdamas paaiškinimus ieškovas taip pat nepatvirtino, kad atsakovas dalyvavo sudarant sutartį (2019 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio įrašo 0:33:30); 2) į atsakovo atstovo klausimą, kokie įrodymai įrodo atsakovo įsipareigojimą grąžinti paskolą ieškovas nurodė „dukra pasakė, kad jis sakė jai, kad grąžins, aš irgi tikiu tuo, nes čia dovanų tiek nedarysiu, nes jeigu yra užfiksuota, yra ant popieriaus, yra pavedimas padarytas“ (2019 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 55:41 min.). Taigi, ieškovas teismo posėdyje vienareikšmiškai nepatvirtino aplinkybės dėl atsakovo įsipareigojimo grąžinti skolą 2016 m. gegužės 29 d. sandorio sudarymo metu bei aplinkybės, kad sandorio sudarymo metu atsakovui sutartis buvo įteikta. Teismo posėdyje ieškovo atstovas nurodė, kad sudarant sandorį šalis siejo pasitikėjimo santykiai, dėl ko nebuvo paprašyta atsakovo pasirašyti 2016 m. gegužės 29 d. sutarties egzemplioriuje. Tačiau aiškinantis dėl sutarties sudarymo tikslo ieškovas nurodė, kad šalims nusprendus gyventi kartu jis nesitikėjo atgauti skolą, nebuvo aišku, kiek jie gyvens kartu, dėl to nusprendė atsiimti reikalavimą (2019 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio garso įrašo 32:42). Pastarieji paaiškinimai nesudaro pagrindo manyti, kad šalis siejo pasitikėjimo santykiai. Kita vertus, tikint paaiškinimais, kad šalis siejo pasitikėjimo santykiai, nėra aišku, kas lėmė būtinumą įforminti skolos termino pratęsimą rašytine forma. Galiausiai, siekiant tokį sandorį įforminti, galėjo (įvertinus ieškovo atstovo paaiškinimus apie tai, kad ieškovas yra asmuo turintis virš 1 000 000 Eur vertės kilnojamo ir nekilnojamo turto, taigi, žino, kaip ji valdyti) ir turėjo būti sudarytas sandoris, atspindintis jo esmę – atsakovo asmeninį įsipareigojimą ieškovui grąžinti pastarojo į atsakovo asmeninę sąskaitą 2013 m. sausio 28 d. pervestą 50 000 Lt sumą numatant tokio įsipareigojimo įvykdymo terminą (CK 1.5 str., CK 1.63 str., CPK 178 str.), tačiau tai padaryta nebuvo, kas sustiprina abejones dėl 2016 m. gegužės 29 d. reikalavimo perleidimo sutartyje nurodytų duomenų atitikimo tikrovei. Kita vertus, remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 15 d. ieškovas kreditorinį reikalavimą neatlygintinai perleido dukrai ir nustojo būti sutarties šalimi. Taigi, minėtu neatlygintinu sandoriu ieškovas atsisakė teisės į atsakovą V. T., patvirtino, kad jis neturi intereso reikalauti iš atsakovo grąžinti skolą bei patvirtino, kad minėtas pareiškimas yra neatšaukiamas, todėl paaiškinimas dėl 2016 m. gegužės 29 d. sandorio sudarymo kaip skolos atgavimo siekio užtikrinimo yra nelogiškas, prieštarauja 2015 m. lapkričio 15 d. sandorio sudarymo tikslui, pagal kurį ieškovas tokios teisės atsisakė, nepriklausomai nuo to, atsakovas su jo dukra gyvens kartu, ar ne. Teismo posėdyje ieškovo atstovas paaiškino, kad 2016 m. gegužės 29 d. sutartimi ieškovas „atsiėmė kreditą atgal“ (2019 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 30 min. 57 sek.), iš esmės tai reiškia reikalavimo sutarties atšaukimą, kuris pagal 2015 m. lapkričio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį nebuvo galimas.

21. Remiantis CK 6.101 straipsniu kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Pagal 6.101 str. 5 d. be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar perleidžiant reikalavimą pažeista CK 6.101 straipsnio 5 dalis, ši norma turi būti sistemiškai taikoma kartu su kitomis reikalavimo perleidimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 6.101 straipsnio 5 dalis taikoma tada, kai reikalavimo perleidimas negali būti pateisinamas, nes kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę, todėl reikalavimo perleidimas kitam kreditoriui pažeistų skolininko teises. Įstatyme neapibrėžta ir atvejų, kada kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę. Tai - vertinamoji sąvoka. Dėl to įstatyme įtvirtintos sąlygos „kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminę reikšmę“ turinį konkrečioje byloje turi nustatyti teismas, įvertinęs kreditoriaus ir skolininko teisinį statusą, jų tarpusavio santykių pobūdį, kitas kiekvienu individualiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018 ir kt.). Nagrinėjamos bylos atveju nustačius, kad ginčijamu 2016 m. gegužės 29 d. sandoriu K. J. (T.) santuokos metu perleido reikalavimo teisę į sutuoktinį kitam asmeniui konstatuotina, kad kreditoriaus pasikeitimas skolininkui turėjo esminės reikšmės, nes netgi sutinkant su ieškovo teiginiu, kad prievolė pagal 2013 m. sausio 28 d. paskolos sutartį dėl 50 000 Lt buvo asmeninė atsakovo prievolė, ji galėjo pasibaigti tarpusavio prievolių įskaitymu santuokos metu šalių susitarimu ar ją nutraukiant, tuo tarpu tokių atsikirtimų naujajam kreditoriui atsakovas neturi teisės pareikšti. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovas turėjo įrodyti aplinkybę, kad 2016 m. gegužės 29 d. sutartis buvo sudaryta esant atsakovo sutikimui, tačiau pakankamai minėtą aplinkybę patvirtinančių įrodymų nebuvo pateikta - atsakovo pritarimą dėl 2016 m. gegužės 29 d. sandorio ieškovas grindė tik savo paaiškinimais, K. T. paaiškinimais, liudytojo D. J. parodymais, kurių nenuoseklumas, neužtikrintumas bei nepatikimumas nesuteikia teismui vidinio įsitikimo dėl minėtos aplinkybės buvimo ir nėra pakankami laikyti ją nustatyta (CPK 3 str. 7 d., 178 str., 185 str.). Aplinkybę dėl to, kad atsakovas žinojo apie 2016 m. gegužės 29 d. reikalavimo perleidimo sandorį ir su juo sutiko ieškovas grindė ir dar vienu įrodymu – SMS žinute (telefono aparato ekrano nuotrauka) - (b.l. 10), kuri, ieškovo teigimu, patvirtino atsakovo įsipareigojimą grąžinti skolą. Vertinant pastarąjį įrodymų atkreiptinas dėmesys į šias aplinkybes: 1) 2018 m. lapkričio 26 d. ieškinyje ieškovas nenurodė, kokias aplinkybes įrodinėja minėtu įrodymu (CPK 111 str. 2 d. 5 p.), todėl atsakovas objektyviai negalėjo pateikti argumentų dėl minėto įrodymo turinio, reikšmės ar patikimumo. Apskritai, 2018 m. lapkričio 26 d. ieškinyje ieškovas nenurodė atsakovo prievolės ieškovui pagrindo, esminių paskolos sutarties sąlygų – pradinio 2013 m. sausio 28 d. termino, duomenų apie reikalavimo perleidimą ir jo atšaukimą (CPK 7 str. 2 d.); 2) 2019 m. gegužės 8 d. teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas taip pat negalėjo tinkamai paaiškinti minėto įrodymo turinio, tai yra kada, kas, kokiu telefonu skambino, ieškovo atstovas prašė išreikalauti duomenis, kieno vardu yra registruoti ekrano nuotraukoje nurodyti telefono numeriai, siekiant proceso operatyvumo, atsakovui buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, ar jo vardu registruoti telefono ekrano nuotraukoje nurodyti numeriai, atsakovas šią pareigą atsakovas geranoriškai įvykdė; 3) 2019 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje ieškovas pateikė apžiūrai telefono aparatą, apžiūros metu paspaudus adresatą Wojtek buvo nueita į informacinį langą su telefono numeriu, kurį 2019 m. gegužės 8 d. teismo posėdyje kaip atsakovo telefono numerį nurodė liudytojas D. J. bei patvirtino atsakovas. Atsakovas nurodė, kad telefono numeris aparate galėjo būti įvestas po 2019 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio.

22. Minėta, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ieškovo paaiškinimams dėl esminių ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybių esant neaiškiems, trūkstant loginio pagrindimo dėl 2016 m. gegužės 29 d. reikalavimo perleidimo sandorio sudarymo aplinkybių ir tikslo, nesant atsakovo parašo 2016 m. gegužės 29 d. sutartyje, kuri, ieškovo teigimu, buvo sudaryta atsakovo interesais, nes jam buvo pratęstas paskolos sumokėjimo terminas, ieškovui ieškinyje nenurodžius esminių aplinkybių, sudarančių reikalavimo pagrindą, neatskleidus telefono aparato nuotraukos kaip į bylą teikiamo įrodymo reikšmės bei tokių paaiškinimų negalint pateikti teismo posėdyje 2019 m. gegužės 8 d., 2019 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio metu atliktos telefono apžiūros rezultatams nesuteiktina esminė reikšmė ir visame byloje nustatytų aplinkybių bei ištirtų įrodymų kontekste darytina išvada, jog ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių atsakovo sutikimą dėl 2016 m. gegužės 29 d. reikalavimo perleidimo sandorio (CPK 178 str., CK 6.101 str. 5 d.).

23. Atsižvelgiant į išdėstytą, remiantis CK 1.80 str., CK 1.81 str., 6.101 str. 5 d. 6.102 str. 1 d. 2016 m. gegužės 29 d. reikalavimo perleidimo sandoris pripažintinas negaliojančiu, ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

24. Atsakovas V. T. iš viso patyrė 2 776 Eur bylinėjimo išlaidų (326 Eur žyminio mokesčio ir 2 450 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (1 t. b.l. 27-28, 155-156, 2 t. b.l. 7-8), 9-10). Patenkinus priešieškinį bei atmetus ieškinį, solidariai iš ieškovo P. J. ir atsakovės K. J. T. atsakovo V. T. naudai priteistina 2 776 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-969/2018 ir kt.).

25. Teismo turėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudarė 7,37 Eur, todėl ieškinį atmetus ir tenkinus priešieškinį, iš ieškovo P. J. ir atsakovės K. J .T. solidariai valstybės naudai priteistina 7,37 Eur pašto išlaidų (CPK 96 str. 1 d., 2 d.)

Vadovaujantis išdėstytu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti.

Pripažinti 2016 m. gegužės 29 d. kreditorinio reikalavimo perleidimo (atšaukimo) sutartį, sudarytą P. J. ir K. J. negaliojančia ab initio.

Priteisti solidariai iš ieškovo P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės K. J. T. (duomenys neskelbtini) atsakovo V. T., (duomenys neskelbtini) naudai 2 776 Eur (du tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo P. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės K. J. T., (duomenys neskelbtini) solidariai valstybės naudai 7,37 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a. s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Ieva Pluirienė