- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-21
- Bylos Nr.
- e2-602-467/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00364-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sekeslog 17“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sekeslog 17“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kesko Senukai Lithuania“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Sekeslog 17“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Kesko Senukai Lithuania“ 1 034 011,54 Eur skolą, 73 869,88 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčas kilęs dėl netinkamo atsakovės įsipareigojimų vykdymo pagal 2016 m. rugpjūčio 15 d. nuomos sutartį.
2. Kauno apygardos teisme 2022 m. balandžio 6 d. gautas atsakovės UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priešieškinis, kuriuo atsakovė prašo: 1) pripažinti, kad atsakovė tinkamai vykdė pareigą mokėti nuomos mokestį pagal sutartį ir nėra skolinga ieškovei už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. kovo 14 d.; 2) jeigu teismas nesutiktų su atsakovės pateiktu sutarties 15.6 punkto aiškinimu ir taikymu, pakeisti sutartį ad hoc (šiam tikslui) laikotarpiui nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. kovo 14 d., sumažinant mokėtiną atsakovės nuomos mokestį, vadovaujantis atsakovės taikytomis proporcijomis; 3) priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi nustatė atsakovei UAB „Kesko Senukai Lithuania“ 10 dienų terminą nuo nutarties priėmimo dienos priešieškinio trūkumams pašalinti – tinkamai suformuluoti priešieškinio materialiojo pobūdžio reikalavimą (nurodyti konkrečią prašomą sumažinti nuomos mokesčio sumą), sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį nuo ginčijamos sumos ir pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.
4. Teismas nustatė, jog atsakovė, pateikdama priešieškinį, nurodė, kad jis neturtinis ir už priešieškiniu pareikštus reikalavimus sumokėjo 88 Eur žyminį mokestį. Teismas konstatavo, jog priešieškiniu reiškiami du alternatyvūs reikalavimai, t. y.: 1) pripažinti, kad atsakovė tinkamai vykdė pareigą mokėti nuomos mokestį pagal sutartį ir nėra skolinga ieškovei už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. kovo 14 d.; 2) jeigu teismas nesutiktų su atsakovės pateiktu sutarties 15.6 punkto aiškinimu ir taikymu, prašo pakeisti sutartį ad hoc laikotarpiui nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. kovo 14 d., sumažinant mokėtiną atsakovės nuomos mokestį, vadovaujantis atsakovės taikytomis proporcijomis.
5. Teismas sutiko su atsakove, kad pirmasis priešieškinio reikalavimas yra neturtinio pobūdžio, apmokėtas įstatyme nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Šis reikalavimas atitinka jam keliamiems įstatymo formos ir turinio reikalavimams, todėl šis priešieškinio reikalavimas priimtinas nagrinėti šioje byloje.
6. Spręsdamas dėl antrojo atsakovės pareikšto reikalavimo priėmimo teismas nurodė, kad atsakovė alternatyviu priešieškinio reikalavimu siekia modifikuoti nuomos sutartį, sumažinant nuomos kainą, todėl padarė išvadą, jog šis reikalavimas yra turtinio pobūdžio, kadangi jį patenkinus, atsakovė išvengtų savo turtinės padėties pablogėjimo – pareigos mokėti šalių sulygtą turto nuomos mokestį. Atitinkamai nuomotoja – ieškovė galėtų netekti šių pajamų. Todėl žyminis mokestis už tokio pobūdžio reikalavimą apskaičiuotinas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 7 dalyje bei 85 straipsnyje nustatytas taisykles.
7. Taip pat teismas nurodė, kad atsakovė priešieškinyje nėra įvardijusi konkrečios sumos, t. y., kokio konkretaus dydžio nuomos mokesčio mokėjimo pareigą ji siekia nuginčyti (sumažinti) (CPK 85 straipsnio 2 dalis). Taigi, tik reikalavime nurodžius tikslią turtinio reikalavimo sumą, galėtų būti nustatytas ir mokėtino už priešieškinį žyminio mokesčio dydis. Šiuo atveju atsakovei nenurodžius minėtos sumos, teismas neturi galimybės spręsti dėl priešieškinio kainos, o tuo pačiu ir mokėtino žyminio mokesčio dydžio už reiškiamą reikalavimą. Be to, priešieškinio alternatyvus reikalavimas suformuluotas netinkamai (neaiškiai), jame yra nuoroda į aprašomąją priešieškinio dalį. Teismui priėmus nagrinėti atsakovės tokį suformuluotą reikalavimą, būtų pažeista kitos šalies teisė tinkamai atsikirsti į reiškiamą reikalavimą, tokiu būdu būtų pažeistas įstatymo leidėjo įtvirtintas šalių procesinio lygiateisiškumo principas (CPK 17 straipsnis).
8. Teismas sprendė, kad atsakovės pateiktas priešieškinis šioje ginčo dalyje yra su trūkumais, todėl įpareigojo atsakovę suformuluoti aiškų materialųjį reikalavimą, įvardinti konkrečią ginčijamą nuomos mokesčio sumą, nurodyti priešieškinio kainą ir sumokėti įstatymo nustatytą žyminį mokestį už šį reikalavimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: priimti atsakovės pateiktą priešieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai išskyrė priešieškiniu keliamus reikalavimus ir dėl jų priėmimo sprendė atskirai. Priešieškiniu reiškiami reikalavimai yra neatsiejamai susiję, teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad priešieškinis naudojamas kaip gynybos priemonė atsikirtimams į ieškinį pareikšti. Atsakovė laikosi pozicijos, kad sutarties 15.6 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.212 ir 6.487 straipsnių nuostatos atleidžia atsakovę nuo pareigos mokėti nuomos mokestį visa apimtimi, taip pat patvirtina, jog pareikštas ieškinys yra nepagrįstas. Yra susidariusi netipinė situacija, kuomet atsakovė, nors neturi pareigos mokėti nuomos mokesčio už laikotarpį kai negalėjo naudotis Logistikos centru dėl karantino laikotarpiu įvestų draudimų ir/arba toks naudojimasis buvo iš esmės apribotas ir teismo prašo pripažinti, kad tinkamai vykdė sutartį ir nėra skolinga ieškovei, tačiau greta kitų gynybos / atsikirtimų nuo pareikšto ieškinio pagrindų taip pat yra priversta remtis inter alia CK 6.204 straipsniu ir teikti priešieškinį su reikalavimu dėl sutarties ad hoc modifikavimo vien dėl to, kad įstatymas numato specialią CK 6.204 straipsnio įgyvendinimo tvarką. Priešieškinis turi būti vertinamas kaip priešieškinio forma atsakovės pateikti atsikirtimai į ieškinį; jis negali būti vertinamas ir nagrinėjamas atskirai nuo atsiliepiant į ieškovės reikalavimus pareikštų argumentų, kuriais atsakovė pagrindžia, jog nėra skolinga ieškovei. Atitinkamai ir priešieškiniu keliami reikalavimai negali būti vertinami atsietai vienas nuo kito.
9.2. Teismo išvada, kad priešieškinio reikalavimas dėl pripažinimo yra pareikštas tinkamai, savaime patvirtina, jog nepagrįstai nustatytas terminas pašalinti tariamus trūkumus. Kitaip tariant, pripažinus, kad reikalavimas dėl teisių pripažinimo pareikštas tinkamai, nėra pagrindo spręsti, jog neatsiejamai susijęs, jį patikslinantis reikalavimas dėl sutarties modifikavimo ad hoc galėtų būti nepriimtas kaip pareikštas su trūkumais.
9.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad priešieškiniu pareikštas reikalavimas dėl modifikavimo žyminiu mokesčiu turėtų būti apmokestinamas kaip turtinis įkainotas reikalavimas. Šiuo atveju priešieškiniu pareikštas reikalavimas, kurio negalima savarankiškai įvertinti pinigais, todėl turėtų būti apmokestinamas kaip neturtinis ar neįkainotas reikalavimas. Be to, sutarties 15.6 punktas, CK 6.212 ir 6.487 straipsniai ir taip suteikia atsakovei teisę nemokėti nuomos mokesčio, todėl esant tokiai situacijai negalima teigti, kad CK 6.204 straipsnio pagrindu pareikštas reikalavimas ad hoc modifikuoti sutartį savaime galėtų nulemti atsakovės turtinės padėties pagerėjimą. Priešieškiniu atsakovė visų pirma prašo pripažinti, kad nėra skolinga ieškovei, o sutarties ad hoc modifikavimo siekia tik tuo atveju, jei teismas nesutiktų, kad sutarties 15.6 punktas bei CK 6.212, 6.487 straipsniai atleidžia atsakovę nuo pareigos mokėti nuomos mokestį ginčo situacijoje.
9.4. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad byloje ieškovės pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo jau apmokėtas proporciniu žyminiu mokesčiu kaip turtinis įkainotas reikalavimas, o priešieškinis naudojamas vien kaip gynybos nuo ieškinio forma. Todėl, įpareigojus atsakovę sumokėti žyminį mokestį nuo ginčijamos nuomos mokesčio dalies, tai reikštų, kad byloje žyminį mokestį turėtų mokėti tiek ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl skolos priteisimo, tiek atsakovė, gindamasi nuo nepagrįsto ieškinio, remiantis sutarties 15.6 punktu, atleidžiančiu atsakovę nuo pareigos mokėti nuomos mokestį pilna apimtimi. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad neatsiejamai susiję ir išvestiniai reikalavimai neturėtų būti savarankiškai apmokestinami žyminiu mokesčiu.
Atsiliepimas
10. Ieškovė UAB „Sekeslog 17“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas pagrįstai nustatė atsakovės pateikto priešieškinio trūkumus bei įpareigojo juos ištaisyti.
10.2. Apeliantė nepateikia argumentų, pagrindžiančių, jog vienas iš priešieškinio reikalavimų, kurio atžvilgiu teismas nustatė trūkumus, yra suformuluotas tinkamai, t. y. aiškiai bei nelakoniškai. Atsakovė savo priešieškinio alternatyviame reikalavime nenurodė, kaip tiksliai turi būti modifikuojama tarp šalių sudaryta sutartis, t. y. kiek neva turėtų būti sumažintas atsakovės mokėtinas nuomos mokestis ieškovei, todėl ieškovė negali tinkamai gintis nuo pareikšto priešieškinio, o teismas negali tinkamai įvertinti ir apskaičiuoti mokėtiną žyminį mokestį.
10.3. Tai, kad atsakovė pareiškė alternatyvius reikalavimus, kurie neva yra tarpusavyje susiję, nesudaro pagrindo išvadai nei kad atsakovė gali neaiškiai formuluoti savo reikalavimus, nei kad neprivalo mokėti žyminio mokesčio už tokį reikalavimą. Visi byloje nagrinėjami reikalavimai turi būti tarpusavyje susiję, kitaip būtų pagrindas spręsti dėl reikalavimų išskyrimo ar apskritai priešieškinio nepriimti.
10.4. Atsakovė nepagrindė, kad priešieškinyje nurodyti reikalavimai nėra laikytini savarankiškais, t. y. antrasis reikalavimas dėl sutarties modifikavimo yra išvestinis. Priešingai, pirmasis priešieškinio reikalavimas reiškiamas remiantis sutarties 15.6 punktu, CK 6.212 ir 6.487 straipsnių nuostatomis, kuriuo siekiama atsakovę pripažinti tinkamai atsiskaičiusia. Tuo tarpu antrasis reikalavimas grindžiamas CK 6.204 straipsnio nuostatomis, kuriuo siekiama modifikuoti sudarytą sutartį. Taigi, nepaisant to, jog atsakovė priešieškinyje suformuotais reikalavimais siekia išvengti skolos sumokėjimo, tai nereiškia, jog už abu reikalavimus yra mokėtinas tik vienas žyminis mokestis bei kad šie nelaikytini savarankiškais. Už kiekvieną savarankišką reikalavimą žyminis mokestis apskaičiuojamas atskirai.
10.5. Atsakovės reikalavimas dėl sutarties modifikavimo apmokestinamas kaip turtinis ginčas.
10.6. Atsakovės argumentai, jog neva buvo priversta reikšti priešieškinį CK 6.204 straipsnio pagrindu, parodo jos nesąžiningumą bei nesudaro pagrindo išvadai, kad už tokį reikalavimą neprivalo būti mokamas žyminis mokestis. Šalims nesutarus dėl nuomos mokesčio mažinimo atsakovė jau tuomet privalėjo kreiptis į teismą dėl sutarties modifikavimo CK 6.204 straipsnio pagrindu, tačiau vienašališkai nemokėjo nuomos mokesčio.
10.7. Tai, kad ieškovė yra sumokėjusi žyminį mokestį už savo pareikštą reikalavimą, nesudaro pagrindo išvadai, jog tuomet atsakovė neturinti mokėti žyminio mokesčio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
12. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. Galiojančiose civilinio proceso teisės normose nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės – priešinis ieškinys ir atsiliepimas (atsikirtimas) į ieškinį (CPK 142, 143 straipsniai). Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo nesutikimo su ieškiniu motyvus, t. y. atsikirtimus į ieškovo reikalavimus (CPK 142 straipsnio 2 dalis), tačiau negali reikšti savarankiškų reikalavimų. Taigi, jeigu atsakovas yra pasyvioji šalis, jis savo atsikirtimus gali išdėstyti atsiliepime į ieškinį, tačiau jeigu atsakovas reiškia savarankiškus reikalavimus ieškovui (pvz., taikyti sutartinę atsakomybę, atlyginti žalą ir pan., t. y. veikia aktyviai), pastarieji turi būti suformuluoti pasirenkant kitą gynybos priemonę – reiškiant priešieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015). Todėl pasirinkęs atitinkamą gynimosi nuo pareikšto ieškinio įgyvendinimo būdą, atsakovas jį turi realizuoti pagal šiam būdui taikytinas taisykles. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįsti atmetami apeliantės samprotavimai, jog ji buvo priversta reikšti priešieškinį, kad priešieškinis naudojamas vien kaip gynybos nuo ieškinio forma.
13. Priešieškinis pareiškiamas pagal taisykles, nustatytas ieškiniui pareikšti (CPK 143 straipsnio 3 dalis). Priešieškinyje, kaip ir ieškinyje, be kitos būtinos informacijos (CPK 135 straipsnis), turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Būtent tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Teismas gali suteikti efektyvią pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, jeigu ieškovas pakankamai aiškiai ir išsamiai suformuluoja ieškinio reikalavimą ir reikalavimo pagrindimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 24 punktas). Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis). Ieškovas neprivalo savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021; 2022 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-823/2022).
14. Atsižvelgiant į aptartą reglamentavimą ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, įvertinus nagrinėjamo ginčo objektu esantį, apeliantės pareikšto priešieškinio reikalavimą – jeigu teismas nesutiktų su atsakovės pateiktu sutarties 15.6 punkto aiškinimu ir taikymu, pakeisti sutartį ad hoc laikotarpiui nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. kovo 14 d., sumažinant mokėtiną atsakovės nuomos mokestį, vadovaujantis atsakovės taikytomis proporcijomis, pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad tokia formuluotė stokoja konkretumo. Pagal aptartus reikalavimus ieškinio (taip pat ir priešieškinio) dalykui, siekdama, kad būtų pakeista sutartis ir sumažintas mokėtinas nuomos mokestis, apeliantė turi tiksliai įvardyti kokiu būdu tai turi būti padaryta, nes apeliantės reikalavimo tenkinimo atveju pagal tai būtų formuluojama teismo sprendimo rezoliucinė dalis.
15. Pagal CPK 143 straipsnio 3 dalį žyminiu mokesčiu priešieškinis apmokestinamas pagal bendrąsias CPK įtvirtintas taisykles, t. y. atsižvelgiama tiek į reikalavimų pobūdį (turtinis, neturtinis ar fiksuoto dydžio žyminiu mokesčiu apmokestinamas reikalavimas), tiek ir į jų kiekį (CPK 80, 85 straipsniai), be kita ko, į tokią taisyklę, kad keli savarankiški reikalavimai apmokestinami žyminiu mokesčiu pagal bendrą visų reikalavimų sumą, apskaičiuojamą CPK 85 straipsnyje nustatyta tvarka.
16. Pasak apeliantės, teismas nepagrįstai sprendė, kad priešieškiniu pareikštas reikalavimas dėl modifikavimo žyminiu mokesčiu turėtų būti apmokestinamas kaip turtinis įkainotas reikalavimas, nes šiuo atveju priešieškiniu pareikštas reikalavimas, kurio negalima savarankiškai įvertinti pinigais. Taip pat apeliantė teigia, jog priešieškiniu, visų pirma, prašo pripažinti, kad nėra skolinga ieškovei, o sutarties modifikavimo siekia tik tuo atveju, jei teismas netenkintų pirmojo reikalavimo. Su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad alternatyvių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, jog vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, jog bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015). Apeliantės pareikšto priešieškinio turinys rodo, kad pareikšti, nors ir susiję, tačiau du savarankiški reikalavimai (vienas jų –tikslintinas), taigi ir žyminis mokestis už kiekvieną reikalavimą turi būti mokamas atskirai.
18. CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) mokamas 200 Eur, išskyrus ginčus dėl sutarčių turtinio pobūdžio nuostatų modifikavimo, žyminis mokestis. Turtiniai ginčai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o neturtinio pobūdžio ieškiniai – žyminiu mokesčiu, kuris išreiškiamas tikslia (fiksuota) pinigų suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2–5 punktai). CPK 80 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai.
19. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ginčų dėl sutarties modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) priskyrimą turtinio pobūdžio ginčams nulemia gramatinis ir sisteminis teisės aiškinimas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ginčo pripažinimas turtiniu priklauso nuo formuluojamo reikalavimo teisinio turinio ir šalies siekiamo sprendimo padarinių. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi, ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019).
20. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011). Neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019).
21. Antruoju priešieškinio reikalavimu apeliantė siekia modifikuoti nuomos sutartį, sumažinant nuomos kainą. Taigi, šis reikalavimas iš esmės kildinamas iš tarp šalių susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių ir yra susijęs su šalių sutarties turtinio pobūdžio sąlygų modifikavimu. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis reikalavimas yra turtinio pobūdžio, kadangi jį patenkinus, atsakovė išvengtų savo turtinės padėties pablogėjimo – pareigos mokėti šalių sulygtą turto nuomos mokestį. Todėl žyminis mokestis už tokio pobūdžio reikalavimą apskaičiuotinas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 7 dalyje bei 85 straipsnyje nustatytas taisykles ir konkrečiai suformuluotą reikalavimą.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisingai nustatė pareikšto priešieškinio trūkumus, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Atsakovei padavus atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutarties, joje nustatytas priešieškinio trūkumų šalinimo terminas jau yra pasibaigęs, todėl nustatomas naujas terminas priešieškinio trūkumų pašalinimui (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kesko Senukai Lithuania“ naują 10 (dešimties) dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos priešieškinio trūkumams pašalinti – tinkamai suformuluoti priešieškinio materialinio pobūdžio reikalavimą (nurodyti konkrečią prašomą sumažinti nuomos mokesčio sumą), sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį nuo ginčijamos sumos, pateikiant pirmosios instancijos teismui mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.