Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. K. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. K. ieškinį atsakovei O. Č., institucija, teikianti išvadą byloje Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų tyrimo ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 17 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą ir iš gydymo įstaigų išreikalavo atsakovės sveikatos istorijas. 2018 m. sausio 4 d. nutartimi Kauno apygardos teismas atmetė apelianto T. K. prašymą dėl naujų įrodymų išreikalavimo, atsižvelgdamas į tai, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovė konsultuota LSMU ligoninės VšĮ Kauno klinikos gydytojo ir iš pateikto dokumento matyti, jog yra rekomendacijos dėl gydymo, be to, prašymas atmestas, nes naujų įrodymų išreikalavimas užvilkintų bylos nagrinėjimą.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės 2018 m. sausio 4 d. ir 2018 m. sausio 5 d. pateikti įrodymai negalėjo būti pateikti į bylą, ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jie yra susiję su ginčo dalyku, todėl priimtini.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog naujai pateikti duomenys yra reikšmingi teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, ir proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus.

Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismo išreikalauti rašytiniai įrodymai vertintini kitų įrodymų kontekste. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

Byloje kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.

Apeliacinio skundo esmė – teismas nekonstatavo teisiškai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus.

Nustatyta, kad O. Č. kartu su dviem nepilnamečiais vaikais N. K. ir A. B. gyvena trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainiai. Butas nuosavybės teise priklauso atsakovės tėvams J. M. ir S. M. (I t., b. l. 79-81). O. Č. nedirba, pagal Kauno teritorinės darbo biržos išduotą mokymo kuponą, mokosi Kėdainių profesinio rengimo centre plataus profilio kirpėjos profesijos (II t., b. l. 69-72, 73-76, 77-78). Iš buities sąlygų patikrinimo akto matyti, kad O. Č. namuose tvarkinga, vaikams yra skirtas atskiras erdvus kambarys, kuriame yra visi būtiniausi baldai. Namuose vaikams sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui, pamokų ruošai ir žaidimams (I t., b. l. 67). Nepilnametis N. K. lanko Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnaziją. Ugdymo įstaigos 2016-03-08 rašte nurodyta, kad į mokyklą vaikas atvyksta laiku, visada pasiruošęs pamokoms. N. K. visada linksmas, puikiai sutaria su mokytojais ir draugais, yra mandagus. O. Č. domisi sūnaus pasiekimais, padeda jam ruošti namų darbus, reguliariai lankosi mokykloje, dalyvauja įvairiose mokyklos renginiuose, klasės tėvų susirinkimuose, teiraujasi apie vaiko pasiekimus telefonu (I t., b. l. 106). Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 24 d. įsakymu atsakovės šeima buvo išbraukta iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos sąrašo (II t., b. l. 29). Sprendimas priimtas, vadovaujantis Kėdainių bendruomenės centro 2017-01-20 pateikta išvada, kurioje konstatuota, kad nuo 2016 m. vasario mėn. O. Č. šeimoje nebuvo fiksuoti alkoholio vartojimo ar vaikų nepriežiūros atvejai. Apsilankymų metu namuose visuomet buvo tvarkinga, vaikai prižiūrėti, švarūs, smurto prieš vaikus atvejų nenustatyta. Vaikams gyvenimo sąlygos sudarytos tinkamos, šeimoje saugu, mikroklimatas geras (II t., b. l. 27). O. Č. 2015-10-15 ir 2015-11-26 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimais bausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnį (tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams). Be to, atsakovės sutuoktinis D. Č. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2016-06-10 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2015 m. birželio mėn. diržu vieną kartą sudavė mažamečiui N. K. į sėdmenis, tuo šiais veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą (II t., b. l. 39-41). O. Č. laikotarpiu nuo 2017-03-02 iki 2017-03-05 buvo gydoma VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje. Epikrizėje (O. Č. sveikatos istorija) nurodyta, kad nuo 2017 m. vasario mėn. 26 d. vartojo alkoholį. Diagnozuota: F10.3 Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė F10.2 Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Iš VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktos O. Č. asmens sveikatos istorijos matyti, kad psichiatro konsultuojama nuo 2011-09-13. Skundėsi dirglumu, nuovargiu, nemiga. Iš 2016 m. gruodžio 8 d. konsultacijos įrašo matyti, kad vartoja alkoholį, alkotesterio aprodymas – 2,19 promilės. Iš 2017 m. kovo 14 d. konsultacijos įrašo matyti, kad atvyko dėl gydymo tęstinumo. Skundžiasi, kad negali nustoti vartoti alkoholio, nori gydytis dėl alkoholio vartojimo problemų. Iš 2017 m. balandžio 21 d. konsultacijos įrašo matyti, kad atvyko dėl gydymo tęstinumo. Skundžiasi, kad negali nustoti vartoti alkoholio. Bandė gydytis Marių ligoninėje, Vilniuje Ąžuolyno klinikoje, šiuo metu taikoma akupunktūra, teigia, kad jaučia labai daug nerimo, įtampos, jaučiasi nuolat dirgli, blogai miega naktimis. Iš 2017 m. gegužės 10 d. konsultacijos įrašo matyti, kad atvyko dėl gydymo tęstinumo. Teigia, kad savijauta ženkliai pagerėjo, jaučiasi geriau, alkoholio nevartoja, vaistus geria reguliariai. Iš 2017 m. rugpjūčio 7 d. konsultacijos įrašo matyti, kad atvyko dėl gydymo tęstinumo. Teigia, kad savijauta ženkliai pagerėjo, alkoholio nevartojo. Iš LSMU ligoninės VšĮ Kauno klinikos 2016-04-06 medicinos dokumentų išrašo matyti, kad O. Č. konsultuota dėl nerimo, įtampos, nuotaikų kaitos. T. K. dirba S. P. įmonėje statybos vadovu, jo pajamos iš darbo užmokesčio yra apie 1 500 Eur per mėnesį, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (II t., b. l. 61, 62), gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai (I t., b. l. 18). Iš buities sąlygų patikrinimo akto matyti, kad namuose tvarkinga, švaru, yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi (I t. b. l. 66). Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariato rašte (t. 2, b.l. 31) nurodyta, kad O. Č. nuo 2017-02-26 iki 2017-03-02 vartojo alkoholinius gėrimus su buvusiu vyru T. K.. Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2017 m. gegužės 29 rašte nurodyta, kad T. K. 2017 m. balandžio 8 d. savo sūnų N. K. buvo nusivedęs pas kitą asmenį į namus, ten prabuvo iki 3.30 val. nakties. Tuo metu buvo vartojamas alkoholis, o vaikas žaidė kompiuterinius žaidimus (t. 2, b.l. 32). Dėl šių veiksmų T. K. 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje nubaustas pagal LR ANK 73 str. 1 d. (t. 2, b.l. 153). T. K. Kauno apskrities VPK Kėdainių r. PK 2017 m. lapkričio 9 d. nutarimu baustas pagal LR ANK 493 str. 1 d. už tai, kad melagingai ir be pagrindo skambino bendrajam pagalbos centrui dėl buvusios sutuoktinės O. Č. girtavimo savo namuose, kur yra jų bendras sūnus N. K., ir informacija nepasitvirtino (t. 2, b.l. 151). Iš UAB „Kėdainių šeimos klinika“ 2018-01-05 medicinos dokumentų išrašo matyti, kad O. Č. diagnozė nurodyta: sveika. Taip pat nurodyta – per 2017 m. ligonė dėl psichinės sveikatos į šeimos gydytoją nesikreipė, skundų nepareiškė. Vaistų nenaudojo sedacijai - rp nerašyti (t. 2, b.l. 167).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. v. I. Č., bylos Nr. 3K-3-555/2007; kt.) – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-242/2005; 2003 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ch. v. Ž. Ch., bylos Nr. 3K-3-334/2003; kt.). Kasacinio teismo praktikoje neapibrėžta, koks aplinkybių dėl vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimas vertintinas kaip esminis, tačiau pagal pateikiamus pavyzdžius tai galėtų būti tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. N. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003); esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

Sprendžiant, ar esanti aplinka užtikrina vaiko poreikius, būtina atsižvelgti ir į bendruosius vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Ch. v. D. Ch., bylos Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010); individualizuoti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009); negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010), tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo – vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013).

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nenustatyta, jog esanti vaiko gyvenamoji aplinka (gyvenimas su motina) jam tapo nesaugi.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios aplinkos, įvertino tai, kad būstas, kuriame gyvena vaikas, atitinka jo poreikius, duomenų apie tai, kad vaikas neaprūpinamas materialiai, nėra. Taip pat įvertino tai, kad nėra duomenų apie netinkamą vaiko priežiūrą jo ugdymo kontekste, t.y. vaikas į mokyklą atvyksta laiku, visada pasiruošęs pamokoms, be to, ugdomas ir papildomai. Teismas atsižvelgė ir į vaiko nuomonę, kad šis nori gyventi su motina. Vertindamas atsakovės O. Č. elgesį, teismas pažymėjo, kad 2015 m. ji du kartus bausta administracine tvarka dėl motinos valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams, o jos sutuoktinis baustas baudžiamąja tvarka dėl fizinio skausmo sukėlimo vaikui. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu byloje nebuvo duomenų apie O. Č. sveikatos būklę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė turi priklausomybę alkoholiui, dėl šios priklausomybės lankosi pas psichiatrą. Iš medicininių įrašų galima daryti išvadą, kad atsakovė nuolat sprendė priklausomybės alkoholiui problemą, ją pripažino, o nuo 2017 m. gegužės mėn. jos savijauta pagerėjo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos aplinkos rizikos veiksnys yra jo motinos gyvenimo būdas. Jokių duomenų apie vaiko būsto netinkamumą, vaiko nepriežiūrą, vaiko ugdymo ar materialinio aprūpinimo stoką nėra.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo gyvenamąją aplinką ir jos tinkamumą gyventi vaikui, pažymėjo, kad ieškovo elgesys, vertinant jo gebėjimus pasirūpinti vaiku, nėra tinkamas, nes jis baustas baudžiamąja tvarka dėl fizinio skausmo sukėlimo atsakovei bei dėl sistemingo atsakovės bauginimo naudojant psichinę prievartą (teistumas išnykęs), yra duomenų, kad ieškovas kartu su sūnumi iki 3.30 val. nakties buvo kito asmens bute, kur buvo vartojamas alkoholis, 2017 m. vasario pabaigoje – kovo pradžioje pats vartojo alkoholį kartu su atsakove. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs naujai pateiktus įrodymus, pažymi, kad ieškovas per 2017 m. 2 kartus baustas administracine tvarka, vieną kartą iš jų – už tėvo valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams. Be to, ta aplinkybė, kad ieškovo teistumas išnyko, nėra pagrindas nevertinti jo elgesio praeityje kaip ieškovą charakterizuojančio elgesio. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovas ir toliau siekia konfliktuoti su atsakove. Tai patvirtina nutarimas administracinio nusižengimo byloje, iš kurio matyti, kad ieškovas melagingai pranešė spec. tarnyboms apie atsakovės girtavimą namuose esant vaikui. Pastebėtina ir tai, kad vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina, todėl vaikas sąlyginai mažai laiko būna su ieškovu, tačiau net ir bendravimo su vaiku metu užfiksuotas netinkamas ieškovo elgesys.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada dėl ieškovo elgesio, kaip rizikos faktoriaus, vertinant jo gebėjimus pasirūpinti vaiku ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tiek ieškovo, tiek atsakovės gyvenimo būdas yra iš esmės panašus, kiekvieno atveju yra užfiksuoti girtavimo, ir netinkamo elgesio atvejų.

Vertindamas ieškovo argumentą, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė neobjektyvią išvadą, Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, ši išvada buvo paremta tuo, jog nuo 2016 m. vasario mėn. atsakovės gyvenamojo je aplinkoje nebuvo fiksuojama alkoholio vartojimo ar vaikų nepriežiūros atvejų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo spręsti dėl išvados neobjektyvumo.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek ieškovo, tiek atsakovės gyvenimo būdą, jų elgesį, padarė teisingą išvadą kad ieškovas neįrodė, jog jo gyvenamoji aplinka ir gyvenimo būdas, vertinant ieškovo ir atsakovės gebėjimus pasirūpinti vaiku, būtų ženkliai geresni nei atsakovės, ir tai būtų pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio proceso metu surinkti įrodymai tik papildo įrodymus, buvusius byloje ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, yra pagrindas atsakovės naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 850 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovo.

Apeliacinės instancijos teisme susidariusios 2,59 Eur pašto išlaidos iš apelianto nepriteistinos. (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš T. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas O. Č., a.k. (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.