- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- e2A-658-516/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01483-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Kazys Kailiūnas, Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Zeta projektai“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Delta projektai“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 2.6.38Taikos sutartis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Zeta projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4805-803/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Zeta projektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Delta projektai“ (trečiasis asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl taikos sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Zeta projektai“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2014 m. spalio 24 d. taikos sutarties, patvirtintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-45795-833/2014, 5.5 punktą negaliojančiu nuo taikos sutarties sudarymo momento.
2. Taikos sutarties 5.5 punkte įtvirtinta, kad „Atsakovas 2 įsipareigoja per 4 (keturis) mėnesius nuo Taikos sutarties įsigaliojimo dienos perprojektuoti ir iki statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos pertvarkyti atvirą 160 vietų automobilių stovėjimo aikštelę tokiu būdu, kad būtų suformuotos atviros automobilių stovėjimo aikštelės, turinčios ne daugiau kaip 99 parkavimo vietas. Atsakovui 2 dėl savo kaltės nevykdant ar netinkamai vykdant šio Taikos sutarties punkto nuostatas, Atsakovas 2 sumoka Ieškovui 350 000 (trijų šimtų penkiasdešimt tūkstančių) Lt baudą, kaip Atsakovo 2 ir Ieškovo iš anksto aptartą, minimalią, neginčytiną nuostolių sumą, ir atlygina nuostolius, kurių nedengia ši bauda“.
Šalies argumentai
3. Ieškovė paaiškino, kad ginčijama taikos sutarties nuostata buvo pasiūlyta UAB „Delta projektai“, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 68 punkte yra numatyta, jog nuo požeminių, požeminių–antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių ir techninio aptarnavimo stočių, taip pat įvažiavimų į juos iki gyvenamųjų namų ir visuomeninių pastatų langų, mokyklų, vaikų lopšelių–darželių ir medicinos įstaigų stacionarų teritorijų ribų turi būti šie atstumai: nuo stovėjimo aikštelių iki visuomeninių pastatų langų, kai automobilių skaičius yra nuo 101 iki 300, nustatomas 25 m atstumas, o kai automobilių skaičius nuo 51 iki 100, nustatomas 15 m atstumas. Pasak UAB „Delta projektai“, dėl to, kad pirminiame projekte buvo projektuojama 160 vietų stovėjimo aikštelė, UAB „Delta projektai“, būdama žemės sklypo dalies, besiribojančios su ieškovės valdoma žemės sklypo dalimi, valdytoja, privalėtų ateityje savo statomus statinius atitraukti per 25 m nuo automobilių aikštelės, tačiau padalinus aikštelę į kelias ir taip sumažinus parkavimo vietų skaičių iki 99 vietų, atsitraukimo atstumas sumažėtų iki 15 m. Taikos sutarties 5.5 punkte numatyta bauda turi kompensuoti tariamai mažesnio atsakovės statinio statymą.
4. UAB „Zeta projektai“ įsitikinimu, ši taikos sutarties nuostata prieštarauja įstatymo normoms, todėl taikos sutarties 5.5 punktas pripažintinas negaliojančiu ab initio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio pagrindu, nes tikrieji šalių ketinimai ir taikos sutarties 5.5 punkto tikslai buvo – atlikti veiksmus, kurie leistų sumažinti UAB „Zeta projektai“ statomos automobilių aikštelės apsaugos zoną iki 15 m. Būtent UAB „Delta projektai“ pasiūlė tokią punkto formuluotę, kuri formaliai sumažintų parkavimo vietų skaičių stovėjimo aikštelėje iki 99 vietų, ir formaliai būtų taikoma 15 m apsaugos zona. Tačiau taikos sutarties 5.5 punkte numatyti tikslai, dėl kurių iš tiesų šalys susitarė, faktiškai negali būti įgyvendinami, atliekant formalų aikštelės padalijimą į kelis kadastrinius vienetus, todėl UAB „Zeta projektai“ užsakė tyrimą ir gavo išvadas, kad esant suprojektuotai ir pastatytai negyvenamajai patalpai – automobilių aikštelei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tokiai kokia ji yra, galima sumažinti apsaugos zoną iki 15 m. Vadinasi, taikos sutarties 5.5 punkte nustatyti tikslai yra pasiekiami neatliekant formalaus aikštelės padalijimo į kelis turtinius vienetus. Todėl UAB „Zeta projektai“ taikos sutarties 5.5 punktą įvykdė kitu būdu – neprieštaraujančiu teisės aktų reikalavimams, t. y. įvertino realų poveikį aplinkai, užsakydama atlikti specialų tyrimą. Tai vienintelis teisėtas pagrindas sumažinti nustatytą apsaugos zoną, t. y. tik atlikus vertinimą galima spręsti ar stacionarus taršos šaltinis daro didesnę ar mažesnę įtaką aplinkai ir atitinkamai sumažinti nustatytą apsaugos zoną.
5. Taikos sutarties 5.5 punkte nustatytų netesybų suma – 101 136,70 Eur (350 000 Lt), UAB „Zeta projektai“ nuomone, yra aiškiai per didelė, nes UAB „Delta projektai“ jokių nuostolių dėl to, kad UAB „Zeta projektai“ neatliko formalių veiksmų ir nepadalino aikštelės į kelias dalis, nepatiria. Taikos sutarties 5.5 punkte numatyti tikslai buvo pasiekti ekonomiškiausiu abiem šalims būdu, tačiau atsakovė nepagrįstai siekia baudinių netesybų.
Šalies argumentai
6. Ieškovė nurodė ir tai, kad ji neturi įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų, nes turi teisę ginčyti taikos sutarties sąlygas, reiškiant atskirą ieškinį. Proceso atnaujinimo institutas taikomas ginčams, kurie buvo nagrinėti, bet buvo užbaigti procesiniu sprendiniu ar, pavyzdžiui, nutartimi patvirtinti taikos sutartį. Ginčo atveju taikos sutartis buvo sudaryta nesant teisminio ginčo ir pateikta teismui tvirtinti supaprastinto proceso tvarka, todėl proceso atnaujinimo institutas ginčui netaikomas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Teismas, pažymėjęs tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė nesiekia taikos sutarties sąlygų vykdymo peržiūrėjimo, tačiau nori nuginčyti jos 5.5 punktą, ir nurodęs tai, jog ieškovei priklauso teisė pasirinkti savo teisių gynimo būdą, sprendė, kad teismas privalo nenusišalinti nuo bylos nagrinėjimo iš esmės ir išspęsti ginčą. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje taikos sutarties 5.5 punkto sąlyga dėl pareigos mokėti baudą yra aiškiai išreikšta ir nekelia abejonių, vadinasi, ieškovės suformuluotos faktinės aplinkybės gali būti tikrinamos sandorių negaliojimo pagrindais.
9. Teismas konstatavo, kad ieškovės nurodomos faktinės aplinkybės niekaip nėra susijusios su imperatyvių įstatymo normų pažeidimu, kuriuo ieškovė grindžia taikos sutarties sąlygos negaliojimą, bet tik parodo, jog galimas kitoks atsakovės teisių užtikrinimo būdas, nei numatyta taikos sutarties 5.5 punkte. Ieškovei patogesnis sutarties ginčo punkto įgyvendinimas, teismo vertinimu, negali būti pagrindu pripažinti taikos sutarties 5.5 punktą negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį.
10. Teismas taip pat nurodė, kad ieškinyje nurodytas argumentas, jog UAB „Zeta projektai“ 5.5 punktą įvykdė kitu būdu – neprieštaraujančiu teisės aktų reikalavimams, t. y. įvertino realų poveikį aplinkai, užsakydama atlikti specialų tyrimą, kuris, jos nuomone, gali būti vienintelis teisėtas pagrindas sumažinti nustatytą apsaugos zoną, yra skirtas ginčui dėl vykdomojo rašto išdavimo, bet neįrodo ginčijamo punkto negaliojimo pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį.
11. Teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti dėl taikos sutarties 5.5 punkto negaliojimo, kaip prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms, ir aplinkybė, kad UAB „Delta projektai“ visiškai nepatyrė jokios žalos, nes stato net 4 korpusus, užstato beveik visą leidžiamą užstatyti plotą. Žalos atlyginimo klausimai buvo sureguliuoti sutarties 5.5 punktu, kurio nuostatų prieštaravimas imperatyvioms įstatymo normoms nenustatytas. Žalos atlygintinumo klausimai, argumentuojant neprarasta atsakovės nauda, nėra reguliuojami imperatyviomis teisės aktų normomis. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovės išreikšta nuomonė, jog 101 136,70 Eur netesybų suma yra aiškiai per didelė, nes UAB „Delta projektai“ jokių nuostolių dėl to, kad ieškovė neatliko formalių veiksmų ir nepadalino aikštelės į kelias dalis, nepatiria, yra dispozityvaus ginčo objektas, bet nepatenka į viešosios teisės normomis reguliuojamą sritį. Atsižvelgiant į tai, sutartinių netesybų mažinimo argumentas atmestinas, nes, teismo vertinimu, tai nėra CK 1.80 straipsnio reguliavimo objektas.
12. Teismas nurodė, kad ieškovės akcentuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2013 ir 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012, kuriose aiškinamas CK 6.73 straipsnio 2 dalies taikymas, šioje byloje nėra aktualios, nes minėtose nutartyse nėra nurodyta, kad teismas kontroliuoja šalių sutartą netesybų dydį, įtvirtintą taikos sutartimis.
Atsiliepimas
13. Teismas pastebėjo, kad ieškovės nurodyta aplinkybė, jog ginčo taikos sutarties 5.5 punktas buvo pasiūlytas atsakovės, taip pat nedaro jo savaime negaliojančiu. Teismas sutiko su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime nurodytu teiginiu, kad taikos sutartyje buvo susitarta ne dėl sanitarinės apsaugos zonos sumažinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo atlikimo, bet dėl atviros automobilių stovėjimo aikštelės perprojektavimo ir pertvarkymo taip, kad būtų suformuotos atviros automobilių stovėjimo aikštelės, turinčios ne daugiau kaip 99 parkavimo vietas. Be to, taikos sutarties 5.5 punkte įtvirtintos nuostatos, teismo įsitikinimu, yra aiškios, vienareikšmės bei nesudarančios sąlygų alternatyviam šių nuostatų aiškinimui. Aiškiai ir nedviprasmiškai šiame punkte yra suformuluotos ir pasekmės, numatytos už šiame punkte prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Ieškovė UAB „Zeta projektai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Teismas išsamiai pasisakė dėl ginčo dalyko taikant tik vieną teisės normą, t. y. nurodė, kad taikos sutarties 5.5 punkto nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnį. Tačiau ieškinyje nurodomi ir kiti faktiniai pagrindai, o ne tik CK 1.80 straipsnis, kodėl taikos sutarties 5.5 punktas pripažintinas negaliojančiu. Be to, tinkamą teisės normą ginčui turi parinkti ir pritaikyti teismas, net jeigu šalis ir nurodo kitokį teisinį pagrindą arba nenurodo visiškai jokio. Bylą nagrinėjant pirmąją instancija, teismas, remdamasis šalių pateiktomis faktinėmis aplinkybėmis, turi pareigą taikyti tinkamas teisės normas ir jomis remdamasis išspręsti ginčą iš esmės, o ne tik taikyti CK 1.80 straipsnio normą, kuri, kaip vienas iš pagrindų, buvo nurodyta ieškinyje.
14.2. Ieškinyje UAB „Zeta projektai“ teigė, kad taikos sutarties 5.5 punkte numatytas reikalavimas nėra teisėtas ir neturėtų būti reikalaujama priverstinai jį įgyvendinti, nes automobilių aikštelės apsaugos zonos taip negalėtų būti mažinamos, o vienintelis teisėtas būdas – atlikus išsamius garso ir taršos tyrimus, kuriuos ir užsakė ieškovė. Tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į šiuos argumentus. Teismas rėmėsi tik pažodiniu sutarties 5.5 punkto teksto aiškinimu, neatsižvelgdamas į tikruosius šalių ketinimus ir tikrąją 5.5 punkto reikšmę bei tikslą. Teismas nagrinėjo ginčą labai siaurai, t. y. ar neprieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms įsipareigojimas jį skaitant pažodžiui – perprojektuoti stovėjimo aikštelę, padalijant ją į atskirus turtinius vienetus. Nors pažodinis 5.5 punkte nustatytas įsipareigojimas „perprojektuoti“ ir „pertvarkyti“ savaime neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, tačiau siekiant konkretaus tikslo – sumažinti apsaugos zoną – pertvarkymas, užregistruojant nekilnojamojo turto registre vietoje vienos atviros stovėjimo aikštelės bent dvi, nėra teisėta priemonė. Iš neteisės teisė neatsiranda, todėl spręsdamas 5.5 punkto pripažinimo negaliojančiu klausimą, ginčą nagrinėjantis teismas privalėjo įvertinti, ar siekiant sumažinti stovėjimo aikštelės apsaugos zoną tai galima būtų padaryti, įvykdant 5.5 punkte nustatytą įsipareigojimą. Tačiau teismas tiesiog konstatavo, kad šalys neva nebuvo susitarusios dėl apsaugos zonos sumažinimo, o buvo susitarusios dėl formalių veiksmų atlikimo, nors privalėjo nustatyti tikrąją ginčijamos sąlygos prasmę ir tikslus, tikruosius šalių ketinimus, laikantis CK 6.193 straipsnyje numatytų taisyklių, ir tik tada tikrąją sutartinės sąlygos esmę ir jos žodinę išraišką vertinti sandorių negaliojimo pagrindais, t. y. ar įsipareigojimas sumažinti sanitarinės apsaugos zoną (tikrasis šalių ketinimas) yra teisėtai pasiekiamas „perprojektuojant ir pertvarkant“ stovėjimo aikštelę į kelis turtinius vienetus. To neatlikdamas, teismas neatskleidė bylos esmės ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą.
14.3. Teismas grynai formaliais pagrindais netenkino prašymo išreikalauti iš atsakovės techninį projektą, nors iš jo turinio teismas galimai galėtų daryti išvadą, kad apsaugos zona visgi buvo sumažinta ir nustatyta 15 m., nepaisant to, jog formaliai aikštelė nebuvo performuota į kelias, turinčias ne daugiau kaip 99 parkavimo vietas. Ieškovė keliuose procesiniuose dokumentuose ir byloje dėl vykdomojo rašto išdavimo prašė šį dokumentą išreikalauti, todėl atskiras rašytinis prašymas atsakovei ne byloje nebūtų racionalus, jeigu kita šalis jį žinojo ir vis tiek dokumentų neteikė.
Atsiliepimas
15. Atsakovė UAB „Delta projektai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
15.1. Apeliaciniame skunde iš esmės yra pateikiami visi argumentai, kurie jau buvo naudoti procese pirmos instancijos teisme ir nepateikiamas nė vienas naujas pagrįstas argumentas, kuris galėtų patvirtinti, jog skundžiamas sprendimas buvo priimtas, pažeidus materialinės ir (ar) proceso teisės normas. Vien subjektyvi bei tinkamai nepagrįsta apeliantės nuomonė ir (ar) noras, kad ieškinys būtų patenkintas, nėra tinkamas pagrindas sprendimui pakeisti ar panaikinti. Apeliantė nepateikia jokių konkrečių motyvų ir nenurodo jokių faktinių aplinkybių bei įrodymų, kurie galėtų paneigti sprendime padarytas išvadas bei įrodyti ieškinio pagrįstumą. Kitokios nuomonės dėl tų pačių įrodymų turinio turėjimas ar siekis, kad būtų pateikiamas kitoks aplinkybių vertinimas, neįrodo ir negali įrodyti teismo sprendimo neteisėtumo.
Šalies argumentai
15.2. Apeliantės teiginiai, kad teismas neatskleidė bylos esmės, yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Teismas ištyrė bei įvertino visas aplinkybes, turinčias esminę reikšmę teisingam šio ginčo išsprendimui. Apeliantė ieškinyje prašė pripažinti taikos sutarties 5.5 punktą negaliojančiu, nes jis tariamai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Jokių kitų argumentų ar faktinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima bent jau svarstyti 5.5 punkto negaliojimo klausimą kitais CK įtvirtintais sandorių negaliojimų pagrindais, nei ieškinyje, nei dublike nebuvo nurodoma. Taigi, teismas pagrįstai nagrinėjo bylą būtent šiuo, apeliantės nurodytu, aspektu. Nors apeliantė ir teisingai nurodo, kad teisinis tarp šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimas yra teismo prerogatyva, tačiau tuo pačiu nesąžiningai ignoruoja jai pačiai tenkančią pareigą ieškinyje suformuoti faktinį reikalavimo pagrindą.
15.3. Teismas sprendime pagrįstai nevertino apeliantės argumentų dėl kitų (tariamų) taikos sutarties šalių ketinimų, kurie neegzistuoja ir net nėra nurodyti sutarties 5.5 punkte. Ginčas kilęs ne dėl sutarties aiškinimo, bet dėl vieno iš taikos sutarties punkto tariamo negaliojimo, todėl teismas teisingai pažymėjo, kad nevertina ieškovės argumentų dėl CK 6.193 straipsnyje numatytų teisės aiškinimo taisyklių, nes byloje nėra ginčo dėl punkto formuluotės. Kita vertus, taikos sutartyje buvo susitarta ne dėl sanitarinės apsaugos zonos sumažinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo atlikimo, bet dėl atviros automobilių stovėjimo aikštelės perprojektavimo ir pertvarkymo taip, kad būtų suformuotos atviros automobilių stovėjimo aikštelės, turinčios ne daugiau kaip 99 parkavimo vietas. Atsakovė sutiko sudaryti taikos sutartį tik tokiomis sąlygomis, kokios yra patvirtintos ir išdėstytos sutartyje. Būtent su tokiomis taikos sutarties sąlygomis laisva valia bei suprasdama visas savo veiksmų pasekmes sutiko ir apeliantė. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad tuo atveju, jeigu šalys nesutaria dėl tikrųjų sutarties sudarymo ketinimų, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę. Taigi teismas, teikdamas prioritetą lingvistiniam taikos sutarties aiškinimui, padarė teisingą išvadą, kad sutarties šalys susitarė būtent dėl automobilių stovėjimo aikštelės perprojektavimo ir pertvarkymo. Apeliantė visiškai nepagrįstai ir nesąžiningai teigia, esą sutarties 5.5 punktą ji gali įvykdyti tik kitu būdu. Iš tikrųjų, ji vienašališkai siekia pakeisti patį taikos sutarties 5.5 punkto turinį (jo esmę) ir taip išvengti pasekmių, numatytų šiame punkte.
15.4. Nagrinėjamu atveju apeliantė, siekdama ginčyti taikos sutartį, visų pirmą, turėjo pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, bet ne reikšti ieškinį dėl taikos sutarties 5.5 punkto pripažinimo negaliojančiu. CK 6.985 straipsnyje nustatyta, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Teismo sprendimas negali būti pripažintas negaliojančiu CK įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais. Siekiant nuginčyti teismo patvirtintą taikos sutartį, tokiam nuginčijimui būtini ne tik materialiniai teisiniai pagrindai, bet ir procesinės prielaidos. Tik įrodžius proceso atnaujinimo pagrindą, susidaro prielaida įrodyti taikos sutarties negaliojimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015, 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Nagrinėjamu atveju teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti pakeista tik dviem būdais: abipusiu šalių sutikimu (kurio nėra) arba sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties pakeitimo (nuginčijimo) atnaujinus procesą byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis. Nepaisant to, apeliantė proceso atnaujinimo pagrindų nagrinėjamu atveju net neįrodinėjo. Kita vertus, nors teismo išvada, kad ieškovės suformuluotos faktinės aplinkybės gali būti tikrinamos sandorių negaliojimo pagrindais, iš dalies prieštarauja formuojamai kasacinio teismo praktikai, atsakovės įsitikinimu, tai negali būti laikoma esminiu procesiniu pažeidimu, todėl ir nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą.
15.5. Apeliantės prašomi išreikalauti duomenys bylai neturi jokios reikšmės. Jie neleistų konstatuoti, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių apeliantės reikalavimus bei atsikirtimus, ar kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio kodekso 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus šio kodekso 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 326 straipsnio 5 punktas).
17. CPK 293 straipsnio, įtvirtinančio civilinės bylos nutraukimo pagrindus, 1 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui.
18. Nagrinėjamu atveju iškilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl taikos sutarties, patvirtintos teismo nutartimi, sąlygos pripažinimo negaliojančia, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
19. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Įstatymo leidėjas CK 6.985 straipsnyje nustatė, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, kitaip tariant, tokia sutartis tampa privaloma vykdyti bei nebegali būti revizuojama kokių nors institucijų.
20. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys reiškia, jog sprendimo nebegalima skųsti įprasta, t. y. apeliacine tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio – tai negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje. Antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – tai pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).
21. CPK 18 straipsnyje įtvirtinta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Išimtinis įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų peržiūrėjimo būdas – proceso atnaujinimo institutas, reguliuojamas CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatomis.
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos, išanalizavusios nagrinėjamam atvejui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, įsitikinimu, siekiant nuginčyti įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį (ar jos dalį, sąlygą), nepriklausomai nuo to, ar tokia sutartis buvo patvirtinta teismui nagrinėjant šalių ginčą iš esmės, ar, kaip šiuo konkrečiu atveju, šalims neinicijavus teisminio ginčo, t. y. tik pateikus taikos sutartį tvirtinti teismui supaprastinto proceso tvarka pagal CPK XXXIX skyriaus nuostatas, visų pirma būtina pareikšti prašymą atnaujinti procesą byloje, kurioje ginčijama taikos sutartis buvo patvirtinta, bei įrodyti bent vieną iš CPK 366 straipsnyje nurodytų pagrindų procesui atnaujinti. Priešingu atveju, t. y. teismui išnagrinėjus ginčą dėl taikos sutarties (ar jos dalies) pripažinimo negaliojančia atskiroje savarankiškoje byloje, o ne atnaujintoje byloje, kurioje tokia taikos sutartis buvo patvirtinta, gali susiklostyti CPK 18 straipsniui prieštaraujanti ir akivaizdžiai ydinga, pamatinius teisės principus pažeidžianti situacija – tuo pačiu metu liktų galioti atskiri, tačiau vienas kitam priešingi teismo procesiniai sprendimai, turintys vienodą res judicata galią – nutartis patvirtinti taikos sutartį pirminėmis šalių nurodytomis sąlygomis ir teismo sprendimas pripažinti tam tikrą šalių sutartą sąlygą (ar net visą taikos sutartį) negaliojančia.
23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovės UAB „Delta projektai“ procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija, kad nei CK, nei CPK įtvirtintuose teisės normose įstatymo leidėjas nėra nustatęs skirtumo tarp taikos sutarties, sudarytos ir teismo patvirtintos jau prasidėjus teisminiam ginčui tarp šalių, ir taikos sutarties, kuria šalys siekia užkirsti kelią teisminiam ginčui ateityje atsirasti bei pateikia patvirtinti ją teismui supaprastinto proceso tvarka. CK 6.985 straipsnio formuluotė leidžia daryti išvadą, kad bet kokia CK 6.983 straipsnio 1 dalyje įvardinta taikos sutartis, kurią patvirtina savo procesiniu sprendimu teismas, įgyja res judicata galią šalims, su visais iš to išplaukiančias teisiniais padariniais, be kita ko lemiančiais ir negalėjimą ginčyti tokią sutartį ar jos sąlygą įprastiniu būdu, t. y. tiesiog reiškiant ieškinį, kaip kad bet kokios kitos šalių sudarytos, tačiau teismo nepatvirtintos, sutarties atveju, o suformuojančiais pareigą teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties šaliai, siekiančiai peržiūrėti kokią nors sutarties sąlygą ar ją pripažinti negaliojančia, naudotis proceso atnaujinimo institutu, įtvirtintu CPK XVIII skyriuje.
24. Pirmiau nurodytos išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo sprendime minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, nes, viena vertus, minėtos bylos ratio decidendi skiriasi nuo šiuo metu nagrinėjamos bylos ir todėl kasacinio teismo minėtoje nutartyje pateikti išaiškinimai negali būti besąlygiškai ir tiesiogiai taikomi šiuo metu nagrinėjamam klausimui išspręsti, kita vertus, minėtoje nutartyje kasacinis teismas nėra išaiškinęs, kad šalys privalo naudotis proceso atnaujinimo institutu tik tuo atveju, jeigu teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, t. y. jog visais kitais atvejais, pavyzdžiui, kai ginčo dėl sąlygos formuluotės ar jos reikšmės nėra, bet norima sąlygą nuginčyti remiantis sandorio negaliojimo pagrindu (CK 6.986 straipsnio 1 dalies), galima ginčyti teismo patvirtintą taikos sutartį, turinčią res judicata galią, bendra tvarka, reiškiant atskirą ieškinį teisme.
25. Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs ir nagrinėjęs iš esmės ieškovės UAB „Zeta projektai“ ieškinį dėl įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.985, CK 6.986 straipsnius bei pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o civilinė byla, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, nutrauktina (CPK 326 straipsnio 5 punktas).
26. Kadangi konstatuotas civilinės bylos nutraukimo pagrindas, kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai (dėl taikos sutarties sąlygos negaliojimo) nenagrinėtini. Taip pat nenagrinėtas apeliaciniame skunde ieškovės pareikštas prašymas išreikalauti įrodymus.
27. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktą sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai byla nutraukiama, jei ji nenagrinėtina teisme.
28. Ieškovė UAB „Zeta projektai“ 2017 m. birželio 30 d. mokėjimo nurodymu už ieškinį sumokėjo 1 627 Eur žyminį mokestį, o 2018 m. sausio 22 d. mokėjimo nurodymu sumokėjo 1 734 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, todėl, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktu, ieškovei iš valstybės biudžeto grąžintina iš viso 3 361 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už paduotus procesinius dokumentus, suma. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.
29. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės netinkamai inicijuoto proceso dėl taikos sutarties sąlygos nuginčijimo, todėl atsakovės patirtos dėl šio proceso bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Atsakovė nepateikė įrodymų apie pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas, tačiau pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo advokatui 1 597,20 Eur sumą (mokėjimas atliktas 2018 m. kovo 23 d.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (aktualios redakcijos) 8.11 punkte nurodytą maksimalų priteistino už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą užmokesčio dydį, priteisia atsakovei UAB „Delta projektai“ iš ieškovės UAB „Zeta projektai“ 1 106 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
31. Trečiasis asmuo įrodymų apie bylinėjimosi išlaidų patyrimo faktą bei dydį nepateikė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir civilinę bylą Nr. e2-4805-803/2017, pradėtą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Zeta projektai“ ieškinį dėl taikos sutarties iš dalies pripažinimo negaliojančia, nutraukti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Delta projektai“ (juridinio asmens kodas 300657433) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Zeta projektai“ (juridinio asmens kodas 300657440) 1 106 Eur (tūkstantį šimtą šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Zeta projektai“ (juridinio asmens kodas 300657440) 3 361 Eur (tris tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį ir apeliacinį skundą.
Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.