- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-30
- Bylos Nr.
- e2A-397-262/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44345-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- Ž. D., R. D.
- Atsakovas
- UAB „Senamiesčio ūkis“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, R. G., AAS „BTA B. I. Company“
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų Ž. D. ir R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Ž. D. ir R. D. ieškinį atsakovui UAB „Senamiesčio ūkis“ dėl nuostolių atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, R. G., AAS „BTA B. I. Company“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo 1 422,36 Eur nuostolių, 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, taip pat įpareigoti atsakovą UAB „Senamiesčio ūkis“ priimti visus būtinus sprendimus bei atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, lauko sienos, stogo, lauko sienos ir stogo dangos sandūros, balkonų, baliasinos, lietvamzdžių, dūmtraukių remonto darbus.
2. Nurodė, kad jie yra buto, esančio pastate adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau - Butas) bendrasavininkai. Atsakovas UAB „Senamiesčio ūkis“, būdamas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, administratoriumi, po daugelio reikalavimų ėmėsi veiksmų dėl pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, patikrinimo metu rastų defektų šalinimo. Namo savininkų lėšomis buvo atlikti pastato remonto darbai. Tačiau, po šių darbų atlikimo paaiškėjo, kad atsakovas remonto darbus atliko netinkamai ir nekokybiškai, kadangi Pastato išorinės sienos kampas ir toliau drėksta, šis defektas matosi iš išorės, dėl to Butui ir toliau daroma žala. Dėl netinkamai atliktų remonto darbų drėgmė ir toliau patenka į Butą bei gadina jo vidinę apdailą: sienos ir toliau drėksta, atšokinėja tinkas ir dažai. Pastato patikrinimo metu rasti defektai nebuvo pašalinti tinkamai, todėl ieškovas turi juos pašalinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovai nepateikė įrodymų ir nenurodė konkrečiai, kas atlikta netinkamai. Ieškovai tik nurodė, kad už užliejimą atsakingas asmuo - UAB „Senamiesčio ūkis“, tačiau daugiau nedetalizavo jokių aplinkybių. Ieškovai visiškai neanalizavo įvykusios situacijos, o tik deklaratyviai nurodė visiškai nepaaiškindami, kas sąlygojo žalos atsiradimą ir kodėl būtent atsakovas turėtų atsakyti už žalą. Ieškovai savo ieškinį grindžia tik spėliojimais, nepateikiant jokių objektyvių įrodymų.
4. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra.
5. Trečiasis asmuo AAS „BTA B. I. Company“ pateikė atsiliepimą į ieškinį. Atsiliepime nurodė, kad ieškovams žala atsirado 2010 m. gruodžio – 2011 m. sausio mėn., o į atsakovą su reikalavimu dėl administratoriaus pareigų vykdymo kreipėsi 2012 m. birželio 6 d. Todėl šis įvykis nepatenka į draudimo apsaugos laikotarpį, nes atsakovas ir BTA pirmą kartą bendrosios civilinės atsakomybės sutartį sudarė 2012 m. lapkričio 29 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: iš atsakovo ieškovams priteista 1422,36 Eur nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-12-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš ieškovų Ž. D. ir R. D. lygiomis dalimis atsakovui UAB „Senamiesčio ūkis“ priteista 261,15 Eur bylinėjimosi išlaidų; kita ieškinio dalis atmesta.
7. Teismas, be argumentų dėl ko tenkina ieškinį, nurodė, kad iš pareikšto reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti darbus, neaiški nei lokalizacija darbų bei jų būtinumas, nei jų mastas. Todėl teismas konstatuoja, kad šis ieškovų reikalavimas yra nekonkretus bei neįrodytas, todėl teismas negali jo tenkinti nei visiškai, nei iš dalies, todėl jis atmetamas (CPK 178 str.). Ieškovai iš viso patyrė 533 Eur bylinėjimosi išlaidų: 470,00 Eur atstovavimo išlaidų bei 63,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Atsakovas byloje iš viso patyrė 810,70 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Patenkinus ieškinį iš dalies (50 proc.), nes ieškovų turtinis reikalavimas patenkintas, o neturtinis nepatenkintas, iš atsakovės ieškovams priteistina 266,50 Eur ( 533:2) bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovų atsakovei priteistina 405,35 Eur (810,70:2) bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys ir vietoje šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodė, kad nesutinka su teismo išvada, jog teismas negali savo iniciatyva nustatyti kokie turi būti atlikti darbai pagal ieškovų pareikštą reikalavimą dėl įpareigojimo paskyrimo atsakovei bei kad nėra aiški darbų lokalizacija, jų būtinumas ar jų mastas. Apeliantų įsitikinimu, teismui buvo visiškai aišku, kokie turi būti atlikti darbai pagal ieškovo pareikštą reikalavimą. Teismas neįvykdė savo pagrindinės pareigos išaiškinti byloje tiesą ir nustačius, kad yra pažeidžiamos asmenų teisės, jas apginti. Sprendimas skundžiamoje dalyje yra formalus ir priimtas vengiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą iš esmės. Apeliantai nėra specialistai ir negali už atsakovą nuspręsti kokius konkrečius darbus turi atlikti atsakovas, kad būtų pasiektas ieškovų pageidaujamas rezultatas. Apeliantai nurodė, kad iš esmės sprendimas priimtas jų naudai, kadangi jiems ne tik buvo priteista visa kompensacija už patirtus nuostolius dėl buto apliejimo, tačiau ir byloje iš esmės įrodyta, kad yra reikalingas pastato remontas. Apeliantų nuomone, antras neturtinio pobūdžio reikalavimas buvo atmestas dėl formalių priežasčių, t. y. jo nekonkretumo, nors iš esmės byloje naudą, kurios ir siekė, gavo apeliantai, todėl jie turi teisę į pilną bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o atsakovas tokios teisės neturi.
Atsiliepimas
10. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodė, kad teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad teismas negali nustatyti savo iniciatyva, kokie turi būti atlikti darbai pagal ieškovo pareikštą reikalavimą dėl įpareigojimo paskyrimo atsakovui ir konstatavo, kad šis ieškovų reikalavimas yra nekonkretus bei neįrodytas, todėl teismas jį atmetė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
12. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
13. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
14. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
15. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškinio reikalavimus formuluoja ieškovas bei juos pagrindžia leistinais įrodymais. Šioje byloje ieškovas savo pareigą perkėlė teismui, nurodydamas, kad teismui turi būti aišku, kokie turi būti atlikti darbai pagal ieškovo pareikštą reikalavimą, todėl teismas galėjo tenkinti ieškinio reikalavimą pilnai.
16. Bylos nagrinėjimo metu teismas siūlė ieškovams sukonkretinti reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovui UAB „Senamiesčio ūkis“ priimti visus būtinus sprendimus bei atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, lauko sienos, stogo, lauko sienos ir stogo dangos sandūros, balkonų, baliasinos, lietvamzdžių, dūmtraukių remonto darbus. Tačiau ieškovai su teismo pasiūlymu nesutiko. Taigi, pirmosios instancijos teismas nagrinėjo bylą pagal patikslinto ieškinio reikalavimus - tokius, kokius nurodė, patys ieškovai (apeliantai).
17. Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai - ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas - tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas - tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014). Šiuo atveju teismas netgi pasiūlė ieškovams sukonkretinti savo reikalavimą, kad jis būtų visiškai aiškus tiek pačiam teismui, tiek kitiems proceso dalyviams, tačiau ieškovai to nepadarė, o nurodė, kad teismas gali patikslinti ir suformuluoti reikalavimą savo iniciatyva. Tokia ieškovų pozicija yra nepagrįsta ir prieštaraujanti suformuotai teismų praktikai.
18. Tinkamai išdėstant ieškinio pagrindo aplinkybes ir aiškiai formuluojant reikalavimus teismui sudaromos sąlygos vykdyti teisingą ir tinkamą procesą, užtikrinamos galimybės pagal koncentracijos ir ekonomiškumo principus greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1389/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1975/2014). Taigi, reiškiamas materialusis reikalavimas turi būti suformuluotas taip aiškiai, kad būtų realiai vykdytinas galutiniu teismo sprendimu. Teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas, t. y. teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ar pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-711/02).
19. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teismas neturi teisės imtis iniciatyvos keisti ieškinio elementų, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis kai kuriose nedispozityviose bylose (CPK IV dalies XIX-XX skyriai, V dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2007). Pažymėtina, kad teismas sprendime negali savo iniciatyva keisti ar plėsti ieškinio pagrindo, dalyko; šis draudimas yra laikomas vienu iš klasikinių dispozityvumo principo aspektų, užtikrinančių rungimosi, šalių lygiateisiškumo, teismo nepriklausomumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2004, 2007m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2007; 2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2008; kt).
20. Akivaizdu, kad minėtas apeliantų argumentas visiškai nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis teismų praktika, konstatavo, kad teismas negali nustatyti savo iniciatyva, kokie turi būti atlikti darbai pagal ieškovo pareikštą reikalavimą dėl įpareigojimo paskyrimo atsakovui, todėl ieškovų reikalavimą atmetė, kaip nekonkretų bei neįrodytą.
21. Apeliantai taip pat pažymėjo, kad savo reikalavimą suformulavo remdamiesi Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-829-539/2011, kurioje reikalavimas įpareigoti tinkamai suremontuoti dūmtraukį taip pat nebuvo konkretus ir tikslus, tačiau teismas tokį reikalavimą tenkino visiškai, pavesdamas namo administratoriui UAB „Vitės valdos“ nuspręsti kaip šiuos darbus atlikti. Nėra pagrindo lyginti abiejų bylų, nes jų faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos. Apeliantai nurodo, kad minimoje byloje apeliacinės instancijos teismas nurodė kokius konkrečius darbus turi atlikti namo administratorius, tačiau tai yra nurodoma klaidingai, kadangi Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi įpareigojo ieškovę UAB „Vitės valdos“ priimti sprendimą dėl dūmtraukio, kuriuo naudojasi 1 ir 7 butai, bei kuris eina per 8 buto sieną, remonto vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir STR keliamais reikalavimais. Taigi, Klaipėdos apygardos teismas net neįpareigojo UAB „Vitės valdos“ pačiai atlikti konkrečius darbus, o įpareigojo priimti sprendimą dėl konkrečių darbų atlikimo, t.y. organizuoti dūmtraukio remontą, kad po remonto jis atitiktų STR reikalavimus. Šioje byloje ieškovai prašė įpareigoti atsakovę UAB „Senamiesčio ūkis“ priimti visus būtinus sprendimus bei atlikti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, lauko sienos, stogo, lauko sienos ir stogo dangos sandūros, balkonų, baliasinos, lietvamzdžių, dūmtraukių remonto darbus. Taigi akivaizdu, kad abi bylos nėra vienodos ir nėra jokio pagrindo jas lyginti ir vadovautis apeliantų minima byla.
22. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ yra priėmęs sprendimus dėl remonto darbų, tačiau jie negali būti įvykdyti dėl to, kad gyventojai dar nėra surinkę pakankamai lėšų jiems atlikti. Ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti darbus buvo neaiškus tiek teismui, tiek atsakovui, o kadangi ieškovai nesukonkretino, kokie darbai, pagal juos turėtų būti atlikti, todėl toks reikalavimas ir buvo atmestas kaip nekonkretus ir neįrodytas. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašė sukonkretinti reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo priimti atitinkamus sprendimus ir atlikti atitinkamus darbus, o ieškovams taip nepadarius pagrįstai atmetė ieškinį.
23. Šioje byloje buvo pareikšti du savarankiški reikalavimai. Antras (neturtinio pobūdžio) reikalavimas buvo suformuluotas pateikus patikslintą ieškinį. Kadangi ieškovai suformulavo du atskirus reikalavimus, atsakovas privalėjo atsikirsti į juos abu. Apeliantai nurodo, kad neturtinio pobūdžio reikalavimas buvo atmestas dėl formalių priežasčių, t. y. jo nekonkretumo, tačiau patys ieškovai nesukonkretino bei nepagrindė įrodymais savo reikalavimo, todėl jis buvo atmestas ne dėl kokių nors formalių pažeidimų, o dėl reikalavimo nepagrįstumo bei neįrodytumo. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nurodė, kad tenkinus vieną iš dviejų reikalavimų yra tenkinama pusė pareikštų ieškovų reikalavimų, t. y. 50 proc., todėl vadovaujantis CPK 93 str. bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos proporcingai ir visiškai pagrįstai.
24. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino tik iš dalies ir teisingai padalino bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
25. Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovų atsakovui turi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas pateikė įrodymus, kad jis patyrė 363 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl ši suma iš ieškovų priteisiama atsakovui (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų Ž. D. ir R. D. lygiomis dalimis atsakovei UAB „Senamiesčio ūkis“ 363 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.