Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo A. S. (toliau – ir pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimu vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau ir - ANK) 591 straipsnio 1 dalimi, administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta dėl to, kad iš pareiškėjo pateiktos medžiagos nebuvo nustatyta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Institucijos 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. ROIK22186882852, motyvuojant tuo, kad A. S. nėra byloje pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjui tiesiogiai būtų kilusi kokia nors žala, todėl nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną neturi tiesioginės įtakos jo teisinei ir procesinei padėčiai, pareiškėjas laikytinas tik pranešėju bei liudytoju.

II. Atskirojo skundo argumentai

4.3. Skunde aiškinama, kad pareiškėjas neseniai buvo pateikęs analogišką skundą apylinkės teismui kitoje administracinio nusižengimo byloje dėl identiško galimo administracinio nusižengimo ir apylinkės teismas skundą buvo priėmęs, o nagrinėjamoje byloje teismas atsisakė skundą priimti. Anot pareiškėjo, tai reiškia, jog yra taikomi dvigubi standartai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apygardos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pareiškėjo A. S. atskirasis skundas tenkintinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis (ANK 656 straipsnio 2 dalis).

8. ANK 579 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmuo, pranešęs apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala ir kurį administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas atsisakė pripažinti nukentėjusiuoju toje administracinio nusižengimo byloje, turi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas teises ir pareigas. Taigi, toks asmuo turi visas nukentėjusiojo teises ir pareigas, numatytas ANK 579 straipsnio 1 ir 2 dalyse, todėl turi ir teisę skųsti priimtus procesinius sprendimus administracinio nusižengimo byloje. Kasacinio teismo praktikoje buvo nurodyta, kad jeigu asmuo yra pareiškėjas byloje, jis turi teisę skųsti teismų priimtus nutarimus (kartu ir ne teismo tvarka priimtus nutarimus) dėl pareiškimo nagrinėjimo, jo rezultatų ar atsisakymo jį nagrinėti ir tam nebūtina turėti oficialaus nukentėjusiojo statuso byloje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-2-303/2021). Tokia teisė išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, kuri nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Remiantis sisteminiu Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, ANK nuostatų aiškinimu ir teismų praktikos analize, asmuo, kurio teises ar teisėtus interesus pažeidžia žemesnės instancijos teismo nutarimas ar nutartis (taip pat ir ne teismo tvarka priimtas nutarimas), turi teisę apskųsti jam nepalankius teismų (taip pat ne teismo tvarka priėmusios institucijos / institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą) sprendimus. Priešingas ANK nuostatų aiškinimas prieštarautų tiek protingumo, tiek teisingumo principams, sudarytų prielaidas paneigti rungtyniško proceso esmę (pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-57-557/2022).

9. Apylinkės teismas padarė išvadą, jog A. S. byloje nėra pripažintas nukentėjusiuoju, o yra laikomas tik pranešėju bei liudytoju, todėl nėra laikomas asmeniu, turinčiu teisę skųsti Institucijos priimtą 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimą. Apygardos teismas su tokia apylinkės teismo išvada nesutinka ir konstatuoja, jog teismas sprendimą priėmė neatsižvelgdamas į teisinį reguliavimą bei teismų praktiką. Iš aukščiau aptarto ANK reglamentavimo bei teismų praktikos aiškiai matyti, jog apie galimą administracinį nusižengimą pranešęs asmuo, jei dėl nusižengimo jam buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, turi visas nukentėjusiojo asmens teises, kurių viena ir yra galimybė nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus administracinio nusižengimo byloje (ANK 579 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

10. Kaip matyti, Institucijos priimto procesinio sprendimo esmė – konstatavimas, kad nebuvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių – nagrinėjamu atveju logiškai nulėmė, kad pareiškimą / skundą Institucijai pateikęs asmuo – A. S. – nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju (nėra paties administracinio nusižengimo – nėra ir nukentėjusiųjų). Tačiau, nors ir A. S. formaliai yra tik pranešėjas apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą, Institucijos 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimas (ROIK22186882852) turi tiesioginę įtaką A. S. teisinei ir procesinei padėčiai, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsisakius priimti jo skundą dėl Institucijos 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimo, A. S. užkertamas kelias ginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus.

11. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir ANK 579 straipsnio, taip pat ANK 621 straipsnio nuostatas, apygardos teismas daro išvadą, kad pareiškėjas A. S., kaip apie galimą administracinį nusižengimą pranešęs asmuo, turi visas nukentėjusiojo teises, todėl turėjo teisę skųsti Institucijos priimtą 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimą. Taigi, apylinkės teismas, svarstydamas minėto 2022 m. lapkričio 24 d. skundo priėmimo klausimą, jo tinkamai neištyrė, nepagrįstai konstatavęs, kad A. S. nėra subjektas, turintis teisę apskųsti Institucijos nutarimą, kadangi nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje, todėl padarė neteisingą išvadą ir atitinkamai 2022 m. gruodžio 7 d. priėmė neteisingą nutartį, kuri turi būti panaikinta ir apylinkės teismui pavedama iš naujo spręsti A. S. skundo priėmimo klausimą, patikrinant, ar šis skundas paduotas nepraleidus įstatyme nustatyto termino, ar atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, ir priimant vieną iš ANK 626 straipsnio 2 ar 6 dalyje numatytų sprendimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį.

Grąžinti administracinio nusižengimo bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui spręsti pareiškėjo A. S. skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimo priėmimo klausimą iš naujo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.