Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. paslaugų įmonės patikslintą ieškinį atsakovui J. M. dėl darbo užmokesčio priteisimo darbo ginčo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovo atstovas advokatas Erikas Rugienius prašo bylą nagrinėti ieškovo atstovams nedalyvaujant, nes, jo manymu, ieškovas visose bylose teikia analogiškus prašymus, tuo vilkindamas bylos nagrinėjimą. Atstovo teigimu, papildomus rašytinius įrodymus ieškovas turėjo galimybę pateikti anksčiau.

Neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, dalyvaujančio byloje asmens ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalis). Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas ne pirmą kartą prašo atidėti bylos nagrinėjimą. Ieškovo atstovai nė karto nedalyvavo teismo posėdžiuose, nuo ieškinio ir vėliau patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos nepateikė jokių naujų rašytinių įrodymų. Ieškovas yra juridinis asmuo, turintis savo atstovą advokatą, kuriam, remiantis pateikta į bylą 2019 m. balandžio 8 d. teisinių paslaugų teikimo sutartimi, suteiktos visos CPK numatytos šalių procesinės teisės, tame tarpe ir teisė teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo ar parengiamojo posėdžio metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams. Todėl ieškovo atstovas įmonės vadovas S. S., negalėdamas dalyvauti teismo posėdyje, turėjo galimybę įmonės interesus ginti per įmonės atstovą advokatą, teikti teismui savo paaiškinimus raštu. Ieškovas turi pareigą veikti už greitą darbo ginčo išsprendimą, nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis ir nevilkinti bylos nagrinėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs ieškovo procesinį elgesį ir procesinių pareigų nevykdymą, ieškovo atstovų neatvykimo į teismo posėdį priežastis pripažįsta nesvarbiomis. Remiantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, ieškovui neatvykus į teismo posėdį, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad civilinėje byloje nagrinėjamas iš esmės darbo ginčas, dėl kurio 2019 m. gegužės 28 d. priimtas DGK sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nustos galios teismui priėmus procesinį sprendimą (šiuo atveju būtų nutartis) pagal ieškovo pateiktą ieškinį, todėl sprendžia, kad byla nagrinėtina iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles nedalyvaujant ieškovo atstovams.

A. J. M. atsiliepime į patikslintą ieškinį ir dalyvaudamas teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovas teismui pateikė klaidinančią informaciją ir ieškovo nurodytos aplinkybės, neva atsakovas nedirbo nuo 2019 m. sausio mėnesio ir buvo atleistas iš pareigų už pravaikštą, neatitinka tikrovės. Nurodo, kad atsakovas darbo funkcijas vykdė iki pat atleidimo iš darbo dienos – 2019 m. kovo 25 d. Iš darbo buvo atleistas, kai 2019 m. kovo 25 d. parašė prašymą atleisti iš darbo pagal Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso (toliau – DK) 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes darbdavys nemokėjo darbo užmokesčio nuo 2019 m. sausio 1 d. Atsakovas nurodė, kad pas ieškovą tikrai dirbo sausio, vasario ir kovo mėnesiais, į reisus važiavo kartu su vairuotoju Vinkšna, kuris su ieškovu pasirašė taikos sutartį, pagal kurią įmonė įsipareigojo už darbą sumokėti Vinkšnai (jis šiuo metu jau yra keipęsis į antstolius dėl taikos sutarties sąlygų nevykdymo).

A. J. M. atstovas advokatas Erikas Rugienius prašo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovas teigia, neva, atsakovas nevykdė savo pareigų ir nebuvo darbe nuo 2019-01-02. Atstovo manymu, aplinkybes, kad atsakovas dirbo pas ieškovą patvirtina tai, kad darbo sutartis nutraukta 2019-03-25 pagal atsakovo 2019-03-25 prašymą atleisti jį pagal DK 56 straipsnio 2 dalį (darbo užmokestis nesumokėtas daugiau kaip už du mėnesius). Atstovo manymu, ieškovo 2019-04-19 pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį rodo darbo santykių buvimą, patvirtina, kad už tą laikotarpį priklauso darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Be to, 2019-01-25 mokėjimo nurodymas patvirtina, kad atsakovui buvo mokami dienpinigiai (2019 m. 01 mėn. dalis).

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas J. M. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisiją, kuri 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė išieškoti iš S. S. paslaugų įmonės J. M. naudai neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas, susijusias su darbo santykiais – 2496,21 Eur ir netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką – 1943,92 Eur.

Ieškovas S. S. paslaugų įmonė, nesutikdama su darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą, nurodydama, kad darbo ginčų komisija rėmėsi tik vienu šaltiniu kaip įrodymu byloje, patvirtinančiu, kad atsakovui nebuvo išmokėtas jam priklausantis darbo užmokestis – Sodros duomenimis ir visiškai ignoravo ieškovo pateiktus duomenis, kurie, ieškovo nuomone, patvirtina aplinkybę, kad atsakovui ginčo laikotarpiu nepriklausė pagrindiniai mokėjimai, kiek priklausė mokėti už atliktas darbo funkcijas, darbdavys yra atsiskaitęs.

Kaip minėta, nei vienas ieškovo atstovas byloje nedalyvavo, ieškovas – juridinis asmuo, įmonė, kuri negali nei sirgti, nei turėti kitų fiziniams asmenims būdingų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, įmonės interesus atstovavo advokatas D. V., kuris taip pat teismo posėdžiuose nedalyvavo ir apie neatvykimo priežastis teismui nepranešė. Ieškovui ir jo atstovams buvo sudarytos visos sąlygos tinkamai atstovauti įmonę byloje, pateikti papildomus įrodymus bei žodžiu pasisakyti ir paaiškinti aplinkybes. Ieškovas naujų įrodymų nepateikė, naujų aplinkybių nenurodė.

Darbo sutartis yra dviejų šalių susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą, paklusdamas nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo darbo santykiai S. S. paslaugų įmonėje buvo įteisinti (duomenys neskelbtini) darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pareigose, darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui 722 Eur mėnesinį darbo užmokestį (pakeitimu nuo 2019-01-01), mokant du kartus per mėnesį, už darbą per kalendorinį mėnesį atsiskaitoma iki 20 d. nuo jo pabaigos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbdavys – S. S. paslaugų įmonė neatsiskaitė su atleidžiamu iš darbo darbuotoju – atsakovu, t. y. savo pareigos pagal darbo sutartį darbuotojui neįvykdė. Ieškovas nurodo, kad atsakovas aptariamu laikotarpiu – nuo 2019-01-01 iki 2019-03-25 nebuvo darbe, jam buvo žymimos pravaikštos.

Kilus darbdavio ir darbuotojo ginčui dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų sumokėjimo fakto, vadovaujantis CPK 178 straipsniu ir DK 214 straipsnio 3 dalimi, pareiga įrodyti, kad su atleistu darbuotoju atsiskaityta, tenka darbdaviui, nagrinėjamu atveju – ieškovui.

Iš pateiktos (duomenys neskelbtini) Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos su atsakovu J. M., įrašo apie darbo sutarties pasibaigimą, matyti, kad darbo sutartis su atsakovu J. M. pasibaigė 2019 m. kovo 25 d. darbuotojo prašymo pagrindu. J. M. 2019-03-25 prašymas dėl atleidimo patvirtina, kad atsakovas (J. M.) prašo jį atleisti iš darbo pagal DK 56 straipsnio 2 dalį (DK 56 straipsnio 2 dalis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva kai darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos).

Aplinkybę, kad ieškovas – darbdavys neatsiskaitė su atleidžiamu iš darbo darbuotoju – atsakovu J. M., patvirtina ir pats ieškovas, teigdamas, kad atsakovas nebuvo darbe be pateisinamos priežasties, todėl jam nebuvo pagrindo už neatliktas darbo funkcijas mokėti. Iš DGK darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos 2018 m. rugpjūčio 30 d. darbo sutarties, kurią ieškovas (darbdavys) pateikė su atsiliepimu DGK, matyti, kad atsakovas iš pareigų buvo atleistas darbuotojo prašymu. Esantis byloje atsakovo (darbuotojo) 2019 m. kovo 25 d. prašymas atleisti jį iš darbo pagal DK 56 straipsnio 2 dalį paneigia ieškovo nurodomas aplinkybes, jog atsakovas buvo pravaikštose ir todėl ieškovas neturi pareigos mokėti atsakovui darbo užmokestį. Teismas atkreipia dėmesį, kad darbo sutartyje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra nenuginčytas, jis galiojantis. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovo pateikta 2019 m. balandžio 12 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad darbuotojas J. M. nuo 2019-01-01 iki 2019-03-25 nebuvo siųstas į tarnybines komandiruotes, surašytas po darbo sutarties nutraukimo. Kaip aptarta aukščiau, ieškovo pateikiami rašytiniai įrodymai – darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nepatvirtina, kad atsakovas ieškovo nurodomu laikotarpiu darė pravaikštas, priešingai darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ginčo laikotarpiu žymimas J. M. išdirbtas darbo laikas. Be to, 2019 m. sausio 25 d. mokėjimo nurodymas, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad 2019 m. sausio 25 d. ieškovas atsakovui (pagal šalių susitarimą į atsakovo sutuoktinės sąskaitą) pervedė 200 Eur nurodydamas mokėjimo paskirtį – dienpinigiai 2019 m. 01 mėn. dalis.

Tokiu būdu, aukščiau nustatytos aplinkybės ir byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas – darbdavys neišmokėjo darbuotojui – atsakovui J. M. darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-03-25 – 2496,21 Eur (iš informacijos apie valstybinį socialinį draudimą matyti, kad ieškovo draudžiamosios pajamos ginčo laikotarpiu: 2019 m. sausio mėnesį 730,31 Eur, 2019 m. vasario mėnesį – 722 Eur, 2019 m. kovo mėnesį (iki kovo 25 d.) – 1043,90 Eur) ir tuo pažeidė darbo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.

Atsakovas prašė darbo ginčų komisijos priteisti iš ieškovo netesybas, nes darbdavys, atleidžiant atsakovą iš darbo su juo neatsiskaitė.

DK 146 straipsnio 2 dalis numato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju ne vėliau, kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, jeigu darbdavys ir darbuotojas nesusitarė kitaip. DK 147 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Netesybų apskaičiavimo pagrįstumui privalomai turi būti nustatytos šios aplinkybės: 1) vėlavimo išmokėti su darbo santykiais susijusias išmokas faktas; 2) pavėluotai išmokėtos sumos dydis; 3) laikotarpis, už kurį yra skaičiuojamos netesybos; 4) darbo sutarties (ne)galiojimas, kurių visuma leidžia spręsti dėl atitinkamos DK 147 straipsnio nuostatos taikymo. (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-663-967/2020). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog DK 147 straipsnio 2 dalis nustato kompensuojamąjį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501-701/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama būtinybė užtikrinti proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovas – darbdavys su darbuotoju – atsakovu nėra atsiskaitęs iki šiol, Darbo ginčų komisijos sprendimu nutarta išieškoti iš darbdavio 1943,92 Eur dydžio netesybų sumą.

Iš informacijos apie valstybinį socialinį draudimą matyti, kad atsakovo draudžiamosios pajamos ginčo laikotarpiu: 2019 m. sausio mėnesį 730,31 Eur, 2019 m. vasario mėnesį – 722 Eur, 2019 m. kovo mėnesį (iki kovo 25 d.) – 1043,90 Eur, todėl darbo ginčų komisija netesybas skaičiavo nuo darbo santykių pasibaigimo dienos (2019-03-25) iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (2019-05-28) už kiekvieną dieną, esant penkių darbo dienų savaitei, t. y. 44 darbo dienas po 2019-03-25 iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos - 2019-05-28, už 44 darbo dienas po 44,18 Eur (atsakovo vidutinis darbo dienos užmokestis), iš viso 1943,92 Eur netesybų.

Nagrinėjamu atveju visos privalomos netesybų apskaičiavimui nustatyti aplinkybės egzistuoja, todėl šiuo atveju taikytinos DK 147 straipsnio nuostatos. Įvertinus proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principus, spręstina, kad nekeistina priteistina Darbo ginčų komisijos apskaičiuota netesybų suma.

Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1891-253/2019).

Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama daryti išvadai, jog ieškovas neįvykdė savo pareigos sumokėti atsakovui darbo užmokestį už 2019 m. sausio, vasario ir kovo mėnesius.

Ieškovui byloje neįrodžius aplinkybių, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 25 d. nedirbo ieškovo įmonėje, teismas patikslintą ieškinį vertina kaip neįrodytą ir sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą, todėl ieškovo patikslintas ieškinys atmestinas (DK 146 straipsnio 2 dalis, 147 straipsnio 2 dalis).

Sutinkamai su CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktu sprendimas dalyje dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio (883,63 Eur priskaityta suma) išmokėjimo vykdytinas skubiai.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Patikslintą ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovo turėtų būti priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas iki sprendimo priėmimo nepateikė teismui prašymo ir įrodymų apie jo turėtas atstovavimo išlaidas, todėl teismas nagrinėjamu atveju nepriteisia iš ieškovo atsakovui jo galimai turėtų išlaidų.

Patikslintą ieškinį atmetus, valstybės naudai iš ieškovo priteisiamos 15,30 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. S. paslaugų įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-03-25 – 2496,21 Eur (du tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 21 centą, priskaityta suma) ir netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką – 1943,92 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt tris eurus 92 centus, priskaityta suma).

Sprendimą dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 883,63 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 63 centų, priskaityta suma) išmokėjimo vykdyti skubiai.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo S. S. paslaugų įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 15,30 Eur (penkiolika eurų 30 centų) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.