- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-20
- Bylos Nr.
- 2A-340-210/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-41-3-00653-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius (pirm.), Danutė Burbulienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- L. G.
- Atsakovas
- N.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Ruvesa“, L. G.
- Advokatai
- Aistis Damulevičius
- Kategorijos
- 21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo L. G. ieškinį atsakovui N. R., tretiesiems asmenims UAB „Ruvesa“, L. G. dėl statybos rangos teisinių santykių buvimo pripažinimo ir nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas L. G. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą, prašydamas: 1) pripažinti tarp atsakovo N. R. ir ieškovo L. G. buvus statybos rangos santykius dėl medinio namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos, rangovu pripažįstant atsakovą N. R., o užsakovu - ieškovą L. G.; 2) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 37450 Lt nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. gruodžio pabaigoje ieškovas su atsakovu buvo sudaręs žodinę statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo pastatyti medinį namą. 2008 m. sausį atsakovo N. R. samdyti žmonės pradėjo kasti pamatus, o kovo pabaigoje, kai buvo pristatyti rąstai iš Rusijos, pakoregavus pamatus, buvo pradėta statyba. Gegužės mėn. pabaigoje visos rąstų konstrukcijos buvo surinktos. Ieškovas, matydamas akivaizdžius statybos trūkumus, apie tai pasakė N. R., po ko atsakovas ir jo darbuotojai sekančią dieną statyboje nebepasirodė. Dėl netinkamo namo surinkimo kokybės, ieškovas kreipėsi į Medinių namų gamintojų asociacijos ekspertą, kuris pateikė išvadas, konstatuojančias atliktų darbų trūkumus, jų priežastis bei apimtį. Ieškovas nurodė, kad už darbus N. R. jis buvo sumokėjęs iš viso 36550 Lt, ką patvirtina byloje esantys rašteliai. Kadangi visi darbai atlikti nekokybiškai, o atsakovas iki šiol trūkumų nepašalino, ieškovas prašė priteisti iš N. R. visus nuostolius, t. y. 36550 Lt už darbus ir 900 Lt, sumokėtus už ekspertizę.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas N. R. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovo teigimu, jis ieškovui medinio namo, adresu (duomenys neskelbtini), nestatė, su ieškovu nebuvo sudaręs nei rašytinės, nei žodinės statybos rangos sutarties, todėl šalių nesieja jokie statybos rangos santykiai. Nurodė, kad ieškovas su UAB „Ruvesa“, kurios direktoriumi dirba atsakovas N. R., vedė derybas dėl rąstų iš Rusijos pirkimo bei namo statybos. Kadangi UAB „Ruvesa“ siūlomos statybos kainos L. G. buvo per didelės, ieškovas 2007-12-19 su minėta įmone sudarė tik rąstų ginčo namui statyti pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovas pažymėjo, kad 2007-12-21 ieškovas jo paprašė paspartinti rąstų pirkimą. Tam buvo reikalingas išankstinis apmokėjimas, todėl atsakovas nurodė ieškovui sumokėti bent 20000 Lt, ieškovas su tuo sutiko. Kadangi buvo penktadienis, o įmonės buhalterė dirba nepilną darbo dieną, atsakovas, negalėdamas paimti seife esančių UAB „Ruvesa“ buhalterinių dokumentų blankų, surašė raštelį apie pinigų gavimą iš L. G., tačiau jame per skubėjimą ir neapdairumą nenurodė savo pareigų. Paaiškino, kad kiti du ieškovo pateikti rašteliai surašyti už paslaugas, suteiktas kitiems asmenims, bet ne ieškovui. Atsakovas teigė, kad 2008 m. kovą UAB „Ruvesa“ ieškovui pristatė rąstus, už kuriuos ieškovas sumokėjo 72600 Lt. Nurodė, kad ieškovas namą statėsi pats, samdydamas žmones, o atsakovas statybos vietoje keletą kartų lankėsi tik ieškovo pakviestas.
Atsiliepime į ieškinį tretysis asmuo UAB „Ruvesa“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nei UAB „Ruvesa“, nei N. R. namo ieškovui nestatė. Teigė, kad UAB „Ruvesa“ pagal sutartį pristatė L. G. rąstų konstrukcijas, ieškovas už jas sumokėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 21 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė valstybei iš ieškovo L. G. 32,69 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad ieškovo namas statytas jo šeimos poreikiams tenkinti, todėl ginčo santykiai turi būti kvalifikuoti, kaip vartojimo rangos santykiai. Nustatęs, kad pagal 2003-04-22 leidimą vykdyti statybos darbus ginčo statinio statytoja yra L. G., teismas pripažino, jog ieškovas nepagrįstai prašo užsakovu (statytoju) pripažinti jį. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas N. R. turi LR statybos įstatymo nustatytą teisę užsiimti statyba. Todėl teismas konstatavo, kad ieškovo prašymas N. R. pripažinti rangovu yra teisiškai nepagrįstas. Spręsdamas dėl vartojimo rangos santykių buvimo fakto, teismas pažymėjo, kad toks sandoris tarp šalių privalėjo būti rašytinės formos (CK 1.73 str. 1 d. 1 p.), tačiau sutartis nebuvo pasirašyta. Teismo vertinimu, šiuo atveju sandorio sudarymo faktą, jo turinį galima nustatinėti remiantis ir liudytojų parodymais, kurie vertintini atsižvelgiant į rašytinių įrodymų turinį, faktinį sandorio šalių elgesį, kitus byloje esančius įrodymus bei jų visetą. Pažymėjo, jog įrodymų, kad 2007 m. gruodį šalys buvo susitarusios dėl pagrindinių sutarties sąlygų – darbų pobūdžio ir apimties, darbų kainos - nėra pateikta. Minėto susitarimo neįrodžius, teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė ginčo sandorio sudarymo fakto. Be to, teismas pažymėjo, kad iš ieškovo 2009-05-05 pretenzijos UAB „Ruvesa“ turinio matyti, jog praėjus daugiau nei metams po ginčo sutarties su N. R., kurios buvimo faktą įrodinėja ieškovas, sudarymo L. G. rangovu ir atsakingu už darbų trūkumus įvardina UAB „Ruvesa“, kas, teismo vertinimu, visiškai paneigia šioje byloje ieškovo pateikiamus duomenis, kuriais grindžiamas ieškinys. Todėl teismas laikė neįrodytu ieškovo reikalavimą dėl vartojimo rangos santykių buvimo pripažinimo, rangovu pripažįstant atsakovą N. R., o užsakovu - ieškovą L. G.. Kadangi nuostolių atlyginimą ieškovas kildino iš vartojimo rangos santykių, o šių santykių buvimo faktas neįrodytas, teismas nepasisakė dėl reikalavimo atlyginti nuostolius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas L. G. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkinti. Be to, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo N. R. bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad L. G. ieškovui nebuvo delegavusi statytojo funkcijų, rėmėsi Statybos įstatymo 17 str. 5 d. nuostata, numatančia, jog statytojo (užsakovo) kaip įgaliotojo pavedamos įgaliotiniui - statinio statybos valdytojui teisės bei pareigos nustatomi pavedimo sutartimi. Tačiau toks teismo grynai formalus motyvas atmesti prašymą yra visiškai nepagrįstas. Įvertinus, kad L. G. ir L. G. yra sutuoktiniai, namas statytas jų bendriems šeimos interesams tenkinti, nėra pagrindo manyti, jog L. G. nebuvo pavesta rūpintis namo statybomis ir kad jam nebuvo perduotos statytojo (užsakovo) funkcijos. Tačiau teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir jų netyrė, netaikė pavedimo sutartį reglamentuojančių teisės normų, ko pasekmėje visiškai nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą jį pripažinti užsakovu. Tas pats pasakytina ir apie atsakovo pripažinimą rangovu. Be to, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, rangovu gali būti laikomas ir toks fizinis asmuo (verslininkas), kuris nors ir neturi Statybos įstatyme nustatytos teisės užsiimti statyba, tačiau faktiškai, kad ir neteisėtai, tokią veiklą vykdė. Todėl teismas, vien formaliu pagrindu nepripažindamas atsakovo N. R. rangovu ir neatsižvelgdamas į kitas aplinkybes, nesusijusias su oficialiu teikiamų paslaugų įforminimu, nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir tuo pažeidė civilinio proceso įstatymo normas.
2. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta žodinė rangos sutartis. 2007-12-21 atsakovo N. R. rašytame Pinigų priėmimo rašte aiškiai įvardytas tiek darbe pobūdis, tiek apimtis - medinio namo statyba. Analogiški šalims protingi asmenys tokiomis pat aplinkybėmis galėtų nesunkiai suprasti, kad tartasi buvo dėl medinio namo visiško pastatymo (CK 6.193 str. 1 d.). Darbų kaina nėra esminė rangos sutarties sąlyga (CK 6.653 str. 1 d.), todėl darbų kainos nenurodymas negali būti laikomas kaip nesusitarimas dėl pagrindinių sutarties sąlygų. Be to, teismas kaip abejotinus vertindamas ieškovo L. G. duotus paaiškinimus dėl sutarties kainos ir pinigų panaudojimo, visiškai nesigilino į daug labiau abejoti verčiančius atsakovo atsikirtimus.
3. Ieškovo argumentais, paneigiama tiek teismo išvada, kad nesudarius sutarties, pagal neegzistuojančią sutartį pinigai negalėjo būti mokami, nes sutarties sudarymo faktas ir pinigų mokėjimo faktas yra akivaizdūs, pagrįsti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tiek paneigiama išvada, kad 21000 Lt suma yra avansinis mokėjimas už rąstus pagal 2007-12-19 pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi raštelio pametimas ieškovo namuose, yra kur kas labiau neįtikimas nei ieškovo avansinis mokėjimas už medinio namo statybą, kaip tai yra savo ranka įrašęs pats atsakovas.
4. Teismas, netenkindamas ieškovo 2010-09-01 prašymo dėl rašytinių įrodymų iš trečiojo asmens išreikalavimo, teismas neužtikrino šalių rungimosi principo (CPK 12 str.), kadangi trečiajam asmeniui UAB „Ruvesa“ 2010-09-09 raštu Nr. 10-018 atsisakius pateikti prašomą informaciją, ieškovas nebeturėjo papildomų galimybių įrodyti tai, dėl ko yra kilęs ginčas - kad atsakovas N. R. ir ieškovas buvo sudarę statybos rangos sutartį, kurios pagrindu atsakovas statė ieškovui medinį namą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas N. R. nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. CPK 306 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad apeliaciniame skunde be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta ginčijama suma, kai ginčas yra turtinis. Apeliaciniame skunde suma nenurodyta. Šiuo apeliaciniu skundu yra pažeista trečiojo asmens teisė, numatyta CPK 318 str. 1 d. - teisė raštu pateikti išsamius atsiliepimus į apeliacinį skundą, išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo. Apeliaciniame skunde nenurodyti visi byloje dalyvavę tretieji asmenys. Nenurodytas tretysis asmuo - L. G..
2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įrodymus įvertino teisingai, vadovaudamasis įstatymais, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Būtent šių aplinkybių visuma ir suponuoja teismo išvadą, kad nesudarius ieškovui ir atsakovui statybos rangos sutarties, pagal neegzistuojančią tarp ginčo šalių sutartį pinigai (21000 Lt) namo statybai negalėjo būti mokami. Be to, teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad 21000 Lt suma yra avansinis mokėjimas už perkamus rąstus pagal šalių pasirašytą 2007-12-19 pirkimo pardavimo sutartį. Taip pat būtina atsižvelgti ir į tai, jog ieškovas turi aukštąjį išsimokslinimą, teikiantį pakankamai teisinių žinių suprasti sudaromų sutarčių svarbą ar galinčias kilti pasekmes jų nesudarius.
Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „Ruvesa“ nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad tarp UAB „Ruvesa“ ir L. G. 2007-12-19 buvo sudaryta Pirkimo - pardavimo sutartis, kuria bendrovė už 72600 Lt įsipareigojo parduoti Naujo surenkamo medinio (rastų) statinio konstrukcijas. Tačiau nei UAB „Ruvesa“, nei N. R., šios bendrovės direktorius (kaip fizinis asmuo), jokių statybos rangos darbų pas L. G. nevykdė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatyti faktai ir teisiniai argumentai, kuriais apeliacinis skundas netenkinamas.
Teisėjų kolegija primena, kad apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo L. G. paduoto apeliacinio skundo ribose.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta.
Ginčo esmė – žalos (nuostolių) atlyginimas, ieškovo ieškinio reikalavimu kildinamas iš statybos rangos teisinių santykių (dėl atliktų darbų kokybės – CK 6.663 str.), todėl apeliacinio proceso uždavinys – išsiaiškinti ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar pagrįstai atsisakė bylos šalių teisinius santykius kvalifikuoti kaip statybos rangos ar vartojimo rangos teisinius santykius, ar nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, sprendžiant ginčą dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo, taisykles.
IV. 1. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo sprendžiant ar tarp šalių buvo susiklostę statybos rangos teisiniai santykiai.
Ieškovas, reikalaudamas priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą, nurodė, kad savo reikalavimą grindžia tokiomis pozicijomis ir teisiniais pagrindais:
a) tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta žodinė rangos sutartis. Anot apelianto, tokį faktą patvirtina 2007-12-21 atsakovo N. R. rašytas pinigų priėmimo raštas, kuriame aiškiai įvardytas tiek darbų pobūdis, tiek jų apimtis – t. y. medinio namo statyba. Todėl mano, kad analogiški šalims protingi asmenys tokiomis pat aplinkybėmis galėtų nesunkiai suprasti, kad ieškovo ir atsakovo buvo tartasi dėl medinio (rastinio) namo visiško pastatymo (CK 6.193 str. 1 d.), o darbų kaina nėra esminė rangos sutarties sąlyga (CK 6.653 str. 1 d.), todėl, anot ieškovo, darbų kainos nenurodymas negali būti laikomas kaip nesusitarimas dėl pagrindinių sutarties sąlygų. Apeliantas apeliacinio proceso metu palaikydamas savo apeliacinį skundą ir ginčydamas pirmosios instancijos teismo nustatytus faktus bei įrodymų vertinimą, teigė, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos žodinės statybos rangos sutarties buvimo faktą patvirtina atsakovo rašyti pinigų paėmimo rašteliai, kuriuose įvardijama ne tik darbų pobūdis, bet ir jų apimtis – medinio namo statyba ir atskiri darbai.
b) rangos sutarties pagrindu atsakovui vykdant (organizuojant) namo statybos darbus, jie buvo atlikti nekokybiškai, todėl jis patyrė turtinę žalą (nuostolius), kuriais laiko visas pateiktuose rašteliuose apie pinigų perdavimą atsakovui perduotas pinigų sumas.
Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuos apeliacinio skundo argumentus sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad byloje nėra pakankamų ir patikimų tokiam vertinimui įrodymų. Fakto, kad tarp šalių 2007 m. gruodžio 21 d. ar vėliau susiklostė statybos rangos teisniai santykiai, kad atsakovas vykdė arba organizavo ieškovo užsakymu kokius nors statybos rangos darbus, kad susitarė dėl jų apimties ir kainos nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, o pateiktų ieškovo raštelių turinys nesudaro pakankamo pagrindo spręsti ir daryti išvadą, kad jais, apart pinigų perdavimo (nors tai atsakovas taip pat ginčija) buvo aiškiai išreikšta ir kitokia šalių valia – statybos rangos sutarties sudarymas ir vykdymas.
Pagal CK 6.681 str. 1 d. statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK 6.681 str. 4 d. nurodyta, kad tuo atveju, kai pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmenims, šeimos ar ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija tenkinti, tokia sutartis turėtų būti vertinama kaip vartojimo rangos sutartis ir jai taikomos taisyklės nustatytos CK 6.672 – 6.680 straipsniuose. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šalių ginčas turi būti vertinamas ir sprendžiamas būtent vadovaujantis vartojimo rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pagrindu.
Nors apeliantas teigia, kad tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta žodinė statybos rangos sutartis, tačiau byloje ištirti įrodymai tokio ieškovo teiginio nepatvirtina. Ieškovas savo reikalavimą pripažinti tarp jo ir atsakovo buvus rangos teisiniams santykiams, remia prieštaringais argumentais. Rangos santykių pradžią siedamas su pinigų priėmimo raštu (b. l. 7), kuriame nurodoma, kad atsakovas iš ieškovo paėmė 21000 Lt medinio namo statybai, jau vėliau teismo posėdžio metu (b. l. 103-105) ieškovas teigė, kad 21000 Lt suma buvo perduota N. R., kad būtų galima supirkti komplektuojančias namelio detales – duris, langus, pakalimo lenteles ir už statybą. Su atsakovu dėl rastinio gyvenamojo namo surinkimo susitarė 2008 m. kovo mėnesį, kuomet UAB „Ruvesa“ pristatė šio namo statybai rastus. Tačiau iš visumos ieškovo pateiktų įrodymų ir paaiškinimų dėl tokių santykių su ieškovu buvimo, visiškai neaišku dėl kokio pobūdžio darbų ir kokios jų apimties buvo susitarta, kur bus vykdomi darbai, per kiek laiko ir už kokią kainą, kokios komplektuojančios medžiagos buvo nupirktos, t. y. visiškai neaišku dėl kokių pagrindinių sąlygų buvo susitarta ir ar apskritai buvo dėl jų tartasi. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovas nurodė, kad buvo susitarta ir dėl namo pamatų įrengimo, ir kad šiuos pamatus taip pat netinkamai įrengė atsakovas, tačiau jokių įrodymų dėl šio savo teiginio nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Vertinant ieškovo teiginius dėl rangos sutarties su atsakovu sudarymu, pateikto raštelio (b. l. 7) negalima laikyti patvirtinančiu tokių santykių buvimą, taip pat ir kitų ieškovo pateiktų raštelių apie pinigų perdavimą turinys (b. l. 8 – 9) neatspindi tokių santykių su atsakovu buvimo. Pažymėtina, kad iš jų turinio apskritai negalima spręsti kas perdavė pinigus, kokiam tikslui juos perdavė, o atskirais atvejais ir kada perdavė, taip pat kokio objekto įrengimui ir darbų atlikimui šie rašteliai buvo rašomi. Vertinant ieškovo reikalavimo teisinį pagrindą – nuostolių atlyginimą iš rangos teisinių santykių – kolegija primena, kad nors teisės normos, reglamentuojančios vartojamosios rangos teisinius santykius tiesiogiai nenustato, kad užsakovas turi pasirūpinti ir organizuoti darbų priėmimą pagal CK 6.662 str. nuostatas ir priimti atliktus darbus surašant darbų priėmimo aktą, nurodant jame atliktų darbų vertę, kainą, trūkumus ir kt., tačiau bet kuriuo atveju užsakovo pareiga priimti darbo rezultatą išlieka. CK 6.680 str. reglamentuojama, kokios yra užsakovo teisės, kai rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą. Šiuo atveju nesant tokios sutarties ir nenustačius ne tik fakto, kad buvo susitarta dėl gyvenamojo namo statybos darbų, bet ir susitarimo ribų, negalima spręsti ir nuostolių, kildinamų iš tokių santykių atlyginimo klausimo. Vertinant ieškovo pozicija dėl jo teigimu buvusių su atsakovu namo statybos rangos teisinių santykių, kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas, nors ir nevykdė pareigos priimti darbus pagal priėmimo aktą, raštu pareiškė pretenzijas dėl darbų atlikimo kokybės. Šios ieškovo pareikštos pretenzijos svarbios vertinant ne tiek jų turinį ir nurodytus jose darbų atlikimo trūkumus, kiek vertinant ieškovo poziciją dėl namo statybos darbų rangovo. Jeigu patikėti ieškovo teiginiu, kad jis dėl gyvenamojo namo surinkimo (statybos rangos) susitarė su atsakovu N. R., visiškai nesuprantama kodėl jis 2009 m. gegužės 5 d. pretenzija dėl trūkumų pašalinimo kreipėsi ne į N. R., bet į UAB „Ruvesa“ (b. l. 38) ir tik gavęs neigiamą atsakymą, kuriame nurodyta, kad UAB „Ruvesa“ parduodama surenkamo rastinio namo konstrukcijas neįsipareigojo pastatyti (surinkti) namo ir tokios sutarties su ieškovu nesudarė, 2009 m. birželio 19 d. pretenzija kreipėsi į N. R., kuris atsakymu, datuotu 2009 m. birželio 23 d. atsakė, jog jis nėra įsipareigojęs ieškovui pastatyti gyvenamąjį namą, statybos darbų nevykdė ir jų savavališkai nenutraukė. Pažymėtina, kad tokios nuoseklios pozicijos atsakovas laikėsi ir teismo posėdžiuose, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir atsiliepime į apeliacinį skundą, nepripažindamas ieškovo reikalavimų pripažinti jį rangovu. Todėl teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo prašymą pripažinti tarp šalių statybos rangos teisinius santykius, visiškai pagrįstai nurodė, kad ieškovo reikalavimai kelia abejones dar ir todėl, kad praėjus daugiau nei metams po ginčo statybos darbų nutrūkimo, ieškovas dar nežinojo, kas buvo namo statybos dabų rangovas, su kuo jis sudarė tokio pobūdžio sutartį ir kas atsakingas už atliktų darbų trūkumus. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas elgėsi nerūpestingai ne tik nepriimdamas atliktų darbų ir priėmimo neįformindamas aktu, nurodant jame pastebėtus trūkumus, bet ir tardamasis dėl namo statybos ir tinkamai neįformindamas tokio susitarimo pobūdžio, turinio, apimties ir kitų sąlygų sutartimi. Tokias aplinkybes iš esmės patvirtina ir byloje apklaustas liudytoju R. P., kuris iš esmės paneigė ieškovo teiginius apie ieškovo sutartį su N. R., nurodęs, kad ginčo objektą – t. y. rastinį ieškovo L. G. gyvenamąjį namą statė (surinkinėjo) jis ir dar vienas ieškovo pasamdytas žmogus. Jį taip pat pasamdė pats ieškovas, o su N. R. jis jokių susitarimų neturėjo, N. R. statybos darbų neorganizavo, neprižiūrėjo. Taigi byloje dėl nuostolių atlyginimo ieškovas neįrodė ieškinio pagrindo iš kurio kildino savo reikalavimus – statybos rangos su atsakovu teisnių santykių buvimo. Pagal CK 6.644 str. 1 d. rangos sutartis yra susitarimas, kuriuo viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrus darbus savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Kilus ginčui dėl rangos sutarties ir sumokėjimo už atliktus darbus, suinteresuota šalis privalo ne tik pagrįsti rangos teisinių santykių egzistavimą, bet ir įrodyti šių teisinių santykių dalyvius – nagrinėjamu atveju – rangos darbų vykdytoją (rangovą). Pirmosios instancijos teismas įrodymus byloje įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė statybos rangos teisinių santykių su atsakovu N. R., todėl ieškinį atmetė, nespręsdamas ir nevertindamas nuostolių dydžio. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir priimtu galutiniu procesiniu sprendimu sutinka.
Dėl raštelio apie 21000 Lt priėmimą
Nors šalys šioje byloje prieštaringai aiškino raštelio apie pinigų – 21000 Lt sumokėjimą atsakovui, taip pat kitų esančių byloje ieškovo pateiktų raštelių faktinę prigimtį, tačiau kolegija pasikartoja, kad jų turinys neatskleidžia teisinių ieškovo ir atsakovo santykių turinio ir neįrodo rangos teisinių santykių. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto – ieškovo teiginiu, kad atsakovo paaiškinimai dėl raštelio apie pinigų – 21000 Lt jam perdavimą ir šio raštelio patekimo pas ieškovą aplinkybes, kelia abejones, kaip kad ir ieškovo kiek prieštaringi paaiškinimai, tačiau byloje buvo išsemtos visos teisinės galimybės išsiaiškinti ir tokias abejones pašalinti. Tačiau, kaip jau buvo teigta šioje nutartyje anksčiau, šie ieškovo rašytiniai įrodymai nepatvirtina buvus tarp šalių rangos teisinius santykius ir nepatvirtina, kad atsakovas atliko arba organizavo kokius nors statybos rangos darbus ieškovo naudai, statydamas jo gyvenamąjį namą, nes jokie kiti byloje ištirti įrodymai, apart paties ieškovo prieštaringų teiginių ir paaiškinimų, tokių civilinių teisinių santykių buvimo nepatvirtino. Atsakydama į apelianto skundo kitus argumentus, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog pagal Statybos įstatymo 17 str. 5 d. nuostatas užsakovu šioje teisinėje situacijoje galėjo būti tik L. G., bet ne ieškovas L. G., kuriam ji statytojo (t. y. užsakovo) funkcijų ir teisių nebuvo delegavusi. Byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo (tai pripažino ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija), kad ieškovas statėsi gyvenamąjį namą, t. y. objektą jo šeimos poreikiams tenkinti, todėl dėl jo statybos (vartojimo rangos) iš esmės galėjo tartis bet kuris šeimos narys, sutinkant statytojui (užsakovui) pagal Statybos įstatymo reikalavimus. Tačiau nors apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ir sutinka su šiuo apelianto argumentu, kartu konstatuoja, kad šis pirmosios instancijos teismo motyvas nebuvo lemiantis priimant galutinį procesinį sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinio reikalavimai nebuvo patenkinti. Kartu teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu apelianto skundo argumentą, jog teismas neužtikrino šalių rungimosi principo, kadangi neišreikalavo iš trečiojo asmens UAB „Ruvesa“ rašytinių įrodymų apie šios įmonės parduotus ir statytus rastinius namus nuo įmonės veiklos pradžios. Ieškovo teisinis reikalavimas – nuostolių kilusių rangos sutarties pagrindu atlyginimas iš atsakovo N. R.. Jokie reikalavimai kitiems asmenims ieškinyje nekeliami, ieškinio reikalavimas grindžiamas ieškovo teigimu žodiniais susitarimais su atsakovu, todėl ieškovo pareiga pateiti įrodymus dėl tokių santykių buvimo. Prielaidomis remti savo reikalavimus grįsti draudžia civilinio proceso teisės normos, o ieškovo nurodyti įrodymai jokio tiesioginio ryšio su nagrinėjama byla neturi.
Todėl esant visumai šių argumentų ir motyvų apeliacinis skundas netenkinamas.
Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Jos sudaro 3,40 Lt (b. l. 186).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutari a:
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą .
Priteisti iš ieškovo L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) valstybei 3,40 Lt (tris litus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje.