Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. F. ieškinį atsakovui G. V. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė M. F. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu atsakovui G. V., prašydama: 1) pakeisti 2008 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1363-55/2008 priteistą išlaikymo dydį iš G. V. savo nepilnametei dukrai M. V., priteisti išlaikymą po 280 Eur per mėnesį, pradedant nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, pinigus sumokant vaiko motinai M. F., kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais; 2) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovė M. F. paaiškino, kad per paskutinius pora metų paskaičiavo, kiek dukrai yra išleidžiama. Šį suma išaugo iki 500 Eur per mėnesį. Nuo 2008 m. teismo sprendimo priėmimo pasikeitė ieškovės gyvenamoji vieta, šiuo metu dukra laikinai nelanko muzikos mokyklos, kadangi ieškovė buvo be darbo, todėl nepakako lėšų, tačiau kitais metais dukra planuoja grįžti į kitą muzikos mokyklą. Ieškovė nurodė, jog ji kurį laiką nedirbo, tik neseniai pavyko įsidarbinti, be to, skiriasi su sutuoktiniu, todėl laikinai gyvena pas motiną.

Pasak ieškovės, po 2008 m. teismo sprendimo priėmimo pasikeitė šalių nepilnametės dukters poreikiai – rūbus dukrai dabar jau tenka pirkti suaugusiųjų parduotuvėse, mergaitė nori turėti ir telefoną, keliauti, lanko įvairius renginius, dukra jau nori įsigyti kosmetikos, lankytis draugių gimtadieniuose ir pan. Pasisakydamas dėl savo turtinės padėties pasikeitimo, ieškovė paaiškino, kad su E. F. pasistatė 2 aukštų namą, tačiau trūko lėšų jo vidaus įrengimui, todėl buvo kreiptasi paskolos į banką. Bankas atsisakė paskolą suteikti, nes ieškovė liko laiduotoja už pirmojo sutuoktinio (atsakovo nagrinėjamoje civilinėje byloje) prievolę. Kadangi G. V. atsisakė spręsti klausimą dėl ieškovės atsakomybės pagal laidavimo sutartį panaikinimo, siekiant gauti paskolą, M. F. savo ½ dalį būsto padovanojo sutuoktiniui. Paskola E. F. buvo suteikta, tačiau dabar nutraukiant santuoką, sutuoktinis ketina tuo pasinaudoti ir palikti ieškovę su nepilnamečiais vaikais be jokio gyvenamojo būsto.

2019 m. vasario 15 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad lankytasi ieškovės gyvenamojoje vietoje ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad M. F. su sutuoktiniu E. F. gyvena pastarajam nuosavybės teise priklausančiame name. Kartu gyvena ieškovės vaikai M. V. ir E. F. Apsilankymo metu būstas buvo tvarkingas, švarus, pilnai įrengtas, name buvo visi reikalingi namų apyvokos daiktai. Namas labai didelis, yra 6 kambariai, kiekvienas iš vaikų turi savo atskirus kambarius, kuriuose yra lova, rašomasis stalas, spinta, ugdomosios priemonės ir kt. M. V. mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, 8-oje klasėje. Mergaitė yra (duomenys neskelbtini), todėl turi vartoti vaistus. Mergaitė lanko gitaros pamokas mokykloje (5 Eur per mėnesį), privačias fortepijono pamokas (15 Eur už pamoką), nemokamą šokių būrelį. M. labai sunkiai kalbėjo lietuviškai, be to, paklausus apie santykius su mama, mergaitė pradėjo žvilgčioti į neuždarytas kambario duris. Pasak M., ji mažai bendrauja su mama, nes ir ji, ir mama nuolat yra užsiėmusios savo asmeniniais reikalais, todėl mažai bendrauja. M. teigė, jog daugiau kalbasi su patėviu (motinos sutuoktiniu), su juo randa daugiau bendrų temų pokalbiams nei su mama. Su savo biologiniu tėvu G., mergaitė teigė taip pat dažnai nebendraujanti, anksčiau susiskambindavo dažniau nei pastaruoju metu. Paklausus, kodėl taip yra, mergaitė teigė, jog dažnai būna užsiėmusi savo mėgstama veikla, bendrauja su draugais ir pan. Be to, M. pasakojo, jog kiekvieną savaitgalį ji būna pas senelius. Paskutinį kartą su tėvu buvo susitikusi sausio pirmomis dienomis. Ieškovė teigė, jog norėtų iš vaiko tėvo gauti apie 280 Eur per mėnesį. Ieškovė pasakojo, jog su vaikais bent kelis kartus per metus keliauja atostogauti į užsienį. Atsižvelgdama į ieškinyje nurodytas bei apsilankymo metu nustatytas aplinkybes, vadovaudamasi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, prieštarauti ieškiniui Tarnyba neturi pagrindo. Tarnybos nuomone, abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui ir kt., tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. Ieškovės prašomo priteisti išlaikymo nepilnametei dukrai M. V. dydis, atsižvelgiant į jos individualius poreikius, galimai pakankamas užtikrinti tinkamas sąlygas augti ir vystytis (b. l. 33-34).

2019 m. birželio 28 d. Tarnyba pateikė teismui šalių buities sąlygų aktus (b. l. 193-198).

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, pateikti prašymai bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b. l. 75; 96; 142).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai

Iš į bylą pateiktų įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą M. V., gimusią (duomenys neskelbtini). 2008 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, kad dukters išlaikymui atsakovas mokės po 400 Lt (115,85 Eur) per mėnesį iki vaiko pilnametystės (b. l. 7-9).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju išlaikymo vaikui dydis buvo nustatytas šalių susitarimu, todėl 2008 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendime nebuvo atskirai vertinami vaiko poreikiai ir kiekvienos iš šalių turtinė padėtis. Dėl šios priežasties, sprendžiant dėl vaiko poreikių ar atsakovo turtinės padėties pasikeitimų reikalinga įvertinti ar šalių numatytas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaiko poreikius ir ar šiuo metu atsakovas turi galimybę teikti šių poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą.

Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, remdamasis byloje surinktais įrodymais.

Teismu pateiktame ieškinyje M. F. nurodė, kokios sumos per mėnesį yra reikalingos šalių nepilnametei dukters poreikių tenkinimui. Apklausta teismo posėdžio metu ieškovė šias sumas patikslino, nurodydama, kad šiuo metu yra pradėtas dėl jos bei E. F. santuokos nutraukimo procesas, todėl ieškovė kartu nepilnamečiais vaikais laikinai gyvena pas savo tėvus ir šio būsto komunaliniams mokesčiams apmokėti per mėnesį skiria 30 Eur. Dukters maitinimui per mėnesį yra reikalinga apie 150 Eur, drabužiams ir avalynei – 50 Eur, sveikatos priežiūrai, vitaminams – apie 30 Eur, kadangi dėl (duomenys neskelbtini) mergaitė turi vartoti (duomenys neskelbtini) vaistus, vien kurių kaina mėnesiui sudaro apie 10 Eur. Dukters maitinimui mokykloje yra išleidžiama 50 Eur per mėnesį, telefonui – apie 10 Eur. Ieškovė nurodė, jog paprastai per mėnesį 2 kartus papildo dukters telefono sąskaitą, kiekvieną kartą po 5 Eur, tačiau artimiausiu metu ketina pakeisti mergaitės mobiliojo telefono planą. Ieškovei gyvenant kartu su sutuoktiniu E. F., jų šeima per metus nemažai keliaudavo, neretai ir 4 kartus per metus, tačiau dėl šiuo metu pasikeitusios situacijos ieškovė planuoja nors kartą su dukra išvykti atostogų, todėl tam reikalinga suma sudarytų 80 Eur per mėnesį. Pasak ieškovės, 40 Eur per mėnesį yra skiriama dukters mokymosi prekėms, kanceliarinėms prekėms, rinkliavoms mokykloje. Ieškovė patikslino, kad 2 kartus per metus tenka pirkti dukrai pratybas bei vadovėlius mokykloje. Paprastai reikia įsigyti 2 pratybų sąsiuvinius ir 1 vadovėlį (kurių kaina iki 20 Eur) kiekvienam iš dalykų, kurių iš viso yra šeši. Mergaitė šiuo metu muzikos mokyklos bei privačių fortepijono pamokų nebelanko. Dėl sunkios ieškovės finansinės situacijos buvo atsisakyta dalies mokamų būrelių, pasiliekant nemokamus, t. y., šokių būrelį mokykloje, korėjiečių kalbos būrelį bei papildomas gitaros pamokas, kurių vienos kaina 5 Eur, kas per mėnesį sudarytų apie 20 Eur, šiuos užsiėmimus lankant kartą per savaitę. Dukters viešojo transporto bilietas per mėnesį kainuoja apie 6 Eur, kuro išlaidoms patiriama apie 30 Eur per mėnesį (dukra į mokyklą, esančią už 15-17 kilometrų, ieškovė nuveža, o po pamokų mergaitė grįžta pati). Dukters higienos prekėms per mėnesį yra reikalinga apie 20 Eur (tonikai, veido prausikliai nuo spuogų, šampūnas, plaukų lakas, nagų dildės ir pan.).

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad dukters išlaikymui per mėnesį pakaktų 350 Eur, iš kurių sutinka, kas komunaliniams mokesčiams būti skiriama 10 Eur, maistui - iki 100 Eur, drabužiams, avalynei – 20 Eur, sveikatos priežiūrai – 10 Eur, autobuso bilietui -5,80 Eur, maistui mokykloje – 2 Eur per dieną, kas sudarytų 44 Eur per mėnesį, telefono „Pildyk“ sąskaitoms – 5 Eur per mėnesį, laisvalaikiui –50 Eur per mėnesį, o į keliones turėtų būti važiuojama, esant finansinėms galimybėms. Atsakovas nurodė, jog yra pirkęs dukrai pratybas bei kitas prekes ir tam išleidęs apie 30 Eur (pusmečiui), todėl jo manymu, mokyklinėms prekėms galėtų būti skiriama 10 Eur per mėnesį. Pasak atsakovo, dukra galėtų lankyti tik nemokamus būrelius, mokamų būrelių lankyti nėra būtina. Muzikos mokyklos dukra šiuo metu nebelanko, ją lankė 3-4 metus. Su ieškovės nurodytomis kuro išlaidomis atsakovas nesutinka, mano, jog tokios išlaidos faktiškai yra patiriamos ieškovės poreikių tenkinimui ir abiejų vaikų nuvežimui į mokyklą. Dukters higienos priemonėms per mėnesį galėtų būti skiriama 7-8 Eur. Tokiu atveju, išlaidos dukters poreikių patenkinimui reikalinga išlaidų suma, su kuriomis atsakovas sutiko, sudarytų 262 Eur. Pasak atsakovo, abi šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo ir jo dalis turėtų sudaryti 150 Eur per mėnesį, t. y., tiek pat, kiek atsakovas skiria šiuo metu.

Ieškovė, siekdama pagrįsti dukters poreikius, į bylą pateikė mokėjimo kvitus, čekius, išrašą iš dukters ligos istorijos (b. l. 39-40). Tiek pateiktame ieškinyje, tiek ir apklausta teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog dukters maitinimui namuose per mėnesį reikalingos išlaidos vidutiniškai sudaro 150 Eur per mėnesį, o maitinimui mokykloje yra reikalinga dar apie 50 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu, 130 Eur per mėnesį suma nepilnamečio vaiko maitinimui namuose bei 50 Eur (2,3 Eur x 22 d.) suma išlaidoms maistui mokykloje yra protinga ir pagrįsta byloje esančiais įrodymais, atsižvelgiant į teismo posėdžio metu ieškovės nurodytas aplinkybes, kad maistą sau ir kartu gyvenantiems vaikams perka ne tik ieškovė (kartais maisto produktų padeda įsigyti kartu gyvenanti ieškovės motina arba vaikai užsuka pas ieškovės motiną pavalgyti).

Tarp šalių nesant ginčo, teismas nustatytomis šioje byloje pripažįsta 10 Eur per mėnesį išlaidas (nepilnametės dukters dalis) būsto komunaliniams mokesčiams apmokėti, 5,80 Eur išlaidas moksleivio nuolatiniam bilietui įsigyti bei 50 Eur išlaidas laisvalaikiui.

Teismui pateiktame patikslintame ieškinyje M. F. nurodė, jog dukters drabužiams, avalynei per mėnesį yra reikalinga apie 50 Eur bei pateikė teismui dalies drabužių įsigijimo išlaidas patvirtinančius mokėjimo kvitus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad neretai ne visi drabužių, avalynės ar kitų pirkinių įsigijimo kvitai yra išsaugomi, vertina, jog tikėtina, kad 14 metų mergaitės aprangos bei avalynės poreikiui patenkinti per mėnesį yra reikalinga 50 Eur suma. Nors tokia suma nėra reikalinga kiekvieną mėnesį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaikas auga ir beveik kiekvieną sezoną yra reikalinga jį aprūpinti tinkamais sezoniniais drabužiais ir avalyne, tikėtina, jog vidutinės mėnesio išlaidos aprangai (drabužiams ir avalynei) per mėnesį sudaro apie 50 Eur.

Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus bei byloje esančius įrodymus apie įsigytą mobilaus ryšio telefono aparatą (122,50 Eur), kuriuo naudojasi dukra, bei patiriamas išlaidas mobilaus ryšio sąskaitos papildymui (b. l. 78-79, 120), teismas pagrįstomis bei įrodytomis pripažįsta ieškovės nurodytas 10 Eur per mėnesį išlaidas dukters mobiliam telefonui bei mobilaus ryšio paslaugoms apmokėti. Įvertinęs byloje esančius įrodymus apie ieškovės patiriamas kuro išlaidas, taip pat atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, jog ieškovė rytais savo transportu veža vaikus į mokyklą (ieškovė nurodė, jog dukrą rytais veža į mokyklą, o atsakovas patikslino, jog į tą pačią mokyklą yra vežamas ne vienas, o abu ieškovės nepilnamečiai vaikai), teismas pagrįstomis bei reikalingomis nepilnametės dukters poreikių tenkinimui pripažįsta 30 Eur per mėnesį išlaidas kurui.

Teismas taip pat būtinomis bei atitinkančiomis protingas, visiems žinomas prekių ir paslaugų kainas, pripažįsta 20 Eur per mėnesį išlaidas kanceliarinėms prekėms bei mokymosi reikmenims bei 20 Eur per mėnesį išlaidas paauglės dukters higienos priemonėms įsigyti.

Teismui pateiktame ieškinyje M. F. nurodė, jog išlaidos dukters sveikatos priežiūrai (vaistams, vitaminams, gydytojams, stomatologui) per mėnesį sudaro apie 30 Eur, kas sudarytų apie 360 Eur per metus. Siekiant pagrįsti šias išlaidas, ieškovė teismui pateikė išrašą iš dukters ligos istorijos (b. l. 39-40), patvirtinantį, jog dukrai yra nustatytas (duomenys neskelbtini) bei 2014 metais mergaitė konsultuota dėl (duomenys neskelbtini), bei mokėjimo kvitus (b. l. 82-83, 101), patvirtinančius vaistų įsigijimą bendrai 74,57 Eur sumai. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog M. V. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) yra epizodinio pobūdžio, teismas sprendžia, jog ieškovė byloje neįrodė aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) vaistus šalių nepilnametei dukrai yra būtina vartoti kiekvieną mėnesį ir būtent kiekvieną mėnesį tam yra patiriamos ne mažesnės nei 10 Eur išlaidos. Be to, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad be šalių nepilnametės dukters ieškovė turi ir kitą nepilnametį vaiką – sūnų E. F., gim. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, jog dalyje ieškovės pateiktų mokėjimų kvitų nurodomi vaistai, tikėtina, jog buvo įsigyti ne šalių nepilnametės dukters, o (duomenys neskelbtini) gimusio ieškovės sūnaus poreikiams tenkinti (pvz., „Lorimar Baby“), teismas išlaidas M. V. sveikatos priežiūrai sumažina iki 20 Eur per mėnesį.

Nepaisant to, jog į dukters poreikių lentelę ieškovė įtraukė išlaidas atostogoms, atsižvelgdamas į kiekvienos iš šalių teisę bendrauti su vaiku švenčių, atostogų metu, organizuoti vaiko poilsį, pasirinkti jo praleidimo būdus savo nuožiūra bei atsižvelgiant į finansines galimybes, teismas šių išlaidų nepripažįsta būtinomis vaiko poreikių tenkinimo išlaidomis.

Nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių kilo ginčas dėl išlaidų nepilnametės dukters lankomiems būreliams apmokėti būtinumo ir pagrįstumo. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, jog jai netekus darbo, pradėjus santuokos nutraukimo procesą bei kartu su vaikais apsigyvenus pas tėvus, dėl sunkios finansinės būklės teko atsisakyti dalies šalių nepilnametės dukters lankomų būrelių (muzikos mokyklos, privačių fortepijono pamokų). Pasak ieškovės, šiuo metu dukra lanko nemokamus šokių bei korėjiečių kalbos būrelius (kainuoja tik įsigyjamos mokymosi priemonės, vadovėliai), bei papildomai mokėsi groti gitara (1 pamoka kainuoja 5 Eur, kas lankant 4 kartus per mėnesį sudaro apie 20 Eur). Teismo posėdžio metu, ieškovė taip pat nurodė, jog kitais metais šalių nepilnametė dukra planuotų ir toliau mokytis muzikos, lankyti kitą muzikos mokyklą. Tuo tarpu atsakovas nurodė, jog jo manymu, dukrai pakaktų lankyti nemokamus papildomo lavinimo užsiėmimus, būrelius, o lankyti tuos, kurie kainuoja papildomai, nėra būtinybės. Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas pažymi, jog nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami protingi vaiko gabumai, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Atsižvelgiant į tai, jog ne visos papildomo ugdymo veiklos, būreliai yra nemokami, teismas 35 Eur per mėnesį išlaidas, skiriamas nepilnametės dukters būreliams apmokėti, vertina kaip pagrįstas bei atitinkančias protingumo kriterijų. Teismo vertinimu, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus, tęsti jį dominančias veiklas, kuriose vaikas jau turi įdirbį bei yra pasiekęs tam tikrų rezultatų (bylos nagrinėjimo teisme metu pats atsakovas patvirtino, jog šalių nepilnametė dukra muzikos mokyklą lankė 3-4 metus).

Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnametės dukters M. V. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 430 Eur suma.

Nuo 2008 m. vasario 13 d., kuomet šalių dukrai buvo (duomenys neskelbtini) metai ir kuomet teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nustatytas vaiko išlaikymo dydis – 115,85 Eur per mėnesį, šalių nepilnametė dukra pradėjo lankyti mokyklą, dėl ko atsirado papildomas mokymosi priemonių poreikis, patiriamos kitos susijusios išlaidos. Vaikui augant taip pat atsirado išlaidų jo papildomo ugdymo veiklai, turiningam, lavinančiam laisvalaikiui. Atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias kainas, pagrįstai tikėtina, kad išaugo ir kiti vaiko poreikiai, daugiau išlaidų nei 2013 metais patiriama vaiko maistui, aprangai, kanceliarinėms, higienos priemonėms.

Teismas daro išvadą, kad 2008 metais nutraukiant santuoką nustatytas vaiko išlaikymo dydis nebėra pakankamas vaiko poreikiams patenkinti, jiems tenkinti reikalinga 430 Eur per mėnesį suma.

Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina ir į tėvų turtinę padėtį. Bylos duomenimis ieškovė yra sveika, darbingo amžiaus, vadovaujantis Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, dirba (duomenys neskelbtini). Jai priskaičiuotas darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, 2019 m. liepos – rugsėjo mėnesiais sudarė 685 Eur (b. l. 228-229). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovės nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje neįregistruotos (b. l. 172, 173-174). VĮ Regitra duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis (duomenys neskelbtini), 2008 m. gamybos ir (duomenys neskelbtini) motociklas, 2000 m. gamybos (b. l. 11). Juridinių asmenų registro duomenimis ieškovės vardu nėra registruotų juridinių asmenų akcijų (b. l. 126). Bylos duomenimis atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, įgijęs aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, vadovaujantis Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovui priskaičiuotas darbo užmokestis 2019 m. sausio - spalio mėnesiais vidutiniškai sudarė: (duomenys neskelbtini) – 38 Eur; (duomenys neskelbtini) – 66 Eur; (duomenys neskelbtini) – 693 Eur. Atsakovas taip pat verčiasi pavežėjo veikla, iš kurios nurodė gaunantis apie 1200 Eur per mėnesį, bylos nagrinėjimo metu (prieš pora mėnesių iki 2019 m. lapkričio 11 d. vykusio teismo posėdžio) lizingo būdu įsigijęs teisę naudotis automobiliu (duomenys neskelbtini) (2011 m.). Bylos duomenimis, atsakovas sveikatos problemų, galinčių riboti jo darbingumą, ar kitų išlaikytinių neturi. Vadovaujantis teismo išreikalautais viešųjų registrų duomenimis, atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas butas/patalpa – butas, esantis (duomenys neskelbtini). VĮ Regitra duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklauso automobiliai (duomenys neskelbtini), 1997 m. gamybos ir (duomenys neskelbtini). Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovas yra (duomenys neskelbtini) direktorius bei akcijos (b. l. 122). Įrašų hipotekos registre bei turto arešto aktų registre apie šalis nėra (b. l. 124-125; 128-129). Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, šalių atžvilgiu šiuo metu nėra neužbaigtų vykdomųjų bylų (b. l. 123; 127).

Spręsdamas dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo metu atsakovo turtinės padėtis yra geresnė (atsakovas nuosavybės teise yra įgijęs nekilnojamojo turto, įmonių akcijų, kitų išlaikytinių neturi bei gauna didesnes pajamas). Spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą teismas atsižvelgia ir į aplinkybę, jog be šalių nepilnametės dukters ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį privalo išlaikyti. Be to, ieškovė gyvena kartu su nepilnamete dukra, užtikrina jos teisę į gyvenamąjį būstą, todėl jai ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Teismas pažymi, kad tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo padidinti iš atsakovo priteistą nepilnametės dukters išlaikymą nuo 115,85 Eur iki 250 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes (geresnę atsakovo turtinę padėtį, kitų išlaikytinių nebuvimą ir kt.), ieškovės ieškinys tenkintinas pilnai, pakeičiant 2008 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2018 m. gruodžio 17 d.) iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnametei dukrai M. V., sudarantį po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Teismo vertinimu, tokio dydžio išlaikymo nepilnametei dukrai teikimas nesukeltų atsakovui G. V. esminės žalos bei atitiktų jo galimybes didesne nei ieškovė dalimi prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo.

Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė M. F. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 – 260 straipsniais, 263-267 straipsniais, 268-270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Pakeisti 2008 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1363-55/2008 patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 250,00 (du šimtus penkiasdešimt) Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. gruodžio 17 d.) iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdant ieškovei M. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.