Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolė Svajonė Žukaitienė, antstolė Audronė Adomaitienė, uždaroji akcinė bendrovė ,,Renti“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Aktiva Finance Group OU, uždaroji akcinė bendrovė ,,Legal Balance“, uždaroji akcinė bendrovė ,,GS Core“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Bendras finansavimas“, uždaroji akcinė bendrovė ,,mogo LT“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Finansų bitė“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018). Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalimi, teismas atsisako priimti ieškinį šiais pagrindais: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

11. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad, pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 18 punktas). Sąžiningumas ir skolininko bei kreditorių interesų derinimas yra pagrindiniai principai, kuriais pagrįstas visas fizinio asmens bankroto teisinis reguliavimas.

12. Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą sudaro du etapai. Pirmuoju etapu yra sprendžiamas paties pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo klausimas, t. y. teismas patikrina, ar pareiškimas paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis), ar fizinis asmuo, prašantis iškelti bankroto bylą, informavo savo kreditorius apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis), ar pareiškimo forma ir turinys atitinka nustatytus reikalavimus (FABĮ 4 straipsnio 3, 4 dalys ir CPK 111 straipsnis), ar nėra kitų procesinių pagrindų atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

13. Pagal FABĮ 4 straipsnio 2 dalį, ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kurio būklė atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino FABĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatą, kadangi, kaip nurodyta šiame įstatyme, fiziniam asmeniui, kurio būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytąją, nustatyta tik pareiga ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu pranešti visiems kreditoriams, tačiau nėra numatytas maksimalus laikas, per kurį nuo pranešimų pateikimo kreditoriams, pareiškėjas turi kreiptis į teismą. Tai reiškia, kad nuo pranešimų išsiuntimo kreditoriams dienos iki pareiškimo pateikimo teismui dienos turi praeiti ne mažesnis negu vieno mėnesio laiko tarpas, tačiau jis gali būti ir ilgesnis (protingas terminas).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas pranešimus kreditoriams elektroniniu paštu išsiuntė 2025 m. lapkričio 21 d., o jo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teisme gautas 2025 m. gruodžio 30 d. Šis terminas nelaikytinas neprotingai per ilgu, juo labiau, kai nuo pranešimų išsiuntimo kreditoriams dienos iki pareiškimo pateikimo teismui dienos turi praeiti ne mažesnis negu vieno mėnesio laiko tarpas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas tinkamai įvykdė pareigą informuoti visus kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ne mažiau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo pateikimo teismui dienos, t. y. nepažeidė FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nėra tinkamai įvykdęs FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos ir privalo pakartoti kreditorių informavimo procedūrą.

16. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje apygardos teismų formuojamoje praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėse bylose Nr. e2S-1185-643/2023; Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1289-538/2024; Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-212-1043/2025; Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1242-803/2025; Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2461-413/2025 ir kt.).

17. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo priėmimo klausimą, ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. sausio 5 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo A. B. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.