- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-14
- Bylos Nr.
- 2A-1034-967/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39677-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- G. V.
- Ieškovas
- M. F.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės M. F. ieškinį atsakovui G. V. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. F. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1363-55/2008 iš atsakovo G. V. (toliau – atsakovas) priteistą išlaikymo dydį nepilnametei dukrai M. V.; priteisti nepilnamečiui vaikui M. V. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250,00 Eur, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, pinigus sumokant vaiko motinai, kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1363-55/2008 nustatė šalių nepilnametės dukros M. V. gyvenamąją vietą su ieškove ir priteisė iš atsakovo išlaikymą dukrai po 115,85 Eur (400,00 Lt) kas mėnesį, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Kadangi vaiko poreikiai išaugo, siekiant apsaugoti jo interesus, turi būti pakeistas išlaikymo dydis. Praėjus dešimčiai metų yra padidėjusios maisto, drabužių, mokymosi priemonių, komunalinių paslaugų ir kitos kainos, atsirado papildomų išlaidų, susijusių su mokslu, papildomu ugdymu, išlaikymu, kurių nebuvo išlaikymo priteisimo metu, pasikeitė šalies ekonominė padėtis. Šiuo metu ieškovės pajamos yra nepakankamos vaiko poreikiams užtikrinti. Prie dukros išlaikymo prisideda ieškovės artimieji bei sutuoktinis. Šalių duros M. V. poreikių patenkinimui per mėnesį vidutiniškai reikia 560,00 Eur sumos, kurią sudaro: 50,00 Eur komunaliniams mokesčiams, 150,00 Eur maistui, 50,00 Eur rūbams ir avalynei, 30,00 Eur sveikatos priežiūrai (vaikas yra alergiškas ir turi virškinamojo trakto problemų), t. y., vaistams, vitaminams, gydytojams, stomatologo paslaugoms, 50,00 Eur maistui mokykloje, 10,00 Eur telefonui, 80,00 Eur laisvalaikiui (kelionė vieną kartą per metus), 40,00 Eur mokyklinėms prekėms, rinkliavoms mokykloje, 40,00 Eur būreliams, muzikos mokyklai, 10,00 Eur transporto (bilieto) išlaidoms, 30,00 Eur transporto išlaidoms (kurui), 20,00 Eur higienos prekėms. Nekilnojamojo turto, kuris būtų valdomas asmeninės nuosavybės teise, ieškovė neturi, jos vardu yra registruotas senas (18 metų) motociklas. Pagal savo išgales, padedama artimųjų bei sutuoktinio vaiko išlaikymui per mėnesį ieškovė gali skirti po 280,00 Eur. Atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra kur kas geresnė. Jam nuosavybės teise priklauso 3 kambarių butas, be šalių nepilnametės dukters kitų išlaikytinių atsakovas neturi, tuo tarpu ieškovė turi dar vieną nepilnametį sūnų E. F..
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka, jog nuo išlaikymo priteisimo kainos yra pakitusios, tačiau atsižvelgdamas į tai, jis geranoriškai dukros M. V. išlaikymui ir skiria ne 115,85 Eur (400,00 Lt), o 150,00 Eur. Dukros M. V. išlaikymui per mėnesį reikalinga 560,00 Eur suma neatitinka tikrovės. Ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė tokios sumos, išleidžiamos per mėnesį vaiko išlaikymui, dydžio. Nurodyta 50,00 Eur suma už dukrai tenkančius komunalinius mokesčius per mėnesį – neaiški, atsakovui nežinant faktinės dukros gyvenamosios vietos. Atsakovo duomenimis, dukra dažniausiai būna pas ieškovės tėvus. 150,00 Eur suma per mėnesį dukters maistui, atsakovo teigimu, yra per didelė, nes dukra savaitgaliais, švenčių dienomis ar atostogų metu su ieškove nebūna. 50,00 Eur suma dukters rūbams ir avalynei gali būti išleidžiama labiau tikėtina, jog ne per mėnesį, o per puse metų. 40,00 Eur suma, mokama kas mėnesį už mokyklines prekes ir rinkliavas, padidinta – tokia suma galėtų būti išleidžiama už mokslo metų ketvirtį ar pusmetį. 10,00 Eur suma transporto išlaidoms netiksli, ji turėtų būti 5,80 Eur, nes būtent tiek, atsakovo žiniomis, dukra moka už mėnesinį viešojo transporto bilietą, kurį, greičiausiai, iš savo sutaupytų lėšų perka pati. 30,00 Eur suma transportui, kurią ieškovė išleidžia veždama vaiką į mokyklą, neteisinga, nes su vienintele transporto priemone – senu motociklu, nebūtų nei saugu, nei patogu vežti vaiką į mokyklą, ypač žiemos metu. Atsakovui žinoma, dukra į mokyklą vyksta viešuoju transportu, įsigijusi bilietą už 5,80 Eur. Pažymėjo, jog šiuo metu atsakovo gaunamos pajamos (atskaičius mokesčius) yra 81,70 Eur per mėnesį, kitų pastovių pajamų jis neturi. Nepaisant to, kiekvieną mėnesį į ieškovės sąskaitą jis perveda po 150,00 Eur. Šią sumą atsakovas perveda ir tais atvejais, kai dukra būna pas jį ar jo mamą, tuomet ieškovei dukros išlaikymas išvis nieko nekainuoja. Atsakovas nesutiko su 30,00 Eur kas mėnesį mokamomis lėšomis sveikatos priežiūrai, nes nepastebėjo, jog dukra sirgtų kiekvieną mėnesį, turėtų virškinimo problemų ar būtų kam nors alergiška. 10,00 Eur suma dukters telefono išlaikymui yra per didelė, nes toks pokalbių planas, kurį naudoja dukra, kainuoja 3,00 Eur-4,00 Eur per mėnesį. Tai patvirtina faktas, kad dukra atsakovui kartais skambina iš kitų asmenų telefonų, nes jos pačios telefono sąskaita būna tuščia. 80,00 Eur suma per mėnesį vaiko laisvalaikiui ir vienai kelionei per metus – netikslinga, neturint tam lėšų. Kiek kainuoja dukters mokymas muzikos mokykloje, atsakovui nežinoma, įrodymų ieškovei nepateikus. Atsakovas teigė nesuprantantis kaip ieškovė gali skirti 280,00 Eur per mėnesį išlaikymą vaikui, kai jos pajamos per mėnesį sudaro 30,00 Eur. Dėl higieninių prekių atsakovas nuomonės neturi, ieškovei neįrodžius, kokia suma joms yra išleidžiama.
4. Byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir tarnyba, skyrius), pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad lankytasi ieškovės gyvenamojoje vietoje ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nustatyta, kad ieškovė su sutuoktiniu E. F. gyvena pastarajam nuosavybės teise priklausančiame name. Kartu gyvena ieškovės vaikai M. V. ir E. F.. Apsilankymo metu būstas buvo tvarkingas, švarus, pilnai įrengtas, name buvo visi reikalingi namų apyvokos daiktai. Namas labai didelis, yra 6 kambariai, kiekvienas iš vaikų turi savo atskirus kambarius, kuriuose yra lova, rašomasis stalas, spinta, ugdomosios priemonės ir kt. M. V. mokosi Vilniaus Pavilnio pagrindinėje mokykloje, 8-oje klasėje. Mergaitė yra alergiška dulkėms ir kt. alergenams, todėl turi vartoti vaistus. Ji lanko gitaros pamokas mokykloje (5,00 Eur per mėnesį), privačias fortepijono pamokas (15,00 Eur už pamoką), nemokamą šokių būrelį. M. labai sunkiai kalbėjo lietuviškai, be to, paklausus apie santykius su mama, mergaitė pradėjo žvilgčioti į neuždarytas kambario duris. Pasak M., ji mažai bendrauja su mama, nes ir ji, ir mama nuolat yra užsiėmusios savo asmeniniais reikalais. M. teigė, jog daugiau kalbasi su patėviu (motinos sutuoktiniu), su juo randa daugiau bendrų temų pokalbiams nei su mama. Su savo biologiniu tėvu mergaitė teigė taip pat dažnai nebendraujanti, anksčiau susiskambindavo dažniau nei pastaruoju metu. Paklausus, kodėl taip yra, mergaitė teigė, jog dažnai būna užsiėmusi savo mėgstama veikla, bendrauja su draugais ir pan. Be to, M. pasakojo, jog kiekvieną savaitgalį ji būna pas senelius. Paskutinį kartą su tėvu buvo susitikusi sausio pirmomis dienomis. Ieškovė teigė, jog norėtų iš vaiko tėvo gauti apie 280,00 Eur per mėnesį. Ieškovė pasakojo, jog su vaikais bent kelis kartus per metus keliauja atostogauti į užsienį. Tarnybos nuomone, abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ugdymui ir kt., tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. Ieškovės prašomo priteisti išlaikymo nepilnametei dukrai M. V. dydis, atsižvelgiant į jos individualius poreikius, galimai pakankamas užtikrinti tinkamas sąlygas augti ir vystytis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4124-869/2019 ieškinį tenkino visiškai, pakeisdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-1363-55/2008 ir priteisdamas iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai M. V. periodinėmis išmokomis po 250,00 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui 2018 m. gruodžio 17 d. iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdant ieškovei ir išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
6. Teismas nurodė, jog išlaikymo vaikui dydis nustatytas šalių susitarimu, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 13 d. sprendime civilinėje byloje Nr. N2-1363-55/2008 atskirai vaiko poreikiai ir kiekvienos iš šalių turtinė padėtis nevertinti. Teismo vertinimu, 130,00 Eur per mėnesį suma nepilnamečio vaiko maitinimui namuose bei 50,00 Eur (2,30 Eur x 22 d.) suma išlaidoms maistui mokykloje yra protinga ir pagrįsta byloje esančiais įrodymais, atsižvelgiant į tai, kad maistą sau ir kartu gyvenantiems vaikams perka ne tik ieškovė (kartais maisto produktų padeda įsigyti kartu gyvenanti ieškovės motina arba vaikai užsuka pas ieškovės motiną pavalgyti).
7. Teismas, tarp šalių nesant ginčo, nustatytomis pripažino 10,00 Eur per mėnesį išlaidas (nepilnametės dukters dalis) būsto komunaliniams mokesčiams apmokėti, 5,80 Eur išlaidas moksleivio nuolatiniam bilietui įsigyti bei 50,00 Eur išlaidas laisvalaikiui.
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad neretai ne visi drabužių, avalynės ar kitų pirkinių įsigijimo kvitai yra išsaugomi, vertino, jog tikėtina, kad 14 metų amžiaus mergaitės aprangos bei avalynės poreikiui patenkinti per mėnesį yra reikalinga 50,00 Eur suma.
9. Teismas pagrįstomis bei įrodytomis pripažino ieškovės nurodytas 10,00 Eur per mėnesį išlaidas dukters mobiliam telefonui bei mobilaus ryšio paslaugoms apmokėti.
10. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovė rytais savo transportu veža vaikus į mokyklą (ieškovė nurodė, jog dukrą rytais veža į mokyklą, o atsakovas patikslino, jog į tą pačią mokyklą yra vežamas ne vienas, o abu ieškovės nepilnamečiai vaikai), reikalingomis nepilnametės dukters poreikių tenkinimui pripažino 30,00 Eur per mėnesį išlaidas kurui.
11. Teismas atitinkančiomis protingas, visiems žinomas prekių ir paslaugų kainas, pripažino 20,00 Eur per mėnesį išlaidas kanceliarinėms prekėms bei mokymosi reikmenims bei 20,00 Eur per mėnesį išlaidas paauglės dukters higienos priemonėms įsigyti.
12. Teismas pažymėjo, jog ieškovė pateiktame ieškinyje nurodžiusi, kad išlaidos dukters sveikatos priežiūrai (vaistams, vitaminams, gydytojams, stomatologui) per mėnesį sudaro apie 30,00 Eur (apie 360 Eur per metus) ir pateikusi išrašą iš dukters ligos istorijos, patvirtinantį, jog dukrai yra nustatytas epizodinis alerginis rinitas bei 2014 metais mergaitė konsultuota dėl virškinimo problemų. Kadangi šalių dukrai M. V. diagnozuotas alerginis rinitas yra epizodinio pobūdžio, teismas sprendė, jog ieškovė byloje neįrodė aplinkybės, kad alerginius vaistus šalių nepilnametei dukrai yra būtina vartoti kiekvieną mėnesį ir būtent kiekvieną mėnesį tam yra patiriamos ne mažesnės nei 10,00 Eur išlaidos. Be to, dalyje ieškovės pateiktų mokėjimų kvitų nurodyti vaistai, tikėtina, buvo įsigyti ne šalių nepilnametės dukters, o (duomenys neskelbtini) gimusio ieškovės sūnaus poreikiams tenkinti (pavyzdžiui, „Lorimar Baby“), todėl teismas išlaidas M. V. sveikatos priežiūrai sumažino iki 20,00 Eur per mėnesį.
13. Teismas, atsižvelgdamas į kiekvienos iš šalių teisę bendrauti su vaiku švenčių, atostogų metu, organizuoti vaiko poilsį, pasirinkti jo praleidimo būdus savo nuožiūra pagal finansines galimybes, išlaidų atostogoms nepripažino būtinomis vaiko poreikių tenkinimo išlaidomis.
14. Teismas pabrėžė, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami protingi vaiko gabumai, jo polinkių nulemti poreikiai. Kadangi ne visos papildomo ugdymo veiklos, būreliai yra nemokami, teismas 35,00 Eur per mėnesį išlaidas, skiriamas nepilnametės dukters būreliams apmokėti, vertino kaip pagrįstas bei atitinkančias protingumo kriterijų.
15. Teismas darė išvadą, kad įvertinus pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias kainas, 2008 metais nutraukiant santuoką nustatytam vaiko išlaikymo dydžiui nesant pakankamam, šalių nepilnametės dukters M. V. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 430,00 Eur suma.
16. Teismas konstatavo, jog šiuo metu atsakovo turtinė padėtis yra geresnė (atsakovas nuosavybės teise yra įgijęs nekilnojamojo turto, įmonių akcijų, kitų išlaikytinių neturi bei gauna didesnes pajamas), tuo tarpu be šalių nepilnametės dukters ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį privalo išlaikyti, užtikrina jos teisę į gyvenamąjį būstą, todėl jai ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4124-869/2019 ir priteisti iš jo nepilnamečiui vaikui M. V. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150,00 Eur, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad šalių nepilnametės dukters M. V. būtinųjų poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 430,00 Eur suma.
17.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė didesniąją išlaikymo dalį – 250,00 Eur, neatsižvelgdamas į sunkią atsakovo turtinę padėtį, realiai gaunamų pajamų dydį, jų reguliarumą, išlaidas, finansines galimybes, įsipareigojimus tretiesiems asmenims, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio, 3.201 straipsnio nuostatas bei nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vienodos teismų praktikos.
17.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino ne tik būtinuosius, bet ir papildomus šalių dukros M. V. poreikius, nustatydamas jų patenkinimui reikalingą 430,00 Eur sumą, kai skundžiamame sprendime nurodyta, kad nepilnametės dukters minimaliems būtiniems ir papildomiems poreikiams tenkinti išleidžiama tik apie 250,80 Eur per mėnesį.
17.4. Atsakovas nuo 2019 m. kovo 26 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2018 m. lapkričio 2 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo teisiniai santykiai nutraukti nuo 2019 m. rugsėjo 30 d. Šiuo metu atsakovo gaunamos pajamos – minimalios, 2019 metų spalio ir lapkričio mėnesiais jis gavo apie 83,72 Eur dydžio darbo užmokestį (atskaičius mokesčius). Atsakovui gaunant apie 83,72 Eur bei teikiant išlaikymą vaikui po 250,00 Eur kas mėnesį, darbo užmokesčio neužtenka pragyvenimui ir finansiniams įsipareigojimams vykdyti, jis gyvena iš santaupų.
17.5. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas su AB „TF Bank“ 2019 m. rugsėjo 11 d. yra sudaręs vartojimo kredito sutartį, pagal kurią kas mėnesį iki 2020 m. vasario 20 d. turi mokėti 121,90 Eur per mėnesį dydžio įmokas.
17.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovas taip pat verčiasi pavėžėjo veikla, iš kurios gauna apie 1 200,00 Eur per mėnesį. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų, atsakovas tik manė, kad pradėjęs pavėžėjo veiklą, galimai galės uždirbti apie 1 200,00 Eur per mėnesį. Atsakovo kintamos / nepastovios papildomos pajamos yra apie 768,39 Eur per mėnesį.
17.7. Aplinkybė, kad atsakovas yra įgijęs nuosavybės teise nekilnojamojo turto, turi akcijų, nereiškia, kad jo finansinė padėtis yra geresnė negu ieškovės. Atsakovas dukros išlaikymui kiekvieną mėnesį teikia po 150,00 Eur, moka mokesčius už butą, vykdomą veiklą, išlaiko transporto priemonę, reikalingą darbui, patiria išlaidas maistui, vitaminams, drabužiams, avalynei, vaistams. Taigi, atsakovo turtinė padėtis yra lygiavertiškai sunki.
17.8. Daugiau nei kelis kartus per metus, nuo vienos savaitės iki dviejų mėnesių, dukrai būnant pas atsakovą ar jo motiną (močiutę) ieškovė dukros išlaikymui išlaidų nepatiria, visus vaiko būtiniausius ir papildomus poreikius tenkina atsakovas.
17.9. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šalių nepilnametės dukters poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga 250,80 Eur suma, turėjo ją priteisti iš abiejų tėvų lygomis dalimis.
17.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaikymo dalį vaiko poreikiams, susijusiems su būreliais, kanceliarinėmis prekėmis bei mokymosi reikmenimis, tenkinti. Vaikas nei mokyklos, nei papildomų ugdymo veiklų (būrelių) ištisus metus nelanko, todėl šios išlaidos turėtų būti atitinkamai padalintos.
17.11. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė orientaciniu išlaikymo vaikui dydžio nustatymo kriterijumi – minimalia vieno mėnesio išlaikymo verte (1 MMA – 555,00 Eur (bruto) arba 395,77 Eur (neto), t. y. po 197,89 Eur).
17.12. Nuo 2019 m. sausio 1 d. mokama kas mėnesinė išmoka vaikui, išmokos dydis – 50,00 Eur. Valstybės skiriamos 50,00 Eur išmokos vaikui paskirtis – padėti tenkinti vaiko poreikius ir palengvinti šią naštą tėvams.
Šalies argumentai
17.13. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tėvų turtinę padėtį, turėjo atsižvelgti, kokių priemonių ėmėsi kiekvienas jų, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovo nuomone, ieškovė, būdama sveika, darbingo amžiaus, gaudama reguliarias pajamas gali lygiomis dalimis teikti išlaikymą dukteriai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisako dėl atsakovo paduoto apeliacinio skundo faktinių bei teisinių argumentų.
20. Remiantis bylos medžiaga, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1363-55/2008 tenkinus pareiškėjų G. V. ir M. V. prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 4 punktu šalys susitarė, kad pareiškėjas G. V. mokės po 115,85 Eur (400,00 Lt) savo nepilnametės dukters M. V., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki vaikas sulauks pilnametystės.
21. Ieškovė pareikštu 2018 m. gruodžio 11 d. ieškiniu prašė padidinti išlaikymą dukrai iki 250,00 Eur, motyvuodama savo reikalavimą išaugusiais vaiko būtinaisiais poreikiais, lyginant juos su 2008 metais.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
22. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2019 m. rugsėjo 11 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 5027241, AB „Swedbank“ banko išrašo už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d., darbo užmokesčio ir kitų pajamų apskaičiavimą, transporto priemonės nuomos sutartis, PVM sąskaitas-faktūras, kvitus, iš AB „Swedbank“ banko darytų mokėjimų nurodymus, patvirtinančius, jog atsakovo turtinė padėtis yra lygiaverčiai sunki.
23. Bylos proceso eigai optimizuoti yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks įstatymo leidėjo įtvirtintas naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme reglamentavimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą ribotą apeliaciją, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan.
24. Kadangi atsakovo pridėti rašytiniai įrodymai, kuriuos sudaro 2019 m. rugsėjo 11 d. vartojimo kredito sutartis Nr. 5027241, AB „Swedbank“ banko išrašas už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d., darbo užmokesčio ir kitų pajamų apskaičiavimas, transporto priemonės nuomos sutartys, PVM sąskaitos-faktūros, kvitai, iš AB „Swedbank“ banko darytų mokėjimų nurodymai, nepaisant savalaikiai nepateikto prašymo juos prijungti prie bylos medžiagos, yra susiję su keistino nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio nustatymu, teisėjų kolegija pripažįsta esant pagrindą juos priimti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui tinkamai įvertinti.
Dėl atsakovo turtinės padėties
25. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Nustatant, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, ir sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Žemesnės instancijos teismas
26. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo metu atsakovo turtinė padėtis yra geresnė – jis nuosavybės teise yra įgijęs nekilnojamojo turto, įmonių akcijų, kitų išlaikytinių neturi bei gauna didesnes pajamas, tuo tarpu be šalių nepilnametės dukters ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurį privalo išlaikyti, užtikrina nepilnametės dukters teisę į gyvenamąjį būstą, todėl jai ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.
27. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde nurodęs, kad jo turtinė padėtis yra lygiaverčiai sunki, nes šiuo metu gaunamos pajamos – minimalios, jis gyvena iš santaupų, pagal su AB „TF Bank“ sudarytą 2019 m. rugsėjo 11 d. vartojimo kredito sutartį kas mėnesį moka 121,90 Eur įmokas, dukros išlaikymui kiekvieną mėnesį teikia po 150,00 Eur, moka mokesčius už butą, vykdomą veiklą, išlaiko transporto priemonę, reikalingą darbui, patiria išlaidas maistui, vitaminams, drabužiams, avalynei, vaistams.
28. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovo pajamas 2018 metais sudarę su darbo santykiais susijusios išmokos, gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3 463,06 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 132,12 Eur, iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ – 220,80 Eur, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 49,00 Eur; netauriųjų metalų laužo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybės pajamos, gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 11,55 Eur, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ individualią veiklą pagal verslo liudijimą vykdančiam gyventojui išmokėtos išmokos – 4 400,00 Eur (Trečiųjų asmenų Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų duomenų 2019 m. balandžio 25 d. pažyma, 2019 m. gegužės 14 d. metinė pajamų deklaracija už 2018 metus). Atsakovas pagal 2018 m. spalio 30 d. darbo sutartį Nr. 1 nuo 2018 m. lapkričio 1 d. eina direktoriaus pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, vidutinis darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. sudarė 39,67 Eur; dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vidutinis darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. – 65,54 Eur; iki 2019 m. rugsėjo 30 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jo gaunamas vidutinis darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 4 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. sudarė 693,12 Eur. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas buvo nurodęs, kad verčiasi pavėžėjo veikla, iš kurios gauna apie 1 200,00 Eur per mėnesį. Atsakovo teigimu, byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra – jis tik manė, kad pradėjęs pavėžėjo veiklą, galimai galės uždirbti apie 1 200,00 Eur per mėnesį. Iš atsakovo pateikto į bylą AB „Swedbank“ banko išrašo už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d. matyti, jog atsakovui už vykdomą pavėžėjo veiklą pagal 2019 m. vasario 26 d. nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 895691 iš (duomenys neskelbtini) (buvusios (duomenys neskelbtini)) periodiškai buvo pervedama tam tikra piniginių lėšų suma: 2019 m. rugsėjo 9 d. – 213,95 Eur, 2019 m. rugsėjo 16 d. – 242,70 Eur, 2019 m. rugsėjo 23 d. – 24,24 Eur, 2019 m. rugsėjo 30 d. – 113,48 Eur, – iš viso už 2019 metų rugsėjo mėnesį – 594,37 Eur; 2019 m. spalio 7 d. – 222,20 Eur, 2019 m. spalio 14 d. – 258,53 Eur, 2019 m. spalio 21 d. – 159,90 Eur, 2019 m. spalio 28 d. – 408,58 Eur, – iš viso už 2019 metų spalio mėnesį – 1 049,21 Eur; 2019 m. lapkričio 4 d. – 260,79 Eur; 2019 m. lapkričio 11 d. – 408,78 Eur; (duomenys neskelbtini) – 2019 m. lapkričio 18 d. – 295,65 Eur; 2019 m. lapkričio 25 d. – 322,86 Eur, – iš viso už 2019 metų lapkričio mėnesį – 1 288,08 Eur; 2019 m. gruodžio 2 d. – 256,30 Eur; 2019 m. gruodžio 9 d. – 335,98 Eur; 2019 m. gruodžio 16 d. – 214,16 Eur, iš viso už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d. – 806,44 Eur. Taigi, byloje esantis AB „Swedbank“ banko išrašas už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d. patvirtinęs pirmosios instancijos teismo nurodytą aplinkybę, jog nuo 2019 metų rugsėjo mėnesio progresyviai didėjusios, atsakovo gaunamos pajamos iš pavėžėjo veiklos sudariusios ne tik apie 1 200,00 Eur, bet priklausomai nuo mėnesio ir virš 1 200,00 Eur. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, vidutinė rinkos vertė – 46 629,00 Eur; UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijos (vardinės paprastosios akcijos nominali vertė – 25,00 Eur); automobilis Audi A4 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir Toyta Prius Eco, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. balandžio 26 d. išrašas, Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro 2019 m. balandžio 26 d. išplėstinis išrašas su istorija, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro 2019 m. sausio 31 d. duomenys). Kitų išlaikytinių atsakovas neturi.
29. Tuo tarpu ieškovė nuo 2019 m. gegužės 14 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, mėnesinis darbo užmokestis – 685,04 Eur; VĮ ,,Regitros“ duomenimis, jai nuosavybės teise priklauso automobilis Nissan Micra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), motociklas Kawasaki ER-5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); nekilnojamojo turto neturi, pagal 2013 m. kovo 27 d. panaudos sutartį Nr. 2013/01 naudojasi žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sodo namu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto kadastro ir registro departamento Informacinių paslaugų teikimo skyriaus 2018 m. spalio 28 d. pažyma „Dėl duomenų apie nekilnojamąjį turtą“, VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. balandžio 26 d. išrašas, Kelių transporto priemonių registro 2019 m. kovo 26 d. išrašas). Be šalių nepilnametės dukros M. V., ieškovė iš antrosios santuokos, sudarytos su E. F., turi kitą nepilnametį vaiką – sūnų E. F., gimusį (duomenys neskelbtini).
30. Teisėjų kolegija išdėstytų aplinkybių kontekste, sutikdama su pirmosios instancijos teismu, sprendžia, jog atsakovo turtinė padėtis, įvertinus jo gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, išlaikytinių skaičių, lyginant su ieškovės yra akivaizdžiai geresnė. Atsakovo naujai apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl finansinių įsipareigojimų pagal 2019 m. rugsėjo 11 d. vartojimo kredito sutartį, sudarytą su AB „TF Bank“, patiriamų transporto priemonės išlaikymo, maisto prekių, higienos, skalbimo priemonių, avalynės, drabužių išlaidų, mokesčių už komunalines, mobilaus ryšio paslaugas, draudimą, banko mokesčių, nepatvirtina jo sunkios turtinės padėties, atsakomybei už sąmoningai prisiimtų įsipareigojimų pasekmes tenkant pačiam tėvui, todėl jis, nukrypstant nuo vaikui teiktino išlaikymo lygių dalių principo, gali prisidėti prie nepilnametės dukros išlaikymo didesne nei jo prašoma 150,00 Eur dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Dėl išlaikymo dydžio
31. Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo pakeistą priteisto išlaikymo dydį, šiam įvertinus pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias kainas, lėmusias šalių dukros būtinųjų poreikių pasikeitimą – padidėjimą. Pirmosios instancijos teismas nurodęs, jog 2008 metais nutraukiant santuoką nustatytam vaiko išlaikymo dydžiui nesant pakankamam, šalių nepilnametės dukters M. V. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 430,00 Eur suma. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad šalių nepilnametės dukters M. V. būtinųjų poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 430,00 Eur suma, nes minimaliems būtiniems ir papildomiems poreikiams tenkinti išleidžiama tik apie 250,80 Eur per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
32. CK 3.201 straipsnis reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
33. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).
34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 31 punkte nurodytus apelianto argumentus, neturi pagrindo sutikti, jog vaiko poreikiams patenkinti pakankama buvusi nurodyta 250,80 Eur suma. Iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog nustatyti tokie vaiko poreikiai: maistui (130,00 Eur/mėn. namuose + 50,00 Eur/mėn. maitinimui mokykloje), būstui (10,00 Eur/mėn. komunaliniams mokesčiams), transportui (5,80 Eur moksleivio nuolatiniam bilietui įsigyti, 30,00 Eur/mėn. kurui), laisvalaikiui (50,00 Eur/mėn.), aprangai (50,00 Eur/mėn.), 10,00 Eur/mėn. mobiliam telefonui bei mobilaus ryšio paslaugoms apmokėti, 20,00 Eur/mėn. kanceliarinėms prekėms bei mokymosi reikmenims, 20,00 Eur/mėn. higienos priemonėms, 20,00 Eur/mėn. sveikatos priežiūrai, 35,00 Eur/mėn. papildomam ugdymui, iš viso – 430,80 Eur/mėn. arba, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo, apie 430,00 Eur/mėn. suma. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo vaikui, kurį privalo teikti abu jo tėvai, dydžio keitimo, įvertino, jog vaikui skirti reikalinga 430,00 Eur, o ne 250,80 Eur suma, kaip buvo nurodęs atsakovas, tenkinanti būtinąsias dukros M. V. vystymosi sąlygas.
35. Atsakovas nesutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis išlaidomis vaiko poreikiams, susijusiems su būreliais, kanceliarinėmis prekėmis bei mokymosi reikmenimis, nes šis nei mokyklos, nei papildomų ugdymo veiklų (būrelių) ištisus metus nelanko. Teisėjų kolegija pažymi, jog nepaisant to, kad vaikas, atsakovo teigimu, visus metus mokyklos ir papildomų veiklų nelanko, orientacinė išlaidų suma, skiriama vaiko poreikiui, susijusiam su ugdymo procesu, per mokslo metus tenkinti, tikėtinai atitinka pirmosios instancijos teismo jam nustatytą reikalingą metinę sumą, atsižvelgiant į tai, jog mokomiesiems dalykams 2 kartus per metus dukrai perkamos pratybos, vadovėliai, mergaitė lanko gitaros pamokas (1 pamoka per savaitę – 5,00 Eur), korėjiečių kalbos būrelį, kuriam reikalingos įsigyti mokymosi priemonės, vadovėliai, planuoja eiti į kitą muzikos mokyklą, tobulindama gebėjimus.
36. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodęs, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. mokama kas mėnesinė 50,00 Eur dydžio išmoka vaikui skirta padėti tenkinti vaiko poreikius ir palengvinti šią naštą tėvams, todėl jam nepagrįstai perkelta didesnė išlaikymo našta.
37. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato vienkartines ir periodines išmokas, užtikrinančias finansinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, ir vaikams, netekusiems tėvų globos, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą. Viena iš išmokų rūšių, reglamentuojamų įstatymo 3 straipsnio 2 punkte, – išmoka vaikui. Šio įstatymo 6 straipsnio (redakcija, galiojusi teismo procesinio sprendimo priėmimo metu) 1 dalyje numatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, o neįgaliam vaikui – 1,84 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Iš esmės panašios nuostatos yra įtvirtintos ir nuo 2020 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio redakcijoje.
Žemesnės instancijos teismas
38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą.
39. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad išmoką vaikui, skirtą nepilnametei šalių dukrai, uzufrukto teise valdo ieškovė. Tačiau ši aplinkybė nekeičia nurodytos išmokos naudojimo paskirties – ji turi būti naudojama vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems abiem tėvams tam, kad, paskirstydami savo pajamas, jas galėtų leisti vaiko kitiems (papildomiems) poreikiams tenkinti, t. y. būtų pasiektas tikslas, kad kuo daugiau vaiko poreikių būtų patenkinta ir būtų palengvinta tėvų, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaiką, našta tenkinant šiuos poreikius. Taigi ieškovė, tvarkydama vaikui skiriamą išmoką uzufrukto teise, turi ją panaudoti būtent tam tikslui, kuriam valstybės ji skiriama – dukros poreikiams tenkinti, nes šie pinigai valstybės yra skiriami ne ieškovei, o pačiam vaikui. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašymo padidinti iš atsakovo priteistiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nepagrįstai neįtraukė 50,00 Eur išmokos vaikui, jos dydžiu mažindamas tėvų teikiamą išlaikymą, dalinai kompensuojamą valstybės tenkinant vaiko poreikius, todėl visas vaikui reikalingas išlaikymo dydis, t. y. 430,00 Eur, mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokama vaikui išmoka iki 380,00 Eur (430,00 Eur – 50,00 Eur).
40. Kadangi bendras vaikui reikalingo išlaikymo dydis sumažintas, teisėjų kolegija pasisako dėl nustatytų tėvų teikiamo išlaikymo dalių, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį. Atsakovas išreiškęs poziciją, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė didesniąją išlaikymo dalį – 250,00 Eur, neatsižvelgdamas į sunkią jo turtinę padėtį, realiai gaunamų pajamų dydį, jų reguliarumą, išlaidas, finansines galimybes, įsipareigojimus tretiesiems asmenims.
41. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
42. Pagal byloje esančius duomenis nustačius, kad atsakovo finansinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, su kuria gyvena šalių nepilnametė dukra; jai, gyvenant su vaiku, tenka didesnė nei apeliantui vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaiku našta, atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda; dalį vaiko poreikių padengia valstybės mokama 50,00 Eur išmoka, pirmosios instancijos teismo nustatytas išlaikymo dydis, t. y. 250,00 Eur, mažintinas iki 220,00 Eur, esant pagrindui, kaip jau buvo minėta nutarties 30 punkte, nukrypti nuo lygių dalių principo. Teisėjų kolegija nurodo, jog pakeistas išlaikymo dydis po 220,00 Eur dukrai M. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis laikytinas proporcingu jos poreikiams ir tėvų finansinėms galimybėms teikti jai išlaikymą.
43. Pažymėtina, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
44. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
45. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija apeliacinį skundą tenkina iš dalies, pakeisdama pirmosios instancijos teismo sprendimą – ieškinį tenkinant iš dalies, pakeičiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1363-55/2008 patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį ir priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai M. V. periodinėmis išmokomis po 220,00 Eur per mėnesį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas byloje.
47. Bylose dėl išmokų ar davinių sumažinimo ar padidinimo ieškinio suma nustatoma pagal sumą, kuria sumažinamos arba padidinamos išmokos ar daviniai, bet ne daugiau kaip už vienerius metus (CPK 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad ieškovai išlaikymo priteisimo bylose atleidžiami nuo žyminio mokesčio. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
48. Priteistą iš atsakovo išlaikymo dydį padidinus nuo 115,85 Eur iki 220,00 Eur per mėnesį, ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, ieškinio suma šiuo atveju yra 1 249,80 Eur ((220,00 Eur – 115,85 Eur) x 12 mėn.)), už kurią mokėtinas 37,00 Eur žyminio mokesčio dydis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio priteisto išlaikymo pakeitimo byloje, patenkinus jos reikalavimą 88,00 proc. (220,00 Eur x 100 / 250,00 Eur), iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai jos patenkinto ieškinio reikalavimo daliai priteistinas 32,56 Eur žyminis mokestis (37,00 Eur x 88,00 proc. / 100) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
49. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
50. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas iš viso patyrė 620,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėdamas 15,00 Eur žyminį mokestį ir 605,00 Eur už advokato A. G. teisinę pagalbą. Kadangi šiuo atveju atmesta 12,00 procentų ieškinio reikalavimo dalis, o 605,00 Eur išlaidos už advokato A. G. suteiktą teisinę pagalbą parengiant apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.9 punkte nustatyto maksimalaus dydžio – 3 222,50 Eur (2,5 x 1 289,00 Eur), proporcingai atmesto ieškinio reikalavimo daliai iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 74,40 Eur (620,00 Eur x 12,00 proc. / 100) bylinėjimosi išlaidų suma.
51. Pirmosios instancijos teisme patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 15,57 Eur. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ numatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Teismo patirtas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas paskirsčius proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio reikalavimo daliai, iš ieškovės 1,87 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nepriteistina, jai neviršijus minimalios valstybei priteistinos 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, likusią jų dalį, t. y. 13,70 Eur priteisiant iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
tenkinti iš dalies apeliacinį skundą.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4124-869/2019 ir jį išdėstyti taip:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1363-55/2008 patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų ir nulį euro centų) per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui 2018 m. gruodžio 17 d. iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdant ieškovei M. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 32,56 Eur (trisdešimt du eurus ir penkiasdešimt šešis euro centus) žyminio mokesčio ir 13,70 Eur (trylika eurų ir septyniasdešimt euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Priteisti iš ieškovės M. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 74,40 Eur (septyniasdešimt keturis eurus ir keturiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.