Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. R. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų L. R. ir D. R. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinta tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

9. Atskirajame skunde nurodoma. jog apeliantė neteikė teismui prašymo dėl 2023 m. rugsėjo mėn. 19 d. taikos sutarties patvirtinimo ir aptartą sutartį. Apeliantė ją tik pasirašė, nes buvo šantažuojama, gąsdinama, jai buvo grasinama. Apeliantės nuomone, byla turėjo būti nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, o ne supaprastinto proceso tvarka, byloje turėjo dalyvauti valstybinės vaiko teisių apsaugos institucija.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad Plungės apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi patvirtino pareiškėjų L. R. ir D. R. 2023 m. rugsėjo 19 d. sudarytą taikos sutartį. Taikos sutartis teismui buvo pateikta patvirtinti supaprastinto proceso tvarka (CPK XXXIX skyrius).

11. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacijos objektas – teismo nutartis, kuria supaprastinto proceso tvarka patvirtinta pareiškėjų sudaryta taikos sutartis.

12. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Taigi teismas gali taikos sutartį patvirtinti (atsisakyti taikos sutartį tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Pastaruoju atveju dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579 - 582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017).

13. Taigi, teismų praktika patvirtina, jog skirtingai negu nurodo apeliantė, pagal CPK šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, taip pat CPK V dalies XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniai) nustatyta tvarka dar nekilus teisminiam ginčui pateikti teismui tvirtinti taikos sutartį, kuria užkertamas kelias kilti teisminiam ginčui ateityje.

14. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad prašymą pateikė pareiškėja, susipažinęs su pareiškėjos pateikta tvirtinti 2023 m. rugsėjo 19 d. taikos sutartimi, nustatė, kad pareiškėjai, gera valia susitarė dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir materialinio išlaikymo dydžio, kt. klausimų. Pirmosios instancijos teismui nebuvo žinomos aplinkybės, nurodomos atskirajame skunde.

15. Dera pažymėti, kad pasisakydamas dėl teisės į teismo nutarties, kuria supaprastinto proceso tvarka patvirtinama (atsisakoma tvirtinti) taikos sutartis, peržiūrėjimą apeliacine tvarka, kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad nutartys dėl taikos sutarčių kaip juridinių faktų tvirtinimo (atsisakymo tvirtinti) apeliacine tvarka neskundžiamos. Draudimas skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį paduodant atskirąjį skundą, tiesiogiai nustatytas atitinkamame CPK straipsnyje, vertintinas kaip lex specialis (specialusis įstatymas) CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto atžvilgiu, todėl, esant tame straipsnyje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, taikytinas specialusis įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje Nr. e3K-3-160-313/2017; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017, 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019).

16. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju apeliantės taikos sutartis teismui pateikta tvirtinti supaprastinto proceso tvarka remiantis CPK XXXIX skyriaus taisyklėmis, į tai, kad šiuo atveju CPK 582 straipsnio 11 dalis laikytina lex specialis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto atžvilgiu, į tai, kad kaip nurodyta anksčiau teismų praktikoje, atsisakymas tvirtinti taikos sutartį arba taikos sutarties patvirtinimas supaprastinta proceso tvarka neskundžiamas apeliacine tvarka. Dėl nurodtyų priežasčių sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiama nutartis negali būti apeliacijos objektu, nes ji atskiruoju skundu neskundžiama.

17. Kitas aspektas tas, jog Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyje yra nurodęs, kad siekiant nuginčyti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį (ar jos dalį, sąlygą), nepriklausomai nuo to, ar tokia sutartis buvo patvirtinta teismui nagrinėjant šalių ginčą iš esmės, ar, kaip šiuo konkrečiu atveju, šalims neinicijavus teisminio ginčo, t. y. tik pateikus taikos sutartį tvirtinti teismui supaprastinto proceso tvarka pagal CPK XXXIX skyriaus nuostatas, visų pirma būtina pareikšti prašymą atnaujinti procesą byloje, kurioje ginčijama taikos sutartis buvo patvirtinta, bei įrodyti bent vieną iš CPK 366 straipsnyje nurodytų pagrindų procesui atnaujinti. Priešingu atveju, t. y. teismui išnagrinėjus ginčą dėl taikos sutarties (ar jos dalies) pripažinimo negaliojančia atskiroje savarankiškoje byloje, o ne atnaujintoje byloje, kurioje tokia taikos sutartis buvo patvirtinta, gali susiklostyti CPK 18 straipsniui prieštaraujanti ir akivaizdžiai ydinga, pamatinius teisės principus pažeidžianti situacija – tuo pačiu metu liktų galioti atskiri, tačiau vienas kitam priešingi teismo procesiniai sprendimai, turintys vienodą res judicata galią – nutartis patvirtinti taikos sutartį pirminėmis šalių nurodytomis sąlygomis ir teismo sprendimas pripažinti tam tikrą šalių sutartą sąlygą (ar net visą taikos sutartį) negaliojančia (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-658-516/2018).

18. Apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo su atskirajame skunde minėtais argumentais, kad prašymą dėl 2023 m. rugsėjo mėn. 19 d. taikos sutarties patvirtinimo ir aptartą sutartį neteisėtai, prisijungusi per Elektroninių paslaugų portalą, teismui apeliantės vardu pateikė neįgaliotas asmuo – R. - B. B.; kad 2023 m. rugsėjo mėn. 19 d. taikos sutartį apeliantė pasirašė dėl to, kad buvo šantažuojama; kad byloje yra būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas (CK 3.178 straipsnio 1 dalis); kad yra susidaręs vaikui išlaikymo įsiskolinimas, kt.

19. Pažymėtina, kad kasacinis teismas tokiu atveju yra pasisakęs ir taip, kad kasacinio skundo argumentai (taikos sutarties tvirtinimas, esant vienos iš ją pasirašiusių šalių valios trūkumui ir kt.) galėtų būti svarstomi kaip proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai) nagrinėjamoje byloje tuo atveju, jei būtų kreipiamasi dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-421/2018 24 punktas).

20. Pridėtina, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020).

21. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas gali patvirtinti tik tuo atveju, jeigu nustato, kad sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (CK 1.80, 1.81, 6.984 straipsniai).

22. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Dėl pranešimo prokurorui apie R. - B. B. galbūt įvykdytą nusikalstamą veiką.

24. Apeliantė mano, jog atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės, įrodymai ir teisiniai argumentai patvirtina, kad R. - B. B. įvykdė nusikalstamą veiką, todėl prašo apie ją pranešti prokurorui.

25. CPK 299 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, jog asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui (CPK 300 straipsnio 1 dalis). Taigi, teismas turi pareigą kreiptis į prokurorą tik tuo atveju, jeigu nagrinėdamas bylą sužino apie nusikalstamos veikos požymius atitinkančius veiksmus, o ne tada, kada tokią nuomonę turi ar kai to prašo proceso šalys. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atskirajame skunde nurodomų duomenų neturėjo.

26. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog reikėtų įvertinti tai, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs galimybę kiekvienam asmeniui pačiam pranešti apie daromą arba padarytą nuskalstamą veiką. Vadinasi, pareiškėja, ar kitas asmuo, manydamas, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryta nusikalstama veika, turi teisę pats kreiptis į teisėsaugos institucijas, o ne siekti perkelti tokio veikimo iniciatyvos teisę teismui. Pridėtina, kad pareiškėja teigdama, kad ji taikos sutartį ir prašymą pasirašė pati šantažuojama, jai buvo grasinama atimti iš jos vaiką, nepateikė duomenų, kad ji pati kreipėsi į atitinkamas institucijas ir bandė išvengti neigiamų padarinių dėl taikos sutarties pasirašymo.

27. Dėl nurodytų priežasčių prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsisakyti pranešti prokurorui apie R. - B. B. galbūt įvykdytą nusikalstamą veiką.