Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Aušra Diržienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens I. Š., atstovaujamos advokato Justo Čoboto, prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2VP-920-971/2022 pagal pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys I. Š., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2024-03-12 priimtas suinteresuoto asmens I. Š. prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo: atnaujinti civilinės bylos Nr. 2VP-920-971/2022, užbaigtos nagrinėti įsiteisėjusia ir apeliacine tvarka neperžiūrėta 2022-02-03 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi, procesą; panaikinti (pripažinti netekusia teisinės galios – CPK 371 straipsnio 3 dalis) 2022-02-03 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2VP-920-971/2022, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui I. Š. atmesti; taikyti 2022-02-03 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-920-971/2022, įvykdymo atgręžimą ir įpareigoti valstybę, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos, grąžinti suinteresuotam asmeniui I. Š. visas pinigines sumas, kurias suinteresuotas asmuo I. Š. yra sumokėjusi ir kurios yra išieškotos iš suinteresuoto asmens I. Š. vykdant 2022-02-03 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2VP-920-971/2022.

Prašymą grindžia aplinkybėmis, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020-09-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-510-730/2020 nusprendė įpareigoti statytoją I. Š. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) lėšomis nugriauti 2-ų aukštų su mansarda priestatą, sklypo plane pažymėtą Nr. 2, statomą pagal 2015-08-04 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išduotą leidimą ir sutvarkyti statybvietę. Lietuvos apeliacinis teismas 2021-05-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2021 iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutarė pakeisti sprendimo dalį, kuria I. Š. įpareigota NŽT lėšomis atlikti priestato griovimo darbus, ir nustatė, kad tokie darbai atliktini I. Š. ir NŽT lėšomis lygiomis dalimis. Klaipėdos apygardos teismo 2020-09-07 sprendimas įsiteisėjo 2021-05-27. Inspekcija kreipėsi į antstolę Astą Rimaitę Žičkuvienę su prašymu priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą – teismo vykdomąjį raštą ir vykdyti teismo sprendimą priverstinai. Antstolė patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdo vykdomąją bylą Nr. 0075/21/00970, pradėtą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2021-10-15 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-510-730/2020 dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Antstolė, nustačiusi, kad I. Š. teismo sprendimo neįvykdė, 2021-11-17 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-75-18331 ir kreipėsi į teismą su prašymu skirti teismo sprendimo neįvykdžiusiam asmeniui baudą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022-02-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-920-971/2022 antstolės pareiškimą tenkino ir paskyrė I. Š. 3 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo ir pagal jį išduoto vykdomojo rašto nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo minėtos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Inspekcija pateikė antstolei pakartotinį prašymą surašyti sprendimų nevykdymo aktą ir perduoti jį apylinkės teismui su prašymu skirti I. Š. baudą už kiekvieną uždelstą sprendimo nevykdymo dieną valstybės naudai, kuri būtų daug didesnė už anksčiau paskirtąją, nurodydama, kad I. Š. sprendimo vis dar neįvykdė. Antstolė 2022-08-29 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-22-75-16319 ir pateikė pareiškimą teismui dėl baudos padidinimo I. Š.. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022-11-23 nutartimi antstolės pareiškimą tenkino ir nusprendė padidinti I. Š. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-02-03 nutartimi paskirtos baudos dydį iki 10 Eur už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, terminą skaičiuojant nuo 2022-11-23 nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-150-460/2023 2023-02-23 nutartimi nutarė pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022-11-23 nutarties rezoliucinę dalį ir sumažino paskirtos baudos dydį iki 7 Eur. Išnagrinėjęs I. Š. kasacinį skundą civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2023, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023-12-06 nutartimi nutarė skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo ir Klaipėdos apylinkės teismo nutartis panaikinti ir antstolės prašymo netenkinti. Klaipėdos apylinkės teismas, priimdamas antstolės pareiškimą dėl baudos I. Š. už Klaipėdos apygardos teismo sprendimo nevykdymą skyrimo, jį išnagrinėdamas ir CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu skirdamas tokią baudą I. Š., padarė aiškią, esminę ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimų neatitinkančią CPK 771 straipsnio 3 ir 6 dalių aiškinimo ir taikymo klaidą, dėl kurios buvo priimta neteisėta nutartis ir neteisingai išspręsta ši civilinė byla (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K- 3-280-916/2023 pagal I. Š. kasacinį skundą, konstatavo šias išvadas pagrindžiančias aplinkybes, pateikė išsamias CPK 771 straipsnio 3 ir 6 dalių aiškinimo ir taikymo taisykles. Pareiškėja pažymėjo, kad prašymą teikianti I. Š. apie aplinkybes, sudarančias civilinės bylos Nr. 2VP-920-971/2022 proceso atnaujinimo pagrindą, numatytą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte, sužinojo nuo 2023 m. gruodžio 6 d., t.y. nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2023, kurioje konstatuotos aptariamą proceso atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės, priėmimo dienos.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens I. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo su prašymu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjų manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010). Šiuo atveju pareiškėjos atstovas dalyvavo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2VP-920-971/2022, vadinasi, jai apie teismo 2022 m. vasario 3 d. priimtą nutartį buvo žinoma nuo bylos išnagrinėjimo momento – 2022 m. vasario 3 d. paskelbus nutartį. Vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika, termino eiga prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti prasidėjo ne nuo 2023 m. gruodžio 6 d., kaip nurodo pareiškėja, o nuo 2022 m. vasario 3 d. ir šis CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytas 3 mėnesių kreipimosi į teismą terminas yra praleistas, todėl tai sudaro savarankišką pagrindą prašymą atmesti. CPK 771 straipsnio 6 dalyje reglamentuojama, kad jeigu be kita ko, per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta sankcija už teismo sprendimo nevykdymą dėl neteisėtos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus statybos padarinių pašalinimo taikoma, kai asmuo sąmoningai nevykdo teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti neteisėtus padarinius, t. y. nepašalina neteisėtos statybos padarinių teismo sprendime nurodytu būdu, sprendimas yra neįvykdytas dėl skolininkės kaltės, nėra nustatyta objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jos ir lemiančių tokį neįvykdymą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017, 37 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-148-1075/2022). Teismo 2022 m. vasario 3 d. priimtoje nutartyje konstatavo, kad skolininkė turėjo įvykdyti teismo sprendimą iki 2021 m. rugpjūčio 28 d., tačiau jo neįvykdė, nusprendė, kad byloje nėra nustatyta objektyvių aplinkybių, pateisinančių teismo sprendimo nevykdymą. Teismui 2022 m. vasario 3 d. nutartyje konstatavus teismo sprendimo neįvykdymo faktą bei nenustačius nevykdymą pateisinančių svarbių priežasčių ar kitų aplinkybių, galinčių turėti įtakos skolininkės atsakomybei buvo konstatuotas sankcijos taikymo pagrindas – skolininko kaltė, sąmoningas teismo sprendimo neįvykdymas nesant objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininkės valios, o taip pat lemiančių šio sprendimo neįvykdymą. Tad Teismas pagrįstai 2022 m. vasario 3 d. nutartyje skolininkei taikė CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas sprendimo neįvykdymo pasekmes – paskirta periodinė bauda. Įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims; priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020-09-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-510-730/2020 nusprendė, be kita ko, įpareigoti statytoją I. Š. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos Nacionalinės žemės tarnybos lėšomis nugriauti dviejų aukštų su mansarda priestatą, sklypo plane pažymėtą Nr. 2, statomą pagal 2015 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos statytojai išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstruoti statinį statybos vietoje – žemės sklype Klaipėdoje, ir sutvarkyti statybvietę.

Lietuvos apeliacinis teismas 2021-05-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-275-464/2021 pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2020-09-07 sprendimo dalį, kuria statytoja įpareigota atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos lėšomis atlikti priestato griovimo darbus, nustatydamas, kad tokie darbai atliktini statytojos I. Š. ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos lėšomis lygiomis dalimis. Klaipėdos apygardos teismo 2020-09-07 sprendimas įsiteisėjo 2021-05-27.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-02-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-920-971/2022 tenkintas antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimas ir I. Š. paskirta 3 Eur dydžio bauda už kiekvieną teismo sprendimo ir pagal jį išduoto vykdomojo rašto nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Teismo nutartis įsiteisėjo 2022-02-11.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-9190-998/2022 tenkintas antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimas ir padidintas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2VP-920-971/2022 nutartimi paskirtos baudos dydis iki 10 Eur už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, terminą skaičiuojant nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-150-460/2023 2023-02-23 nutartimi pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2022-11-23 nutarties rezoliucinę dalį ir sumažino paskirtos baudos dydį iki 7 Eur.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2023-12-06 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2023-02-23 nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022-11-23 nutartį panaikino ir pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės-Žičkuvienės prašymo padidinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022-02-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-920-971/2022 paskirtą baudą suinteresuotam asmeniui I. Š. už Klaipėdos apygardos teismo 2020-09-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-510-730/2020 nevykdymą už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną valstybės naudai.

Šioje byloje pareiškėjos I. Š. prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, t.y. jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėja prašymo pagrindu remiasi 2023-12-06 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartimi.

Teismų praktikoje, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, pripažįstama, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to, proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017, 15 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis). Proceso atnaujinimo institutą galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis.

Siekiant apsaugoti byloje dalyvaujančių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių nekintamumą, įstatymų leidėjas numatė, kad asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-571-467/2022). Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, teismo nutartis priimta 2022-02-03 (nutartis įsiteisėjo 2022-02-11). Pareiškėja 2024-03-04 pateikė prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu. Pareiškėjos manymu, ji nepraleido įstatymo numatyto trijų mėnesių termino tokio pobūdžio prašymui paduoti, kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria pareiškėja remiasi dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos, priimta 2023-12-06.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria pareiškėja remiasi dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos, priimta 2023-12-06, o prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė 2024-03-04, teismas pripažįsta, jog pareiškėja nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto termino prašymui atnaujinti procesą pateikti.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir remiantis tokia analize daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008).

Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018 19 punktą; 2021 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021 28 punktą).

Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011, nurodo, jog Klaipėdos apylinkės teismas, CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu skirdamas baudą I. Š., padarė aiškią, esminę ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimų neatitinkančią CPK 771 straipsnio 3 ir 6 dalių aiškinimo ir taikymo klaidą, dėl kurios buvo priimta neteisėta nutartis ir neteisingai išspręsta ši civilinė byla.

Pažymėtina, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 189 straipsnis).

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, Klaipėdos apygardos teismas 2020-09-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-510-730/2020, be kita ko, įpareigojo statytoją I. Š. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti dviejų aukštų su mansarda priestatą ir sutvarkyti statybvietę (teismo sprendimas įsiteisėjo 2021-05-27). Taigi, minėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu I. Š. įpareigota per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti jai nustatytą įpareigojimą – nugriauti priestatą ir sutvarkyti statybvietę.

CPK 771 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.

CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

Taigi, kaip matyti iš aukščiau aptarto CPK 771 straipsnio 6 dalies reglamentavimo, minėtoje teisės normoje aiškiai apibrėžta, kad jeigu, be kita ko, per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, kuris gali sprendimą neįvykdžiusiam asmeniui skirti baudą.

Nagrinėjamu atveju, teismas 2022 m. vasario 3 d. priimtoje nutartyje konstatavo, kad skolininkė turėjo įvykdyti teismo sprendimą iki 2021 m. rugpjūčio 28 d., tačiau jo neįvykdė, byloje nebuvo nustatyta objektyvių aplinkybių, pateisinančių teismo sprendimo nevykdymą. Teismui 2022 m. vasario 3 d. nutartyje konstatavus teismo sprendimo neįvykdymo faktą bei nenustačius nevykdymą pateisinančių svarbių priežasčių ar kitų aplinkybių, galinčių turėti įtakos skolininkės atsakomybei, teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi skolininkei taikė CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytas sprendimo neįvykdymo pasekmes – paskyrė baudą.

Atsižvelgiant į tai, kad 2020-09-07 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-510-730/2020, be kita ko, I. Š. buvo įpareigota per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, vadovaujantis CPK 18 straipsniu, ji besąlygiškai privalėjo vykdyti jai teismo sprendimą, įpareigojantį pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius. Tačiau kaip matyti, I. Š. per teismo nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdė, todėl teismo vertinimu, jai visiškai pagrįstai buvo taikytos CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytos sprendimo neįvykdymo pasekmės - paskirta bauda. I. Š. neįvykdžius teismo sprendimo ir visiškai išvengus atsakomybės, šiuo atveju būtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas. Pritartina Inspekcijos vertinimui, kad tokiais pareiškėjos samprotavimais yra paneigiamas teismo sprendimo privalomumas, kas reiškia, kad nepaisant įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytų įpareigojimų, asmuo, turintis juos vykdyti, tačiau nesiimantis jokių veiksmų, kitaip tariant ignoruojantis šį teismo sprendimą, dar siekia nepatirti jokių neigiamų pasekmių.

Pareiškėja nurodo, kad savo prašymą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2023 pateiktu aiškinimu, tačiau teismas sutinka su Inspekcijos pastebėjimu, kad aplinkybės prašomoje atnaujinti byloje ir kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje nėra tapačios. Minėta kasacinio teismo nutartis yra priimta byloje, kurioje buvo sprendžiama antrą kartą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo. Teismas nekvestionavo Klaipėdos apylinkės teismo 2022-02-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-920-971/2022 pirmą kartą paskirtos statytojai periodinės 3 Eur dydžio baudos už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Teisėjų kolegija iš teismų nustatytų aplinkybių, susijusių su statytojos I. Š. elgesiu, padarė išvadą, kad I. Š. nededa reikiamų pastangų išspręsti klausimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju visų pirma turi būti sprendžiamas ne baudos statytojai didinimo, o teismo sprendimo, kuriuo statytoja įpareigota atlikti priestato griovimo darbus, vykdymo tvarkos pakeitimo klausimas. Tokiu atveju kaip nagrinėjamoje byloje, kai nei Klaipėdos apygardos teismo sprendime, nei Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta Inspekcijos teisė atlikti veiksmus už statytoją, kai ši jų neįvykdo, antstolio surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas turėtų būti perduodamas sprendimą priėmusiam Klaipėdos apygardos teismui, kuris, įvertinęs šioje nutartyje nurodytas ir galimai nustatęs ir kitas reikšmingas aplinkybes, išspręstų sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles. Teismas turėtų įvertinti, ar nutartimi galima pakeisti sprendimo vykdymo tvarką ir nustatyti Inspekcijai teisę už statytoją atlikti veiksmus, kurių ši neatliko, ar įvykdyti teismo įpareigojimą nugriauti savavališkai pastatytą priestatą gali tik pati statytoja. Tik tokiu atveju, jei būtų nustatyta, kad statytojos prievolė atlikti priestato griovimo darbus yra asmeninio pobūdžio ir Inspekcija jų atlikti negali, turėtų būti sprendžiamas statytojai Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-920-971/2022 paskirtos periodinės 3 Eur dydžio baudos efektyvumo ir atitinkamai jos didinimo klausimas pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas ir įvertintas aplinkybes, remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-920-971/2022 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas ir atsisakytina atnaujinti procesą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

netenkinti suinteresuoto asmens I. Š. prašymo ir atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2VP-920-971/2022.

Nutartį išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.