Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Servico“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Servico“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Servico“ ir trečiajam asmeniui atsakovės pusėje uždarajai akcinei bendrovei „Sigma projektai“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-10237-608/2023 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Servico“ dėl išmokėtų sumų priteisimo subrogacijos tvarka, byloje trečiasis asmuo UAB „Sigma projektai“ ir 2023 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino pilna apimtimi.

2. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. priimto sprendimo. Apeliacinis skundas buvo priimtas.

3. 2024 m. sausio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas supaprastinto proceso tvarka civilinėje byloje Nr. e2SP-5509-1169/2024 patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį; nutartis įsiteisėjo.

4. 2024 m. sausio 31 d. šalys pateikė teismui bendrą prašymą civilinę bylą Nr. e2-10237-608/2023 nutraukti, kadangi ginčas išspręstas taikos sutartimi supaprastinto proceso tvarka ir ginčo reikalavimas yra pilnai patenkintas; taip pat atsakovė UAB „Servico“ pateikė atsisakymą nuo apeliacinio skundo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 2 d. nutartimi tenkino atsakovės prašymą dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo, tačiau pačios civilinės bylos Nr. e2-10237-608/2023 nenutraukė. Atsakovė UAB „Servico“ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuris nagrinėjamas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-748-855/2024.

5. Šalys 2024 m. vasario 5 d. pateikė pirmosios instancijos teismui naują prašymą patvirtinti taikos sutartį, kurioje ieškovė išreiškė valią ieškinį atsiimti ir tokiu būdu bylą nutraukti, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas, motyvuodamas tuo, jog teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-10237-608/2023 yra įsiteisėjęs, t. y. procesas pirmojoje instancijoje yra pasibaigęs, 2024 m. vasario 6 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ADB „Gjensidige“ ir atsakovės UAB „Servico“ prašymą dėl taikos sutarties tvirtinimo ir taikos sutartį grąžino padavusiems asmenims.

6. 2024 m. vasario 12 d. atsakovė UAB „Servico“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 13 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės UAB „Servico“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nutarties.

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju prašymas patvirtinti taikos sutartį teismui pateiktas pasibaigus sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui ir įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-10237-608/2023, kai taikos sutarties dėl ginčo esmės tvirtinimas ir bylos nutraukimas šiuo pagrindu nėra įmanomas, nes bylos procesas baigtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Teismas nelaikė, jog teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti po teismo sprendimo įsiteisėjimo (t. y. pasibaigus civilinės bylos procesui) pateiktą prašymą patvirtinti taikos sutartį, užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Teismas konstatavo, kad teismo nutartis atsisakyti patvirtinti šalių taikos sutartį pasibaigus teismo priimto sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui atskiruoju skundu neskundžiama, nesant CPK 334 straipsnio 3 dalyje nurodytų pagrindų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliantė (atsakovė) UAB „Servico“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartį ir 2024 m. vasario 12 d. atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo; priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai traktuoja, kad bylos apeliacinis procesas yra baigtas, o 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-10237-608/2023 įsiteisėjęs. Šioje byloje paduotas apeliacinis skundas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartis priimti apeliacinio skundo atsisakymą neįsiteisėjusi – apskųsta Vilniaus apygardos teismui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepimuose į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų

9. Prieš vertinant atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia šalių apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.

10. Apeliantė (atsakovė) UAB „Servico“ kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujus dokumentus: 2024 m. sausio 10 d. ir 2024 m. sausio 24 d. taikos sutarčių kopijas; 2024 m. sausio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2SP-5509-1169/2024, kopiją; 2024 m. sausio 31 d. šalių prašymo dėl apeliacinio proceso civilinėje byloje Nr. e2-10237-608/2023 nutraukimo ir šios civilinės bylos Nr. e2-10237-608/2023 nutraukimo kopiją; 2024 m. vasario 5 d. prašymo nutraukti civilinę bylą Nr. e2-10237-608/2023 ir patvirtinti taikos sutartį kopiją.

11. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

12. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad visi atsakovės pateikti dokumentai egzistuoja nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-10237-608/2023, sprendžia, kad jie teismui jau yra pateikti, o pakartotinis priėmimas būtų perteklinis, todėl nagrinėjamu atveju atsisakytina juos prijungti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

13. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti atsakovės UAB „Servico“ atskirąjį skundą dėl to paties teismo 2024 m. vasario 6 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ADB „Gjensidige ir atsakovės UAB „Servico“ prašymą dėl taikos sutarties tvirtinimo civilinėje byloje Nr. e2-10237-608/2023.

14. Kaip matyti, skundžiama 2024 m. vasario 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovės 2024 m. vasario 12 d. atskirąjį skundą dėl 2024 m. vasario 6 d. nutarties, konstatavęs, kad (i) prašymas patvirtinti taikos sutartį teismui buvo pateiktas pasibaigus sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-10237-608/2023, apskundimo apeliacine tvarka terminui ir įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimui, todėl taikos sutarties tvirtinimas ir bylos nutraukimas šiuo atveju neįmanomas, kadangi bylos procesas baigtas, (ii) teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartis, kuria atsisakyta tenkinti po teismo sprendimo įsiteisėjimo pateiktą prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su pirmosios instancijos teismo minėtomis nutartimis sutikti.

15. Visų pirma, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės (atsakovės) argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ir iš esmės išnagrinėti šalių prašymą patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį bei priimti atsisakymą nuo ieškinio, nurodydamas (motyvuodamas), kad teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-10237-608/2023, yra įsiteisėjęs. Kaip matyti, skundžiamos nutarties priėmimo metu pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo įsiteisėjas: dėl minėto sprendimo 2024 m. sausio 16 d. buvo paduotas apeliacinis skundas, kuris tos pačios dienos teismo rezoliucija buvo priimtas; nors atsakovo 2024 m. sausio 31 d. prašymas, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo bei prašoma apeliacinio proceso ir visos civilinės bylos nutraukimo, teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartimi buvo išspręstas iš dalies, t. y. priimtas atsisakymas nuo apeliacinio skundo ir nutrauktas apeliacinis procesas, tačiau teismui neišsprendus kito prašymo – dėl civilinės bylos Nr. e2-10237-608/2023 nutraukimo, atsakovė 2024 m. vasario 2 d. teismo nutartį apskundė atskiruoju skundu, kuris atitinkamai buvo priimtas ir perduotas nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Dėl šių argumentų konstatuotina, jog teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-10237-608/2023, šalių 2024 m. vasario 6 d. prašymo dėl taikos sutarties tvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo teismui padavimo metu dar nebuvo įsiteisėjęs, todėl atitinkamas pirmosios instancijos teismo motyvas, dėl kurio buvo atsisakyta priimti atskirąjį skundą skundžiama 2024 m. vasario 13 d. nutartimi (tuo pačiu ir 2024 m. vasario 6 d. nutarties argumentai šiuo klausimu) vertintinas kaip nepagrįstas.

16. Antra, skundžiamoje 2024 m. vasario 13 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog teismo nutartis atsisakyti patvirtinti šalių taikos sutartį pasibaigus teismo priimto sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui atskiruoju skundu neskundžiama, nes neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Pažymėtina, jog teismas 2024 m. vasario 6 d. nutartimi ne atsisakė tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, o atsisakė priimti patį prašymą dėl taikos sutarties tvirtinimo, t. y. teismas nevertino šalių sudarytos taikos sutarties atitikimo imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis) ir nenagrinėjo pateikto prašymo dėl taikos sutarties patvirtinimo iš esmės, todėl skundžiamoje nutartyje taip pat nepagrįstai sprendė, jog 2024 m. vasario 6 d. nutartis tokiu motyvu yra neskundžiama.

17. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais (1 punktas) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 punktas). Atsižvelgiant į teismo nutarčių reikšmę ir įtaką byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, yra nustatyta galimybė atitinkamas nutartis apskųsti atskirai nuo teismo sprendimo. Ši galimybė arba expressis verbis (tiesiogiai, aiškiais žodžiais) įtvirtinta atskiruose CPK straipsniuose, arba pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019 25 punktas).

18. CPK reglamentuojama, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis yra pagrindas nutraukti bylą (CPK 293 straipsnio 5 punktas), teismo nutartis nutraukti bylą gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 295 straipsnis). CPK 140 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad teismas, kuris netvirtina šalių taikos sutarties, dėl to priima motyvuotą nutartį. Tačiau teisės normose nėra expressis verbis įtvirtinta, kad atskiruoju skundu gali būti skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakoma tvirtinti taikos sutartį. Kita vertus, teisės normose nėra tiesiogiai įtvirtinta ir tai, kad tokia pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama atskiruoju skundu.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019 (žr. 39 – 52 punktus) konstatavo, kad teismo nutartis atsisakyti tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį gali būti skundžiama atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kadangi pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį užkerta kelią baigti bylą.

20. Kita vertus, nepaisant aukščiau apeliacinės instancijos teismo daromos išvados dėl to, kad pirmosios instancijos teismo tiek 2024 m. vasario 6 d., tiek 2024 m. vasario 13 d. nutartys vertintinos kaip neteisėtos, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu susiklosto išskirtinė procesinė situacija, kuomet apeliacinės instancijos teismas tą pačią dieną (2024 m. kovo 28 d.) yra išnagrinėjęs kitą apeliantės (atsakovės) paduotą atskirąjį skundą - dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutarties (civilinė byla Nr. e2S-748-855/2024). Apeliacinės instancijos teismas minėtoje civilinėje byloje Nr. e2S-748-855/2024 tenkino apeliantės (atsakovės) UAB „Servico“ atskirąjį skundą ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartį bei klausimą išsprendė iš esmės: nutraukė civilinę bylą Nr. e2-10237-608/2023 CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip pat priėmė atsisakymą nuo apeliacinio skundo ir nutraukė apeliacinį procesą. Dėl šios priežasties atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti atsakovės UAB „Servico“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nutarties, nagrinėjimas ir 2023 m. vasario 13 d. nutarties panaikinimas yra netikslingas, kadangi bet kuriuo atveju nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių naujų teisinių pasekmių. Kitaip tariant, visą civilinę bylą Nr. e2-10237-608/2023 nutraukus, nelieko pagrindo svarstyti klausimą dėl šalių taikos sutarties tvirtinimo šioje civilinėje byloje, todėl atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis proceso koncentracijos, ekonomiškumo principais, apeliacinis procesas pagal apeliantės (atsakovės) UAB „Servico“ atskirąjį skundą nutrauktinas pagal analogiją taikant CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 5 dalį, 338 straipsnį.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą pagal atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Servico“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 6 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Servico“ ir trečiajam asmeniui atsakovo pusėje uždarajai akcinei bendrovei „Sigma projektai“ dėl žalos atlyginimo.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.