Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei A. M., institucija teikianti išvadą byloje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Teismo 2018 m. kovo 6 d. nutartimi šalių dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu.

Teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi nutarta atsakovę į teismo posėdį atvesdinti.

Institucijos teikiančios išvadą atstovės Anželos Šumauskienės išvadomis nepilnamečių vaikų interesus labiau atitiks vaikų gyvenamosios vietos su ieškovu nustatymas bei prašomų išlaikymo sūmų priteisimas iš atsakovės, nes ji bylos duomenimis savo vaikais nesirūpina, neprižiūri.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10564-637/2015 nutraukta V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), po santuokos nutraukimo A. M. palikta santuokos metu turėta pavardė „M.“; patvirtinta V. M. ir A. M. 2015 m. birželio 25 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nustatant, kad:

Pareiškėjo V. M. vardu registruotas lengvasis automobilis VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas WVWZZZ7MZ4V037718, po santuokos nutraukimo atitenka V. M..Pareiškėjai kito santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, neaptarto, teismo sprendimu patvirtintoje, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, neturi.Pareiškėjų nepilnamečių vaikų – A. M. gim. (duomenys neskelbtini), V. M. gim. (duomenys neskelbtini), V. M. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina A. M..V. M., nuo pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teismui pateikimo dienos, įsipareigoja mokėti nepilnamečių vaikų – A. M. gim. (duomenys neskelbtini), V. M. gim. (duomenys neskelbtini), V. M. gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 100 Eur (vieną šimtą Eur ir 00 ct) kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.Pareiškėjai vienas iš kito išlaikymo nereikalauja.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

ieškovas prašo pakeisti nepilnamečių vaikų V. M., A. M., V. M. gyvenamąją vietą, nustatant vaikų gyvenamąją vietą su juo. Atsakovė su ieškovo reikalavimu sutinka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnis numato, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o, kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios (Lietuvos A. T. 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007; kt.) – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos A. T. 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Kasacinio teismo praktikoje neapibrėžta, koks aplinkybių dėl vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimas vertintinas kaip esminis, tačiau pagal pateikiamus pavyzdžius tai galėtų būti tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos A. T. 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą)(Lietuvos A. T. 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos A. T. 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-125-896/2018).

Sprendžiant, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, būtina atsižvelgti ir į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus. Lietuvos A. T. praktikoje pažymėta, kad teismas, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos A. T. 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010); individualizuoti vaiko interesus (Lietuvos A. T. 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009); negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos A. T. 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010), tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo – vaiko interesai (Lietuvos A. T. 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo visų pirma pažymėtina, kad bylos duomenimis nuo 2016 m. rugsėjo mėn. šalių vaikai gyvena su ieškovu. Atsakovės teismo posėdyje išsakyta nuomonė iš esmės sutapo tiek su ieškovo, tiek su institucijos, teikiančios išvadą byloje, kad šalių vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškovu. Iš šių aplinkybių teismas daro išvadą, jog tikėtina, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu labiau atitiks vaikų interesus. Biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro pateikta informacija, pagrindinė atsakovės problema socialinių įgūdžių stoka, vaikų nepriežiūra ir motinos piktnaudžiavimas alkoholiu. Atsakovė nevykdo tėvų pareigų, nepasirodo namuose, taip nusišalindama nuo vaikų priežiūros. Teikiant socialines paslaugas pastebėta, kad atsakovė nesistengia spręsti šeimoje kylančių problemų, apsunkina šeimai teikiamas paslaugas, nes su mama neįmanoma susisiekti, kviečiama į Centrą konsultacijoms ji neatvyksta. Vaikų teigimu, mama dažniausiai pareina, kai jie yra mokykloje ir ištuština jų taupykles, suvalgo maistą. Mama su vaikais nebendrauja, vengia atlikti savo pareigas, daro žalingą įtaką vaikams savo netinkamu elgesiu, nesurūpina vaikais ir jų saugumu. Išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė taip pat laikėsi nuomonės, kad vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškovu, taip užtikrinant šalių nepilnamečiams vaikams saugią ir ramią aplinką.

Atsižvelgiant į šalių poziciją dėl galėjimo ir noro rūpintis vaikais, institucijos išvadą, ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir pakeistina šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlyga dėl nepilnamečių vaikų V. M., A. M., gyvenamosios vietos, nustatant vaikų gyvenamąją vietą su tėvu (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kadangi V. M., gimęs (duomenys neskelbtini), jau yra sulaukęs pilnametystės, jo atžvilgiu gyvenamosios vietos klausimas nesprendžiamas.

Byloje nustačius, kad atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimas vyksta šalių susitarimu ir nesant dėl to ginčo tarp šalių, konkreti atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka nenustatoma.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo

ieškovas prašo nepilnamečių vaikų V. M., A. M., V. M. išlaikymui iki jų pilnametystės priteisti iš atsakovės po 100 EUR kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bei priteisti 4 200 EUR išlaikymo vaikams įsiskolinimą. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui gali skirti tokią pačią sumą, kokią skiria ieškovas šalių vaikams išlaikymui.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, taip pat visas kitas pajamas. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

Teismas atkreipia dėmesį, kad išlaikymo gavėjas yra vaikas, o ne kuris nors iš jo tėvų, vaiko interesus atitinka tokia situacija, kai išlaikymą jam teikia abu tėvai, be to, pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai, turi keistis šių piniginių lėšų tvarkytojas uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus, todėl vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais teismo posėdžių metu nustatyta, kad ieškovas dirba, jo gaunamas atlyginimas kas mėnesį sudaro apie 95 EUR, neatskaičius mokesčius (b.l. 6-7); nuosavybės teise neturi įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, turi savo vardu įregistravęs transporto priemonę Toyota M1-AA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Bylos duomenimis atsakovė nuo 2017 m. birželio 19 d. registruota Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje bei gauna 218,49 EUR išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečių išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaikų raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos A. T. 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikams, atsižvelgiant į jų gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos A. T. 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos A. T. 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaikų poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos A. T. 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Teismas negali priteisti vaikų išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jų tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos A. T. 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos A. T. 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Todėl, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas turi vertinti šias aplinkybes vaiko interesų naudai.

Teismas, vertindamas šalių galimybę teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymui reikalingą sumą, atsižvelgia į šalių turimą turtą bei gaunamas pajamas, kurios detalizuotos anksčiau. Vertinant kiekvieno finansinę padėtį nustatyta, kad šiuo atveju ieškovo turtinė padėtis yra kur kas geresnė nei atsakovės. Atsižvelgiant į šalių finansinę padėtį, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismo vertinimu, ieškovo finansinės galimybės leidžia prie šalių vaikų išlaikymo prisidėti didesne dalimi, tačiau atsakovės gaunamos mažos pajamos neatleidžia jos nuo pareigos teikti vaikams išlaikymą. Teismo vertinimu, atsakovė prie šalių vaikų išlaikymo gali prisidėti po 100 EUR suma kiekvienam vaikui per mėnesį, tuo labiau pažymėtina, kad atsakovė prieštaravimų dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo teismo posėdyje nereiškė, savo įrodymų bei paskaičiavimų neteikė. Įvertinus tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir nepilnamečių vaikų V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistina iš atsakovės po 100 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2018 m. sausio 17 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas ieškovas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis)(CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės nepilnamečių vaikų V. M., A. M., V. M. išlaikymo 4 200 EUR įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. iki 2018 m. sausio 17 d. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos. Ieškovas nurodė, kad atsakovė nurodytu laikotarpiu pilnai nevykdė motinos pareigos, neprisidėjo prie vaikų išlaikymo; atsakovė iš esmės nurodytų aplinkybių neginčijo, tai paneigiančių duomenų bei įrodymų bylos nagrinėjimo metu neteikė, atsiliepimo į ieškinį neteikė, todėl teismas daro išvadą, jog ieškovo reikalavimas šioje dalyje įrodytas, pagrįstas, todėl tenkintinas ir iš atsakovės priteistina nepilnamečių vaikų V. M., A. M., V. M. išlaikymo 4 200 EUR įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. iki 2018 m. sausio 17 d. (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo reikalavimas patenkintas visiškai, byloje už šį reikalavimą ieškovas sumokėjo 30 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis). Kadangi ieškinio reikalavimas tenkintas visiškai, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 str. l d.). Kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovės valstybei priteistinas 198 EUR žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 282, 293 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

P. K. apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10564-637/2015 patvirtintos V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių :

3 punkte numatytas sąlygas dėl nepilnamečių vaikų V. M., gimusio (duomenys neskelbtini) d, A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos ir nustatyti nepilnamečių vaikų V. M., gimusio (duomenys neskelbtini) d., A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 punkte numatytas sąlygas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams V. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), A. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), V. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteisimo ir priteisti iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 100 EUR (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. sausio 17 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), V. M., gimusio (duomenys neskelbtini), 4 200 EUR (keturių tūkstančių dviejų šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. sausio 17 d.

Priteistų nepilnamečiams vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti ieškovą V. M..

Priteisti ieškovui V. M. iš atsakovės A. M. 30 EUR (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. M. 198 EUR (vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.