Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2022-11-23 · Civilinė byla Nr. 2VP-9190-998/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-11-23Klaipėdos apylinkės teismas
  2. KasacijaNutartis · 2023-12-06Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-23
Bylos Nr.
2VP-9190-998/2022
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05547-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Bučienė
Suinteresuotas asmuo
I. Š., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Justas Čobotas
Civilinė byla Nr. 2VP-9190-998/2022Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05547-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.5.1; 3.5.24 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. lapkričio 23 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Diana Bučienė,sekretoriaujant Ritai Bružinskienei,dalyvaujant suinteresuoto asmens I. Š. atstovui advokatui Justui Čobotai,

suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliotai atstovei J. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys I. Š., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja antstolė A. R. Ž. pateikė pareiškimą, kuriuo prašo spręsti klausimą dėl baudos padidinimo skolininkei I. Š. už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną valstybės naudai, nurodant paskirtą baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 6804.

Šalies argumentai

Antstolė nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkei paskirta periodinė 3 Eur dydžio bauda už teismo sprendimo neįvykdymą, kuri skaičiuojama nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Išieškotoja 2022 m. rugpjūčio 16 d. raštu informavo, kad skolininkė ir toliau nevykdo teismo įpareigojimo, pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus, todėl prašė antstolės kreiptis į teismą dėl baudos skolininkei padidinimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 771 straipsnio 7 dalį, kuri būtų ženkliai didesnė už anksčiau paskirtąją. 2022 m. rugpjūčio 29 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, jog skolininkė privalomojo nurodymo neįvykdė. Iki šios dienos nėra jokių duomenų, kad skolininkė būtų tinkamai įvykdžiusi teismo sprendimo įpareigojimus. Išieškotojos nuomone, teismo paskirta bauda yra neefektyvi ir neskatina skolininkės maksimaliai greitai įvykdyti teismo įpareigojimo.

Atsiliepimas

Skolininkė I. Š. atsiliepimu prašo netenkinti antstolės A. R. Ž. pareiškimo dėl baudos padidinimo. Nurodo, kad po ilgų paieškų ir derybų 2021 m. gruodžio 10 d. pasirašė statybos darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Gerbūvio sprendimų centras“, kurioje numatyta rangovo pareiga atlikti darbus, būtinus teismų sprendimų įvykdymui ir vykdomosios bylos užbaigimui. Statybos darbų rangos sutarties 4 punkte numatė rangovo pareigą darbus užbaigti 2022 m. rugpjūčio 31 d. 2022 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ atsiuntė pranešimą, kuriuo rangovas informavo užsakovę: „Šiuo pernešimu norime informuoti, kad atsisakome vykdyti sutartį. Šiuo metu įmonė neturi reikiamų pajėgumų darbams atlikti. Susidūrėme su darbo jėgos nutekėjimu, o naujos darbo jėgos nepavyksta rasti. Todėl pranešame, kad negalime įvykdyti šios sutarties laiku. Jeigu ateityje būtų aktualus darbų atlikimo klausimas, galėsime pasiūlymą pateikti iš naujo. Labai atsiprašome už sukeltus nepatogumus“. Po 2022 m. rugpjūčio 16 d. gauto UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ atsisakymo vykdyti sutartį, kreipėsi į kitus rangovus su prašymu pateikti pasiūlymą darbų atlikimui. Buvo gauti UAB „Vakarų resta“ ir UAB „Ravitera“ atsakymai (kiti rangovai apie atsisakymą dirbti informavo tik žodžiu). UAB „Vakarų resta“ atsakė: „Į gautą pasiūlymą atlikti griovimo darbus atsakome, kad nedomina tokios apimties ir sudėtingumo darbai. Griovimo darbams atlikti reikalingas platus įvažiavimas technikai, o pas jus reikia važiuoti pro apgriuvusius ir paveldui priklausančius pastatus. Be to atliekant griovimo darbus tikėtina, kad bus dar labiau pažeisti šalia esantys paveldo pastatai. Todėl atsisakome daryti tokius darbus“. UAB „Ravitera“ atsakė: „Mes į užklausą dėl pastato griovimo darbų (duomenys neskelbtini) atsakome, kad neteiksime pasiūlymo šiam darbui. Darbas yra per mažos apimties. Todėl atsisakome pateikti skaičiavimus darbo atlikimui“.

Skolininkė nurodo, kad šiuo metu deda dideles pastangas, kad kuo skubiau surastų rangovą, kuris už protingą rinkos sąlygas atitinkančią kainą bei kuo trumpiausiais terminais galėtų atlikti teismų sprendimuose nurodytus griovimo (ardymo) darbus.

Pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nutarta: „Pakeisti sprendimo dalį, kuria statytoja I. Š. įpareigota atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos lėšomis atlikti priestato griovimo darbus, nustatant, kad tokie darbai atliktini statytojos I. Š. ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos lėšomis, lygiomis dalimis“. Skolininkės teigimu, ši aplinkybė reiškia, kad darbų apmokėjimui taikomi racionalaus valstybės lėšų panaudojimo principai, t. y. rangos darbų kaina neturėtų viršyti rinkos kainos. Priešingu atveju rizikuotų, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau NŽT) atsisakytų finansuoti 50 proc. griovimo darbų kainos. NŽT, kaip finansuotojo, dalyvavimas procese yra svarbus veiksnys, suvaržantis veiksmų laisvę ir galimybes savo nuožiūra pasirinkti rangovą.

Taip pat skolininkė nurodo, kad paaiškėjo ir objektyvios technologinės darbų atlikimo kliūtys. Sprendimo įvykdymas griaunant esamos būklės priestatą turėtų įtakos šalia esančio pastato ((duomenys neskelbtini)) stabilumui. Teismo ekspertas A. S. nustatė, kad sprendime numatytų ardymo darbų vykdymas sukels pastato (duomenys neskelbtini) nevaldomos griūties riziką (to pasekmė būtų praeivių fizinio (galimai mirtino) sužalojimo bei pravažiuojančio transporto nepataisomo sugadinimo rizika). Teismo ekspertas A. S. rekomenduoja: „prieš atliekant priestato griovimo darbus, atlikti esamo pastato (duomenys neskelbtini) laikančiųjų konstrukcijų (pamatų, sienų, perdangų ir stogo konstrukcijų) sustiprinimą, prieš tai paruošus projektinius sprendinius“.

Skolininkė teigia, jog šiuo metu aktyviai ieško būdų, kaip atlikti teismo sprendime numatytus darbus nepažeidžiant darbų saugos technologijos ir nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos režimo. Nurodo, kad kreipėsi į UAB „Uostamiesčio projektas“. Ši bendrovė pateikė informaciją, kiek užtruks parengti ir suderinti paveldo tvarkybos darbų pastato ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), projektą, atlikti privalomąją projekto ekspertizę bei parengti ir suderinti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), rekonstravimo projektą. Be paveldo tvarkybos darbų pastato ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), projekto ir daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), rekonstravimo projekto bet kokie pastato (duomenys neskelbtini) statybos, remonto ar stiprinimo darbai yra negalimi.

Žemesnės instancijos teismas

Skolininkės teigimu, nėra teisinio ir faktinio pagrindo keisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi nustatyto baudos dydžio. Minėta nutartimi buvo nustatytas baudos dydis, su baudos dydžiu sutiko išieškotoja, skolininkė ir antstolė. Skolininkės vertinimu, siekiant pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartimi paskirtos baudos dydį, turi būti konstatuoti esminiai faktinės situacijos pasikeitimai, naujos faktinės aplinkybės. Antstolės nurodomas argumentas, kad skolininkė „nevykdo teismo įpareigojimo, pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus“ yra tapatus prašymo, kurio pagrindu priimta 2022 m. vasario 3 d. nutartis, motyvams. Antstolė nenurodė jokių objektyvių duomenų, kurie rodytų, kad ji (skolininkė) sąmoningai vengtų vykdyti teismo sprendimą. Antstolės pareiškime nurodoma: „Išieškotojos nuomone, teismo paskirta bauda yra neefektyvi ir neskatina skolininkės maksimaliai greitai įvykdyti teismo įpareigojimo“. Skolininkės manymu, šis argumentas yra išimtinai subjektyvaus pobūdžio, grindžiamas išimtinai subjektyvia „išieškotojos nuomone“. Šiuo metu mokama bauda yra jai (skolininkei) didelė finansinė našta, ypač įvertinus tai, kad ji yra pensijoje ir pajamų iš darbo santykių negauna. Šiuo metu nutartimi skirta bauda yra sumokėta iki 2022 m. lapkričio 22 d. dienos.

Atsiliepimas

NŽT atsiliepimu mano, kad antstolio pareiškimas dėl baudos padidinimo yra pagrįstas. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) generalinės prokuratūros ieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo statytoją I. Š. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo NŽT lėšomis nugriauti 2-ų aukštų su mansarda priestatą, sklypo plane pažymėtą Nr. 2, statomą pagal 2015 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos statytojai I. Š. išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstruoti statinį statybos vietoje žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą iš dalies pakeitė. Pakeitė sprendimo dalį, kuria statytoja I. Š. įpareigota atsakovės NŽT lėšomis atlikti priestato griovimo darbus, nustatant, kad tokie darbai atliktini statytojos I. Š. ir atsakovės NŽT lėšomis, lygiomis dalimis.

NŽT nurodo, kad 2021 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl statinio griovimo darbų“ ir 2022 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ prašė nedelsiant imtis priemonių pašalinti savavališkai pastatytą statinį, adresu (duomenys neskelbtini), ir atlaisvinti valstybinę žemę, tačiau informacijos apie vykdomą teismo sprendimą iš I. Š. negavo. Teigia, jog skolininkė I. Š. privalo(ėjo) aktyviais veiksmais siekti, kad teismo sprendimai būtų įvykdyti. Nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria iš dalies buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimas, praėjus daugiau kaip metams, sprendimas neįvykdytas. I. Š. atsiliepime nurodo, kad teismo sprendimas neįvykdytas dėl objektyvių priežasčių, nepriklausiusių nuo jos veiksmų ir valios. NŽT nesutinka su tokia pozicija, nes I. Š., matydama, kad rangovas UAB „Gerbūvio sprendimo centras“ nevykdo pasirašytos sutarties, privalėjo surasti kitą rangovą. Kas matyti iš pateiktų I. Š. rašytinių įrodymų, kad buvo apsiribota per mažu rangovų skaičiumi, atliekančių griovimo darbus, t. y. UAB „Vakarų resta“ ir UAB „Ravitera“, todėl skolininkės veiksmai nebuvo pakankamai intensyvūs ir aktyvūs siekiant surasti naują rangovą. NŽT priduria, kad I. Š. nurodyta nuomonė, kad NŽT atsisakytų finansuoti 50 proc. griovimo darbų kainos, nepagrįstos jokiais argumentais.

Žemesnės instancijos teismas

Apie teismo posėdžio vietą ir laiką byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta tinkamai. Antstolė ir NŽT atstovas į posėdį neatvyko. Pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Byla nagrinėtina antstolei ir NŽT atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens I. Š. atstovas prašė pareiškimo netenkinti. Rėmėsi atsiliepime nurodytais motyvais. Papildė, jog I. Š. stengėsi įvykdyti sprendimą, ieškojo rangovų. Su rangovu UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ visada bendravo žodžiu dėl darbų vykdymo, todėl pateikti duomenų, jog skatino vykdyti darbus, negali.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad skolininkė su rangovu UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ sudarė sutartį, kurioje nebuvo numatyti jokie saugikliai dėl sutarties neįvykdymo. Dėl UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ darbuotojų stokos nurodo, kad nėra pateikta jokių duomenų apie darbuotojų trūkumą. Pažymi, kad internetinėje platformoje yra daugybė įmonių, kurios gali atlikti griovimo darbus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė įpareigoti statytoją I. Š. per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos NŽT lėšomis nugriauti 2-ų aukštų su mansarda priestatą, sklypo plane pažymėtą Nr. 2, statomą pagal 2015 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos statytojai I. Š. išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstruoti statinį statybos vietoje žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutarė pakeisti sprendimo dalį, kuria statytoja I. Š. įpareigota atsakovės NŽT lėšomis atlikti priestato griovimo darbus, nustatant, kad tokie darbai atliktini statytojos I. Š. ir atsakovės NŽT lėšomis, lygiomis dalimis.

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimas įsiteisėjo 2021 m. gegužės 27 d.

2021 m. rugsėjo 20 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau Inspekcija) surašė teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad skolininkė teismo sprendimo neįvykdė, kadangi nenugriovė 2-ų aukštų su mansarda priestato žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir nesutvarkė statybvietės.

Suinteresuotam asmeniui nevykdant teismo sprendimo, Inspekcija kreipėsi į antstolę A. R. Ž. su 2021 m. spalio 26 d. prašymu priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą – teismo vykdomąjį raštą – ir vykdyti teismo sprendimą priverstinai.

Antstolė A. R. Ž. 2021 m. spalio 26 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. skolininkė I. Š. įpareigota per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti 2-ų aukštų su mansarda priestatą, sklypo plane pažymėtą Nr. 2, statomą pagal 2015 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos statytojai I. Š. išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstruoti statinį statybos vietoje žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; išieškotoja vykdomojoje byloje yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Inspekcija).

Nustačiusi, kad skolininkė I. Š. teismo sprendimo neįvykdė, antstolė 2021 m. lapkričio 17 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kreipėsi į teismą su prašymu skirti teismo sprendimo neįvykdžiusiam asmeniui baudą.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės pareiškimą tenkino ir paskyrė I. Š. 3 Eur dydžio baudą už kiekvieną Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal jį 2021 m. spalio 15 d. išduoto vykdomojo rašto nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

2022 m. rugpjūčio 16 d. Inspekcija pateikė antstolei prašymą surašyti sprendimų nevykdymo aktą ir perduoti jį apylinkės teismui su prašymu skirti skolininkei I. Š. baudą už kiekvieną uždelstą sprendimo nevykdymo dieną valstybės naudai, kuri būtų ženkliai didesnė už anksčiau paskirtąją. Prašyme nurodyta, kad skolininkė sprendimo neįvykdė.

Antstolė 2022 m. rugpjūčio 29 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kreipėsi į teismą su prašymu padidinti teismo sprendimo neįvykdžiusiam asmeniui baudą.

Įsiteisėję teismo sprendimas , nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai).

CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. CPK 771 straipsnis reglamentuoja teismo įpareigojimų neįvykdymo pasekmes bei jų taikymo tvarką. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų.

Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. CPK 771 straipsnio 7 dalis numato, kad, jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017). Baudos dydį nustato teismas, kuris ribojamas tik maksimalia suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti. Sprendžiant klausimą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog teismo sprendimo ar privalomojo nurodymo negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2022 m. vasario 3 d. nutartimi jau buvo paskyrę I. Š. 3 Eur dydžio per dieną baudą už tai, kad nevykdo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo, t. y. nenugriauna 2-ų aukštų su mansarda priestato žemės sklype (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad I. Š. iki šiol nėra įvykdžiusi teismo sprendimo, todėl antstolė kreipėsi į teismą dėl baudos padidinimo dėl sprendimo nevykdymo.

Skolininkė I. Š., teigdama, kad teismo sprendimo negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, nurodo, jog pasamdytas rangovas darbus ketino užbaigti iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., tačiau 2022 m. rugpjūčio 16 d. atsiuntė pranešimą, jog negali įvykdyti šios sutarties laiku.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad I. Š. ir UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ 2021 m. gruodžio 10 d. sudarė statybų darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią rangovas UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ įsipareigojo atlikti priestato, esančio, adresu (duomenys neskelbtini), griovimo ir atliekų išvežimo darbus, juos pradedant 2022 m. kovo 21 d. ir baigiant 2022 m. rugpjūčio 31 d. 2022 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ pranešimu informavo, kad atsisako vykdyti sutartį, nes įmonė neturi pajėgumų, todėl negali įvykdyti sutarties.

Iš paminėtų duomenų matyti, jog skolininkės samdyta įmonė atsisakė atlikti darbus, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kokių veiksmų ėmėsi skolininkė, jog rangovas vykdytų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Kaip minėta, pagal sutartį darbai turėjo būti pradėti 2022 m. kovo 21 d. Skolininkė neneigia, jog žinojo, kad darbai numatytu laiku nebuvo pradėti, bet duomenų, kokių priemonių ėmėsi, kad rangovas vykdytų sutartį, skolininkė nepateikė (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis). Nors, kaip teigia skolininkė, ji su rangovu bendraudavo žodžiu, tačiau tokie skolininkės teiginiai niekuo nepagrįsti ir vertintini kritiškai. Teismo vertinimu, skolininkė, žinodama apie teismo įpareigojimą pašalinti savavališkos statybos padarinius bei matydama, kad rangovas nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, turėjo veikti ypač atidžiai ir apdairiai, t. y. kontroliuoti sutarties vykdymą. Teismas pastebi, jog sutartimi rangovas UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ įsipareigojo darbus atlikti per 5 mėnesius. Skolininkė pranešimą apie atsisakymą įvykdyti sutartį gavo praėjus 4,5 mėn. Vadinasi, per 4,5 mėn. jokie darbai nebuvo pradėti, o skolininkė nesiėmė jokių veiksmų, kad UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ pradėtų darbus. Nors skolininkė nurodo, kad rangovas UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ buvo nuolat raginamas atlikti darbus, tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad 4,5 mėn. terminas buvo per ilgas laiko tarpas laukti rangovo darbų pradžios, todėl galima teigti, kad skolininkė elgėsi aplaidžiai ir neracionaliai, žinodama, jog darbų terminas 5 mėnesiai, o praėjus 4,5 mėnesiams griovimo darbai net nepradėti. Be to, skolininkė turėjo suvokti, kad darbai, kurie buvo numatyti atlikti per 5 mėn., jų laiku nepradėjus, nustatytu terminu nebus atlikti. Taigi, matydama, kad rangovas delsia atlikti griovimo darbus, skolininkė turėjo imtis kitų aktyvių veiksmų, siekiant įvykdyti teismo sprendimą, ir vien ta aplinkybė, kad rangovas nutraukė sutartį, negali būti vertinama kaip pateisinama ir objektyvi priežastis sprendimo nevykdymui. Pažymėtina ir tai, kad 2021 m. gruodžio 10 d. sudarytoje statybų darbų rangos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) I. Š. ir UAB „Gerbūvio sprendimų centras“ nenumatė jokių sankcijų už darbų neatlikimą, kas taip pat laikytina skolininkės aplaidumu.

Skolininkė I. Š. į bylą pateikė UAB „Vakarų Resta“ ir UAB „Ravitera“ pranešimus, jog jie atsisako atlikti griovimo darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog iš minėtų pranešimų nėra galimybės nustatyti nei kada skolininkė kreipėsi į galimus rangovus, nei kada surašyti šie pranešimai. Tokiu būdu nėra galimybės įvertinti, kada skolininkė realiai pradėjo ieškoti kitų rangovų atlikti griovimo darbus.

Skolininkės teiginius, jog ji kreipėsi ir į kitas įmones, tačiau jos atsisakė rangos darbų atlikimo, teismas vertina kaip deklaratyvius ir niekuo nepagrįstus, kadangi į bylą skolininkė nepateikė jokių duomenų jiems pagrįsti. Jei, kaip nurodo skolininkė, ji kreipėsi elektroniniais laiškais, tačiau negavo atsakymų, tai į bylą nepateikė elektroninių laiškų, kada ir kokiems galimiems rangovams buvo išsiųstos užklausos dėl darbų atlikimo.

Skolininkė taip pat nurodo, kad teismo sprendimo įvykdymą sunkina objektyvios technologinės darbų atlikimo kliūtys, t. y. ardymo darbų vykdymas sukels pastato (duomenys neskelbtini) nevaldomos griūties riziką. Skolininkė į bylą pateikė 2022 m. spalio 17 d. eksperto A. S. raštišką atsakymą dėl pastato (duomenys neskelbtini), būklės ir priestato griovimo darbų organizavimo, kuriame nurodyta, kad laikančiųjų konstrukcijų techninė būklė, kuri pripažinta avarine jau buvo 2014 metais, per 2014–2022 m. laikotarpį kritiškai pablogėjo, vykdomi griovimo darbai padidins pastato (duomenys neskelbtini) nevaldomos griūties riziką, kas gali tapti praeivių fizinio (galimai mirtino) sužalojimo bei pravažiuojančio transporto nepataisomo sugadinimo priežastimis. Ekspertas rekomenduoja prieš atliekant priestato griovimo darbus atlikti esamo pastato (duomenys neskelbtini) laikančiųjų konstrukcijų (pamatų, sienų, perdangų ir stogo konstrukcijų) sustiprinimą, prieš tai paruošus projektinius sprendinius.

Iš paminėto eksperto rašto matyti, kad pastato avarinė būklė buvo nustatyta dar 2014 m. Duomenų, kodėl ši aplinkybė nebuvo įvertinta iki eksperto 2022 m. spalio 17 d. rašto, byloje nepateikta. Byloje taip pat nepateikti duomenys, kokių veiksmų ėmėsi skolininkė, kad būtų įvykdytos eksperto rekomendacijos – laikančiųjų konstrukcijų sustiprinimas. Pastebėtina, kad, nors skolininkė pateikė UAB „Uostamiesčio projektas“ raštą dėl projektavimo darbų grafiko, tačiau iš pranešimo matyti, kad jame yra nurodyti tik atitinkamų darbų terminai, bet nėra jokių duomenų, kad su minėta ar kita įmone skolininkė būtų sudariusi projektavimo darbų sutartį, kad, kaip ji pati nurodo, galėtų įgyvendinti teismo sprendimą, įpareigojantį atlikti griovimo darbus.

Skolininkės teigimu, teismo sprendimo įvykdymui esminės reikšmės turi ir ta aplinkybė, jog griovimo darbai turi būti atliekami jos ir NŽT lėšomis lygiomis dalimis, todėl ji turi gauti pritarimą iš NŽT dėl darbų kainos.

Vertinant tokius atsakovės teiginius, pažymėtina, kad byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kokie teisės aktai ar teismo sprendimai įpareigoja gauti skolininkę sutikimą iš NŽT dėl darbų kainos. Kita vertus, byloje nėra ir duomenų, kad NŽT būtų nesutikusi prisidėti prie griovimo darbų finansavimo. Priešingai, NŽT kartu su atsiliepimu pateikė 2021 m. rugsėjo 21 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl statinio griovimo darbų, kuriuo prašė skolininkę informuoti ir pateikti sąmatą bei kitus rašytinius įrodymus apie statinio griovimo darbų baigtį ir patirtas išlaidas. Taigi, skolininkės teiginiai apie NŽT atsisakymą ar galimą atsisakymą dengti 50 proc. griovimo darbų kainos yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis)

Į bylą skolininkė pateikė UAB „Akelta“ pasiūlymą griovimo darbams atlikti, iš kurio matyti, kad darbų atlikimo kaina 122 005,51 Eur. Pasiūlyme nurodyta, kad 100 proc. suma turi būti apmokėta iki planuojamų darbų pradžios. Dėl pateiktų duomenų, visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog skolininkė pateikė tik darbų atlikimo sąmatą, tačiau nėra pateikti jokie konkretūs šalių susitarimai, pasiūlymai, kada būtų pradėti atlikti darbai, per kokį terminą jie būtų atlikti, kokiomis sąlygomis. Antra, skolininkės pateikta informacija kelia pagrįstų abejonių dėl jos racionalumo. Kaip matyti iš pateiktos sąmatos, joje numatyta, kad už darbus būtų atsiskaitoma dar prieš jų pradžią. Tokiu būdu kyla klausimas, kaip būtų užtikrintas sutarties įvykdymas rangovui iš anksto sumokėjus visą darbų kainą.

Apibendrinant tai, kas paminėta, konstatuotina, jog skolininkė I. Š. nuo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 3 d nutarties, kuria jai buvo paskirta 3 Eur bauda, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų įvykdyti teismo įpareigojimus, todėl teismas daro išvadą, kad skolininkei paskirta bauda yra neefektyvi ir yra pagrindas taikyti CPK 771 straipsnio 7 dalyje numatytas pasekmes. Atsižvelgiant į sprendimo neįvykdymo terminus, įvertinus pasyvų skolininkės elgėsi imtis priemonių, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 3 d. nutartimi paskirta 3 Eur bauda padidintina iki 10 Eur, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais, teismas

nutarė:

pareiškėjos antstolės A. R. Ž. prašymą tenkinti.

Padidinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2VP-920-971/2022 nutartimi paskirtos baudos dydį I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal jį 2021 m. spalio 10 d. išduoto vykdomojo rašto nevykdymą iki 10 Eur (dešimties eurų) už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, terminą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, baudą sumokant (išieškant) valstybės naudai į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6804.

Nutarčiai įsiteisėjus, antstolei A. R. Ž. grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Diana Bučienė