- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-03
- Bylos Nr.
- e2-1259-1003/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08003-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danas Lisas
- Ieškovas
- L. G.
- Atsakovas
- N. R.
- Advokatai
- Ramūnas Dobrovolskis, Rimvydas Butis
- Kategorijos
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovo L. G. atstovui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui, atsakovo N. R. atstovui advokatui Rimvydui Bučiui, po civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo nedalyvaujant ieškovui L. G., atsakovui N. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo L. G. ieškinį atsakovui N. R. dėl be pagrindo įgyto ir disponuojamo turto priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas L. G. pareikštu ieškiniu atsakovui N. R. prašo: pripažinti, kad atsakovas be pagrindo įgijo ir disponuoja ieškovo piniginėmis lėšomis bei taip nepagrįstai praturtėjo; priteisti ieškovui iš atsakovo 10846,26 Eur (37450 Lt) be pagrindo įgytas ir disponuojamas pinigines lėšas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas 2007 metų gruodžio mėnesį kreipėsi į UAB „Ruvesa“ vadovą N. R. dėl naujo surenkamo rąstinio statinio įsigijimo pirties statybai. Pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ieškovas 2007-12-22 pervedė UAB „Ruvesa“ 55000 Lt išankstiniam apmokėjimui, taip pat 2008-04-14 bei 2008-04-22 ieškovo sutuoktinė pervedė UAB „Ruvesa“ atitinkamai 10000 Lt ir 7600 Lt, iš viso buvo pervesta 72600 Lt medinių rąstų iš Rusijos pirkimui. Be to, pagal šalių žodinį susitarimą dėl rąstinio statinio statybos iš UAB „Ruvesa“ perduotinų medžiagų ieškovas perdavė atsakovui šias sumas: 2007-12-21 – 21000 Lt, 2008-01-25 – 1000 Lt, 2008-01-31 – 1000 Lt, 2008-03-05 – 2000 Lt, 2008-03-20 – 2000 Lt, 2008-03-30 – 50 Lt, taip pat perdavė 6000 Lt namo surinkimui ir 3500 Lt išlaidoms, atsakovas paėmė pinigus ir pasirašė paėmimo raštus. Atsakovas neįvykdė įsipareigojimo pastatyti rąstinį pirties pastatą pagal ieškovo perduotas lėšas, todėl privalo grąžinti ieškovui be pagrindo įgytas lėšas, iš viso 10846,26 Eur.
3. Ieškovas patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, paaiškindamas, kad papildomai atsakovui buvo perdavęs dar 1000 Lt elektros instaliacijai, tačiau atsisako reikalavimo dalies dėl 100 Lt priteisimo, šią sumą išminusuojant nuo 2008-01-25 paimtos 1000 Lt sumos. Su UAB „Ruvesa“ susitarė, kad ši bendrovė už 72600 Lt sumą atveš iš Rusijos rąstus pirties pastato statybai, o su atsakovu žodžiu susitarė, jog atsakovas iš atvežtų rąstų pastatys ieškovui pirties pastatą, dėl statybos šalys nebuvo sudariusios Rangos sutarties. Dėl pilnos statybos darbų kainos nesusitarė, preliminariai sutarė dėl 15000 Lt namelio surinkimui, tačiau sutarė, kad pilnai sumokės, kai bus atlikti visi darbai. 21000 Lt perdavė atsakovui grynais, atvažiavęs į ofisą. Atsakovas padarė pamatus, už pamatus ieškovas atsiskaitė. Pinigus dalimis atsakovui mokėjo už darbų kontrolę, medžiagų suvežimą, medžiagas (stogo dangą, langus, grindis, duris, pakalimus ir kt.), elektros instaliaciją, papildomus darbus (pvz. pastolius). Pinigus mokėjo iš anksto, dar nesant rąstams, kad užsakyti medžiagas, atlikti pradinius darbus. Nors pinigai buvo sumokėti, atsakovas neatvežė į kiemą jokių daiktų. Surinkus statinio sienas, paaiškėjo darbų brokas, tarpai tarp rąstų, darbai nutrūko 2008 metų gegužės menesį. Atsakovas metė darbus ir pradingo, neieškojo kompromiso, aiškino, kad nevykdė jokių darbų, pinigų jam negrąžino. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad 21000 Lt pinigų paėmimo raštą pasirašė nepaėmęs pinigų. Atsakovas nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, kaip skolų rašteliai atsirado pas jį, t. y. ieškovą, galbūt galėjo vienas raštelis pakliūti, bet ne visi trys. Prašo tenkinti ieškinį, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad tarp šalių nebuvo susiklostę jokie statybos rangos santykiai, tai patvirtino ir ankstesnį šalių ginčą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pripažinę ieškovo reikalavimus atsakovui dėl nuostolių atlikus nekokybiškus rąstinio statinio statybos darbus priteisimo nepagrįstais. Atsakovas nėra gavęs iš ieškovo 37450 Lt sumos, todėl nėra pagrindo ginčo situaciją vertinti kaip nepagrįstą praturtėjimą, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (46-48 b. l.).
5. Atsakovas patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, paaiškindamas, kad ieškovas užsakė rąstinio statinio konstrukcijas, 2007 m. gruodžio 19 d. ieškovas atvyko į jo ofisą, buvo išrašyta apmokėjimui PVM sąskaita faktūra 55000 Lt sumai, pinigus ieškovas pervedė gruodžio 22 d. Kad pagreitinti užsakymą, jį padaryti dar penktadienį (gruodžio 21 d.), nes rąstai turėjo būti vežami iš Rusijos, ieškovas pasisiūlė atvežti 21000 Lt sumą grynais, tačiau šios sumos ieškovas neatvežė ir nesumokėjo. Kadangi ieškovas padarė pavedimą 55000 Lt sumai, mano, jog ieškovui nebuvo poreikio mokėti 21000 Lt avansinę sumą. Tikėdamasis, kad ieškovas atveš 21000 Lt sumą, jis iš anksto pasirašė raštelį šiai sumai, kurį, gavęs pinigus, būtų perdavęs ieškovui, tačiau pinigų negavęs raštelio nesunaikino, jį įsidėjo į aplanką, vėliau į portfelį. Nežino, kaip raštelis atsidūrė pas ieškovą. Įrašą raštelyje, kad pinigai paimami medinio namo statybai, įrašė nepagalvojęs, juk jis nėra teisininkas. Ieškovui jokio statinio iš rąstų nestatė, nes ieškovui pasirodė per didelės statybos kainos, jis tik bendravo su ieškovu dėl rąstų vežimo verslo, dėl šio verslo šalys nesusitarė. Raštelis dėl 10500 Lt sumos paimtas iš kitų statybų, jis nežino, kam šį raštelį surašė, gal kokiam nors klientui, gal paimta iš kito objekto, taip pat negali paaiškinti raštelio turinio. Raštelį galėjo palikti ant stalo, o ieškovas, atvykęs į ofisą, galėjo raštelį paimti. Raštelyje pripažįsta tik vieną įrašą – dėl 2000 Lt paėmimo, šią sumą paėmė iš kažkokio kito žmogaus. Kas padarė kitus įrašus, jis nežino. Namelių statybos praktika užsiima nuo 2006 metų, iki to laiko darė smulkius darbus – gamino šulinių dėžes, šunų būdas ir pan. Iki 2008 metų buvo atvežtas tik vienas namas – tik ieškovui. 2006 metais statė namelį asmeniui pavarde (duomenys neskelbtini). Mano, kad 10500 Lt sumą pagal raštelį gavo iš (duomenys neskelbtini), o ne iš ieškovo, raštelis pas ieškovą pateko atsitiktinai. Dokumentą su komerciniu pasiūlymu be įrašų kitoje pusėje perdavė ieškovui, o kas padarė įrašus, jis nežino. Rašteliai nesusiję su statybos darbais, jie neturi visų reikiamų rekvizitų. Mano, kad būtų keista pirmiausiai apmokėti statybą nesant pristatytiems rąstams, statybos projektui, o ne rąstų pirkimą. Būtų keista pinigus mokėti žiemą, kai nevykdomi jokie statybos darbai. Jei ieškovas sumokėjo 21000 Lt, tai kodėl po mėnesio reikėjo mokėti 6050 Lt sumą, kur tada dingo 21000 Lt, jei jie nebuvo naudojami? Kyla klausimas, kodėl ieškovas nesikreipė į teisėsaugą dėl atsakovo sukčiavimo, jei toks buvo? Atsakovo kaltė, jog jis nesunaikino raštelio 21000 Lt sumai, kiti du rašteliai buvo surašyti asmeniui pavarde (duomenys neskelbtini). Prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
6. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 10846,26 Eur (37450 Lt) be pagrindo įgytą sumą, kurią ieškovas perdavė atsakovui pagal tris raštelius rąstinio pirties statinio statybai, dėl kurios šalys buvo susitarusios žodžiu. Atsakovas neigia, jog yra gavęs iš ieškovo šio reikalaujamą sumą.
7. Iš nagrinėjamos civilinės bylos bei prijungtos civilinės bylos Nr. 2-25-641/2011 medžiagos matyti, kad Šiaulių rajono apylinkės teismas 2011-02-21 sprendimu atmetė ieškovo L. G. ieškinį atsakovui N. R. dėl 37450 Lt nuostolių, kilusių atsakovui nekokybiškai atlikus statybos darbus, priteisimo pagal šalių sudarytą žodinę statybos rangos sutartį, konstatavęs, jog nors ieškovas neįrodė, kad tarp ginčo šalių susiklostė statybos (vartojimo) rangos teisiniai santykiai, tačiau ieškovas, atsakovui nenuginčijus pinigų priėmimo raštų, turi teisę kreiptis į teismą dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo iš atsakovo. Šiaulių apygardos teismas 2011-05-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-340-210/2011 (23-28 b. l.) paliko nepakeistą Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011-02-21 sprendimą, konstatuodamas, kad ieškovo pateiktų įrodymų turinys nesudaro pakankamo pagrindo spręsti ir daryti išvadą, jog buvo aiškiai išreikšta šalių valia sudaryti ir vykdyti statybos rangos sutartį. Raštelių turinys nepatvirtina statybos rangos teisinių santykių tarp šalių buvimą, iš raštelių turinio apskritai negalima spręsti kas perdavė pinigus, kokiam tikslui juos perdavė, o atskirais atvejais ir kada perdavė, taip pat kokio objekto įrengimui ir darbų atlikimui šie rašteliai buvo rašomi. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pasisakė, kad tiek ieškovo teiginiai, tiek atsakovo teiginiai dėl to, kaip raštelis 21000 Lt sumai pateko pas ieškovą, kelia abejonių, tačiau byloje buvo išsemtos visos teisinės galimybės išsiaiškinti ir tokias abejones pašalinti.
8. Teismams įsiteisėjusiais galutiniais procesiniais sprendimais nustačius, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog tarp šalių susiklostė statybos (vartojimo) rangos teisiniai santykiai, šią bylą nagrinėjantis teismas iš naujo dėl ankstesniais teismų sprendimais nustatytų aplinkybių nepasisako. Nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti aplinkybes, ar ieškovas perdavė pagal tris raštelius atsakovui ieškinio reikalavime nurodytą sumą ir jei perdavė, ar šią sumą atsakovas gavo be pagrindo ir tokiu būdu nepagrįstai praturtėjo.
9. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai gavo kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016).
10. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo ( actio de in rem verso), turi būti nustatytos tokios prielaidos: 1) atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-690/2015; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-248/2017). Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos nurodytos prielaidos.
11. Sprendžiant dėl pinigų perdavimo fakto yra reikšmingas rašto lingvistinis aiškinimas, panaudota terminija, gramatinės išraiškos formos, rašto surašymo aplinkybės, taip pat reikšmingos ir aplinkybės dėl rašto originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie susitarimo vykdymą. Aplinkybę dėl pinigų perdavimo (neperdavimo) teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja.
12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas 2007 m. gruodžio 21 d. savo ranka surašė ir pasirašė pinigų priėmimo raštą (21 b. l.), kuriame išdėstė: „Aš N. R. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) paėmiau 21000 Lt. (dvidešimt vienas tūkstantis Lt 00 ct) iš L. G. a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini). Medinio namo statybai“. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą atsakovui, teismui pateikė šį 21000 Lt reikalavimą patvirtinantį Pinigų priėmimo rašto originalą, teigdamas, kad atsakovas pinigus paėmė pažadėjęs nupirkti ateityje statytinam rąstiniam pirties statiniui reikalingas medžiagas: stogo dangą, langus, grindis, duris, pakalimus ir kt. Atsakovas neigia gavęs 21000 Lt sumą, o raštą surašė iš anksto todėl, kad ieškovas pažadėjo atvežti 21000 Lt avansą, reikalingą pradinei įmokai atlikti už perkamus Rusijoje rąstus. Ieškovas pinigų neatvežė, o rašto atsakovas nesunaikino, kaip rašto originalas pateko pas ieškovą, atsakovas nežino.
13. Civilinėje byloje Nr. 2-25-641/2011 esantys sąskaitos išrašai (96, 97 b. l.) patvirtina, kad ieškovas L. G. ir jo sutuoktinė L. G. iš banko sąskaitų 2007 m. gruodžio 20 ir 21 dienomis nuėmė grynaisiais pinigais 22000 Lt, taigi, spręstina, kad ieškovas 2007 m. gruodžio 21 d. rašto surašymo dieną turėjo 21000 Lt. Atsakovas yra UAB „Ruvesa“ direktorius, jo įmonė nuo 2006 metų užsiima rąstinių namų statyba, iki tol gamino pavėsines, šuns būdas, šulinių dėžes ir kitus gaminius, taigi, kaip neįtikinama vertintina aplinkybė, jog atsakovas, būdamas savo srities profesionalas, turėdamas ne vienerių metų praktiką gaminant įvairius gaminius, suklydo ar per neatsargumą įrašė į 2007 m. gruodžio 21 d. pinigų priėmimo raštą, kad pinigai paimami medinio namo statybai, o ne avansas už pirktinus iš Rusijos rąstus. Juk išrašant 2007 m. gruodžio 18 d. sąskaitą 55000 Lt sumos apmokėjimui joje aiškiai buvo nurodyta, kad pinigai reikalingi naujo surenkamo medinio statinio konstrukcijoms (17 b. l.). Aplinkybė, kad ieškovas 2007 m. gruodžio 22 d. sumokėjo į UAB „Ruvesa“ sąskaitą 55000 Lt nepaneigia aplinkybės, jog atsakovas gavo iš ieškovo grynais pinigais 21000 Lt. Kaip neįtikinantys, nelogiški ir paviršutiniški vertintini atsakovo teiginiai, jog 2007 m. gruodžio 21 d. pinigų priėmimo raštą jis, būdamas atidus, rūpestingas verslininkas, turintis suvokti rašto sukeliamas pasekmes, surašė iš anksto, o negavęs pinigų, raštą pamiršo sunaikinti, rašto originalas neaiškiomis aplinkybėmis kažkaip papuolė pas ieškovą, kad ieškovas galėjo raštą paimti nuo jo stalo, iš portfelio ir pan. Pats rašto pavadinimas „Pinigų priėmimo raštas“ suformuoja įsitikinimą, kad raštas buvo surašytas atsakovui faktiškai priėmus pinigus iš ieškovo, o ne nukreiptas į perspektyvą, kad kažkada ateityje gaus, paims, įgis 21000 Lt pinigų sumą.
14. Atsakovas teigia, kad 21000 Lt avanso suma buvo reikalinga pagreitinti medinių rąstų Rusijoje užsakymą, šią sumą UAB „Ruvesa“ įgaliotas asmuo turėjo nuvežti į Rusiją, tačiau ieškovas persigalvojo ir atsakovui neperdavė 21000 Lt sumą, o kitą dieną pervedė į UAB „Ruvesa“ sąskaitą 55000 Lt. UAB „Ruvesa“ sąskaitos išrašas patvirtina, kad pavedimai Rusijos įmonei atlikti 2008 m. sausio 31 d., vasario 19 d., kovo 4 d. tad neaišku, kam buvo reikalingas 21000 Lt skubus avansas, jei UAB „Ruvesa“ nedarė jokių skubių pavedimų artimiausiomis savaitėmis Rusijos įmonei, gavusi 55000 Lt įmoką. Pažymėtina, kad 2007 m. gruodžio 21 d. pinigų paėmimo rašto originalo buvimas pas ieškovą teikia galimybę konstatuoti atsakovo prievolės grąžinti 21000 Lt sumą neįvykdymą (CK 6.65 straipsnis) ir atitinkamai ieškovo teisę reikalauti, kad atsakovas grąžintų be pagrindo įgytas lėšas.
15. Ieškovas taip pat reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo pinigines sumas pagal kitus du raštus, išrašytus atitinkamai 6050 Lt ir 10500 Lt sumoms. Sutiktina su atsakovo pozicija, taip pat įvertinus ankstesnius teismų sprendimus, jog tarp šalių nebuvo susiklostė statybos (vartojimo) rangos teisiniai santykiai, kad šie du raštai nepatvirtina ieškovo pinigų perdavimo atsakovui faktų. Iš įrašų neįmanoma identifikuoti, dėl kokio objekto, kokiam asmeniui, atskirais atvejais kada išrašyti šie raštai. Viename iš raštų padaryti penki įrašai apie bendroje sumoje gautus 6050 Lt, tačiau keturi įrašai padaryti ne atsakovo, o kito nenustatyto asmens. Iš keturių parašų vaizdo matyti, kad parašai panašūs į kitoje to pačio lapo pusėje esančio komercinį pasiūlymą pasirašiusio UAB „Novalita“ statybos darbų vadovo (duomenys neskelbtini) parašą. Vien aplinkybė, kad aptariamų dviejų raštų originalai yra patekę pas ieškovą, nepatvirtina ir nesuformuoja teismo įsitikinimo, jog 6050 Lt ir 10500 Lt sumas dalinėmis įmokomis ieškovas sumokėjo atsakovui. Spręstina, kad ieškovas neįrodė, jog jis perdavė atsakovui 6050 Lt ir 10500 Lt sumas.
16. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra išaiškinęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį prieiti išvados apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016).
17. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) dalyvaujantiems byloje asmenims įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bei teikti įrodymus, paneigiančius priešingos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad labiau tikėtina, jog 2007 m. gruodžio 21 d. pinigų priėmimo raštu atsakovas gavo iš ieškovo 21000 Lt (6082,02 Eur) sumą nei negavo, todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovui. Taip pat darytina, išvada, kad ieškovas neįrodė, jog perdavė atsakovui 6050 Lt ir 10500 Lt sumas dalinėmis įmokomis, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
18. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinės palūkanos yra skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos, išskyrus bylinėjimosi išlaidas. Kadangi reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo buvo suformuluotas ieškinyje, atsižvelgiant į tenkintinų ieškinio reikalavimų dalį ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2017-10-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
19. Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kad byloje patyrė 1169 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 244 Eur žyminis mokestis ir 925 Eur teisinių paslaugų išlaidos (2, 30-32, 69-70, 170-171 b. l.; CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 1 p., 6 p.). Ieškovo pateikti duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas atitinka CPK nuostatas. Įvertinus ieškovo atstovo suteiktų teisinių paslaugų turinį, užimtumą byloje, dalyvavimą teismo posėdžiuose, taip pat į tai, kad buvo teikiami papildomi rašytiniai įrodymai į bylą, spręstina, kad ieškovo patirtos teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad tenkintina 56,07 proc. ieškinio reikalavimų dalis, įvertinus susidariusių bylinėjimosi išlaidų bei teisinių paslaugų turinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos 655,46 Eur bylinėjimosi išlaidos.
23. Atsakovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje patyrė 1490 Eur teisinių paslaugų išlaidas (53-58, 172-173 b. l.; CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Atsižvelgiant į tai, kad atmestina 43,93 proc. ieškinio reikalavimų dalis, atsakovui iš ieškovo priteistinos 654,56 Eur teisinių paslaugų išlaidos.
24. Tenkinus 56,07 proc. ieškinio reikalavimų dalį ir atmetus 43,93 proc. ieškinio reikalavimų dalį, valstybei iš ieškovo priteistinos 6 Eur, o iš atsakovo priteistinos 8 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti L. G., a. k. (duomenys neskelbtini), iš N. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 6082,02 Eur (šešių tūkstančių aštuoniasdešimt dviejų eurų 2 ct) be pagrindo įgytas ir disponuojamas pinigines lėšas, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (6082,02 Eur) nuo 2017-10-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 655,46 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 46 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti N. R., a. k. (duomenys neskelbtini), iš L. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 654,56 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt keturių eurų 56 ct) teisinių paslaugų išlaidas.
Priteisti valstybei iš L. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 6 Eur (šešių eurų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.
Priteisti valstybei iš N. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 8 Eur (aštuonių eurų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.