Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, rašytinio proceso tvarka išsprendė E. K. skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio 2024 m. vasario 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. kovo 21 d. gautas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio (toliau – Institucija) 2024 m. vasario 15 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Skundžiamu nutarimu nutarta nepradėti administracinio nusižengimo teisenos pagal pareiškėjo 2024 m. sausio 31 d. pranešimą, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) užfiksuotas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimas ir pateiktos tai patvirtinančios nuotraukos. Taip pat pranešime prašoma pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju, kadangi jis patyrė turtinę (gaišo laiką siųsdamas pranešimą apie padarytą pažeidimą) tiek neturtinę žalą (nėra malonu matyti savanaudiškais tikslais pažeidinėjamas visuotinai priimtas bendrabūvio normas). Nurodyta, jog pažeistas KET 150.15 punktas.

Institucijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašoma nepriimti pareiškėjo skundo ir palikti galioti nutarimą nepakeistą. Teigiama, jog pareiškėjas neturi teisės paduoti skundo administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini), nes pranešėjas neįgavo administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens statuso, numatyto Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 575 straipsnyje.

ANK 590 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo teisena gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, o ANK 619 straipsnyje numatyta, kad ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas turi teisę priimti, be kita ko, sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, jeigu yra bent viena iš šio kodekso 565¹ straipsnyje ir 592 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

ANK 608 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad atlikus administracinio nusižengimo tyrimą, kai nustatoma šio kodekso 565¹ straipsnyje numatyta aplinkybė, institucija, kurios pareigūnas atliko tyrimą, priima nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, o to paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad prieš priimant šio straipsnio 6 dalyje nurodytą nutarimą, turi būti įvertinta, ar yra fizinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, nurodęs, kad jam padaryta turtinė ar neturtinė žala. Sprendimas pripažinti arba atsisakyti pripažinti šioje dalyje nurodytą asmenį nukentėjusiuoju įrašomas į nutarimą.

ANK 621 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Taigi šioje ANK normoje yra aiškiai nustatyta, kokie subjektai turi teisę skųsti nutarimą, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena.

Šiuo atveju, skundžiamu nutarimu nutarta nepradėti administracinio nusižengimo teisenos pagal minėtą pareiškėjo pranešimą. Nutarime nurodyta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Pranešėjo pateiktos nuotraukos neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, neaišku, koks yra paliktas atstumas, kadangi nėra atlikti matavimai. Be to, nuotraukose nėra užfiksuotas įvykio adresas, neaišku, ar pažeidimas užfiksuotas sertifikuotu prietaisu, kuriam atlikta metrologinė patikra, jis nesugedęs. Taip pat nutarime nurodyta, kad E. K. nepripažintas nukentėjusiuoju, nes pastarasis turi ryšį su administraciniu nusižengimu tik dėl to, kad jį užfiksavo.

ANK 578 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris administracinio nusižengimo tyrimo metu įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole arba nutarimu. Pareiškėjas nei kreipdamasis su pranešimu į Instituciją, nei skunde dėl 2024 m. vasario 15 d. nutarimo apie jokią jam tiesiogiai galimai padarytą žalą nenurodė. Teiginiai, kad patyrė turtinę (gaišo laiką siųsdamas pranešimą apie padarytą pažeidimą) bei neturtinę žalą (nėra malonu matyti savanaudiškais tikslais pažeidinėjamas visuotinai priimtas bendrabūvio normas) laikytini deklaratyviais ir nesuteikiančiais pareiškėjui teisės būti pripažintam nukentėjusiuoju. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos taip pat nenustatyta, jog pareiškėjui būtų padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, o ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo objektas (valstybės saugoma vertybė) yra saugaus eismo užtikrinimas, kas taip pat nesuponuoja išvados apie būtent tiesiogiai šiuo atveju pareiškėjui padarytą fizinę, turtinę ar neturtinę žalą.

Pažymėtina, kad ANK 621 straipsnyje reglamentuota teisės norma negali būti aiškinama plečiamai, todėl nors aptartos aplinkybės ir nepaneigia pareiškėjo teisės, vadovaujantis ANK 590 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pranešti atitinkamoms institucijoms apie, pareiškėjo manymu, galimai daromus administracinius nusižengimus, tačiau, kita vertus, jos nesuteikia pareiškėjui ir nustatyto statuso, atitinkamai ir ANK 621 straipsnyje numatytos teisės apskųsti apylinkės teismui Institucijos nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti administracinių nusižengimų teiseną. Šiuo atveju nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos neturi jokios tiesioginės įtakos pareiškėjo nei teisinei, nei procesinei padėčiai, todėl pareiškėjas laikytinas tiesiog informacijos pranešėju, įvykdžiusiu pilietinę pareigą pranešti apie galimai daromus/padarytus teisės pažeidimus.

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad skundžiamas nutarimas neturi jokios tiesioginės įtakos pareiškėjo nei teisinei, nei procesinei padėčiai, todėl atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimą bei nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo E. K. skundą atsisakytina priimti ir skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621 straipsniu, 626 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo E. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio 2024 m. vasario 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.