Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2512-1042/2018.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. K. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Šiaulių apygardos prokuratūros, 80 000 Eur turtinės ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad jam buvo padaryta žala neteisėtais, pažeidžiančiais įstatymus Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro V. K. veiksmais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. sausio 26 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Teismas sprendė, kad ieškovas A. K. nepagristai siekia inicijuoti kelis teisminius procesus tarp tų pačių šalių, nurodydamas iš esmės tas pačias aplinkybes ir keldamas iš esmės analogiškus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, todėl pasiūlė ieškovui reikalavimą dėl žalos atlyginimo tikslinti jau teismo nagrinėjamoje Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose civilinėje byloje Nr. 2-1290-452/2018.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutartį, ieškovas prašo teismo nutartį atmesti, tenkinti atskirąjį skundą ir jo ieškinį perduoti nagrinėti ne Šiaulių, o kitų rūmų teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1.Teismas melagingai nurodo, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose yra nagrinėjama analogiška civilinė byla Nr. 2-1290-452/2018 dėl prokuroro V. K. ir teisėjos V. P. padarytu tyčinių grubių pažeidimų, kadangi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose yra nagrinėjama visai kita civilinė byla Nr. 2-11911-1028/2017 dėl neteisėto sulaikymo ir civilinė byla Nr. 2-2512-1042/2018 dėl vagystės, kurią tiriant padaryti tyčiniai nusikalstami prokuroro V. K. ir V. P. veiksmai.

3.2. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas atsisakydamas priimti ieškinį ir tokiu būdu gynė Šiaulių apygardos prokurorą V. K., be to, nutartyje teismas pateikė grasinimus dėl baudos skyrimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (ieškovo) A. K. atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį.

Jeigu teismas, spręsdamas civilinės bylos iškėlimo klausimą, nustato vieną iš CPK 137 str. 2 d. nurodytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį, civilinė byla negali būti iškelta. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto ieškinį, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kuriame numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Pripažįstant bylas tapačiomis, turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai (tiek šalių, tiek dalyko, tiek ir pagrindo tapatumas), o nesant bent vieno iš pirmiau nurodytų požymių, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos tapačios, bei atsisakyti priimti ieškinį, remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Nustatyti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik įvertinus, ką iš tikrųjų ginčija (reikalauja) ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia ieškinyje pareikštu reikalavimu.

Kasacinio teismo praktikoje išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; kt.). Pagrindiniai trys kriterijai apsprendžiantys ieškinio tapatumą yra pirma, kai ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Antra, kai sutampa ieškinio dalykas, tai yra ginčo materialusis santykis - teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečia, kai yra tas pats ieškinio pagrindas, t. y. reiškiant naują ieškinį, neturi būti nurodomos tos pačios aplinkybės, kurios jau yra teisminio nagrinėjimo dalykas kitoje nagrinėjamojoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014).

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl ieškinio dalyko ir pagrindo tapatumo. Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas, kokio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovas Lietuvos teismams yra pareiškęs 11 ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš jų: 2 - Panevėžio apylinkės teismui, 1 – Kauno apylinkės teismui, 1 – Vilniaus miesto apylinkės teismui, 7 - Šiaulių apylinkės teismui (Nr. 2-8314-641/2017, 2-1108-322/2017, 2-11181-742/2017, 2-1257-1028/2018, 2-2377-1031/2018, 2-2512-1042/2018, 2-3208-650/2018). Ieškovas dar 2017 m. liepos 4 d. Šiaulių apylinkės teismui pateikė ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Šiaulių apygardos prokuratūros dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurį perdavus nagrinėti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams, 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atsisakyta priimti, laikant nepaduotu, nes nepašalinti ieškinio trūkumai. Be to, ieškovas Panevėžio apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-1290-452/2018 buvo pareiškęs ieškinį atsakovams Šiaulių apygardos prokuratūrai, Generalinei prokuratūrai, LR Teisingumo ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutartimi ieškovo A. K. ieškinys laikytas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintas ieškovui, kadangi teismo nustatytu laiku nebuvo pašalinti ieškinio trūkumai. Šiaulių apylinkės teisme 2017 m. lapkričio 22 d. gavus jau trečią A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys - Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, Šiaulių apygardos prokuratūra, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Šiaulių apylinkės teismas ir užvedus civilinę bylą Nr. 2-1287-1028/2018 (proceso Nr. 2-70-3-09147-2017-3), byla Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi perduota nagrinėti pagal teismingumą Panevėžio miesto apylinkės teismui. Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2377-1031/2018 ieškovas buvo pareiškęs ketvirtą ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apygardos prokuratūros, prokurorui V. K. dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. sausio 26 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-2377-1031/2018) ieškinį atsisakė priimti kaip tapatų ankstesniems pareikštiems ieškiniams (civilinė byla Nr. 2-266-500/2018). Dar vienoje Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3208-650/2018 teismas 2018 m. vasario 7 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti taip pat kaip tapatų Panevėžio apylinkės teismuose nagrinėjamiems ieškiniams ir pan.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šioje byloje pateikto ieškinio turinį bei atsižvelgęs į teismų praktikoje esančius išaiškinimus dėl bylų tapatumo, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šioje byloje pateiktas ieškinys yra tapatus skundžiamoje nutartyje nurodytose bylose ieškovo pateiktiems ieškiniams, kadangi iš esmės nesiskiria ieškinių šalys, pagrindas ir tuo pačiu dalykas.

Kaip minėta, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Nors šioje byloje nėra civilinėje byloje Nr. 2-266-500/2018 pateiktos ieškinio kopijos, tačiau apelianto inicijuotų procesų esmė atsispindi minėtoje byloje teismui pateiktuose atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos generalinės prokuratūros ir Šiaulių apygardos prokuratūros atsiliepimuose bei kituose teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose.

Taigi akivaizdu, kad ieškovas A. K. nepagristai siekia inicijuoti kelis teisminius procesus tarp tų pačių šalių – atsakovei Lietuvos Respublikai (valstybei), atstovaujamai Teisingumo ministerijos ir Lietuvos generalinės prokuratūros (t. y. teisėsaugos institucijoms) nurodydamas iš esmės tas pačias aplinkybes ir keldamas analogiškus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, nurodant jo nuomone, neteisėtus prokuroro veiksmus, vykdant baudžiamąjį persekiojimą bei organizuojant ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmų atlikimą Šiaulių apylinkės teisme ieškovo atžvilgiu. Nors, skundžiamojoje nutartyje teismas ieškovui pasiūlė tikslinti reikalavimus civilinėje byloje Nr. 2-1290-452/2018, kurioje Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutartimi ieškovo A. K. ieškinys laikytas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintas ieškovui, nes nustatytu laiku nebuvo pašalinti ieškinio trūkumai, kas vėlgi, reiškia, jog ieškovas netinkamai ir neatsakingai realizuoja savo teises bei piktnaudžiauja procesu, tačiau ieškovas savo reikalavimus gali tikslinti kitoje nagrinėjamojoje Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose, civilinėje byloje Nr. 2-266-500/2018.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.