Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui G. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2025 m. vasario 21 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos ROIK: 25266043006 teiseną.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau ir – Institucija) 2025 m. vasario 21 d. nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos ROIK: 25266043006 teiseną (toliau ir – Nutarimas) buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, nesant administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 416 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, požymių.

Nutarime nurodyta, jog 2025 m. vasario 17 d. buvo gautas pareiškėjo D. K. pareiškimas apie tai, kad 2023 m. gegužės 12 d. apie 19 val. 32 min. adresu Vilniaus r. sav., Radžiulių k., Molėtų pl. A14 nenustatytas vairuotojas vairuodamas nenustatytą automobilį, iš kurio buvo filmuojamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) pažeidimas, padarė eilę KET pažeidimų, nes kelio ruože, kur maksimalus leistinas greitis – 90 km/h jis važiavo galimai 115-120 km/h greičiu bei nesilaikė atstumo tarp savo ir priekyje važiavusio automobilio, taip trukdė aplenkti. Byloje esantys kaltinantys įrodymai nesuteikia pakankamai informacijos, kad būtų padarytas administracinis nusižengimas, kurio pagrindu būtų formuojamas kaltinimas. Analizuojant pateiktus įrodymus, nustatyta, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, kokiu greičiu pateiktame vaizdo įraše važiavo nenustatyta transporto priemonė, o greičio viršijimo pažeidimai Lietuvos keliuose matuojami stacionariais greičio fiksavimo prietaisais, kurie turi galiojančią metrologinę patikrą. Taip pat iš turimo vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti, kokiu atstumu nuo priekyje važiavusio automobilio važiavo skundžiamas nenustatytas automobilis, bet iš pateikto vaizdo įrašo matoma, kad transporto priemonės važiuoja toliau viena nuo kitos. Pažymima, jog yra tik rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, tai atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 metrai, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. KET 136 punktas nurodo, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei. KET 138 punktas nurodo, kad lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais, tačiau iš pateikto vaizdo įrašo nėra matoma, kad skundžiamas nenustatytas automobilis sąmoningai didina greitį, keičia kryptį, atstumą ar kitais veiksmais bando trukdyti aplenkti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę. Nenustačius bent vieno sudėties elemento, administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

Pareiškėjas D. K. nesutinka su Institucijos Nutarimu, dėl jo pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, jog 2023 m. gruodžio 29 d. jis parašė Institucijai pareiškimą Nr. 10-AP-12973 ir 2024 m. sausio 29 d. gavo atsakymą į tą pareiškimą. 2024 m. vasario 8 d. jis parašė prašymą Nr. 10-AP-1377 Institucijos tyrėjai V. Ž., tačiau negavo jokio atsakymo į šį prašymą. 2025 m. sausio 8 d. jis parašė Institucijai prašymą Nr. 10-AP-157, tačiau irgi negavo jokio atsakymo į šį prašymą. 2025 m. vasario 11 d. jis parašė Institucijai pareiškimą Nr. 10-AP-1097, kuriame prašė nustatyti pažeidėją dėl KET pažeidimų, perduoti medžiagą tirti ekspertams ir, gavus jų išvadas, priimti sprendimą. 2025 m. vasario 13 d. buvo gautas neišsamus atsakymas, nes dėl jo prašymo nebuvo pakviesti ekspertai ir atsisakyta skirti administracinę nuobaudą pažeidėjui. 2025 m. vasario 17 d. jis pateikė skundą, kuriame nurodė tyrėjos klaidas. 2025 m. kovo 5 d. jis gavo atsakymą į savo skundą, kuriame buvo priimtas sprendimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, kadangi nepakako objektyvių faktinių duomenų. Jo nuomone, skundžiamą nutarimą priėmusi tyrėja S. V. ir 2-ojo poskyrio viršininkas Š. O. dirbo aplaidžiai, nes KET pažeidimai yra akivaizdūs. Vaizdo medžiagoje ir nuotraukose aiškiai matosi padaryti pažeidimai. Tyrėja S. V. bando suklaidinti, kadangi ji nurodė, kad greitis matuojamas stacionariais greičio fiksavimo prietaisais, kurie turi galiojančią meteorologinę patikrą, tačiau tokios meteorologinės patikros nėra. Todėl kyla abejonių, ar tyrėja teisingai aiškina, kad greičio viršijimo pažeidimas fiksuojamas tik specialiu meteorologiškai patikrintu stacionariu matuokliu užfiksuotais faktiniais rodmenimis. Vairuotojas prieš išvažiuodamas į eismą turi būti įsitikinęs, kad automobilis yra techniškai tvarkingas ir vairuodamas turi vadovautis prietaisų skydelio rodmenimis, tame tarpe ir greičio (spidometro) matuokliu bei vadovautis KET reikalavimais. Vaizdo medžiagoje ir nuotraukose matosi, kad tas vairuotojas to neatliko, nes prietaisų skydelio greičio matuoklis rodė apie 120 km/h. Prietaisų skydelis po surinkimo, prieš montuojant ir sumontavus į automobilį būna metrologiškai patikrinamas. Vairuotojas, trukdęs jam ir greta jo sėdėjęs keleivis labai gerai žinojo eismo taisykles ir, kaip suprato, vykdė eismo kontrolės misiją, tai yra, stebėjo bei fiksavo kitų vairuotojų eismą ir vėliau informavo atsakingą eismo kontrolės instituciją apie pastebėtus pažeidėjus. Jie galimai turėjo darbo santykių sutartį arba visuomeninę iniciatyvą stebėti eismą ir pranešti institucijoms apie pažeidėjus. Tuo labiau, kad visą vaizdo informaciją apie savo pažeidimus jie pateikė policijai. Todėl daroma išvada, kad vairuotojas su liudytoju vykdydami eismo dalyvių važiavimo patikrą turėjo ir privalėjo pasirinkti techniškai tvarkingą automobilį, nes į jų vykdomą darbinę arba visuomeninę eismo dalyvių patikrą būtinai įėjo ir eismo dalyvių greičio stebėsena. Todėl greičio matuoklio skalės rodyklės atžyma apie 120 km/h yra tiksli, o tai laikytina, kad vairuotojas pažeidė KET ir tuo pačiu trukdė jam neleisdamas persirikiuoti į pirmą eismo juostą. Šio įvykio vaizdo įrašą Institucijos pareigūnai turi nuo 2023 m. gegužės 12 d., kai jį patį patraukė atsakomybėn dėl KET pažeidimų, tačiau nereagavo į jam trukdžiusio automobilio greičio užfiksavimą apie 120 km/h bei kitus jo padarytus KET pažeidimus. Jau daugiau kaip metus jis rašo pareiškimus, prašymus, skundus dėl padarytų KET pažeidimų, tačiau jo dokumentus atmetinėja su įvairiausiais paaiškinimais, nereaguoja į jo prašymus tyrimui pakviesti ekspertus. Skundu prašoma ištirti visas aplinkybes ir patraukti atsakomybėn KET pažeidėją.

Institucija pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo D. K. skundą. Atsiliepime nurodyta, jog pareiškėjas (pranešėjas) D. K. administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25266043006 nėra pripažintas nukentėjusiuoju, nes pranešant apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jis nepateikė jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių, jog dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Pranešėjas nepripažintas nukentėjusiuoju, nes pastarasis turi ryšį su administraciniu nusižengimu tik dėl to, kad šis pateikė duomenis apie neva padarytą administracinį nusižengimą. Tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi įtakoti pats administracinio nusižengimo padarymas. ANK 621 straipsnis reglamentuoja teisę apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje t. y. „<...> nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o ANK 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras <...>“. Šiuo atveju pranešėjas D. K. neįgavo administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens statuso, numatyto ANK 575 straipsnyje. Pareiškėjas turi teisę pranešti institucijoms apie jo manymu galimai daromus administracinius nusižengimus, tačiau jos nesuteikia pranešėjui tam tikro procesinio statuso, kurio pagrindu jis galėtų apskųsti apylinkės teismui Institucijos priimtus nutarimus. Atsiliepimu prašoma nepriimti pareiškėjo D. K. skundo ir palikti galioti Institucijos Nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. K. palaikė savo skundą ir paaiškino, jog 2023 m. gegužės 12 d. apie 19 val. 32 min. jis važiavo Vilniaus r. sav., Molėtų plentu A14. Jam bevažiuojant link Molėtų ir bandant aplenkti nenustatytą ir šį įvykį nufilmavusį automobilį, šio vairuotojas padidino važiavimo greitį, trukdė jį aplenkti, todėl jam (pareiškėjui) teko lenkti du automobilius, dėl tokio netinkamo vairuotojo manevro, jis pats padarė KET pažeidimą, nes kirto ištisinę kelio liniją. KET pažeidimą jis padarė būtent dėl įvykį filmavusio automobilio vairuotojo tyčinių veiksmų. Pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl užfiksuoto KET pažeidimo, savo kaltės neginčijo. Gavęs vaizdo įrašą, kurio pagrindu buvo nubaustas administracine tvarka, pastebėjo, kad įvykį nufilmavusio automobilio važiavimo greitis yra apie 115 – 120 km/h. Taip pat vaizdo įraše galima matyti, jog automobilis, iš kurio buvo nufilmuotas šis įvykis, trukdė jam atlikti lenkimo manevrą, kadangi tuo momentu automobilio vairuotojas padidino važiavimo greitį ir važiavo per arti priešais jį važiuojantį kitą automobilį, tuo priversdamas jį (pareiškėją) lenkti dvi transporto priemones. Jis (pareiškėjas) neskundė jo atžvilgiu priimto sprendimo dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn, tačiau kreipėsi į Instituciją dėl įvykį nufilmavusio automobilio vairuotojo nubaudimo už padarytą eilę KET pažeidimų. Dėl to pirmą kartą kreipsi į Instituciją dar 2023 metų gruodžio mėnesį. Institucija neatliko išsamaus tyrimo ir nutraukė administracinio nusižengimo teiseną. Tyrimui nebuvo pasitelkti atitinkami ekspertai tam, kad būtų įvertinti įvykį filmavusio vairuotojo veiksmai KET atžvilgiu. Iš vaizdo įrašo matyti, jog po to, kai jis (pareiškėjas) baigė lenkimo manevrą, tai įvykį filmavęs automobilis pradėjo lėtėti, tai irgi rodo jo tyčinį trukdymą lenkimo manevrui. Įvykį nufilmavusio automobilio vairuotojo veiksmai atitinka ir ANK 420 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. Pareiškėjas prašė panaikinti Institucijos Nutarimą, atnaujinti bylos tyrimą ir pagal ANK 420 straipsnį, įtraukti į tyrimą ekspertus bei pratęsti nuobaudos skyrimo terminą.

Institucijos įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu nesutiko su pareiškėjo D. K. pateiktu skundu bei nurodė, jog pagal pateiktą vaizdo įrašą pats D. K. buvo nubaustas administracine tvarka už lenkimą draudžiamoje vietoje. D. K. prašo nubausti ir kitą eismo dalyvį, pateikusį tą vaizdo įrašą, tačiau pagal pateiktą vaizdo įrašą negalima objektyviai nustatyti vaizdą fiksavusio automobilio važiavimo greitį ar kitus to automobilio vairuotojo manevrus. Vaizdo įraše matomų spidometro parodymų negalima sureikšminti, kadangi nėra duomenų dėl to spidometro metrologinės patikros. Transporto priemonės greitis turi būti matuojamas tik su specialiais prietaisais, turinčiais galiojančią metrologinę patikrą. D. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn to paties vaizdo įrašo pagrindu, kadangi tame įraše labai aiškiai buvo užfiksuotas jo padarytas KET pažeidimas. Tyrimo metu nebuvo nustatyti ir apklausti asmenys, nufilmavę šį įvykį, tam nebuvo būtinybės, kadangi vaizdo įrašas niekaip neįrodo jų atliktų veiksmų neteisėtumo. Nebuvo aiškintasi, kas vairavo įvykį nufilmavusį automobilį, koks buvo to automobilio greitis ir ar ten buvo koks nors incidentas. Minimas vaizdo įrašas nėra pakankamas įrodymas nubausti įvykį nufilmavusio automobilio vairuotoją, kadangi nėra galimybės įvertinti visas aplinkybes bei tai, ar buvo trukdoma lenkimui. Pažeidimai negali būti tik preziumuojami ar grindžiami išvestinėmis prielaidomis. Net jeigu įvykį filmavusio automobilio vairuotojas viršijo leistiną greitį, tai neleidžia spręsti, kad tuo jis sąmoningai trukdė ir D. K. atlikti lenkimą. Prašė palikti Institucijos Nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-382-606/2018).

Dėl pareiškėjo teisės pateikti skundą dėl Institucijos Nutarimo

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas D. K. 2023 m. gruodžio 29 d. pateikė pareiškimą Institucijai, kuriame nurodė, kad 2023 m. gegužės 12 d. 19 val. 32 min. Vilniaus r. sav., Radžiulių k., Molėtų pl. nenustatyto automobilio, iš kurio buvo filmuojama, vairuotojas padarė eilę KET pažeidimų. Prašė nustatyti kokiu automobiliu tuo metu važiavo įvykį filmavusio automobilio vairuotojas ir liudytojas, ar tas automobilis turėjo galiojančią techninę apžiūrą ir galiojantį privalomąjį draudimą, koks asmuo vairavo automobilį ir nubausti vairuotoją, pažeidusį KET reikalavimus, paskiriant nuobaudas už KET pažeidimus, nes buvo viršytas greitis, taip pat matosi pavojingas ir chuliganiškas vairavimas. 2024 m. sausio 29 d. Institucija informavo pareiškėją D. K., kad dėl galimai įvykdyto KET pažeidimo, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, priimtas sprendimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Pareiškėjas D. K. 2024 m. vasario 8 d. prašymu nurodė, jog 2023 m. gruodžio 29 d. pareiškime jis išdėstė pažeidėjo padarytus KET pažeidimus bei nurodė, kad dokumente akivaizdžiai matosi padaryti pažeidimai – viršytas greitis, atstumo nesilaikymas. 2025 m. vasario 11 d. pareiškime pareiškėjas D. K. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir 2023 m. gruodžio 29 d. savo pareiškime.

ANK 621 straipsnyje, reglamentuojančiame teisę apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nustatyta, kad ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat ANK 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o ANK 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus ANK 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma ANK 565¹ straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Prieš priimant šio straipsnio 6 dalyje nurodytą nutarimą, turi būti įvertinta, ar yra fizinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta turtinė ar neturtinė žala. Sprendimas pripažinti arba atsisakyti pripažinti šioje dalyje nurodytą asmenį nukentėjusiuoju įrašomas į nutarimą. Šio straipsnio nuostatos netaikomos, jeigu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama ANK 565¹ straipsnio 6 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais (ANK 608 straipsnio 6, 7 dalys; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-162-576/2024).

Pažymėtina ir tai, jog ANK 579 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ir kurį administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas atsisakė pripažinti nukentėjusiuoju toje administracinio nusižengimo byloje, turi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas teises ir pareigas. Taigi toks asmuo turi visas nukentėjusiojo teises ir pareigas, numatytas ANK 579 straipsnio 1 ir 2 dalyse, todėl turi ir teisę skųsti priimtus procesinius sprendimus administracinio nusižengimo byloje. Šiuo atveju įvertinus pareiškėjo D. K. teikiamų pareiškimų Institucijai turinį, matyti, jog šiam pareiškėjui nukentėjusiojo procesinis statusas nebuvo suteiktas, kadangi, kaip matyti iš jo teikiamų pareiškimų, nebuvo nustatyta, kad pareiškėjui, kaip asmeniui, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, šia veika padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad jeigu asmuo yra pareiškėjas byloje, jis turi teisę skųsti teismų priimtus nutarimus (kartu ir ne teismo tvarka priimtus nutarimus) dėl pareiškimo nagrinėjimo, jo rezultatų ar atsisakymo jį nagrinėti ir tam nebūtina turėti oficialaus nukentėjusiojo statuso byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-2-303/2021). Tokia teisė išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, kuri nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Remiantis sisteminiu Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, ANK nuostatų aiškinimu ir teismų praktikos analize, asmuo, kurio teises ar teisėtus interesus pažeidžia žemesnės instancijos teismo nutarimas ar nutartis (taip pat ir ne teismo tvarka priimtas nutarimas), turi teisę apskųsti jam nepalankius teismų (taip pat ne teismo tvarka priėmusios institucijos / institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą) sprendimus. Priešingas ANK nuostatų aiškinimas prieštarautų tiek protingumo, tiek teisingumo principams, sudarytų prielaidas paneigti rungtyniško proceso esmę (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-57-557/2022, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-17-576/2023).

Taigi visų pirmiau aptartų aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiškėjas D. K., turėdamas pranešėjo statusą administracinio nusižengimo byloje, tačiau nebūdamas pripažintas nukentėjusiuoju byloje, turi procesinę teisę apskųsti Institucijos priimtą procesinį sprendimą dėl jo pareiškimo.

Dėl administracinių nusižengimų

Vienos iš pagrindinių administracinės atsakomybės nuostatų yra tai, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir tai, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Kaip numato ANK 5 straipsnio 1 dalis, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis). Pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ANK 567 straipsnio 2 dalis imperatyviai reikalauja, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalys). Visa tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-531/2018).

Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Visa tai reiškia, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, jog teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka padaryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus visus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, turi būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N9-990/2006, Nr. N63-5437/2010; Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-112-300/2017 ir kt.).

Taigi, pagal suformuotą teismų praktiką, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Kaip pirmiau minėta, pareiškėjas D. K. pateikė Institucijai pareiškimą dėl to, kad 2023 m. gegužės 12 d. apie 19 val. 32 min. adresu Vilniaus r. sav., Radžiulių k., Molėtų pl. A14 nenustatytas vairuotojas vairuodamas nenustatytą automobilį, iš kurio buvo filmuojamas KET pažeidimas, padarė eilę KET pažeidimų, kadangi kelio ruože, kur maksimalus leistinas greitis – 90 km/h galimai važiavo 115 – 120 km/h greičiu bei nesilaikė atstumo tarp savo ir priekyje važiavusio automobilio, taip trukdydamas jį aplenkti.

Vertinant byloje esančius duomenis bei nenustatyto asmens pateiktą vaizdo įrašą, sprendžiama kad nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių kokiu greičiu pateiktame vaizdo įraše važiavo nenustatyta transporto priemonė, iš kurios buvo filmuojamas įvykis, kadangi greičio viršijimo pažeidimai, kaip teisingai tai pažymėjo Institucija, keliuose fiksuojami ne automobilio spidometro duomenimis, o greičio matavimo prietaisais, kurie turi galiojančią metrologinę patikrą. Todėl teismas visiškai pritaria Institucijos išvadai, kad vaizdo įraše matomi automobilio spidometro rodmenys negali būti laikomi objektyviu ir vieninteliu įrodymu, patvirtinančiu faktinę aplinkybę, jog minėtas automobilis važiavo viršydamas leistiną greitį. Teismas taip pat sutinka su Institucijos padaryta išvada, kad iš byloje pateikto vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti, kokiu atstumu nuo priekyje važiavusio automobilio važiavo pareiškėjo D. K. nurodytas automobilis, iš kurio buvo filmuojamas įvykis, tačiau iš vaizdo įrašo matoma, kad transporto priemonės važiuoja išlaikant atstumą viena nuo kitos (distancijoje). Nors KET 138 punktas ir nurodo, kad lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais, tačiau byloje, išskyrus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nėra jokių kitų duomenų, kad įvykį filmuojantis nenustatytas automobilis sąmoningai didintų greitį, keistų judėjimo kryptį, atstumą ar kitais veiksmais bandytų trukdyti jį aplenkti.

Asmens kaltė gali būti konstatuota tik tuomet, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės dėl to, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Įvertinus byloje apklaustų asmenų parodymų bei surinktų duomenų visumą, teismas visiškai sutinka su Institucijos, priėmusios skundžiamą Nutarimą, pozicija, jog šiuo atveju byloje surinkti duomenys negali objektyviai patvirtinti pareiškėjo D. K. pareiškime nurodytas aplinkybes. Tuo tarpu Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo asmens naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A No. 146; Tefner v. Austria, No. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.).

Kadangi pareiškėjo D. K. parodymų dėl tariamai padarytų kito asmens administracinių nusižengimų nėra galimybės patikrinti jokiais kitais byloje esančiais objektyviais įrodymais, todėl teismas, vadovaudamasis nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės yra aiškinamos kaltinamo asmens naudai, sprendžia, kad Institucija atliko visus būtinus administracinio nusižengimo tyrimo veiksmus, skirtus patikrinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl galimai jo atžvilgiu padarytų neteisėtų veiksmų, todėl Institucijos nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl galimų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 416 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, yra tinkamai motyvuotas, teisėtas bei pagrįstas, naikinti jį nėra teisinio pagrindo. Dėl visų šių prieš tai aptartų aplinkybių, Institucijos Nutarimas paliekamas nepakeistas ir pareiškėjo D. K. skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 563 straipsniu, 565¹ straipsnio 1 punktu, 567 straipsniu, 569 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2025 m. vasario 21 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos ROIK: 25266043006 teiseną palikti nepakeistą ir pareiškėjo D. K. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Vilniaus regiono apylinkės teismą.