- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- 2A-1720-896/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01539-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- S. B.
- Ieškovas
- D. S.
- Advokatai
- Eglė Grucytė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui S. B. dėl išlaikymo nepilnametei dukrai padidinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė teismo padidinti iš atsakovo S. B. nepilnamečiam vaikui 2013 m. gruodžio 11 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-19682-375/2013 priteistą išlaikymą po 115,85 Eur per mėnesį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei šalių dukrai G. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 250 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 3–8). Ieškovė nurodė, kad priteisto išlaikymo nepakanka minimaliems vaiko poreikiams tenkinti, vaiko poreikiai padidėjo, be to, pabrango paslaugos, prekės, o atsakovas gera valia neteikia didesnio išlaikymo. Atsakovas dirba Vokietijoje, todėl turi galimybę finansiškai didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė nepagrindė vaiko poreikių, prašoma išlaikymo suma nepagrįstai išdidinta. Atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra apie 1400 Eur, 820 Eur jis išleidžia būsto nuomai. Ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, nes ieškovė nemoka būsto mokesčio, neturi kitų išlaikytinių, atsakovas augina dukterį. Ieškovė kiekvieną mėnesį iš valstybės gauna 50 Eur už vaiką. Atsakovas sutiktų teikti 150 Eur išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pakeitė 2013 m. gruodžio 11 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-19682-375/2013 priteisto 115,85 Eur (400 Lt) išlaikymo dydį (Taikos sutarties 1-2 punktai), išlaikymą padidinant ir priteisė iš atsakovo S. B. išlaikymą nepilnametei dukrai G. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. sausio 28 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą mokant už einamąjį mėnesį ne vėliau kaip iki mėnesio 10 d., išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymą uzufrukto teise paskyrė tvarkyti įstatyminį vaiko atstovą motiną D. S.; priteisė iš atsakovo S. B. ieškovei D. S. 120 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš atsakovo S. B. 48 Eur žyminį mokestį, 14,63 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, 41,60 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
4. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-19682-375/2013 patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir priteisė iš atsakovo 115,85 Eur (400 Lt) išlaikymą skyrium gyvenančiai dukrai G. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dukters poreikiams patenkinti būtiną 500 Eur sumą per mėnesį sudaro 170 Eur maistui, 60 Eur būstui, 50 Eur aprangai, avalynei, 20 Eur mokyklinėms priemonėms ir kt. poreikiams, susijusiems su mokymosi procesu, 30 Eur sveikatos profilaktikai, 20 Eur higienos reikmenims, 40 Eur laisvalaikiui, 10 Eur komunikacijoms (telefonas), 100 Eur kitiems nenumatytiems poreikiams (kurui, šventėms ir kt.). Teismas sprendė, kad prašoma priteisti suma yra protinga ir adekvati, atitinkanti vaiko amžių ir realius jo poreikius.
5. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad šalių turtinė padėtis nėra vienoda, tačiau abu tėvai lygiomis dalimis yra finansiškai pajėgūs prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teismas nustatė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra jauno amžiaus dirbantys ir reguliarias darbines pajamas turintys asmenys. Ieškovės bendras darbo užmokestis yra apie 780 Eur (t. 1, b. l. 24–25). Ieškovei nuosavybės teise priklauso kilnojamasis turtas automobilis Peugeot 206 (t. 1, b. l. 65, 13). Ieškovė ir atsakovas nuosavybės teise nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi (t. 1, b. l. 64). Atsakovas dirba Vokietijoje, atsakovo gaunamos pajamos sudaro apie 1400 Eur per mėnesį (t. 1, b. l. 90–120). Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jo atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad jis užsienio valstybėje neturi registruotino kilnojamojo turto (t. 1, b. l. 46–51, 66). Atsakovas nurodė, kad jis turi dar vieną išlaikytinį nepilnametę dukrą A. L. B., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri gyvena kartu su atsakovu, ir kuriai, jo nuomone, skiriamas pakankamas 150 Eur išlaikymas (t. 1, b. l. 53), tačiau atsakovas nepateikė duomenų apie visas dukters A. L. B. išlaikymui skiriamas lėšas, nenurodė, kiek prie kitos dukters išlaikymo prisideda vaiko motina (t. 1, b. l. 53, 105–108).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atsakovas S. B., atstovaujamas advokatės Eglės Grucytės, apeliaciniu skundu (t. 1, b. l. 150–157) prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimą panaikinti, priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros G. B. išlaikymui po 150 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurios turi būti sumokėtos ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, netinkamai įvertino pateiktus duomenis, neindividualizavo nepilnametės poreikių, t. y. nenustatė realių poreikių įvertinus vaiko amžių, todėl nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
6.2. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie realiai patiriamas išlaidas nepilnametės dukros išlaikymui. Pirmosios instancijos teismas sutiko su 170 Eur suma maistui per mėnesį, nurodydamas, jog suma nėra didelė, norint užtikrinti sveiką ir visavertį vaiko maitinimąsi namuose, mokymo įstaigoje, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių poreikį pirkti sveikesnį ir visavertį maistą. Ieškovė nurodė, kad moka 70 procentų komunalinių išlaidų už butą, o vaikui tenkančios išlaidos per mėnesį sudaro 60 Eur. Šios išlaidos yra išdidintos, realios yra mažesnės, iki 40 Eur per mėnesį. Ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais 50 Eur išlaidų aprangai. Nepagrįstos ir ne visos išlaidos yra būtinos – 10 Eur komunikacijoms, 40 Eur laisvalaikiui, 20 Eur mokyklinėms priemonėms, 100 Eur kitiems poreikiams (40 Eur kurui, 30 Eur šventėms, 30 Eur nenumatytoms išlaidoms). Ieškovė nurodė, kad telefono papildymui išleidžia 4 Eur, o išlaidos pramogoms yra akivaizdžiai nebūtinos. Ieškovė nepagrindė 40 Eur išlaidų kurui. Nepagrįstos jokiais įrodymais ir išlaidos 30 Eur sveikatos priežiūrai ir 20 Eur higienos poreikiams.
6.3. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė gauna iš valstybės kiekvieną mėnesį 50 Eur išmoką vaikui. Šia suma turėjo būti sumažinta iš atsakovo priteista išlaikymo suma.
6.4. Tiek ieškovės, tiek atsakovo gaunamos pajamos neleidžia teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymo nepilnametei. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad nuo 2019 m. gegužės 26 d. dirba vienoje darbovietėje ir jos gaunamos pajamos yra 530 Eur, iš kurių savo asmeninių poreikių tenkinimui ieškovė išleidžia 448,80 Eur. Atsakovo pajamos yra 1400 Eur, tačiau išlaidos sudaro virš 1000 Eur (820 Eur būsto nuoma, 80 Eur komunaliniai mokesčiai, 19,99 Eur internetas, 55,99 Eur telefono abonentas, 55 Eur televizija, 60,80 Eur kitos nepilnametės dukros maitinimas mokykloje). Teismas neįvertino, kad atsakovas išlaiko dar vieną dukrą.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į atsakovo S. B. apeliacinį skundą ieškovė D. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą (t. 2, b. l. 8–12). Atsiliepime nurodoma, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. minimali alga yra 555 Eur, todėl ieškovės prašoma 250 Eur suma nėra nepagrįsta ar neprotinga. Atsakovas, gyvendamas ir dirbdamas užsienyje, turi galimybę finansiškai didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Dukra netoleruoja gliuteno, todėl perkami brangesni maisto produktai. Dukra turi mažakraujystę, todėl vartojamas papildomas maistas. Atsakovo pajamos yra tris kartus didesnės nei ieškovės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
4. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
5. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
6. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog naujai pateikti duomenys gali būti reikšmingi teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl proceso dalyvių teisės į operatyvų procesą nebus pažeistos. Be to, atsižvelgtina į tai, kad sprendžiama dėl klausimų susijusių su vaiko teisėmis, t. y. viešo intereso dalykas. Darytina išvada, kad yra pagrindas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi ir prijungti naujus įrodymus.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
7. Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis dydį ir vietoje priteisto 116 Eur dydžio išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti po 250 Eur kas mėnesį. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino.
8. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 1) padidinta išlaikymo suma neproporcinga vaiko poreikių pokyčiams; 2) teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį.
9. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-19682-375/2013 patvirtinta taikos sutartis ir iš atsakovo priteistas 115,85 Eur išlaikymas dukrai G. B., gim. (duomenys neskelbtini), (t. 1. b.l. 19-20). G. B. mokosi Kauno B. B. mokykloje (t. 1, b.l. 14). S. B. turi dukrą A. L. B., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 53). Sąskaitos patvirtina atsakovo pajamas ir išlaidas būstui (t. 1, b.l. 90-120). VSDFV pažyma, sąskaitos, Užimtumo tarnybos pažyma, metinė pajamų deklaracija patvirtina ieškovės gaunamas pajamas, išlaidas būstui, kitiems poreikiams (t. 2, b.l. 14-39).
10. Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).
11. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
12. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abiejų tėvų indėlį išlaikant nepilnametį vaiką, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo išsamiai argumentavo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, nustatęs padidėjusius šalių dukters poreikius, tinkamai įvertino tėvų turtinę padėtį, todėl pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas padidinti išlaikymą.
14. Pažymėtina, kad išlaikymo priteisimo metu šalių dukra buvo vienerių metų amžiaus, o šiuo metu yra septynių metų amžiaus, lanko mokyklą. Teismas sprendžia, kad vaiko poreikiai pasikeitė, nes atsirado papildomų išlaidų, susijusių su vaiko ugdymu, t.y. išlaidos lavinimo priemonėms, būreliams, ekskursijoms ugdymo įstaigoje. Be to, teismo vertinimu, pasikeitė vaiko poreikiai jam augant, ir padidėjo išlaidos maistui, aprangai (ji tapo įvairesnė), laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Be to, vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta vaiko poreikių suma atitinka šalių dukters poreikius ir jų neviršija. Nors atsakovas teigia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokias išlaidas vaiko išlaikymui, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nurodomos išlaidos yra būtinosios, įprastos, todėl neracionalu reikalauti iš ieškovės pateikti visas išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neįmanoma numatyti ir nurodyti visas vaiko poreikiams tenkinti skirtas išlaidas, nes jos nuolat keičiasi, vieni poreikiai išnyksta, kiti atsiranda, dalis poreikių yra nenuolatinio pobūdžio.
15. Spręsdamas dėl priteisto išlaikymo dydžio pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu dėl 50 Eur išmokos iš valstybės. Vadovaujantis LR Išmokų vaikui įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 1,32 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, o neįgaliam vaikui – 1,84 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Šiuo atveju 2019 m. kas mėnesį mokama išmoka vaikui yra 50 Eur. Šios išmokos tikslas - mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį, nuosekliai didinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms. Taigi, ieškovė gauna kas mėnesį po 50 Eur iš valstybės, ir šių lėšų paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, todėl darytina išvada, kad vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams. Todėl vaiko poreikių, kuriuos turi patenkinti tėvai, suma mažintina ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 1/2 šios sumos nesumažino atsakovui tenkančio išlaikymo dalies.
16. Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, nėra jokių duomenų apie jo sumažėjusį darbingumą. Be to, nėra jokių duomenų, kad atsakovas dėl kažkokių svarbių priežasčių negalėtų gauti pajamų. Įvertintina, kad atsakovas gyvena ir dirba Vokietijoje, jo darbo užmokestis yra 1400 Eur, o taip pat ta aplinkybė, kad išlaidos Vokietijoje paprastai yra didesnės nei Lietuvoje. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad neturi transporto priemonės, tačiau iš jo pateiktos būsto nuomos sutarties matyti, jog jis 50 Eur moka už garažą/automobilio statymo vietą. Todėl darytina išvada, kad atsakovas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties, yra nesąžiningas, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis negali susirasti papildomo darbo ir gauti daugiau pajamų. Atsižvelgtina ir į tai, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovas, visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis vaiku: rūpintis kasdiene buitimi, vaiko sveikata, sekti vaiko ugdymą, vesti jį į papildomus užsiėmimus, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Šios pareigos apriboja asmens galimybes dirbti papildomą darbą, gauti daugiau pajamų. Taigi, darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Todėl darytina išvada, kad atsakovas turi visas galimybes suteikti dukrai ne tik minimalius sūnaus poreikius patenkinantį išlaikymą, o tokio išlaikymo priteisimas nepažeis kitos atsakovo dukros interesų.
17. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas išlaikymo dydį ir priteisdamas 250 Eur išlaikymą, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su vaiko poreikiais ir atsakovo galimybėmis tuos poreikius užtikrinti, tačiau neteisingai įvertino ieškovės kas mėnesį pagal LR Išmokų vaikui įstatymo gaunamų 50 Eur išmokos paskirtį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir iš atsakovo priteistinas 225 Eur išlaikymas.
18. Pirmosios instancijos teismas savarankiškai nustatė, kad išlaikymas už einamąjį mėnesį mokėtinas ne vėliau kaip iki mėnesio 10 d. Toks teismo sprendimas nemotyvuotas, dėl šios teismo sprendimo dalies nebuvo keltas klausimas bylą nagrinėjant iš esmės. Atsakovas pateikė argumentus, kodėl toks sprendimas yra nepagrįstas, kuo jam nepatogus. Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo šioje dalyje patikslinti teismo sprendimo, nes iš esmės toks sprendimas atsakovui jo nurodomus nepatogumus gali sukelti tik vieną mėnesį, o sekančius mėnesius jis savo būsimas išlaidas gali susiplanuoti.
19. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
20. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 120 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai, taip pat 41,60 Eur Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos. Ginčo suma yra 134,15 Eur. Išlaikymas padidintas 109,15 Eur suma. Darytina išvada, kad ieškinys patenkintas 81 proc. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 97,20 Eur, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai iš atsakovo priteistina 33,70 Eur. Atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nepateikė.
21. Be to, iš atsakovo priteistina valstybei žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, dalis ir pašto išlaidų dalis proporcinga patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
22. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (93 str. 5 d.).
23. Pateikdamas apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 48 Eur žyminį mokestį. Apeliacinis skundas patenkintas 19 proc., todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 9,12 Eur žyminio mokesčio dalis.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimą pakeisti.
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2013 m. gruodžio 11 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-19682-375/2013 priteisto 115,85 Eur (400 Lt) išlaikymo dydį (Taikos sutarties 1-2 punktai), išlaikymą padidinant ir
priteisti iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai G. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. sausio 28 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą mokant už einamąjį mėnesį ne vėliau kaip iki mėnesio 10 d., išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminį vaiko atstovą motiną D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 97,20 Eur (devyniasdešimt septynis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 38,88 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 88 ct) žyminį mokestį, 11,85 Eur (vienuolika eurų 85 ct) išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Priteisti valstybei iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 33,70 Eur (trisdešimt tris eurus 70 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
Išlaidos, susijusios su valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimu, turi būti sumokėtos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 – AB Luminor banke, LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske bank A/S, Lietuvos filiale, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.“
Priteisti iš D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 9,12 Eur (devynis eurus 12 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.