Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-24-589/2023

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-08
Bylos Nr.: e2A-24-589/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-28593-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rita Dambrauskaitė
Atsakovas: J. K.
Ieškovas: L. S.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-24-589/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28593-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.9.7; 3.2.4.11; 3.1.7.12; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 8 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo dalies ir 2022 m. liepos 21 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7640-863/2022 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. S. (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės J. K. (toliau – ir atsakovės) 1 350 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo laiku (t. y. 2020 m. gegužės 9 d.) negrąžintos paskolos sumos (1 500 Eur) iki jos grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdyje ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus ir ieškinio dalies dėl 100 Eur skolos priteisimo atsisakė, 5 procentų dydžio palūkanas prašė priteisti nuo 1 250 Eur negrąžintos paskolos sumos.

2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. vasario 9 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta terminuotoji paskolos sutartis, pagal kurią atsakovei ieškovė paskolino 1 500 Eur sumą, kurią ši įsipareigojo grąžinti iki 2020 m. gegužės 9 d. Sudarytoji sutartis buvo įforminta paskolos rašteliu. Atsakovės prašomą sumą ieškovė sutiko paskolinti tik todėl, kad pastaroji yra jos kaimynė, su kuria daugiau nei 6 metus palaikė draugiškus santykius, be to, atsakovė paskolą prašė suteikti trumpam laikui (3 mėnesiams). Sutartyje nurodytam skolos grąžinimo terminui pasibaigus, atsakovė sutartinės prievolės neįvykdė ir pasiskolintų lėšų negrąžino. Pareigos sugrąžinti paskolą nevykdymą aiškino tuo, jog turi laikinų materialinių sunkumų ir, motyvuodama šia aplinkybe, paprašė leisti šiuos pinigus sugrąžinti vėliau. Suprasdama atsakovės padėtį, ieškovė sutiko keletą mėnesių palaukti, tačiau ir šiam terminui pasibaigus, atsakovė savo skolinio įsipareigojimo nei pilna apimtimi, nei iš dalies neįvykdė, t. y. jokių mokėjimų pagal sudarytąją sutartį neatliko. Kadangi per papildomai suteiktą laiką atsakovė susitarimo neįvykdė, liepos pabaigoje ieškovė priminė jai apie skolą, tačiau atsakovė ėmė aiškinti, jog to padaryti negali bei žadėjo skolą sugrąžinti vėliau (tikslios datos nenurodė). Nors su tokiu atsakovės siūlymu ieškovė nesutiko ir paprašė prievolę įvykdyti nedelsiant, atsakovė tai padaryti atsisakė, vėliau bendravimą nutraukė, ėmė įžeidinėti, grasinti, kad nustums nuo laiptų. Supratusi, kad atsakovė pinigų grąžinti nesirengia ir bijodama jos smurto, ieškovė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) apskrities VPK, tačiau jai buvo nurodyta kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Ieškovė atsakovei išsiuntė pretenziją dėl pinigų grąžinimo, tačiau atsakovė į tai nereagavo. Vėliau atsakovė daliniais mokėjimais ieškovei grąžino dalį skolos. Ieškovės manymu, atsakovė, praleidusi terminą grąžinti paskolos sumą, privalo sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2020 m. gegužės 9 d. iki paskolos sumos faktiško grąžinimo dienos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.874 straipsnį, taip pat CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 30 d. sprendimu priėmė ieškovės L. S. atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 100 Eur skolos priteisimo ir šioje dalyje bylą nutraukė. Likusią ieškinio dalį patenkino – priteisė iš atsakovės J. K. ieškovės naudai 1 250 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 1 250 Eur paskolos sumos už laikotarpį nuo paskolos grąžinimo termino, t. y. 2020 m. gegužės 9 d., iki visiško paskolos grąžinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 250 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė valstybei iš atsakovės 257,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 24,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 31 Eur žyminio mokesčio. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. papildomu sprendimu taip pat priteista valstybei iš atsakovės papildomai 277,85 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė pagal 2020 m. vasario 9 d. paskolos raštelį atsakovei paskolino 1 500 Eur sumą 3 mėnesiams. Šalys šios aplinkybės neginčijo. Iš į bylą pateikto paskolos raštelio turinio, šalių paaiškinimų teismas darė išvadą, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Teismas nustatė, kad paskolos raštelyje nustatyta paskolos grąžinimo data – 3 mėnesiai – suėjo 2020 m. gegužės 9 d. Iki šio termino paskola grąžinta nebuvo. 2021 m. rugpjūčio 29 d. atsakovė į ieškovės sūnaus V. S. sąskaitą sumokėjo 50 Eur, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu dėl 1 350 Eur skolos priteisimo. Po kreipimosi į teismą atsakovė sumokėjo į ieškovės sūnaus sąskaitą dar 100 Eur, todėl ieškovė atsisakė nuo reikalavimo dėl 100 Eur skolos priteisimo iš atsakovės.

5. Teismas nurodė, jog ieškovė palaikė reikalavimą dėl 1 250 Eur skolos priteisimo. Atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus, į tai, jog atsakovė skolą pripažįsta, iš atsakovės ieškovei teismas priteisė 1 250 Eur skolos. Kadangi atsakovė praleido 2020 m. vasario 9 d. paskolos raštelyje nurodytą paskolos grąžinimo terminą, t. y. turėjo skolą grąžinti iki 2020 m. gegužės 9 d., vadovaudamasis CK 6.874 straipsnio 1 dalies nuostata, iš atsakovės ieškovės naudai teismas priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 1 250 Eur paskolos sumos už laikotarpį nuo paskolos grąžinimo termino, t. y. 2020 m. gegužės 9 d., iki visiško jos grąžinimo. Remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (1 250 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6. Dėl atsakovės prašymo išdėstyti skolos grąžinimą po 50 Eur per mėnesį, argumentuojant tuo, kad atsakovė neturi darbo ir pakankamų pajamų, teismas nurodė, kad atsakovė į teismo posėdį neatvyko, savo prašymui pagrįsti nepateikė šiuo metu esamą turtinę padėtį pagrindžiančių aktualių įrodymų, o ieškovė su sprendimo vykdymo išdėstymu nesutiko, kadangi paskolos suma jai pačiai yra reikšmingai didelė, ieškovės pajamos yra nedidelės, todėl teismas sprendė, kad šiuo metu nėra pagrindo sprendimo įvykdymo išdėstymui.

7. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas nurodė, kad ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Už ieškinį turėjo būti sumokėta 31 Eur žyminio mokesčio, antrinės teisinės pagalbos išlaidos byloje sudarė 535,35 Eur. Ieškinį patenkinus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės valstybės naudai priteisė 31 Eur žyminio mokesčio, 535,35 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 24,19 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atsakovė J. K. apeliaciniais skundais prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį, kuria iš jos priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos 1 250 Eur paskolos sumos už laikotarpį nuo paskolos grąžinimo termino, t. y. 2020 m. gegužės 9 d., nustatant palūkanų skaičiavimo terminą nuo tos dienos, kada paskolos suma yra pradelsta, t. y. 2021 m. gegužės 1 d., taip pat prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį ir 2022 m. liepos 21 d. papildomą sprendimą, kuriais priteista valstybei iš atsakovės 535,35 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

9. Pažymi, kad sprendime nurodytas paskolos grąžinimo terminas – 2020 m. gegužės 9 d. – abipusiu sutarimu su ieškove buvo nukeltas iki 2021 m. gegužės 1 d. Šis naujas terminas buvo sutartas telefoninio pokalbio su ieškove metu, kuris vyko 2021 m. kovo 9 d. Telefoninio pokalbio įrašas pateiktas byloje.

10. Nesutinka ir su priteistomis 535,35 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidomis, kadangi pateikė teismui išsamius dokumentus ir įrodymus apie savo sunkią finansinę padėtį, pateikė įrodymus, jog nevengė grąžinti skolą, nuolatos bendravo ir palaikė ryšį su ieškove. Mano, kad šios išlaidos yra nepagrįstos ir perteklinės, neproporcingai didelės, atsižvelgiant į ieškinio sumą, kurių ieškovė tiesiogiai nepatyrė. Nėra pateikta išlaidų ataskaita už suteiktas paslaugas. Byla nebuvo sudėtinga, atsakovė sutiko su skolos suma.

Atsiliepimas

11. Ieškovė L. S. atsiliepime į apeliacinius skundą prašo apeliantės J. K. apeliacinius skundus atmesti ir skundžiamą sprendimo dalį bei papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

12. Nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė nebuvo pareiškusi atsikirtimo palūkanų mokėjimo pradžios momentą skaičiuoti ne nuo 2020 m. gegužės 9 d., o nuo kitos datos – 2021 m. gegužės 1 d., todėl tai nebuvo nagrinėtos bylos dalykas.

13. Pažymi, kad proceso dalyvio, kurio nenaudai priimtas teismo sprendimas, turtinė padėtis nėra kliūtis priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas – tokia galimybė įstatyme nėra numatyta. Be to, pati atsakovė savo atsiliepime į ieškinį tokio turinio prašymo nereiškė. Abstraktaus atsakovės susirašinėjimo negalima laikyti bendradarbiavimu siekiant įvykdyti skolinį įsipareigojimą. Priteistos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nėra per didelis ar neproporcingas – jos neviršija rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų

14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės J. K. apeliaciniuose skunduose nustatytas ribas ir juose išdėstytus argumentus.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies ir papildomo sprendimo, kuriais priteistos kompensacinės palūkanos ir valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Byloje nustatyta, kad ieškovė L. S., patikslinusi ieškinio reikalavimus ir ieškinio dalies dėl 100 Eur negrąžintos paskolos priteisimo atsisakiusi, nes atsakovė J. K. po ieškinio padavimo šia apimtimi reikalavimą įvykdė, prašė priteisti iš atsakovės 1 250 Eur negrąžintos paskolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos 1 250 Eur paskolos sumos už laikotarpį nuo paskolos grąžinimo termino, t. y. 2020 m. gegužės 9 d., iki visiško paskolos grąžinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 250 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinio pagrindu ieškovė nurodė tai, kad pagal 2020 m. vasario 9 d. paskolos raštelį atsakovei paskolino 1 500 Eur trims mėnesiams, tačiau atsakovė dalimis sumokėjusi tik 250 Eur, paskolos pilna apimtimi negrąžino. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, nors paskolos suteikimo fakto, likusios negrąžintos paskolos dydžio neginčijo, taip pat išreiškė nesutikimą su ieškinio reikalavimu priteisti palūkanas, nurodė, kad pateikė garso įrašą, patvirtinantį aplinkybę, kad 2021 m. kovo 9 d. telefoninio pokalbio metu su ieškove sutarė, jog pastaroji dėl paskolos pilno grąžinimo palauks iki 2021 m. gegužės 1 d. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, priimtais procesiniais sprendimais, priėmęs ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 100 Eur negrąžintos paskolos priteisimo ir šioje dalyje bylą nutraukęs, likusią ieškinio dalį patenkino pilna apimtimi ir valstybei iš atsakovės priteisė 535,35 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė, apeliaciniu skundu reikšdama nesutikimą dėl dalies pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, iš esmės jas kvestionuoja netinkamu įrodymų vertinimu ir nepagrįstu antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimu iš atsakovės.

Dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl palūkanų mokėjimo pradžios momento

17. Atsakovė nurodo, kad sprendime nustatytas paskolos grąžinimo terminas – 2020 m. gegužės 9 d. – abipusiu sutarimu su ieškove telefoninio pokalbio metu, kuris vyko 2021 m. kovo 9 d., buvo nukeltas iki 2021 m. gegužės 1 d. Todėl tvirtina, kad 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos 1 250 Eur paskolos sumos turi būti skaičiuojamos nuo 2021 m. gegužės 1 d. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems atsakovės argumentams.

18. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį įrodinėjimo priemonėmis garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1406/2002; 2004 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2004; 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2005; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-271/2006, kt.). Garso įrašas pripažintas leistina įrodinėjimo priemone tuo atveju, kai šalis siejo paskolos santykiai, garso įrašo darymas to ginčo teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teisingai nustatyti, kai pokalbyje dėl skolos grąžinimo dalyvauja abi sandorio šalys, kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstamas teisėtu įrodymų rinkimu, nes dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos šių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2010; 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-969/2017 41 punktą).

19. Nagrinėjamoje byloje, kaip tvirtina atsakovė, byloje pateiktas ginčo šalių pokalbio garso įrašas yra padarytas atsakovės 2021 m. kovo 9 d., naudojantis mobiliojo telefono garso įrašymo funkcija. Ieškovė šios aplinkybės neginčija. Minėtas garso įrašas padarytas iki teismo proceso pradžios (pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo buvo pareikštas 2021 m. spalio 20 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje toks garso įrašas gali būti pripažintinas leistinu įrodymu, nes garso įrašas buvo daromas nors ir be ieškovės sutikimo, tačiau ginčo teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teisingai nustatyti, pokalbyje dėl paskolos grąžinimo dalyvavo abi sandorio šalys. Vis tik nagrinėjamu atveju iš garso įrašo negalima padaryti išvados, jog ieškovė, atsakovei atkakliai daug kartų klausiant, ar ji sutinkanti palaukti paskolos grąžinimo iki gegužės 1 d., būtų davusi aiškų sutikimą pakeisti paskolos grąžinimo terminą. Pokalbio pabaigoje ieškovė nurodė, kad nelauks gegužės 1 d., kas patvirtina, kad telefoninio pokalbio metu nebuvo pasiektas šalių susitarimas dėl paskolos grąžinimo termino pakeitimo. Todėl nagrinėjamoje byloje atsakovės pateiktas garso įrašas nelaikytinas įrodymu, patvirtinančiu aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl palūkanų mokėjimo pradžios momento.

Dėl priteistų antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumo

20. Atsakovė nesutikimą su priteistomis iš jos 535,35 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidomis argumentuoja tuo, kad pateikė teismui išsamius dokumentus ir įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį, kad nevengė grąžinti skolą, nuolatos bendravo ir palaikė ryšį su ieškove. Atsakovės įsitikinimu, šios išlaidos yra nepagrįstos ir perteklinės, neproporcingai didelės, atsižvelgiant į ieškinio sumą, kurių ieškovė tiesiogiai nepatyrė, nėra pateikta išlaidų ataskaita už suteiktas paslaugas, byla nebuvo sudėtinga, atsakovė sutiko su skolos suma. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir šiuos apeliacinių skundų argumentus.

21. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis). CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal to paties straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo paminėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi, CPK nėra reglamentuota galimybė dėl sunkios materialinės padėties atleisti bylą pralaimėjusią šalį nuo valstybei mokėtino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ar sumažinti jo dydį.

22. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, gali būti sumažintas atsižvelgiant į kitos šalies materialinę padėtį, jos sąžiningumą, ginčo pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes. Tokia išvada darytina vadovaujantis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje bei CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu, siekiant apsaugoti sąžiningų asmenų, kurių materialinė padėtis yra sunki, teisę į visavertę teisminę gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1136/2003).

23. Nagrinėjamu atveju iš atsakovės pateikto atsiliepimo į ieškinį matyti, jog atsakovė nebuvo suformulavusi prašymo iš jos nepriteisti bylinėjimosi išlaidas, jas sumažinti ar pas paskirstyti nukrypstant nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Todėl per visą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme laiką atsakovei tokio prašymo nepareiškus, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo šį klausimą svarstyti ir dėl jo pasisakyti, priimdamas skundžiamus procesinius sprendimus.

24. Taip pat nesutiktina su atsakovės argumentais, kad byloje buvo pateikti išsamūs įrodymai apie jos sunkią turtinę padėtį. Byloje buvo pateikti duomenys tik apie tai, kad atsakovė yra registruota Užimtumo tarnyboje ir nuo 2021 m. lapkričio 8 d. jai yra skirta 9 mėnesiams nedarbo draudimo išmoka: iki 3 mėnesių – 494,93 Eur, po 3 mėnesių – 425,81 Eur, po 6 mėnesių – 356,68 Eur. Daugiau jokių kitų duomenų apie atsakovės turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, šeimos sudėtį ir bendrai gaunamas pajamas, turimas išlaidas ir pan., atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė. Todėl pripažintina, kad atsakovės pateikti įrodymai apie jos turtinę padėtį pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankami savo iniciatyva, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoti, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas sumažinti ar atleisti atsakovę nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų ar šias išlaidas sumažinti, atsižvelgiant į sunkią jos turtinę padėtį.

25. Atsakovės akcentuojamas bendradarbiavimas, pasireiškęs susirašinėjimu SMS žinutėmis su ieškove dėl paskolos grąžinimo, atsakovės atliktais daliniais mokėjimais, grąžinant paskolą bendrai 250 Eur sumai per beveik 1,5 metų laikotarpį, taip pat nelaikytinas pagrindu atsakovę, pralaimėjusią bylą, atleisti nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų ar jas sumažinti.

26. Nagrinėjamu atveju priteistų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis nelaikytinas per dideliu ar neproporcingu – jis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.2, 8.6, 8.19 punktuose nustatytų dydžių. Dėl šios priežasties atsakovės teiginiai apie iš jos priteistas nepagrįsto dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestini.

27. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju pačiai atsakovei tenka atsakomybė dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atsiradimo teisminiame procese. Atsakovei nesiėmus aktyvių veiksmų, siekiant įvykdyti savo prievolę ieškovei ir išvengti teisminio proceso, ieškovė buvo priversta kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo paruošiant procesinius dokumentus teismui ir atstovaujant jos interesus teismo posėdžiuose, todėl atsakovė yra neteisi, teigdama, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje buvo perteklinės.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skirta advokatė parengė procesinius dokumentus teismui (t. y. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinį) bei dalyvavo teismo posėdžiuose. Akivaizdu, kad visiems šiems veiksmams atlikti buvo reikalingos laiko sąnaudos, kurias tarnyba apskaičiavo ir nurodė pirmosios instancijos teismui pateiktoje pažymoje dėl šių išlaidų priteisimo. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė du kartus teikė prašymus atidėti bylos nagrinėjimą, dėl ko pirmosios instancijos teismas, siekdamas sudaryti jai galimybę būti tiesiogiai išklausytai, surengė du posėdžius. Nėra pagrindo išvadai, kad pažymoje nurodyta antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma padidėjo dėl netinkamo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skirtos advokatės procesinio elgesio. Taip pat aplinkybė, kad ieškovė tiesiogiai nepatyrė šių išlaidų, negali būti pagrindu jų nepriteisti iš atsakovės.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

29. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, todėl priėmė teisėtus ir pagrįstus procesinius sprendimus skundžiamoje dalyje, kurių apeliacinių skundų argumentais naikinti ar keisti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimo dalis ir 2022 m. liepos 21 d. papildomas sprendimas, kuriais priteistos ieškovei kompensacinės palūkanos ir valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovės, paliekami nepakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Apeliacinės instancijos teismo pirmiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.)

31. Prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

32. Atsakovei grąžintinas paduodant apeliacinius skundus sumokėtas 47 Eur žyminis mokestis, kadangi apeliaciniai skundai dėl bylinėjimosi išlaidų žyminiu mokesčiu neapmokestinamai (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 30 d. sprendimą ir 2022 m. liepos 21 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Grąžinti J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 47 Eur (keturiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. rugpjūčio 10 d. ir 2022 m. birželio 29 d. Mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė