- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-15
- Bylos Nr.
- AN2-162-576/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00464-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Pareiškėjas
- E. K.
- Kategorijos
- 21.2.1Administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys (ANK 575 str.)
- 21.2.4Nukentėjusysis (ANK 578 str.)
- 21.8.1Teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ANK 621 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.13Atskirųjų skundų nagrinėjimo ypatumai (ANK 656 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. K. (toliau – pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-521-1217/2024,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės (toliau – Institucija) 2024 m. vasario 15 d. nutarimu ROIK:24231713801 nutraukta (nepradėta) administracinio nusižengimo bylos teisena pagal pareiškėjo pranešimą dėl galimų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų. Nutarime nurodyta, jog gautas pranešimas apie galimai (duomenys neskelbtini) užfiksuotą KET pažeidimą ir pateiktos nuotraukos. Pažymėta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Pranešėjo pateiktos nuotraukos neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, neaišku, koks yra paliktas atstumas, kadangi nėra atlikti matavimai. Be to, nuotraukose nėra užfiksuotas įvykio adresas, neaišku, ar pažeidimas užfiksuotas sertifikuotu prietaisu, kuriam atlikta metrologinė patikra, jis nesugedęs. Taip pat nutarime nurodyta, kad E. K. nepripažintas nukentėjusiuoju, nes pastarasis turi ryšį su administraciniu nusižengimu tik dėl to, kad jį užfiksavo.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjo E. K. skundą dėl Institucijos 2024 m. vasario 15 d. nutarimo atsisakyta priimti ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui.
II. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu pareiškėjas, nesutikdamas su priimta apylinkės teismo nutartimi, prašo ją panaikinti ir skundo priėmimo klausimą grąžinti spręsti apylinkės teismui iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Teigiama, kad pareiškėjas policijai skundą išsiuntė 2024 m. kovo 6 d., o teismas bylą gavo 2024 m. kovo 21 d., todėl sprendžia kad teismas, priėmė ir išnagrinėjo bylą, kuri buvo policijos persiųsta praleidus terminus, tačiau dėl to nepasisakė. Nurodoma, kad byla teisme buvo gauta praėjus ne 5 darbo dienom, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos administraciniu nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 622 straipsnio 2 dalyje, o tik po 11 darbo dienų.
3.2. Persiųsdama bylą policija nesivadovavo Lietuvos Respublikos teismų įstatymu ir pareiškėjo el. laišką, pasirašytą kvalifikuotu el. parašu, persiuntė ne originaliame formate, bet atspausdinusi. Tokiu būdu byla iš elektroninės tapo popierine ir buvo prarasta el. laiške buvusi metainformacija, galimai ir skunde policijai siųstos nuotraukos. Tačiau teismas su tokiu bylos nagrinėjimo formos pakeitimu sutiko, todėl pažeidė Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus.
3.3. ANK 621 straipsnio 2 dalyje rašoma: „Šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala“. Teigiama, kad pareiškėjas padavė skundą vadovaudamasis šia nuostata, tačiau teisėja sąmoningai nutarime šią straipsnio dalį praleido. Siųsdamas skundą teismui, tikėjosi, kad pranešimą atsisakius nagrinėti policijai, jį išnagrinės objektyvesnė institucija – teismas ir priims vieną iš ANK 635 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų, o ne bet kokį kitą ANK nenumatytą nutarimą.
3.4. Toliau nurodo, kad teisėja nutartyje perrašė policijos teiginius ir nepasisakė dėl jo nurodytų aplinkybių, t. y. bylos ji nenagrinėjo. Jis skunde policijai teigė, kad yra nukentėjęs, tačiau nereikalavo žalos atlyginimo, nes pakankama satisfakcija būtų vien pažeidimo pripažinimo faktas. Tačiau policija ir teismas jo argumentus laikė deklaratyviais, nedetalizuojant, kodėl juos laiko tokiais. Nesutinka, kad jo teiginius dėl padarytos žalos galima laikyti deklaratyviais ir tuo pagrindu netirti įrodymų ir nemotyvuotai atmesti skundą.
3.5. Paaiškina, kad pranešime policijai buvo pateikta šaligatvį blokuojančio ir išvažiavimo iš kiemo matomumą mažinančio automobilio nuotrauka, automobilis paliktas mažesniu, nei KET numato atstumu nuo važiuojamųjų dalių sankirtos. Taip pat nurodo, kad tuo šaligatviu į mokyklą eina ir jo vaikai, todėl norėtų, kad bet kokios saugumą mažinančios kliūtys jų kelyje būtų panaikintos.
3.6. Nesutinka su teismo pozicija, kad jis yra „informacijos pranešėjas“ ir tuo pagrindu jam netaikytinos ANK 621 straipsnyje numatytos teisės. Nurodo, kad teismas nespręsdamas prieštarų tarp ANK 621 ir 578 straipsniuose nurodomų bylos šalių, neatliko savo pareigos argumentuotai išspręsti ginčą. Tiek teismas, tiek policija stoja pažeidėjų pusėn, neužtikrina piliečių teisės gyventi teisinėje valstybėje ir atima Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuotą teisę kreiptis į teismą. Teismas atsisakė priimti skundą vadovaudamasis ANK 626 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nors šis punktas jo atveju netaikytinas. Minima norma yra dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, tačiau tokio turbūt nebuvo, nes policijos tyrėja net nepradėjo teisenos.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas V. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nutarti palikti nepakeistą ir E. K. atskirojo skundo netenkinti. Kaip nurodoma atsiliepime, pranešėjas nei kreipdamasis su pranešimu, nei skunde apie jokią jam tiesiogiai galimai padarytą žalą nenurodė. Teiginiai, kad patyrė turtinę žalą (gaišo laiką siųsdamas pranešimą apie padarytą KET pažeidimą), tiek neturtinę žalą (nėra malonu matyti savanaudiškais tikslais pažeidinėjamas visuotinai priimtas bendrabūvio normas) laikytini deklaratyviais ir nesuteikiančiais pranešėjui teisės būti pripažintam nukentėjusiuoju. Taip pat nenustatyta, kad pranešėjui būtų padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, o ANK 471 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo objektas (valstybės saugoma vertybė) yra saugaus eismo užtikrinimas, kas taip pat nesuponuoja išvados apie būtent tiesiogiai šiuo atveju pranešėjui padarytą fizinę, turtinę ar neturtinę žalą. Apylinkės teismas nutartyje įvertinęs pranešimo turinį, administracinio nusižengimo bylos ROIK:24231713801 medžiagą ir pareiškėjo skundą, detaliai aprašė teisinį reguliavimą reglamentuojantį skundo padavimo tvarką bei pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad skundžiamas nutarimas neturi jokios tiesioginės įtakos pranešėjo nei teisinei, nei procesinei padėčiai. Teismo sprendimas nepriimti pranešėjo E. K. skundo ir jį grąžinti padavusiam asmeniui, yra teisingas ir pagrįstas, nes jis (E. K.) neįgavo ANK 621 straipsnyje numatyto subjekto teisių skųsti nutarimą, o laikytinas tiesiog informacijos pranešėju, įvykdžiusiu pilietinę pareigą pranešti apie galimai daromus/padarytus teisės pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis (ANK 656 straipsnio 2 dalis).
6. ANK 621 straipsnyje, reglamentuojančiame teisę apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nustatyta, kad šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.
7. Atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma šio kodekso 565¹ straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Prieš priimant šio straipsnio 6 dalyje nurodytą nutarimą, turi būti įvertinta, ar yra fizinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta turtinė ar neturtinė žala. Sprendimas pripažinti arba atsisakyti pripažinti šioje dalyje nurodytą asmenį nukentėjusiuoju įrašomas į nutarimą. Šio straipsnio nuostatos netaikomos, jeigu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama šio kodekso 565¹ straipsnio 6 ir 8 punktuose nustatytais pagrindais (ANK 608 straipsnio 6-7 dalys).
8. Šiuo atveju administracinių nusižengimų teisena nutraukta nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui E. K. administracinio nusižengimo byloje, atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, pagrįstai nesuteiktas joks (tame tarpe ir nukentėjusiojo) procesinis statusas, kadangi nenustatyta, kad pareiškėjui kaip asmeniui, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, šia veika padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.
9. Kaip teisingai nurodė skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas, ANK 578 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala. Pareiškėjas nei kreipdamasis su pranešimu į Instituciją, nei skunde dėl 2024 m. vasario 15 d. nutarimo apie jokią jam tiesiogiai galimai padarytą žalą nenurodė. Teiginius, kad patyrė turtinę (gaišo laiką siųsdamas pranešimą apie padarytą pažeidimą) bei neturtinę žalą (nėra malonu matyti savanaudiškais tikslais pažeidinėjamas visuotinai priimtas bendrabūvio normas) apylinkės teismas pagrįstai laikė deklaratyviais ir nesuteikiančiais pareiškėjui teisės būti pripažintam nukentėjusiuoju. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos taip pat nenustatyta, jog pareiškėjui būtų padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, o ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo objektas (valstybės saugoma vertybė) yra saugaus eismo užtikrinimas, kas taip pat nesuponuoja išvados apie būtent tiesiogiai šiuo atveju pareiškėjui padarytą fizinę, turtinę ar neturtinę žalą.
10. Pareiškėjas skunde nurodo, kad persiųsdama bylą policija nesivadovavo Lietuvos Respublikos teismų įstatymu, nes pareiškėjo el. laišką, pasirašytą kvalifikuotu el. parašu, persiuntė ne originaliame formate, bet atspausdinusi. Pasak pareiškėjo, tokiu būdu byla iš elektroninės tapo popierine ir buvo prarasta el. laiške buvusi metainformacija, nuotraukos. Toks argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes ši administracinio nusižengimo byla nėra elektroninė, o bylos formatas dėl skundo kopijos persiuntimo nepasikeitė, skunde policijai siųstos nuotraukos ir kita informacija yra bylos medžiagoje. Be to, Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje numatytas reglamentavimas, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, ir taikomas asmenims, teikiantiems procesinius dokumentus nuodytu būdu, o ne teismui.
11. Pareiškėjas skunde nurodo tikėjęsis, kad apylinkės teisme bus priimtas vienas iš ANK 635 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų. Atsakant į šį argumentą pastebėtina, kad apylinkės teismas, nustatęs, kad skundą pateikė asmuo, neturintis teisės jo paduoti, pagrįstai vadovavosi ANK 626 straipsnio 3 dalies 1 punktu, o tokį savo sprendimą tinkamai motyvavo.
12. Pareiškėjas skunde nurodo ir tai, kad teisėja jo bylos nenagrinėjo. Vis tik skundžiamoje nutartyje pateikti pakankamai detalūs argumentai susiję su įstatyminiu reglamentavimu ir pareiškėjo procesiniu statusu, o nustačius, kad pareiškėjui tiesiogiai fizinė, turtinė ar neturinė žala nebuvo padaryta, pagrindo bylos nagrinėti iš esmės nebuvo.
13. Pareiškėjas teigia, kad yra prieštaravimai tarp ANK 621 ir 578 straipsnių, tačiau teismas jų nesprendė. Pastebėtina, kad ANK 578 straipsnis nustato, koks asmuo gali būti pripažįstamas nukentėjusiuoju ir kokiu sprendimu, o ANK 621 reglamentuoja ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose apskundimą pirmosios instancijos teismui tvarką (šios nutarties 6 punktas), todėl pareiškėjo nurodomi prieštaravimai nenustatyti.
14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjo E. K. atskirojo skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.