Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vaclovo Pauliko,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) P. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo P. J. ieškinį atsakovui V. T. dėl skolos priteisimo bei atsakovo V. T. priešieškinį ieškovui P. J. bei atsakovei pagal priešieškinį K. J. (T.) dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas P. J. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. T. 14 491 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2013 m. sausio 28 d. atsakovui penkerių metų laikotarpiui iki 2018 m. sausio 28 d. paskolino 14 491 Eur sumą pervesdamas ją į atsakovo asmeninę sąskaitą banke, paskolos sutartis sudaryta nebuvo, nes tuo metu šalis siejo giminystės ryšiai. Atsakovo yra ieškovo dukters K. J. (T.) buvęs sutuoktinis. Atsakovas žodžiu ir raštu (atsiųsdamas SMS žinutę) pripažino skolą, nurodydavo, kad turi laikinų finansinių problemų, tačiau neatsisako skolą grąžinti.

2. Atsakovas V. T. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad paskola buvo suteikta santuokos su K. J. (T.) metu, ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą, nes jis 2015 m. lapkričio 15 d. Neatlygintine kreditorinio perleidimo sutartimi skolinį reikalavimą perleido savo dukrai K. J. (T.). Atsakovo ir K. J. (T.l) santuoka buvo nutraukta 2017 m. vasario 10 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu. Minėtu sprendimu buvo patvirtinta ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kuria šalys patvirtino, kad šalys neturi kreditorių bei įsipareigojimų vienas kitam, todėl netgi naujoji kreditorė K. J. (T.) neturi reikalavimo teisės į atsakovą.

3. Nagrinėjant bylą teisme ieškovo atstovui pateikus 2016 m. gegužės 29 d. tarp ieškovo ir K. T. sudarytą kreditorinio reikalavimo ieškovui sutartį, atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2016 m. gegužės 29 d. kreditorinio reikalavimo perleidimo (atšaukimo) sutartį negaliojančia nuo sudarymo momento, remiantis CK 6.101 str. 5 d., 6.102 str. 1 d., 1.86 str.1 d. nurodytais pagrindais. Pažymėjo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės K. J. nurodė, jog P. J. paskola suteikta nuosavo verslo plėtrai (krovininių vilkikų įsigijimui) UAB „ (duomenys neskelbtini)“ veikloje. V. T. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad K. J. susitarė su tėvu, jog jis šalims verslo plėtrai ir dukros gydymui paskolins 14 481 Eur, atsakovas į įmonės sąskaitą įnešė pinigus, kurie buvo pervesti vilkiko įsigijimui, tai yra skirti šeimos verslo plėtrai. Už paskolą 2013 metai buvo pirktos transporto priemonės ir atsakovas grynais įnešė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą 81 250 Lt nurodydamas „akcininko skola apyvartinėms“ lėšoms. Paskolos grąžinimas buvo solidari K. J. ir V. T. prievolė

4. Atsakovas V. T. nurodė, kad 2015 m. lapkričio 15 d. ieškovui perleidus reikalavimą K. J. pastaroji įgijo reikalavimą į atsakovą, tačiau ne visa apimtimi, bet į ½ dalį perleisto reikalavimo (25 000 Lt), nes likusi prievolės dalis pasibaigė skolininko ir kreditoriaus sutapimu. K. J. neturėjo teisės perleisti ieškovui P. J. reikalavimo, nes kreditoriaus asmuo atsakovui turi esminės reikšmės - žinojęs apie sutartį, atsakovas nebūtų davęs sutikimą ją sudaryti. Be to, 2016 m. gegužės 29 d. reikalavimo perleidimo sutartimi K. J. perleido reikalavimą, kurio ji neturėjo - iki sutarties sudarymo reikalavimo dydis buvo po 7 240,50 Eur, todėl sutartis pripažintina negaliojančia CK 6.102 str. pagrindu. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių padarinių, ieškinyje ieškovas nenurodė jokių aplinkybių dėl ginčijamo sandorio, jį pateikė tik parengiamajame teismo posėdyje, atsakovui pateikus atsiliepimą, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad 2016 m. gegužės 26 d. reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiu nuo ieškovo susipažinimo su atsiliepimu iki parengiamojo teismo posėdžio, t.y. atgaline data.

5. Ieškovas prašė priešieškinį atmesti nurodė, kad santuokos nutraukimo byloje patikslintame ieškinyje K. J. (T.) nurodė, jog paskolinti pinigai nebuvo naudojami pagal deklaruotą paskirtį (atsakovas išvaistė paskolą). Konkliudentiniais veiksmais sutartis buvo sudaryta ne šeimos interesais, todėl prievolė laikytina asmenine atsakovo prievole. 2016 m. kovo 25 d. nutartimi pirmoji byla dėl santuokos nutraukimo buvo nutraukta šalims susitaikius, skolos grąžinimo klausimas nebuvo išspręstas, todėl iš karto po bylos nutraukimo šalių bendru sutikimu buvo susitarta grąžinti reikalavimą pradiniam kreditoriui, suderinus su atsakovu jo paties prašymu kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2018 m. sausio 28 d., tuo pagrindu surašyta 2016 m. gegužės 29 d. reikalavimo perleidimo sutartis, kiekviena šalis gavo po vieną egzempliorių. Ieškovas teigė, kad jis, gavęs atsakovo pritarimą, pasirašė ginčijamą 2016 m. gegužės 29 d. sutartį, nustatydamas vėlesnį skolos grąžinimo terminą, taigi, elgėsi sąžiningai, teisingai ir protingai.

6. Atsakovė K. J. (T.) pritarė ieškovo argumentams, paaiškino, kad po santuokos nutraukimo jai neatiteko joks turtas, nes sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ji pasirašė įbauginta atsakovo, atsakovas niekada neneigė, kad pinigai buvo jam paskolinti.

II. Teismo sprendimo esmė

7. Pirmosios instancijos teismas, remiantis CK 1.80 str., CK 1.81 str., 6.101 str. 5 d. 6.102 str. 1 d., nusprendė ieškinį atmesti ir priešieškinį tenkinti. Teismas pripažino 2016 m. gegužės 29 d. kreditorinio reikalavimo perleidimo (atšaukimo) sutartį, sudarytą P. J. ir K. J. negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento). Teismas priteisė solidariai iš ieškovo P. J. ir atsakovės K. J. (T.) atsakovo V. T. naudai 2 776 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas pripažino, kad ieškovo paaiškinimai dėl esminių bylos aplinkybių nebuvo nuoseklūs, aiškūs bei užtikrinti, jiems stokojo loginio pagrindimo, tai sudarė pakankamą pagrindą abejoti jų patikimumu.

9. Teismo vertinimu nekilo ginčo, kad 50 000 Lt paskola suteikta pervedant pinigines lėšas 2013 m. sausio 28 d. pavedimu į atsakovo sąskaitą bei 2016 m. gegužės 29 d. reikalavimo perleidimo (atšaukimo) sutartimi, pagal kurią K. T. perleido (grąžino) ieškovui P. J. visas iš 2013 m. sausio 28 d. paskolos sutarties kylančias kreditoriaus teises į atsakovą V. T.. Paskola buvo suteikta atsakovui esant santuokoje su ieškovo dukra K. T., ji buvo teikiama šeimos verslui, konkrečiai – vilkikų įgijimui, apie suteiktą paskolą K. T. žinojo ir jai neprieštaravo. Taigi, prievolė pagal 2013 m. sausio 28 d. paskolos sutartį buvo suteikta šeimos verslui, todėl laikytina bendrąja sutuoktinių V. T. ir K. J. (T.) prievole (CK 3.109 str. 1 d. 2 p.).

10. 2015 m. lapkričio 15 d. ieškovas kreditorinį reikalavimą perleido K. T. Kreditoriui P. J. reikalavimą pagal bendrą sutuoktinių prievolę perleidus V. T. sutuoktinei K. T., minėtas reikalavimas galėjo pasibaigti skolininko ir kreditoriaus sutapimu (CK 6.126 str.), išvada, ar tai įvyko priklauso nuo to, ar paneigta sutuoktinių prievolių, įgytų santuokos metu bei panaudotų šeimos reikmėms (bendro turto tvarkymui), bendrumo (solidarumo) prezumpcija. Pirmoje santuokos nutraukimo byloje ši aplinkybė nebuvo nustatinėjama, nes šalys susitaikė, dėl ko byla buvo nutraukta. Tačiau, kaip matyti iš į Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-634-723/2016 pateiktų procesinių dokumentų, nepaisant to, kad P. J. reikalavimą į atsakovą buvo perleidęs K. J. (T.), patikslintu ieškiniu K. T. prašė pripažinti 14 481 Eur paskolą atsakovo asmenine prievole kreditoriui P. J., tretysis asmuo P. J. su tokiu reikalavimu sutiko. Atsakovas Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-634-723/2016 dėl santuokos nutraukimol laikėsi tos pačios pozicijos, kaip šioje – teigė, kad paskola buvo suteikta šeimos poreikiams ir panaudota vilkikų įgijimui, K. T. gydymui.

11. K. J. (T.) 2016 m. sausio 11 d. Vilniaus rajono apylinkės teismui pateiktame patikslintame ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nurodė, kad paskolinti pinigai nebuvo panaudoti pagal deklaruojamą paskirtį, o išleisti jai nežinomoms atsakovo asmeninėms reikmėms, dėl pinigų švaistymo ji ne kartą priekaištavusi, prašiusi pasiaiškinti, tačiau tai nebuvo daroma, tvirtino, kad krovininis vilkikas už suteiktą paskolą nupirktas nebuvo. Tačiau atsakovas pateikė į bylą įrodymus, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo įgyta puspriekabė ir vilkikas.

12. Aplinkybė, kad lėšos buvo skolintos vilkikų pirkimui, apie ką buvo K. J. (T. buvo žinoma ir su kuo ji sutiko, netiesiogiai patvirtina, kad įmonė tokių lėšų vilkiko ir transporto priemonei įsigyti neturėjo. K. J. (T.) nekonkretizavo, kur galėjo ar buvo panaudotos paskolos būdu iš P. J. gautos lėšos, nors šalys tuo metu kartu gyveno susituokę. Minėtų duomenų visuma sudaro pagrindą laikyti nenuneigta prievolės, įgytos santuokos metu, bendrumo prezumpciją, dėl ko konstatuotina, kad P. J. 2015 m. lapkričio 15 d. perleidus reikalavimą K. J. (T.), prievolė pagal 2013 m. sausio 28 d. sutartį iš dalies pasibaigė šalių sutapimu ir ji visa apimtimi 2016 m. gegužės 29 d. negalėjo būti perleista ieškovui (CK 3.107 str. 1 d. 2 p., CK 3.117 str., CK 6.102 str. 1 d., CK 6.126 str. 1 d.).

13. Ieškovo pozicijos nenuoseklumas, faktinių įvykių sekos neatitikimas pasiriktam teisių gynimo būdui, kelia pagrįstų abejonių dėl nurodytų aplinkybių atitikimo tikrovei.

14. Santuoka tarp K. T. ir V. T. buvo nutraukta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. sprendimu, kuriuo patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartimi šalys pareiškė, kad kreditorių neturi, susitarė, kad po santuokos nutraukimo pareiškėjams atitenka po automobilį, pareiškėjui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, patvirtino, kad kito nei dalintino turto šalys neturi, turtinių teisių ir įsipareigojimų neturi. Tuo atveju, jei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tekstas neatitiko K. J. (T.) valios, ji turėjo atsisakyti ją pasirašyti, tačiau tai padaryta nebuvo. Sprendimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo išsiųstas pareiškėjai, tačiau apskųstas nebuvo. Taigi, sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuris buvo patvirtintas teismo sprendimu ir turi res judicata (galutinio įsitesėjusio teismo sprendimo) galią. Teismas sutiko su atsakovo teiginiu, kad ginčijama 2016 m. gegužės 29 d. reikalavimo perleidimo (atšaukimo) sutartis joje nurodytu metu pasirašyta nebuvo, nes žinodama apie V. T. įsipareigojimą P. J. K. J. (T.l) apie tai privalėjo nurodyti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CPK 539 str. 1 d. 4 p.), tačiau tai padaryta nebuvo. Teismas nusprendė, kad sutartis nebuvo sudaryta joje nurodytu metu sudaro pagrindą pripažinti 2016 m. gegužės 29 d. reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia CK 1.81 str. pagrindu.

15. Pagal CK 6.101 str. 5 d. be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Nagrinėjamos bylos atveju nustačius, kad ginčijamu 2016 m. gegužės 29 d. sandoriu K. J. (T.) santuokos metu perleido reikalavimo teisę į sutuoktinį kitam asmeniui konstatuotina, kad kreditoriaus pasikeitimas skolininkui turėjo esminės reikšmės, nes netgi sutinkant su ieškovo teiginiu, kad prievolė pagal 2013 m. sausio 28 d. paskolos sutartį dėl 50 000 Lt buvo asmeninė atsakovo prievolė, ji galėjo pasibaigti tarpusavio prievolių įskaitymu santuokos metu šalių susitarimu ar ją nutraukiant, tuo tarpu tokių atsikirtimų naujajam kreditoriui atsakovas neturi teisės pareikšti. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovas turėjo įrodyti aplinkybę, kad 2016 m. gegužės 29 d. sutartis buvo sudaryta esant atsakovo sutikimui, tačiau pakankamai minėtą aplinkybę patvirtinančių įrodymų nebuvo pateikta - atsakovo pritarimą dėl 2016 m. gegužės 29 d. sandorio ieškovas grindė tik savo paaiškinimais, K. T. paaiškinimais, liudytojo D. J. parodymais, kurių nenuoseklumas, neužtikrintumas bei nepatikimumas nesuteikia teismui vidinio įsitikimo dėl minėtos aplinkybės buvimo ir nėra pakankami laikyti ją nustatyta.

16. Aplinkybę dėl to, kad atsakovas žinojo apie 2016 m. gegužės 29 d. reikalavimo perleidimo sandorį ir su juo sutiko ieškovas grindė ir dar vienu įrodymu – SMS žinute (telefono aparato ekrano nuotrauka). Tai nepatikimas įrodymas, nes telefono numeris aparate galėjo būti įvestas po 2019 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio, teismas sprendė, jog ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių atsakovo sutikimą dėl 2016 m. gegužės 29 d. reikalavimo perleidimo sandorio (CPK 178 str., CK 6.101 str. 5 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

17. Ieškovas (apeliantas) P. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai, o atsakovo V. T. priešieškinį atmesti.

18. Apeliantas nurodė kad įstatymo norma (CK 6.109 str. 1 d.) nenumatė ieškovui įgijus ginčijamą reikalavimą pareikalauti atsakovą padaryti atžymą raštu. Atsakovas ieškovo reiškiamo reikalavimo neginčijo. Ieškovas skunde nurodė, kad priešingai negu pripažino teismas, įstatymo leidėjas nenumatė pareigos ieškovui įteikiant ginčijamą reikalavimą pareikalauti atsakovo atlikti atžymą raštu, jog jis tokį dokumentą gavo. Nurodo, kad atsakovui gavus ankstesnę 2015-11-15 neatlygintinės reikalavimo perleidimo sutarties egzempliorių, atžyma ant dokumento apie jo gavimo faktą atlikta taip pat nebuvo, tačiau jo gavimo lakto atsakovas niekada neginčijo, taip pat ieškovas nurodė, kad teismo posėdžio metu atsakovas šių aplinkybių logiškai paaiškinti negalėjo. Teismas šių aplinkybių nevertino ir sprendime dėl jų nepasisakė.

19. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytomis išvadomis, pagal kurias ieškovo paaiškinimai dėl esminių bylos aplinkybių nebuvo nuoseklūs, aiškūs bei užtikrinti, stokojo loginio pagrindo ir kad tai sudarė teismui pakankamą pagrindą abejoti jų patikimumu. Apeliantas nurodė, kad, priešingai nei pripažino teismas, ieškovo parodymai buvo nuoseklūs, jų patikimumas patvirtintas kitais įrodymais: UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išrašais, liudytojo D. J. parodymais, atsakovo SMS žinutės kopija. Ieškovas gavęs atsakovo pritarimą, pasirašė ginčijamą 2016-05-29 sutartį, be kita ko, nustatydamas žymiai vėlesnį skolos grąžinimo terminą.

20. Paskolos pinigai niekada nebuvo įnešti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą banke. Visuma įrodymų patvirtina, kad paskolos pinigai negalėjo būti panaudoti puspriekabės ir vilkiko pirkimui įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

21. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovui 2015-11-15 perleidus reikalavimą K. J. (T.) prievolė iš dalies pasibaigė šalių sutapimu. Atsakovo iniciatyva santuokos nutraukimo byloje reikalavimą K. J. (T.) ir atsakovas pasidalijo ieškovui nepalankiu būdu, kad išvengti skolos grąžinimo. 14481 Eur negrąžinta paskola teismo turėjo būti laikoma asmenine atsakovo prievole, bei priteistina iš jo ieškovo naudai. Teismas ieškovo byloje nurodytų aplinkybių nevertino, o apsiribojo tik lakoniškais ir tikrovės neatitinkančiais teiginiais, jog priešingai nei teigė atsakovė K. J. (T.) minėtos transporto priemonės artimu paskolai metu įmonės vardu buvo nupirktos.

22. Atsakovė pagal priešieškinį K. J. (T.) atsiliepime prašė apeliacinį skundą tenkinti ir nurodė, kad sutinka su apeliacinio skundo argumentais. Be to, nurodė, kad 2016-01-07 kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, ieškinyje nurodė, kad teisė reikalauti paskolos grąžinimo buvo perleista jai. Šioje byloje ir ieškovas, ir K. J. teigė, kad paskolos pinigai buvo panaudoti ne pagal paskirtį (ne šeimos verslui), todėl atsakovas paskolą privalo grąžinti K. J..

23. Atsakovas V. T. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, tinkamai motyvuotas ir priimtas išsamiai išnagrinėjus bylą.

24. Teismas sprendime nėra nurodęs, kad yra privaloma reikalavimo perleidimo sutartyje gauti skolininko parašą, patvirtinantį sutarties gavimą. Teismas tik konstatavo, kad atsakovas ginčijo 2016-05-29 reikalavimo perleidimo sutarties pateikimo jam faktą, pačioje sutartyje nėra jokių atžymų apie tai, kad ji buvo įteikta V. T.. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu 2016-05-29 reikalavimo perleidimo sutartis būtų buvusi sudaryta ne vėliau, kaip joje nurodytą dieną ir atsakovui sutarties egzempliorius būtų buvęs pasirašytinai įteiktas, ginčo nagrinėjamoje byloje dėl 2016-05-29 reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančiu sandoriu, sudarytu dėl akių, nebūtų, kadangi rašytinis įrodymas patvirtintų, kad atsakovui 2016-05-29 reikalavimo perleidimo sutartis yra žinoma, kadangi jam sutartis būtų buvusi įteikta. Apie 2016-05-29 sutartį atsakovas sužinojo tik parengiamojo teismo posėdžio metu, prieš tai atsakovui atsiliepime į ieškinį atsikirtus, kad ieškovas apskritai neturi reikalavimo teisės į atsakovą, kadangi dar 2015-11-15 neatlygintinės reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu reikalavimo teisę P. J. perleido savo dukrai K. T..

25. 2015-11­15 sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis ieškovo buvo pateikta į Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-634-723/2016 (pirmosios instancijos teismo sprendime apie šią bylą pasisakyta 17 sprendimo dalyje), iš kurios atsakovas ir sužinojo apie 2015-11-15 sutarties egzistavimą. Tai reiškia, kad 2015-11-15 sutartis atsakovui buvo atskleista prieš tiejus metus iki šios bylos nagrinėjimo. Į šį ieškovo atstovo klausimą buvo atsakyta ir paaiškinta 2019-05­17 teismo posėdžio metu.

26. Pirmosios instancijos teismo sprendime teismas veltino oficialų rašytinį įrodymą - įsiteisėjusį teismo sprendimą kitoje byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, turintį didesnę įrodomąją ir res judicata galią. Teismas tinkamai teisiškai įvertino tiek sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tiek 2017-02-10 teismo sprendimą ir jo pasekmes santuokos nutraukimo byloje ir priėjo prie logiškų ir pagrįstų išvadų, kurioms atsakovas visiškai pritaria.

27. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip nepatikimus vertino liudytojo D. J. parodymus ir ieškovo pateiktą SMS žinutę, kad atsakovas pripažįsta skolą ieškovui.

28. Prievolė pagal 2013 m. sausio 28 d. paskolos sutartį buvo suteikta šeimos verslui, todėl laikytina bendrąja sutuoktinių V. T. ir K. J. (T.) prievole. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad panašiu paskolos sandoriui metu UAB “ (duomenys neskelbtini)vardu ir buvo įgytas vilkikas ir puspriekabė. Taip pat teismas sprendime nurodė, kad tiek santuokos nutraukimo byloje, tiek šioje byloje K. J. (T.) nekonkretizavo, kur galėjo ar buvo panaudotos paskolos būdu iš P. J. gautos lėšos, nors šalys tuo metu gyveno santuokoje. Sutinkamai su tuo matyti, kad ieškovas nenurodo priežasčių, kodėl teismas turėjo P. J. paskolą laikyti asmenine atsakovo prievole, bei priteisti ją ieškovo naudai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

30. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

31. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo paaiškinimai dėl esminių bylos aplinkybių nebuvo nuoseklūs, aiškūs bei užtikrinti, stokojo loginio pagrindo ir kad tai sudarė teismui pakankamą pagrindą abejoti jų patikimumu. Tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo padaryti priešingą išvadą, apeliantas savo nuomonę grindžia argumentu, kad ieškovas gavęs atsakovo pritarimą, pasirašė ginčijamą 2016-05-29 sutartį, palengvindamas kredito grąžinimo sąlygas, t.y. nustatydamas žymiai vėlesnį skolos grąžinimo terminą. Atsakovas neigia, kad jis apskritai žinojo apie 2016-05-29 reikalavimo perleidimo sutartį šios sutarties sudarymo metu ir vėliau, laikotarpiu iki 2019-023-05 parengiamojo teismo posėdžio, kurio metu ieškovas 2016-05-29 reikalavimo perleidimo sutartį pateikė teismui ir paprašė prijungti prie bylos. Atsakovo teigimu apie 2016 m. gegužės 29 d. sutartį jis nežinojo (sprendimo 13, 21 dalys), todėl ieškovo argumentas, kad ginčijama 2016-05-29 reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta gavus atsakovo pritarimą neatitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių.

32. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalių santykiuose kreditoriaus pasikeitimas skolininkui turėjo esminės reikšmės, nes netgi sutinkant su ieškovo teiginiu, kad prievolė pagal 2013 m. sausio 28 d. paskolos sutartį dėl 50 000 Lt buvo asmeninė atsakovo prievolė, ji galėjo pasibaigti tarpusavio prievolių įskaitymu santuokos metu šalių susitarimu (tarp V. T. ir K. J. (T.)) ar ją nutraukiant, tuo tarpu tokių atsikirtimų naujajam kreditoriui atsakovas neturi teisės pareikšti.

33. Nagrinėjamoje byloje ieškovas turėjo įrodyti aplinkybę, kad 2016 m. gegužės 29 d. sutartis buvo sudaryta esant atsakovo sutikimui, tačiau pakankamai minėtą aplinkybę patvirtinančių įrodymų nebuvo pateikta - atsakovo pritarimą dėl 2016 m. gegužės 29 d. sandorio ieškovas grindė tik savo paaiškinimais, K. T. paaiškinimais, liudytojo D. J. parodymais. Pirmosios instacijos teismas pagrįstai sprendė, kad parodymų nenuoseklumas, neužtikrintumas bei nepatikimumas nesuteikia teismui vidinio įsitikimo dėl minėtos aplinkybės buvimo ir nėra pakankami laikyti ją nustatyta. Aplinkybę dėl to, kad atsakovas žinojo apie 2016 m. gegužės 29 d. reikalavimo perleidimo sandorį ir su juo sutiko ieškovas grindė ir dar vienu įrodymu – SMS žinute (telefono aparato ekrano nuotrauka), kuri, ieškovo teigimu, patvirtino atsakovo įsipareigojimą grąžinti skolą. 2018 m. lapkričio 26 d. ieškinyje ieškovas nenurodė atsakovo prievolės ieškovui pagrindo, esminių paskolos sutarties sąlygų – pradinio 2013 m. sausio 28 d. termino, duomenų apie reikalavimo perleidimą ir jo atšaukimą (CPK 7 str. 2 d.). Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas taip pat negalėjo tinkamai paaiškinti minėto įrodymo turinio, tai yra kada, kas, kokiu telefonu skambino, ieškovo atstovas prašė išreikalauti duomenis, kieno vardu yra registruoti ekrano nuotraukoje nurodyti telefono numeriai, siekiant proceso operatyvumo, atsakovui buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, ar jo vardu registruoti telefono ekrano nuotraukoje nurodyti numeriai, atsakovas šią pareigą atsakovas geranoriškai įvykdė. 2019 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje ieškovas pateikė apžiūrai telefono aparatą, apžiūros metu paspaudus adresatą (duomenys neskelbtini) buvo nueita į informacinį langą su telefono numeriu, kurį 2019 m. gegužės 8 d. teismo posėdyje kaip atsakovo telefono numerį nurodė liudytojas D. J. bei patvirtino atsakovas. Atsakovas nurodė, kad telefono numeris aparate galėjo būti įvestas po 2019 m. gegužės 8 d. teismo posėdžio. Šis atsakovo argumentas nepaneigtas.

34. 2019 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio metu atliktos telefono apžiūros rezultatams nesuteiktina esminė reikšmė ir visame byloje nustatytų aplinkybių bei ištirtų įrodymų kontekste darytina išvada, jog ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių atsakovo sutikimą dėl 2016 m. gegužės 29 d. reikalavimo perleidimo sandorio (CPK 178 str., CK 6.101 str. 5 d.).

35. Apeliantas teigė, kad atsakovo atlikti veiksmai ieškovo atžvilgiu laikytini nesąžiningais ir buvo nukreipti į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ir sutarties šalių elgesio sąžiningumui, teisingumui ir protingumui pasiekimą. Apeliantas nedetalizavo kokius konkrečiai atsakovo veiksmus ieškovas laiko nesąžiningais, neprotingais ar neatitinkančiais viešajai tvarkai, nenurodė ar nurodyti argumentai buvo atskleisti bylos nagrinėjimo metu, ar pirmosios instancijos teismas dėl ieškovo nurodytų argumentų turėjo pasisakyti teismo sprendime, o jei turėjo, tai ar pasisakė. Teisėju kolegijos vertinimu, ieškovo teiginiai apie atsakovo nesąžiningumą yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokia bylos medžiaga.

36. Ieškovas skunde nurodė, kad įstatymo leidėjas nenumatė pareigos ieškovui įteikiant ginčijamą Reikalavimą pareikalauti atsakovo atlikti atžymą raštu, jog jis tokį dokumentą gavo. Ieškovas teigė, kad atsakovui gavus ankstesnę 2015-11-15 neatlygintinės reikalavimo perleidimo sutarties egzempliorių, atžyma ant dokumento apie jo gavimo faktą atlikta taip pat nebuvo, tačiau jo gavimo lakto atsakovas niekada neginčijo, taip pat ieškovas nurodė, kad teismo posėdžio metu atsakovas šių aplinkybių logiškai paaiškinti negalėjo.

37. Pirmosios instancijos teismas sprendime nėra nurodęs, kad yra privaloma reikalavimo perleidimo sutartyje gauti skolininko parašą, patvirtinantį sutarties gavimą. Teismas sprendime tik konstatavo, kad atsakovas ginčijo 2016-05-29 sutarties pateikimo jam laktą, pačioje sutartyje nėra jokių atžymų apie tai, kad ji buvo įteikta V. T.. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu 2016-05-29 reikalavimo perleidimo sutartis būtų buvusi sudalyta ne vėliau, kaip joje nurodytą dieną ir atsakovui sutarties egzempliorius būtų buvęs pasirašytinai įteiktas, ginčo nagrinėjamoje byloje dėl 2016-05-29 reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančiu sandoriu, sudarytu dėl akių, nebūtų, kadangi rašytinis įrodymas patvirtintų, kad atsakovui 2016-05-29 reikalavimo perleidimo sutartis yra žinoma, kadangi jam sutartis būtų buvusi įteikta. Tačiau apie 2016-05-29 sutartį atsakovas sužinojo tik po trejų metų parengiamojo teismo posėdžio metu, prieš tai atsakovui atsiliepime į ieškinį atsikirtus, kad ieškovas apskritai neturi reikalavimo teisės į atsakovą, kadangi dar 2015-11-15 neatlygintinės reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu reikalavimo teisę P. J. perleido savo dukrai K. T..

38. Tuo tarpu 2015-11­-15 sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis ieškovo buvo pateikta į Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-634-723/2016, iš kurios atsakovas ir sužinojo apie 2015-11-15 sutarties egzistavimą. Tai reiškia, kad 2015-11-15 sutartis atsakovui buvo atskleista prieš trejus metus iki šios bylos nagrinėjimo

39. Dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-02-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT- 1065-341/2017, kurioje buvo sprendžiamas santuokos nutraukimo tarp K. T. ir V. T. klausimas, ieškovas nurodė, kad atsakovas esą pasinaudojo sutuoktinės K. J. pažeidžiamumu, siekdamas išvengti prievolės prieš ieškovą, šią aplinkybę nuslėpė nuo teismo, kuris nagrinėjo santuokos nutraukimo bylą tarp šalių. Pirmosios instancijos teismo sprendime teismas pagrįstai įvertino oficialų rašytinį įrodymą - įsiteisėjusį teismo sprendimą kitoje byloje, turintį didesnę įrodomąją ir res judicata (galutinio įsiteisėjusio sprendimo) galią. Teismas tinkamai teisiškai įvertino tiek sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tiek 2017-02-10 teismo sprendimą ir jo pasekmes santuokos nutraukimo byloje ir priėjo prie logiškų ir pagrįstų išvadų, kurioms atsakovas visiškai pritaria.

40. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojo D. J. parodymus vertino kritiškai dėl dviejų aplinkybių - liudytoją su ieškovu ir atsakove K. J. sieja giminystės ryšiai ir jo subjektyvus vertinimo apie atsakovo reakciją įminėtą sandorį tarp šalių, Teisėjų kolegija, išklausiusi 2019-05-08 posėdžio įrašą, pritaria, kad liudytojo D. J. parodymų nekonkretumas ir neatitikimas kitiems įrodymams mažina jų įrodomąją vertę ir sudaro pakankamą pagrindą minėto liudytojo parodymais nesiremti.

41. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas vertindamas ieškovo telefone esančios SMS žinutės atsiradimo aplinkybes ir sąsają su nagrinėjamoje byloje aplinkybėmis apsiribojo lakoniškai atkartodamas atsakovo poziciją. Pirmosios instancijos teismas ieškovo nurodomą įrodymą telefone esančios SMS žinutę pagrįstai vertino kaip nepatikimą, nes nėra objektyvių duomenų, apie konkretų laiką, kada ši žinutė buvo gauta. Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklės.

42. Ieškovas nurodo, kad 14481 Eur negrąžinta paskola teismo turėjo būti laikoma asmenine atsakovo prievole, bei priteistina iš jo ieškovo naudai. Ieškovas neginčija bylos nagrinėjimo metu nustatytų ir teismo sprendime nurodytų aplinkybių, kad prievolė pagal 2013 m. sausio 28 d. paskolos sutartį buvo suteikta šeimos verslui, todėl laikytina bendrąja sutuoktinių V. T. ir K. J. (T.) prievole. Teismas nurodė, kad atsakovas į bylą pateikė įrodymus, kad 2013 m. sausio 25 d. buvo UAB “ (duomenys neskelbtini)” vardu įgyta puspriekabė už 25000 Lt, pinigai už kurią sumokėti 2013 m. sausio 29 d., 2013 m. sausio 26 d. UAB “ (duomenys neskelbtini)” sumokėjo 18150 Lt už vilkiko įsigijimą. Teismas turėjo pagrindą spręsti, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad panašiu paskolos sandoriui metu UAB “ (duomenys neskelbtini) vardu ir buvo įgytas vilkikas ir puspriekabė. Taip pat teismas sprendime nurodė, kad tiek santuokos nutraukimo byloje, tiek šioje byloje K. J. (T.) nekonkretizavo, kur galėjo ar buvo panaudotos paskolos būdu iš P. J. gautos lėšos, nors šalys tuo metu kartu gyveno santuokoje. Sutinkamai su tuo matyti, kad ieškovas nenurodo priežasčių, kodėl teismas turėjo P. J. paskolą laikyti asmenine atsakovo prievole, bei priteisti ją ieškovo naudai.

43. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

44. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 1000 Eur.

45. Prašomų atlyginti išlaidų advokato pagalbai dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl, tenkinus ieškinį iš dalies, jos turėtų būti priteistinos iš atsakovo (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas bei atsiliepimas yra nesudėtingi, skunde ir atsiliepime nėra keliamos sudėtingesnės teisės taikymo problemos, atsakovą atstovavo tas pats advokatas, teismas priteisia atsakovui iš ieškovo pusę patirtų bylinėjimosi išlaidų – 500 Eur (CPK 93 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui V. T. ir ieškovo P. J. 500 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.