Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-10237-608/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-12-11
Bylos Nr.: e2-10237-608/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-05761-2023-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lidija Valentukonytė
Ieškovas: akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Servico“
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Sigma projektai“
Advokatai: Renaldas Baliūtis, Giedrė Semis

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-10237-608/2023Proceso Nr. 2-68-3-05761-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2; 2.6.10.8; 2.6.39.2.5; 3.2.3.2; 3.2.4.4; 3.2.6.1 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė,Sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Servico“ atstovei advokatei Giedrei Semionovei,trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Sigma projektai“ atstovui V. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Servico“ ir trečiajam asmeniui atsakovo pusėje uždarajai akcinei bendrovei „Sigma projektai“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Servico“ 11178,58 EUR draudimo išmokai kompensuoti, 762,38 EUR kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, taip pat 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2022 m. sausio 2 d. buvo užlietas ieškovės draudėjui priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pagal 2018 m. rugsėjo 24 d. Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Lebedžio g. 9, Vilniuje, administravimo, eksploatavimo ir kitų paslaugų sutartį Nr. SDA-199 atsakovė yra paskirta namo Lebedžio g. 9, Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų administratore. Atsakovė 2022 m. sausio 4 d. atliko pastato apžiūrą ir surašė defektinį aktą, kuriame nustatė, kad užliejimas įvyko dėl užšalusio lietaus nuotekų magistralinio vamzdžio, esančio atkarpoje nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki šulinio (paklotas grunte). Dėl šios priežasties įvyko užsikimšimas visame lietaus nuotekų vamzdyne. Ginčo lietaus nuotekų vamzdynas yra korpuse A. Atsakovė 2022 m. sausio 4 d. defektiniame akte papildomai nurodė du nustatytus defektus: nėra galimybės pravalyti lietaus nuotekų vamzdyno, nes nėra įrengta pravala bei tai, jog lietaus nuotekų vamzdis, atkarpoje nuo namo iki šulinio, sumontuotas nepakankame gylyje. Ieškovas nesutinka su tokiais dviem atsakovo neva nustatytais defektais ir teikia į bylą įrodymus ir argumentus, kurie paneigia tokias atsakovo išvadas: 1. UAB „Jungtiniai projektai“ pateikė 2023-02-14 darbų nustatymo aktą, kuriame aiškiai galima matyti, jog lietaus nuotekų vamzdis yra tinkamai izoliuotas bei kad toje atkarpoje, kurioje 2022 m. sausio 2 d. buvo užšalęs lietaus nuotekų vamzdis (nuo parkingo iki šulinio), visgi yra įrengtas šildymo kabelis. Ieškovė laiko, kad šis įrodymas paneigia atsakovo teiginius (defektus), kurie buvo nurodyti atsakovo 2022 m. sausio 4 d. defektiniame akte, jog neva nebuvo neįrengtas lietaus nuotekų šildymas nuo parkingo iki šulinio. Akivaizdu, jog toks lietaus nuotekų vamzdžio šildymas buvo įrengtas. Į bylą pateiktas Statybos užbaigimo aktas pagrindžiai, jog statyba buvo atlikta be defektų, be neatitikimų teisės aktų reikalavimams bei nukrypimų nuo statybos dokumentacijos, t. y. jog lietaus nuotekų vamzdyno šildymas buvo įrengtas, jog lietaus nuotekų vamzdynas sumontuotas tinkame gylyje ir kad nėra reikalavimo sumontuoti lietaus nuotekų vamzdyne pravalą. Iš šio Statybos užbaigimo akto galima matyti, jog buvo tikrinti lietaus nuotekų tinklai. Ieškovė minėtais rašytiniais įrodymai grindžia, jog ginčo lietaus nuotekų vamzdis atitiko visus teisės aktų reikalavimus. Pridedame 2023-02-14 statybos valdytojo UAB „Jungtiniai projektai“ aktą, kuriame matyti, jog šildymo kabelis yra įrengtas ir lauke. Pagal projektą pravalų įrengimas šiame lietaus nuotekų vamzdyne nebuvo numatytas. Nuo statybos užbaigimo 2018 metais, t. y. daugiau nei 3 metus, jokių problemų nei korpuso A, nei kituose lietaus nuotekų vamzdžiuose (B C D korpusuose) nebuvo kilę, nors kai kurios praėjusios žiemos buvo žymiai šaltesnės, o kritulių buvo daug. Be to, nė vienas iš šalia esančių kitų visiškai analogiškų, pagal tas pačias sąlygas, tomis pačiomis ir taip pat įrengtų lietaus nuotekų vamzdžių nebuvo užšalęs. Po įvykio, net neatlikus jokių papildomų remonto darbų, visi lietaus nuotekų vamzdžiai funkcionuoja tinkamai ir problemų dėl jų nėra. Bendra patirtos žalos suma yra 11.178,58 Eur (788,44 Eur + 10.390,14 Eur). Atsižvelgiant į tai, ieškovas 2022-01-02 įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjoms atitinkamai išmokėjo 788,44 Eur ir 10.390,14 Eur. Draudimo išmokų išmokėjimus patvirtina pridėti SEB banko sąskaitos išrašai atsakovui, kaip administratoriui, kyla pareiga tinkamai prižiūrėti pastato lietaus nuotekų vamzdyną. Iš byloje esančių įrodymų bei aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog lietaus nuotekų vamzdis užšalo, kadangi atsakovas jį netinkamai prižiūrėjo, t. y. netinkamai vykdė lietaus nuotekų vamzdžio techninę priežiūrą, patikrą, nenustatė ar vamzdžiai tinkamai funkcionuoja ir atlieka savo funkciją, tad neužtikrino, jog lietaus nuotekų vamzdis tinkamai funkcionuotų ir neužsikimštų (neužšaltų). Administravimo sutartyje numatyta atsakovės kaip administratoriaus prievolė teikti bendro naudojimo objektų techninės priežiūros, eksploatavimo paslaugas; teikti inžinerinių sistemų patikros paslaugas. Sutarties priede Nr. 3 (paslaugų detalizavimas ir periodiškumas), sutarties 16 psl.) nurodyti atsakovės prievolės atliekami darbai, susiję su bendrojo naudojimo konstrukcijų technine priežiūra: bendrojo naudojimo konstrukcijos: lietaus nutekėjimo latakų, įlajų defektų nustatymas; Bendrojo naudojimo inžinerinė įranga: Fekalinės kanalizacijos, naftos gaudytuvių, lietaus nuotekynės priežiūra.

Atsiliepimas

Atsakovė ieškinio nepripažino. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pateikiami statinio apžiūros aktai patvirtina, jog atsakovė tinkamai, laiku ir nuolat pastato priežiūros, apžiūros darbus. Pastatas yra naujos statybos, nuo pastato (korpuso A) statybos užbaigimo nepraėjo 5 metai. Pastatui yra taikomi garantiniai terminai, o už pastato defektus, paslėptus trūkumus, atsako ne pastato savininkai, ne Pastato administratorius, o pastato statytojas. Šį pastatą statė UAB „Sigma projektai“, kodas 300657383, kuris ir turėtų būti tinkamas atsakovas šioje byloje. Už paslėptus trūkumus statytojas atsako 10 metų. Ieškinyje minimas draudiminis įvykis – patalpų apliejimas, įvyko ne dėl Pastato nepriežiūros ar netinkamo naudojimo, eksploatavimo, o dėl Pastato paslėptų trūkumų. Pastato lauko vandens nuotekų vamzdis yra įrengtas nepakankame gylyje, dėl to, turėjo būti tinkamai apšiltintas. Nesant tinkamam apšiltinimui, magistralinis nuotekų vamzdis užšalo, užsikimšo ledu ir užsikimšęs nuotekų vamzdynas užliejo patalpas. Akivaizdu, kad Pastato administratorius – Atsakovas, niekaip negalėjo įtakoti ir negali būti atsakingas už tai, kad vamzdynas užšalo iš vidaus. Atsakovas po gyventojų iškvietimo dėl užpilto buto (Priedas Nr. 2), operatyviai, siekdamas nustatyti ir pašalinti įvykio aplinkybes, nuvyko į Pastatą, taip pat į įvykio vietą buvo iškviesta UAB „Skaidrola“ avarijos likvidavimui ir avarijos priežasčių nustatymui. UAB „Skaidrola“ nustatė, kad užšalo lietaus nuotekų magistralinis vamzdis (jo galas), esantis atkarpoje nuo automobilių stovėjimo aikštelės iki šulinio (paklotas grunte), dėl ko, įvyko užsikimšimas visame lietaus nuotekų vamzdyne. UAB „Skaidrola“ prapjovė lietaus nuotekų stovą parkinge ir nuleido vandenį, požeminėje stovėjimo aikštelėje, atitinkamai buvo pravalomas lauko šulinys. Šioje atkarpoje pagal Pastato projektą (Priedas Nr. 4), konkrečiai projekto 22 psl., dėl nepakankamo įgilinimo vamzdis turėjo būt tiesiamas su elektrinio šildymo kabeliu, tačiau besiaiškinant vamzdžio užšalimo priežastis, buvo nustatyta, kad apšildymas dėl Atsakovui nežinomų priežasčių faktiškai nebuvo sumontuotas išvadoje (kuri yra po žeme), dėl ko, vamzdynas užšalo. Be to, nėra įrengta ir lietaus nuotekų vamzdyno pravala, dėl ko, nėra galimybės pravalyti vamzdžių. Atsakovas ne vienu raštu kreipėsi Pastato į statytoją UAB „Sigma projektai“ dėl Pastato defektų, tačiau šiai dienai defektai nėra pašalinti (Priedas Nr. 5), statytojas atsakomybės neprisiima ir nekomunikuoja su Atsakovu. Atsakovas ne vieną kartą siūlė susitikti, kreiptis į nepriklausomus statybos ekspertus ir aiškintis užšalimo priežastis kartu. 2021-2022 m. žiema, buvo neįprasta temperatūros ir kritulių kaita. 2021 m. gruodžio mėn. pabaigoje buvo užfiksuotas daugiau kaip -20 laipsnių šalti, o 2022 m, sausio pradžioje fiksuota jau teigiama oro temperatūra bei krituliai. Staigus kritulių ir temperatūros pokytis, tikėtina ir lėmė, kad vamzdis užšalo. Atsakovui į pareigas neįėjo ir negali įeiti pareiga iškasti vamzdyną, vertinti ar jis tinkamai apšiltintas, ar orams atvėsus iki -20 ir daugiau laipsnių, Pastato inžineriniai tinklai bus pajėgūs atlaikyti šaltį. Pastato bendrojo objektų patikrinimo metu Atsakovas atlieka vizualinį daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų, bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos patikrinimą, fiksuoja pastebėtus defektus, avarijų ar griūties pavojus ir numatomas priemones jiems pašalinti bei tikrina gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklę, bendrojo naudojimo patalpų ir aplinkos sanitarinę būklę. Tačiau Atsakovas neturi galimybės valdyti pastato kaip savininkas bei negali jam daryti ūkinio ar fizinio poveikio, kadangi visus reikiamus sprendimus, susijusius su šiuo pastatu, priima pastato savininkai.

Šalies argumentai

Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad nesutinka su atsakovės teiginiais, jog šildymo kabelis nebuvo sumontuotas atkarpoje nuo namo iki šulinio lauke, dėl ko minėtoje atkarpoje užšalo nuotekų vamzdis. Ieškovas pateikė UAB „Jungtiniai projektai“ 2023 m. vasario 14 d. darbų nustatymo aktą, kuriame yra nurodyta, jog šildymo kabelis lietvamzdyje yra sumontuotas tiek pastato viduje, tiek lauke ir yra apšildytas (izoliuotas) 20 mm storio akmens vata su aliuminio folija. akto 3 punkte galima matyti, jog atkarpoje nuo pastato iki šulinio (ta pati atkarpa kaip ir atsakovo atsiliepime nurodyta atkarpa) buvo specialiai atkasta dalis lauke po žeme esančio lietvamzdžio. Iš šių įrodymų galima matyti, jog elektros kabelis ir lietvamzdžio apšildymas 20 mm storio akmens vata su aliuminio folija yra ir lauke. UAB „Jungtiniai projektai“ buvo statybos valdytojas, statinių statybos metu teikęs statybos valdymo paslaugas statytojui UAB „Sigma projektai“. 2023-02-14 apžiūra buvo atlikta UAB „Sigma projektai“ prašymu. Lietvamzdžio neišlaikomas minimalus vamzdžio įgilinimas yra išsprendžiamas, t. y. lietvamzdis yra apsaugomas nuo užšalimo apšildant jį izoliacine apsauga ir įrengiant elektrinį šildymo kabelį. Pastato projekto 22 psl. be kita ko nurodyta, jog „Lietaus nuotekos nuvedamas kiemo tinklais ir prijungiamos prie esamo nuotekų šulinio J. Balčikonio g.“. Šis teiginys Pastato projekto 22 psl. reiškia, jog neišlaikomas minimalus vamzdžio įgilinimas yra ne UAB „Sigma projektai“ darbo brokas (defektai), o lietvamzdžio pritaikymas jau prie esamo nuotekų šulinio. Tad statytojas privalėjo pritaikyti lietvamzdžio gylį jau prie esamo nuotekų šulinio. atsakovo teiginiai atsiliepimo 21 punkte dėl neįprastos kritulių kaitos yra visiškai nepagrįsti, kadangi nuo statybos užbaigimo 2018 metais, t. y. daugiau nei 3 metus, jokių problemų nei korpuso A, nei kituose lietaus nuotekų vamzdžiuose (B C D korpusuose) nebuvo kilę, nors kaip žinia, žiemą būna neigiama oro temperatūra. po 2022-01-02 įvykio lietvamzdis nebuvo įkastas giliau, t. y. jis buvo paliktas taip kaip ir buvo įkastas tame pačiame gylyje, tačiau naujų vamzdžio užšalimo atvejų nebuvo. atsakovui, kaip administratoriui, kyla pareiga tinkamai prižiūrėti pastato lietaus nuotekų vamzdyną. Iš byloje esančių įrodymų bei aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog lietaus nuotekų vamzdis užšalo, kadangi atsakovas jį netinkamai prižiūrėjo, t. y. netinkamai vykdė lietaus nuotekų vamzdžio techninę priežiūrą, patikrą, nenustatė ar lietvamzdis tinkamai funkcionuoja ir atlieka savo funkciją bei ar veikia elektrinis šildymo kabelis (kuris yra neatskiriama lietvamzdžio dalis tam, kad lietvamzdis tinkamai funkcionuotų). Tad atsakovas neužtikrino, jog lietaus nuotekų vamzdis tinkamai funkcionuotų ir neužsikimštų (neužšaltų), nors tokia atsakovo pareiga prižiūrėti lietvamzdį, jo funkcionalumą yra nustatyta Administravimo sutartyje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

ADB „Gjensidige“ turto apžiūros akto, sudaryto 2022 m. sausio 7 d. 9.00 val., kopija patvirtina, kad 2022 m. sausio 2 d. buvo vandeniu užlietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 106, tomas 1). Įvykio metu butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas ADB „Gjensidige“ Gyventojų turto draudimu pagal ieškovės ir draudėjos A. R. 2019 m. rugsėjo 23 d. Gyventojų turto draudimo sutartį, draudimo liudijimo Serija GJELT Nr. 3016189, draudimo laikotarpis - nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2022 m. rugsėjo 23 d. (e.b.l. 14-16, tomas 1).

ADB „Gjensidige“ turto apžiūros akto, sudaryto 2022 m. sausio 20 d. 9.10 val., kopija patvirtina, kad 2022 m. sausio 2 d. buvo vandeniu užlietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 99, tomas 1). Įvykio metu butas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas ADB „Gjensidige“ Gyventojų turto draudimu pagal ieškovės ir draudėjos G. T. 2020 m. liepos 9 d. Gyventojų turto draudimo sutartį, draudimo liudijimo Serija GJELT Nr. 3223147, draudimo laikotarpis - nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. iki 2023 m. rugpjūčio 10 d. (e.b.l. 11-13, tomas 1).

Minimomis sutartimis būstas yra apdraustas nuo vandens, įskaitant vandens prasiskverbimą pro pastato konstrukcijas. Ieškovė minėtus įvykius pripažino draudžiamaisiais, pagal turto vertinimo skaičiuokles apskaičiavo, kad buto Nr. 397 remonto kaina sudaro 484,44 EUR, draudimo išmoka – 788,44 EUR (e.b.l. 100-101, tomas 1). Remonto darbų sąmatoje Serija SP Nr. 22/01 nurodyta buto Nr. 416 remonto kaina – 12 157,89 EUR su PVM (e.b.l. 108-109, tomas 1). Turto vertinimo skaičiuoklėje nurodyta baldų sugadinimu padaryta žala – 2 559,98 (e.b.l. 109, tomas 1). Draudimo išmokos suma – 10 390,14 EUR (e.b.l. 119, tomas 1). Draudimo išmokų išmokėjimą draudėjoms patvirtina

Mokėjimo nurodymų kopijos, iš kurių matyti, kad A. R. 2022 m. sausio 31 d. išmokėta 10 390,14 EUR draudimo išmoka (e.b.l. 121, tomas 1), o G. T. 2022 m. vasario 22 d. išmokėta 788,44 EUR draudimo išmoka (e.b.l. 103, tomas 1).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kai draudėjo turtui padaroma žala, draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.

Atsakovė UAB „Servico“ neginčija aplinkybės, jog draudžiamojo įvykio metu 2022 m. sausio 2 d. ji vykdė daugiabučio gyvenamojo namo adresu J. Lebedžio g. 9, Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų, kuriems priskirtina ir lietaus vandens nuotekų sistema, administravimo funkcijas.

Sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad žala atsirado dėl statinio trūkumo. Įstatymų leidėjas nepateikia statinių trūkumų ar jų sugriuvimo sąvokų reikšmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tokio statinio trūkumų, yra pažymėjęs, jog griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017). Kasacinio teismo praktikoje statinio trūkumais pripažįstama, pavyzdžiui, netinkamos kokybės stogo danga (nesandarus stogas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015); atidengtas priešgaisrinio vandens rezervuaro šulinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2010); kt. Kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybės netaikoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

Tuo atveju, kai žalą lemia pastato, kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, o ne vieno iš bendraturčių asmeninė nuosavybė, defektas, tai ją turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, užsikimšus bendrojo naudojimo lietaus vandens nuotekų vamzdžiui, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems daugiabučio namo patalpų savininkams, įvyko avarija ir buvo užlieti ieškovės draudėjoms priklausantys butai bei sugadintas butuose buvęs turtas. Taigi byloje nėra ginčo dėl to, kad žala padaryta ne dėl bendrąja daline nuosavybės teise valdomo daikto sugriuvimo ar jo trūkumų, be to, ji padaryta ne trečiajam asmeniui, o vienam iš bendraturčių asmeninės nuosavybės teise priklausančiai turto daliai.

Pagal aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką nagrinėjamu atveju atsakovei griežtoji civilin atsakomybė netaikoma, o žala turi būti atlyginama bendrais pagrindais, t. y. ieškovė privalo įrodyti atsakovės veiksmuose esant visas įstatymo numatytas civilinės atsakomybės sąlygas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017, pildydamas teisminę praktiką, nurodė, kad teismas, spręsdamas dėl CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų taikymo, turi nustatyti faktines aplinkybes, dėl kokių priežasčių padaryta žala ir ar ji yra susijusi priežastiniu ryšiu su pastato, statinio, įrenginio, jų konstrukcijų sugriuvimu ar trūkumais, lėmusiais žalos padarymą. Griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų. Kai neįrodyta, kad lietaus kanalizacijos vamzdis užsikimšo dėl lietaus kanalizacijos sistemos trūkumų, sprendžiant dėl namo administratorės civilinės atsakomybės, taikytini bendrieji žalos atlyginimo pagrindai ir turi būti nustatomos visos būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) bei asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Net ir įrodžius namo administratoriaus neteisėtus veiksmus, teismas, be kita ko, turėtų vertinti administratorės veiksmų pobūdį rūpestingumo požiūriu, atsižvelgdamas į gamtines sąlygas (pvz., snygio intensyvumą, sniego dangos storį, ledo formavimosi tikimybę ir panašiai) įvykio metu, ir spręsti, ar atsakovė galėjo ir turėjo numatyti būsimą žalą, t. y. spręsti, ar teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarinių (žalos) nėra pernelyg nutolęs. Kai namo administratorė paskirta administravimo paslaugų sutarties pagrindu, teismas turi vertinti, koks yra šios sutarties turinys. Šios aplinkybės gali būti reikšmingos sprendžiant dėl administratorės civilinės atsakomybės ribų.

Nagrinėjamu atveju atsakovė namą J. Lebedžio g. 9, Vilniuje, administruoja sutarties pagrindu. Sutarties 3.1 punktu administratorius įsipareigojo laiku ir tinkamai teikti administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas, numatytas sutartyje ir jos prieduose, įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų numatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Sutarties 3.2 punktu įsipareigojo pagal nuolatinių stebėjimo ir apžiūros duomenis nustatyti pastato defektus, bendrojo naudojimo objektų remonto darbų poreikį ir privalomuosius atnaujinimo darbus. Sutarties 3.12 punktu administratorius įsipareigojo esant avarinio pobūdžio situacijoms (trūkus vandentiekio, nuotekų tinklams ir pan.), dėl kurių gyventojai netenka galimybės naudotis tam tikra įranga ir dėl to ženkliai pablogėja gyventojų padėtis, administratorius per įmanoma trumpiausią laiką, bet ne ilgiau kaip dvi valandas, lokalizuoja avarinio pobūdžio gedimus, o visas dėl to patirtas išlaidas pateikia tretiesiems asmenims atlyginti.

Sutarties priedo Nr. 1 6 punktu administratorius įsipareigojo vykdyti inžinerinių sistemų priežiūrą bendrojo naudojimo patalpose: atlikti inžinerinių sistemų patikrą, žurnalų pildymą, priežiūrą ir defektavimą pagal galiojančius reikalavimus. Sutarties 10 punktu administratorius įsipareigojo likviduoti avarijas 24 val. per parą, įskaitant skubų atvykimą į vietą ir avarijos lokalizavimą (e.b.l. 33; 34, tomas 1).

Sutarties priede Nr. 3 „Paslaugų detalizavimas ir periodiškumas“ numatyta administratoriaus prievolė ne rečiau kaip kartą į metus vykdyti lietaus nutekėjimo latakų, įlajų defektų nustatymą, taip pat ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį vykdyti lietaus nuotekynės priežiūrą (e.b.l. 35-36, tomas 1).

Iš atsakovės pateiktų kasmetinės apžiūros aktų matyti, kad kasmetines apžiūras atsakovė atliko 2020 m. spalio 11 d. (e.b.l. 8-18, tomas 2). Dar 2020 m. spalio 11 d. atsakovės sudarytame kasmetinės apžiūros akte nurodyta, kad lietaus nubėgimo sistema ties parkingu užnešta gruntu ir užžėlusi žole, rekomenduota atlikti nuogrindos nuvalymo darbus (e.b.l. 8-18, tomas 2). Byloje nėra pateikta įrodymų, kad minėti darbai buvo atlikti. Minėtame akte taip pat užfiksuota, kad apžiūros metu pastebėtas prabėgimas bute Nr. 344, ties koridoriumi. Kampe, kuriame atsiradęs prabėgimas, yra nuotekų stovas, apsiūtas gipsu. Siūloma atlikti nuotekų vamzdžio apsiūtu gipsu gipso demontavimo darbus apžiūrai atlikti ir tikslesniam defekto nustatymui bei remonto darbams pradėti. Taip pat nustatyta, kad į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę bėgo vanduo ir purvas iš lauko, tai nutinka dėl netinkamai įrengtos lietaus nuvedimo sistemos. Rekomenduota įrenti tinkamai funkcionuojančią lietaus nuvedimo sistemą.

2021 m. rugsėjo 9 d. statinio apžiūros akte nustatyta, kad kaminėliai nesandarūs, yra pratekėjimo galimybė. Taip pat nustatytos prabėgimų žymės visose laiptinėse, požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, taip pat ties nuotekų stovais (e.b.l. 19-33, tomas 2).

Taip pat minėtame akte užfiksuota, kad ant namo stogo galimi paslėpti defektai, nesandarūs kaminėliai, dėl ko galima pratekėjimo grėsmė, ir rekomenduojama vykdyti stogo stebėjimą (e.b.l. 24, tomas 2). Taip pat nustatytos prabėgimų žymės laiptinėse (e.b.l. 25, tomas 2), požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, rekomenduota prabėgimų zonose įrengti hidroizoliaciją latakuojant (e.b.l. 28, tomas 2). Minėtame akte rekomenduota kreiptis į statytoją dėl garantinių remonto darbų, tačiau atsakovė į statytoją kreipėsi tik po įvykio, t. y. (e.b.l. 116-117, tomas 2).

Išminėtų statinio apžiūros aktų matyti, kad kasmetinis lietaus nuotekų sistemos latakų, įlajų defektų nustatymas nebuvo vykdomas. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji kartą per ketvirtį vykdė lietaus nuotekynės priežiūrą.

Antstolio Armino Naujokaičio 2023 m. rugsėjo 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 157-23-174 nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. 10.00 val. adresu J. Lebedžio g. 9, Vilniuje, nuo J. Balčikonio g. pusės ties komunikaciniu šuliniu ant šaligatvio šlaite pradedami atkasimo darbai, atkasamas ir atidaromas komunikacinis šulinys ir bus žiūrimas kairiausiojo nuo gatvės vamzdžio įrengimas einantis po žeme (e.b.l. 3-14, tomas 3). Ekspertas doc. Dr. D. K. 2023 m. rugsėjo 18 d. surašė UAB „Eicosolotion“ vertinimo aktą dėl objekto J. Lebedžio g. 9, Vilnius. Minėtame akte nustatyta, kad 2023 metų rugsėjo 11 dieną buvo apžiūrėti nuotekų kanalizacijos vamzdynai (3.1 pav.). Apžiūros metu, atsikasus nagrinėjamus vamzdynus nustatyta, kad grunte esančio vamzdyno šilumos kabelis nutiestas ne visu vamzdyno ilgiu, kabelis nėra privestas iki lietaus nuotekų magistralinio vamzdyno išvado pabaigos, kabelis užsilenkia likus 10 cm iki šulinio žiedo ir toliau vamzdis eina be šiltinimo kabelio. Be to požeminės dalies vamzdžiai yra apšiltinti netinkama šilumos izoliacine medžiaga, vamzdynai apšiltinti akmens vata, kuri įgeria drėgmę, faktiškai nustatyta, kad vamzdynų izoliacija grunte yra pramirkusi – drėgna (3.2 pav.). Esama šiltinimo medžiaga nėra pravesta iki galo ir užsibaigia ties šulinio žiedu. Taip pat išsimatavus vamzdyno įgilinimą nuo žemės paviršiaus nustatyta, kad vamzdis įgilintas apie 75 cm (3.3 pav.) nuo vamzdžio viršaus iki žemės paviršiaus. Remiantis Statybos techninio reglamento STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalinimas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ esminiais reikalavimais, lauko nuotakynas turi būti įgilintas ne aukščiau kaip 0,8 m nuo žemės paviršiaus. Faktiškai esamas vamzdynas (3.3 pav.) įgilintas aukščiau negu 0,8 m., dėl to yra netenkinamos STR 2.07.01:2003 nuostatos. Konstatuota, kad nagrinėjamu atveju, palikus vamzdynus grunte nustatytame gylyje be tinkamos apsaugos, galimas vamzdynų užšalimas. Grunte tiesiamos vamzdyno dalys turi būti įklotos žemiau įšalo gylio arba patikimai apšiltintos. Įšalo gylis Vilniaus m. yra 1,434 m., dėl to vamzdynus būtina izoliuoti šiltinamuoju dėklu bei įrengti kabelį visu ilgiu bei pagal STR 2.07.01:2003 reikalavimus vamzdynus įrengti ne aukščiau kaip 0,8 m. nuo žemės paviršiaus (e.b.l. 15-29, tomas 3).

Ieškovė pateikė UAB „Statybos tyrimų instituto“ konsultacinę išvadą Nr. 23-58, sudarytą prof. dr. S. M. 2023 m. spalio 23 d. UAB „Sigmos projektai“ užsakymu (e.b.l. 9-48 , tomas 6). Minėtas tyrimas atliktas neapžiūrėjus tyrimo objekto, tačiau susipažinus su šioje civilinėje byloje šalių pateiktais procesiniais dokumentais ir įrodymais, įskaitant pastato projektinę dokumentaciją, taip pat nuotekų vamzdžio videoįrašu. Tyrimo tikslas – atsakyti į klausimus: 1. Kokia yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo vandeniu priežastis? 2. Kieno veiksmai ar neveikimas lėmė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas? Pirmuoju klausimu pateikta išvada, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo vandeniu pirminė priežastis yra užsikimšęs lietaus nuotekų sistemos vamzdis. Labiausiai tikėtina, kad vamzdis užsikimšo dėl netinkamos lietaus nuotekų sistemos priežiūros – įlajos grotelės galėjo būti nuimtos/nuplėštos/paslinktos (pvz. susikaupus sniegui ar valant sniegą) iš savo padėties bei kurį laiką neatstatytos. Tokiu būdu įlaja galėjo kurį laiką būti neapsaugota ir lapai, šiukšlės, kiti svetimkūniai galėjo patekti į vamzdžius. Aplinkybė, kad lietaus nuotekų sistemos vamzdis įvykio metu galėjo būti užšalęs atmestina dėl šių tyrimo metu nustatytų aplinkybių: remiantis UAB „Skaidrola“ pranešimu, TV diagnostikos kamera buvo kišama nuo šulinio link pastato. Videoįrašas yra 1:00 min. trukmės, t. y. kamera vamzdžiu judėjo net 1 minutę, kol pasiekė kliūtį. Tai rodo, kad kliūtis vamzdyje buvo nustatyta gana dideliu atstumu nuo šulinio ir, labiausiai tikėtina, kad kliūtis buvo pastato ribose (Projekte atstumas nuo Pastato sienos iki šulinio parodytas 3,4 m). Remiantis tyrimui pateikta LHMT pažyma, 2022 m. sausio 2 d. įšalo gylis buvo 14 cm, 2022 m. sausio 3 d. – 8 cm, 2022 m. sausio 4 d. – įšalo nebeliko, t. y. įšalas įvykio metu buvo labai negilus ir vis mažėjo. Vamzdis buvo žemiau įšalo gylio, todėl vanduo, jeigu jame būtų buvęs, negalėjo užšalti. Po įvykio nebuvo atlikti jokie remonto darbai, kurie padidintų vamzdžio atsparumą užšalimui (vamzdis nebuvo papildomai įgilintas, apšiltintas, nebuvo remontuotas šildymo kabelis). Tačiau vamzdžio užšalimų daugiau nebuvo. Tai rodo, kad vamzdžio užšalimas nebuvo vamzdžio užsikimšimo priežastimi. Jokie ledo tirpdymo ar pan. darbai atliekant vamzdyno „atkimšimo“ darbus atlikti nebuvo. Vakuuminėje nuotekų sistemoje vanduo apatinėje sistemos dalyje nesirenka, vanduo kaupiasi palubėje (po stogu) ir susirinkus pakankamam kiekiui staigiai pašalinamas iš sistemos. Vandeniui nesirenkant apatinėje sistemos dalyje, akivaizdu, kad jis negalėjo užšalti. Lietaus vandens nuotekos nuotekų nuvedimo sistema teka tik esant teigiamai temperatūrai: kai lyja lietus arba tirpsta sniegas. Esant neigiamai temperatūrai vandens nuotekų nėra. Todėl, akivaizdu, kad vanduo nuotekų sistemoje negali užšalti.

Minėto tyrimo metu taip pat buvo tiriamos ir atmestos lietaus nuotekų vamzdžio užsikimšimo dėl šildymo kabelio gedimo ar neįjungimo, taip pat netinkamo lietaus nuotekų vamzdžio apšiltinimo ir jo įgilinimo versijos, didelių oro temperatūrų svyravimų, neįrengtos pravalos, sniego sankaupų nuo stogo nenuvalymo. Nors ir konstatuota, kad lietaus nuotekų vamzdžio apšiltinimui naudotos netinkamos, t. y. neatliekančios termoizoliacinės funkcijos medžiagos (mineralinės vatos kevalas), tačiau pateikta išvada, kad tai negalėjo sąlygoti vamzdžio užsikimšimo dėl užšalimo. Lietaus nuotekų vamzdžio užšalimo galimybė atmesta dėl to, kad įvykio dieną įšalo gylis siekė 8-14 cm, o vamzdžio įgilinimas – 75 cm. Atsižvelgiant į tai, taip pat į vienkartinį vamzdžio užsikimšimo įvykį per visą objekto eksploatavimo laikotarpį konstatuota, kad vamzdžio užsikimšimo dėl užšalimo tikimybė atmetama. Minėto tyrimo išvadą dėl vamzdžio užšalimo tikimybės pagrindžia ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus 2023 m. pažyma Nr. (5.58-10)-B8, iš kurios matyti, kad 2022 m. sausio 3 d. dirvožemio įšalo gylis buvo 8 cm, iki įvykio dienos didžiausias įšalo gylis buvo 2021 m. gruodžio 29–30 d. – 20 cm, po to laipsniškai mažėjo, o 2022 m. sausio 4–5 d. įšalo nebuvo (e.b.l. 232-234, tomas 5).

Taigi, aukščiau nurodyti rašytiniai įrodymai, juos vertinant kompleksiškai sudaro pagrindą išvadai, jog įvykis įvyko dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. netinkamos lietaus nuotekų sistemos įlajų priežiūros, kad jos būtų uždengtos apsauginėmis grotelėmis, siekiant išvengti pašalinių daiktų, šiukšlių ir kt. patekimo ir lietaus nuotekų sistemos užkimšimo. Būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

Atsakovės argumentas, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio su kilusiomis žalingomis pasekmėmis, nepagrįstas, taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktus įrodymus apie žalos kilimo priežastis, t. y. kad lietaus nuotekų sistemos užsikimšimo priežastimi buvo jos užsikimšimas dėl netinkamos įlajų priežiūros. Atsakovės pateiktas eksperto doc. Dr. D. K. 2023 m. rugsėjo 18 d. parengtas UAB „Eicosolotion“ vertinimo aktas dėl objekto J. Lebedžio g. 9, Vilnius, nepaneigia atsakovės kaip administratoriaus pareigų, numatytų sutartyje vykdymo, ir nepatvirtina, jog lietaus nuotekų vamzdyno užsikimšimo priežastimi buvo užšalimas. Minėtame akte nurodyta, kad palikus vamzdynus grunte nustatytame gylyje be tinkamos apsaugos, galimas vamzdynų užšalimas, atsižvelgiant į galimą įšalo gylį Vilniaus m., kuris siekia iki 1,434 m, tačiau konkrečios ginčo įvykio priežastys nebuvo minėto tyrimo dalykas. Ekspertas pateikė tik abstrakčią išvadą, atsižvelgdamas į galimą maksimalų įšalo gylį Vilniaus mieste, neanalizuodamas vakuuminės nuotekų sistemos ypatybių ir konkretaus įšalo gylio įvykio dieną.

Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – UAB „Statybos tyrimų instituto“ konsultacinė išvada Nr. 23-58, sudaryta prof. Dr. S. M. 2023 m. spalio 23 d. UAB „Sigmos projektai“ užsakymu, patvirtina, kad ieškovės draudėjų turto užliejimo priežastimi buvo lietaus nuotekų sistemos užsikimšimas dėl netinkamos jų priežiūros, o ne dėl šios sistemos statybos trūkumų.

Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija, kad butų užliejimo metu ji buvo atsakinga už visų pastato J. Lebedžio g. 9, Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą). Atsakovė neįrodė, kad lietaus nuotekų sistema buvo netinkamos techninės būklės. Nustačius, kad butai buvo užlieti dėl lietaus nuotekų sistemos užsikimšimo dėl netinkamos įlajų priežiūros, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų sutartyje numatytų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. kad atsakovė kasmet vykdė lietaus nuotekų sistemos latakų, įlajų defektų nustatymą, kad kartą per ketvirtį vykdė lietaus nuotekynės priežiūrą. Iš atsakovės pateiktų įrodymų matyti, kad šios sutartyje numatytos pareigos atsakovės nebuvo vykdomos. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad dėl įvykio kaltas statytojas, nes netinkamai įrengė lietaus nuotekų sistemą, neįrodyta. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2010 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Draudžiamojo įvykio metu privalomieji reikalavimai buvo nustatyti statybos techniniame reglamente Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintą statybos techninio reglamentą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka“, kurios atsakovė įsipareigojo laikytis sutartimi.

Taigi, atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, jog atsakovė savo kaip administratoriaus pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnis). Įstatymas įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016). CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Nuostolių dydį nagrinėjamu atveju sudaro užliejimu sugadinto buto atkūrimo išlaidos – remonto kaina.

Teismo vertinimu, minėti ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai neduoda pagrindo abejoti, kad draudimo išmoka buvo išmokėta draudėjoms jų nuostoliams, patirtiems dėl joms nuosavybės teise priklausančių butų užliejimo apgadinimo atlyginti. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai draudimo įstaiga ar kita institucija (šiuo atveju draudimo bendrovė), vykdydama teisės aktų ir sutarties pagrindu suteiktą pareigą, nukentėjusiam asmeniui išmokėjusi draudimo išmoką (kompensaciją) įgyvendina atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį CK nustatyta tvarka, yra preziumuojama, kad išmokėta kompensacija (draudimo išmoka) visiškai kompensuoja padarytą žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Žalą padaręs asmuo (jo draudikas), manantis, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, turi teisę visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2014). Taigi, atsakovė turi procesinę pareigą įrodyti, jog išmokėta draudimo išmoka viršija realiai padarytą žalą. Atsakovės atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodyti argumentai nepaneigia ieškovės išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumo, atsakovė jokių įrodymų dėl žalos dydžio teismui neteikė. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad žalos dydis įrodytas.

Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Dėl 2022 m sausio 2 d. įvykio pirmajai draudėjai, adresu (duomenys neskelbtini), atsiradusios žalos dydis sudaro 788,44 EUR, todėl kompensacinių palūkanų dydis sudaro šią sumą 50,16 EUR nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (nuo 2022 m. kovo 22 d. +18 dienų nuo pranešimo (2022 m. kovo 3 d.) atsakovei išsiuntimo) Pranešimo atsakovui) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (iki 2023 m. balandžio 13 d.). Dėl 2022 m. sausio 2 d. įvykio antrajai draudėjai, adresu (duomenys neskelbtini), atsiradusios žalos dydis sudaro 10 390,14 EUR, todėl kompensacinių palūkanų dydis sudaro 712,22 EUR už 417 pradelstų dienų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (nuo 2022-02-20 (+18 dienų nuo pranešimo (2022 m. vasario 1 d.) atsakovui išsiuntimo) pranešimo atsakovui) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (iki 2023 m. balandžio 13 d.).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovės ieškovei priteisiamos pastarosios patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis iš išlaidos už advokato teisines paslaugas (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš atsakovės valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Servico“ ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ 11 178,58 EUR ir 762,38 EUR palūkanų, iš viso 11 940,96 EUR (vienuolika tūkstančių devynis šimtus keturiasdešimt eurų, 96 cnt).

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Servico“ ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ 6 (šešis) proc. metinių palūkanų už priteistą 11 940,96 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. balandžio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Servico“ ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ 269,00 EUR žyminio mokesčio ir 447,70 EUR už advokato teisines paslaugas, iš viso 716,70 EUR (septynis šimtus šešiolika eurų, 70 cnt.).

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Servico“ valstybei 13,28 EUR (trylika eurų, 28 cnt.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lidija Valentukonytė