Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto L. V. (perėmusio S. V. teises) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. V. patikslintą ieškinį atsakovams V. P., E. S., antstoliui Jonui Petrikui, tretiesiems asmenims bankrutavusiai akcinei bendrovei „Almontus“, atstovaujamai uždarosios akcinės bendrovės „Acountera“, antstoliui Aleksandrui Selezniovui ir antstolei Linai Pužienei, M. B. dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Faktinės aplinkybės

15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ieškovo vardu. 2007 m. gegužės 23 d. sudaryta detaliojo plano rengimo sutartis, kurios pagrindu uždaroji akcinė bendrovė „Almontus“ įsipareigojo parengti detalųjį planą, tikslu pakeisti paskirtį į mažaaukščių namų statybą. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. T11-73 patvirtino detalųjį planą ir 2011 m. balandžio 28 d. detalusis planas buvo įregistruotas teritorijų planavimo dokumentų registre. Detalusis planas ir duomenys apie jo patvirtinimą buvo įregistruoti Klaipėdos rajono savivaldybės registre. Šią aplinkybę patvirtina laiškas iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, kuriuo buvo pateiktas ir išrašas iš savivaldybės registro apie Detaliojo plano patvirtinimą bei įregistravimą tam skirtame registre. Ieškovas įsipareigojimų pagal minėtą detaliojo plano rengimo sutartį nevykdė, todėl uždaroji akcinė bendrovė „Almontus“ kreipėsi į teismą ieškiniu ir 2012 m. balandžio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) sprendimu priteisė iš ieškovo 11584,80 EUR (40000 LT) skolos, 5 procentus metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidais uždarosios akcinės bendrovės „Almontus“ naudai. Ieškovas 2015 m. sausio 27 d. sudarė su viešąją įstaiga „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ turto vertinimo paslaugų teikimo sutartį, kuria ieškovas užsakė atlikti žemės sklypų vertinimą, nustatant turto rinkos. Turto vertintojas T. B. atliko vertinimą ir pateikė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje padarė išvadą, jog minimų žemės ūkio paskirties žemės sklypų vertės, sutvarkius detaliojo planavimo dokumentus ir realizavus detaliojo plano sprendinius, tai yra pakeitus į gyvenamąją namų valdą ir juos (žemės sklypus) padalijus po 10-15 arų, vieno aro vertė 2011 m. liepos 5 d. dienai būtų 386 EUR (1332,78 LT) bei 2014 m. lapkričio 11 d. dienai vertė vieno aro būtų 350 EUR (1208,48 LT). 2015 m. birželio 8 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 178-15-15, antstolis Dainius Šidlauskas nustatė, jog internetiniame puslapyje E. S. nurodo, jog vykdo veiklą, susijusią su pastatų, nebaigtų statybų įregistravimu, taip pat, jog 2015 m. balandžio 21 d. internetiniame puslapyje paskelbė apie minimų sklypų su detaliuoju planu pardavimą, vieno aro vertė nurodoma 750 EUR, perkant visą sklypą 30000 EUR. Iš elektroninių susirašinėjimų matyti, jog antstolis Jonas Petrikas susirašinėdamas su ieškovo atstove, nurodė, kad jam nėra žinomos jokios su detaliuoju planu susijusios aplinkybės. Iš byloje esančių elektroninių susirašinėjimų tarp ieškovo atstovės ir teismo eksperto S. R. matyti, jog ekspertas aiškina, jog rengiant ekspertizę antruoju klausimu, tai yra žemės sklypo vertės nustatymą, jeigu būtų nurodyta informacija apie parengtą detalųjį planą, bet jo neįgyvendinus, vadovavosi tuo, kad detalusis planas parengtas, bet nepatvirtintas, o trečiuoju klausimu aiškina, kad žemės sklypų vertė nustatytina, jeigu būtų nurodyta informacija apie parengtą detalųjį planą ir įgyvendintą detalųjį planą, vadovavosi tuo, kad detalusis planas parengtas ir patvirtintas. Išaiškino, jog lemiamas veiksnys, turintis įtakos žemės sklypų rinkos vertei nustatyti yra detalaus plano patvirtinimas bei detalaus plano įgyvendinimas, tai reiškia žemės sklypas būna užstatytas ir pastatai priduoti Statybos inspekcijai.

Dėl turto vertės nustatymo.

16. Pagrindinis klausimas nagrinėjamoje byloje – ar teisingai ir pagrįstai atsakovas antstolis Jonas Petrikas parduodamas ieškovui priklausančius žemės sklypus nustatė parduodamo turto rinkos vertę. Apeliantas iš esmės nurodo, kad antstolis pardavė žemės sklypus už akivaizdžiai per mažą kainą ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ekspertų nustatytomis žemės sklypų vertėmis įgyvendinus žemės sklypų detaliojo plano pokyčius. Nuo to, kaip bus išspręstas šis klausimas, priklauso visų kitų apeliaciniame skunde keliamų klausimų tinkamas išsprendimas.

19. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. T11-73 patvirtino detalųjį planą ir 2011 m. balandžio 28 d. detalusis planas buvo įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre. Detalusis planas ir duomenys apie jo patvirtinimą buvo įregistruoti Klaipėdos rajono savivaldybės registre. Ekspertas S. R. atlikto nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę Nr. A/SKR 681. Vertinimo metu ieškovui priklausiusių žemė sklypų naudojimo paskirtis buvo žemės ūkio (ekspertizės akto 21–22 psl.). Remiantis eksperto išvada, nustatyta, kad antstolio pavedimu uždarosios akcinės bendrovės „Ober-Haus“ nustatytos turto rinkos vertės iš esmės atitinka ir S. R. atliktos ekspertizės pirmosios išvados tvirtinamas kainas (ekspertizės akto 142 psl.). Ekspertas pateikė trečiąją išvadą, kurioje nurodė ieškovui priklausiusių žemės sklypų vertę esant ne tik patvirtintam, tačiau ir įgyvendintam detaliajam planui ir papildomai nurodė, kad trečiasis vertinimas buvo atliekamas vadovaujantis prielaida, kad vertinami žemės sklypai buvo padalyti, suformuoti nauji sklypai, jų paskirtis buvo pakeista į kitą (ekspertizės akto 145–146 psl.).

20. Apeliantas teigia, kad nustatant rinkos vertę reikia vadovautis trečiąja išvada, kadangi joje nurodytos žemės sklypų rinkos vertės yra didžiausios ir ekspertas S. R. 2017 m. lapkričio 24 d. ieškovo atstovei nurodė, kad detaliojo plano tvirtinimas didina žemės sklypų rinkos vertę. Atsižvelgiant į šiuos apelianto argumentus, spręstina kokia verte šiuo atveju turėjo būti įkainotas turtas.

21. Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos norint vystyti statybas šiuo metu žemės sklype gyventojams detaliojo plano rengti nebereikia. Taigi šiuo atveju aktuali detaliojo plano rengimo metu (2011 metais) galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatos, siekiant atskleisti detaliojo plano sąvoką ir jo patvirtinimo ir įgyvendinimo skirtumus, kadangi šiuo atveju ieškovo turtas buvo vertintas restrospektyvai. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį detalusis planas buvo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalis detaliojo plano rengimo metu numatė, kad detaliojo teritorijų detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Atsižvelgiant į tai matyti, kad detaliojo plano tvirtinimo ir jo įgyvendinimo sąvokos yra skirtingos. Patvirtintu detaliuoju planu iš esmės buvo apibrėžiami galimi sprendiniai tam tikram objekte – sklype, o įgyvendintas detalusis planas yra toks planas, kuriuo remiantis yra įgyvendinti detaliojo plano darbai tam tikrame sklype (sklypo padalijimas, paskirties keitimas ir pan.).

22. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnį turto vertė nustatoma vadovaujantis rinkos ekonomikos logika ir kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų ir stebėjimų rezultatais, kurių taikymas išsamiai nurodytas Turto ir verslo vertinimo metodikoje, laikantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarčių laisvės, vertinimo objektyvumo ir nepriklausomumo, teisinio apibrėžtumo ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principų, taikant teisėtų, pagrįstų lūkesčių ir interesų, apdairumo ir atsargumo, pakeitimo kitu turtu arba verslu ir alternatyvaus turto arba verslo panaudojimo kriterijus, išsamiai nurodytus Turto ir verslo vertinimo metodikoje.

23. Remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos bendrųjų nuostatų 5 punktu turtas turi būti įvertintas vadovaujantis rinkos ir ekonomikos logika bei kriterijais, pagrįstais rinkos ir ekonomikos sąlygų stebėjimų ir tyrimų rezultatais.

24. Remiantis eksperto S. R. atlikta nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertize Nr. A/SKR 681 nustatyta, kad trečioje ekspertizės išvadoje (tyrimo rezultatas) ekspertas S. R. nustatė ieškovui priklausančių sklypų kainas esant ne tik patvirtintam, bet ir įgyvendintam detaliajam planui ir papildomai nurodė, kad trečiasis vertinimas buvo atliekamas vadovaujantis prielaida, kad vertinami žemės sklypai buvo padalyti, suformuoti nauji sklypai, jų paskirtis buvo pakeista į kitą (ekspertizės akto 145–146 psl.). Byloje duomenų, kad detalusis planas ginčo sklypų pardavimo metu ieškovo buvo realizuotas (įgyvendintas), nėra.

25. Siekiant tinkamai išsiaiškinti, kokiu būdu šiuo atveju turėjo būti įkainotas turtas, tai yra patvirtinus ar įgyvendinus detalųjį planą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertas S. R. tiriamojoje ekspertizės akto dalyje nurodė, kad rinkos vertė – tai suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną (ekspertizės akto 10 psl.). Ekspertas atlikdamas ekspertizę nustatė, kad turto vertinimo metu ieškovui priklausę žemės sklypai buvo įregistruoti kaip žemės ūkio paskirties sklypai (ekspertizės akto 21–22 psl.). Remiantis byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais nustatyta, kad dar 2017 m. birželio 13 d. E. S. valdyti žemės sklypai buvo registruoti kaip žemės ūkio paskirties. Todėl remiantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, Turto ir verslo vertinimo metodika ir eksperto nustatytomis aplinkybėmis, kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad žemės sklypų kaina turėjo būti nustatyta ne vadovaujantis prielaida apie įvykdytą detalųjį planą ateityje (galbūt padalytus sklypus, pakeistą žemės paskirtį namų statybai), nesant galimybės identifikuoti, ar iš esmės savivaldybės planas galėjo būti įvykdytas, o pagrįstais rinkos dėsniais apie faktinį turto statusą ir jo vertę pardavimo momentu.

26. Pažymėtina, kad apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje esančių įrodymų kompleksiškai. Tai yra nevertinto ekspertizės akto Nr. A/SKR 681 patikslinimų. Remiantis byloje pateiktu ekspertizės akto Nr. A/SKR 681 patikslinimu nustatyta, kad ekspertas S. R. nurodė, kad sprendžiant iškilusį teisminį ginčą tarp šalių, vadovautis reikėtų trečioje išvadoje pateiktomis žemės sklypų rinkos vertėmis, nustatytomis aktualiomis datomis. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad eksperto S. R. ekspertizės aktas nėra vienintelis įrodymas, pagrindžiantis ieškovui priklausiusių žemės sklypų kainą, kadangi atsakovas antstolis Jonas Petrikas buvo paskyręs nekilnojamojo turto vertinimą ir jį pavedęs atlikti uždarajai akcinei bendrovei „Ober-Haus“ (ekspertizės aktai Nr. 824 EKZ_2013 RVI KLAI ir Nr. 825 EKZ_2013 RVI KLAI), ir visi šie įrodymai turi būti vertinami bendrai ir kompleksiškai. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).

27. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2010; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011; kt.).

28. Atsižvelgiant į tai, kas konstatuota šios nutarties 25 punkte, ir į aplinkybes, jog pardavimo iš varžytynių metu ieškovui priklausę žemės sklypai buvo žemės ūkio paskirties, įrodymų, jog detalųjį planą buvo siekiama įgyventi ar jis pradėtas įgyvendinti, nėra, pats detaliojo plano užsakovas, tai yra, ieškovas prieštaravo parengtam detaliajam planui, atsisakė už jį sumokėti, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino eksperto trečiojoje išvadoje pateiktų ieškovui priklaususių žemės sklypų turto kainų. Pažymėtina, kad eksperto S. R. ekspertizė yra ne vienintelis įrodymas byloje, pagrindžiantis ieškovui priklausiusių žemės sklypų vertes, kadangi antstolis vykdomojoje byloje buvo paskyręs nekilnojamojo turto vertinimą ir jį pavedęs atlikti uždarajai akcinei bendrovei „Ober-Haus“ (ekspertizės aktai Nr. 824 EKZ_2013 RVI KLAI ir Nr. 825 EKZ_2013 RVI KLAI), todėl vertinant kompleksiškai byloje esančius įrodymus reikia vadovautis ne tik eksperto S. R. ekspertizės aktu, tačiau ir uždarosios akcinės bendrovės „Ober-Haus“ ekspertizės aktais.

29. Remiantis tiek eksperto S. R. nustatyta turto verte, tiek uždarosios akcinės bendrovės „Ober-Haus“ nustatyta verte darytina išvada, kad nustatytos ieškovui priklaususių žemės sklypų rinkos kainos iš esmės yra panašios, tarp šių ekspertizių esminio skirtumo nėra. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats detaliojo plano užsakovas prieštaravo parengtam detaliajam planui, atsisakė už jį sumokėti. Ši aplinkybė konstatuota prejudicinę galią turinčiame Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2012 m. balandžio 16 d. sprendime, kuriame nurodyta, kad atsakovas S. V. nurodė, kad detalusis planas parengtas netinkamai, kadangi nustatyta ne ta žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypų ribos.

30. Pažymėtina, kad ieškovas S. V. 2015 m. sausio 27 d. buvo sudaręs su viešąja įstaiga „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ turto vertinimo sutartį, kuria ieškovas užsakė atlikti minimų žemės sklypų vertinimą, nustatant turto rinkos vertes. Turto vertintojas T. B. atliko retrospektyvinį vertinimą ir pateikė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje padarė išvadą, jog žemės ūkio paskirties žemės sklypų vertės, sutvarkius detaliojo planavimo dokumentus ir realizavus detaliojo plano sprendinius, tai yra pakeitus į gyvenamąją namų valdą ir juos (žemės sklypus) padalijus po 10–15 arų, žemės ūkio paskirties žemės sklypų vieno aro vertė 2011 m. liepos 5 d. būtų 386 EUR (1332,78 Lt) ir 2014 m. lapkričio 11 d. dieną vertė vieno aro būtų 350 Lt (1208,48 LT). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad liudytojas T. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad turto vertinimą atliko su prielaida, kad žemės sklypai yra namų paskirties, nors faktiškai jie buvo žemės ūkio paskirties, nežinojo, kad vienas iš sklypų skirtas komunikacijoms, laikytina, kad šiuo atveju vadovautis T. B. nustatytomis sklypų rinkos kainomis nėra pagrindo, kadangi akivaizdu, jog T. B. atlikta ekspertizė yra su trūkumais, T. B. nežinojo visos informacijos apie žemės sklypus, laikytina, kad šiuo atveju neįvertinti reikšmingi faktoriai dėl žemės sklypų vertės, kas yra pagrindas atmesti kaip įrodymą šio turto vertintojo išvadą ir jo nustatytas turto rinkos vertes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2010; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2011; 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011; kt.). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog šio turto vertinimo užsakovas buvo pats ieškovas, duomenų, kodėl nesuteikė turto vertintojui visos informacijos apie sklypų juridinį statusą ir kitas reikšmingas aplinkybes nustatant turto kainą, byloje nėra. Taigi atsižvelgiant į tai, kad šis turto vertinimas yra su trūkumais, ir į tai, kad jo vertė orientuota į ateitį, kad pats liudytojas T. B. nurodė, kad vertino sklypus kaip gyvenamosios paskirties, nes jeigu būtų kita paskirtis, tai ir vertė būtų kita, tai yra mažesnė, liudytojo turto vertintojo T. B. nustatytos sklypų rinkos kainos bylą nagrinėjant nevertinamos ir daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojo T. B. vertinimo išvadomis.

31. Apeliantas papildomai nurodė, kad ekspertas S. R. ekspertizės akto trečioje išvadoje nurodė sklypų rinkos kainas, kurios būtų patvirtinus sklypų detalųjį planą. Teigia, kad ekspertizėje panaudoti žodžiai „patvirtinimas“ ir „įgyvendinimas“ yra netinkamai interpretuoti pirmosios instancijos teismo, kadangi ekspertas S. R. 2017 m. lapkričio 24 d. elektroniniame laiške ieškovo atstovei nurodė, kad ekspertas nematė skirtumo tarp šių dviejų žodžių.

32. Remiantis ekspertizės išvada nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas suformulavo ekspertui užduotis, tai yra – nustatyti žemės sklypų vertę turto pardavimo metu, antroji užduotis nustatyti žemės sklypų vertę esant parengtam, tačiau neįgyvendintam detaliajam planui ir trečioji užduotis nustatyti žemės sklypų vertę esant tiek parengtam, tiek įgyvendintam detaliajam planui.

33. Ekspertas aiškindamas, kas yra detaliojo plano įgyvendinimas, ekspertizės akto trečiųjų išvadų komentare nurodė, kad vadovavosi prielaida, kad sklypai yra suformuoti, jų paskirtis yra pakeista. Šią aplinkybę taip pat nurodė ir ekspertizės akto 1.4 dalyje (ekspertizės akto 8 puslapis). Pažymėtina, kad ir 2017 m. lapkričio 24 d. elektroniniame laiške ekspertas S. R. ieškovo atstovei nurodė, kad, jo supratimu, detalusis planas būna visiškai įgyvendintas, kai žemės sklypas būna užstatytas ir pastatas atiduotas vertinti Statybų inspekcijai. Laiške taip pat nurodoma, kad aplinkybė, jog detalusis planas yra patvirtintas, neturi jokios įtakos eksperto pateiktoms visoms trims ekspertizės išvadoms, kadangi žemės sklypų rinkos vertės buvo nustatomos kaip suformuluota klausimais su specialiosiomis prielaidomis. Atsižvelgiant tiek į šias nustatytas faktines aplinkybes, tiek į lingvistinį aiškinimą, akivaizdu, kad detaliojo plano patvirtinimas ir įgyvendinimas nėra tapatūs reiškiniai ir ekspertas S. R. suprato šių žodžių – reiškinių skirtingumą. Tai patvirtina tiek ekspertizės akto trečiosios išvados komentarai, tiek 2017 m. lapkričio 24 d. elektroninis susirašinėjimas tarp eksperto ir ieškovo atstovės. Pažymėtina ir tai, kad ekspertui atliekant turto vertinimą 2017 m. birželio 16 d. dalyvavo ir S. V., todėl pradinės apžiūros metu S. V. galėjo teikti paaiškinimus dėl jo nuosavybės teise valdomo turto statuso, rengiamo detaliojo plano (ekspertizės akto priedai, 2017 m. birželio 16 d. apžiūros aktas). Taigi apelianto argumentai dėl netinkamo žodžių interpretavimo, kas galėjo lemti ekspertizės netikslumą, atmetami kaip nepagrįsti.

34. Apeliantas papildomai nurodo, kad ekspertas atlikdamas vertinimą nesudarė specialiosios prielaidos dėl detaliojo plano įgyvenimo. Nurodo, kad šioje dalyje ekspertas tik darė prielaidą apie galimas sklypų vertes patvirtinus detalųjį planą. Šis apelianto argumentas laikomas visiškai nepagrįstu atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus. Ekspertizės akto 145 puslapyje aiškiai nurodyta, kad ekspertas teikdamas trečiąją išvadą vadovaujasi tarptautiniais vertinimo standartais ir specialiąja prielaida, kad vertinami žemės sklypai buvo padalyti, suformuoti nauji sklypai, o jų žemės ūkio paskirtis buvo pakeista į kitą paskirtį ir naudojimo būdą.

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliaciniai skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodymų vertinimo, procesinių teisės normų pažeidimus, atsisakydamas vertinti eksperto S. R. trečiąją išvadą, atmestini kaip nepagrįsti.

36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju turtas turėjo būti vertinamas jo pardavimo metu esančiomis rinkos kainomis ir vadovaujantis eksperto S. R. ekspertizės akto pateiktomis pirmosiomis ir antrosiomis išvadomis kartu su uždarosios akcinės bendrovės „Ober-Haus“ ekspertizės aktų išvadomis, esant faktiniam daikto statusui pardavimo momentu, o ne spėjamam ateityje ir (ar) remiantis eksperto prielaidomis.

Dėl turto įkainojimo.

37. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės nesutinka ir dėl to, jog antstolis vykdydamas vykdomąją bylą netinkamai įkainojo apelianto turtą, dėl ko jis buvo parduotas už nepagrįstai žemą kainą.

38. CPK 681 straipsnyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę, ką nagrinėjamu atveju antstolis ir padarė. Tokiu atveju CPK 681 straipsnio 1 dalyje nurodyta įkainojimo procedūra neatliekama, o areštuojamo turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis).

39. Tinkamas areštuoto turto įvertinimas būtinas, siekiant apginti tiek išieškotojo (pardavus turtą už didžiausią kainą maksimaliai padengiama skola), tiek skolininko (jam grąžinamas skolos ir turto vertės skirtumas) interesus. Šių interesų apsaugą taip pat užtikrina galimybė skirti ekspertizę vykdymo procese. Ekspertizės skyrimas, siekiant įvertinti areštuojamą turtą, yra įstatymo leidėjo įtvirtinta galimybė antstoliui bendradarbiauti su specialių turto vertinimui reikalingų žinių turinčiu asmeniu, su kurio pagalba būtų galima kvalifikuotai nustatyti areštuoto turto rinkos vertę.

40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008; 2010 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010 ir kt.). Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus.

41. Šiuo atveju turto rinkos vertė, kuria turėjo vadovautis antstolis, nustatyta šios nutarties 25 ir 36 punktuose. Nustatyta, kad atsakovas antstolis Jonas Petrikas vykdydamas išieškojimą iš S. V. areštavo jam priklausantį turtą, tai yra žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (434,46 EUR (1500 Lt) vertės), ir žemės sklypą, kadastrinis Nrt. (duomenys neskelbtini) (2606,58 EUR (9000 Lt) vertės). Antstolis 2013 m. spalio 9 d. patvarkymu nutarė skirti ekspertizę vertei nustatyti. Antstoliui buvo pateiktas uždarosios akcinės bendrovės „Ober-haus“ nekilnojamo turto ekspertizės aktas Nr. 824 EKZ_2013 RVI KLAI, kuriame nurodyta išvada, jog žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2013 m. lapkričio 23 d. yra 434,43 EUR (1500 Lt). Antstoliui pateiktas uždarosios akcinės bendrovės „Ober-haus“ nekilnojamo turto ekspertizės aktas Nr. 825 EKZ_2013 RVI KLAI, kuriame nurodyta išvada, jog žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2013 m. lapkričio 23 d. yra 2606 EUR (9000 Lt).

42. Antstolis atsižvelgdamas į nustatytas rinkos vertes priėmė patvarkymą turtą parduoti iš pirmųjų varžytynių, nurodydamas mažesnę kainą nei ekspertizės išvadoje nurodytos vertės, tai yra jog sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) parduodamas už 347,54 EUR (1200 Lt), o sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) – už 2085,26 EUR (7200 Lt). Neįvykus šioms varžytynėms antstolis paskelbė pakartotines varžytynes nurodydamas tas pačias kainas ir duomenis. Pažymėtina, kad skelbiant pirmąsias varžytynes, parduodamo turto kaina nustatoma remiantis CPK 718 straipsniu, kuriame nurodyta, jog pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro 80 procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad antstolis pirmųjų ir pakartotinių varžytynių metu nepadarė CPK 718 straipsnio pažeidimo.

43. Antstolis 2014 m. rugsėjo 18 d. paskelbė pakartotines varžytynes. Antstolis nurodė tas pačias kainas ir tuos pačius nepakitusius duomenis. Varžytynių laimėtojas E. S. pasiūlė 2907,50 EUR (10039 Lt) už sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), o už sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė 5517,26 EUR (19 050 Lt). Įvykus varžytynėms buvo pasirašyti turto pardavimo iš varžytynių aktai ir gautos lėšos paskirstytos išieškotojams.

44. Byloje nustatyta, kad faktiškai reikėjo vadovautis turto verte, nustatyta turto pardavimo dieną (nutarties 24–25, 36 punktai). Šioje byloje eksperto S. R. vertinimas buvo atliktas retrospektyvinisu būdu, siekiant nustatyti, kokia buvo turto kaina pardavimo momentu. Ekspertas S. R. nurodė, kad esant parengtam detaliajam planui, tačiau jo neįgyvendinus sklypo vertės būtų tokios – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2013 m. lapkričio 23 d. sudarė 388,09 EUR (1340 Lt) ir 2014 m. rugsėjo 18 d. (paskutiniųjų varžytynių paskelbimo metu) sudarė 660,33 EUR (2280 Lt), o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2013 m. lapkričio 23 d. sudarė 2175,05 EUR (7510 Lt), 2014 m. rugsėjo 18 d. (paskutiniųjų varžytynių paskelbimo metu) sudarė 5010,42 EUR (17 300 Lt). Antstolis įkainodamas ieškovo sklypus CPK 718 straipsnyje nustatyta tvarka vadovavosi uždarosios akcinės bendrovės „Ober-haus“ nekilnojamo turto ekspertizės aktu Nr. 824 EKZ_2013 RVI KLAI, kuriame nurodyta išvada, jog žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2013 m. lapkričio 23 d. yra 434,43 EUR (1500 Lt), ir ekspertizės aktu Nr. 825 EKZ_2013 RVI KLAI, kuriame nurodyta išvada, jog žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2013 m. lapkričio 23 d. yra 2606 EUR (9000 Lt). Be to, kaip šioje byloje nustatyta, varžytynių laimėtojas pasiūlė 2907,50 EUR (10 039 Lt) už sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), o už sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė 5517,26 EUR (19 050 Lt).

45. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje yra tik imperatyviųjų teisės normų esminiai pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus. Varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu (CPK 602 straipsnio 6 punktas) galimas tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, kai gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. Ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos anksčiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatomos įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstines teisėjų kolegijos 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

46. Kasacinio teismo praktikoje nėra nustatyto konkretaus dydžio vertine ar procentine išraiška, kurio nepasiekus būtų visada pripažįstama, kad prieš tai minėtos proporcijos nepažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką ir šios nutarties 43 punkte nustatytas sklypų vertes akivaizdu, kad tiek eksperto S. R. nustatytos turto vertės antrojoje išvadoje, tiek uždarosios akcinės bendrovės „Ober-Haus“ nustatytos turto vertės yra panašios, kainų skirtumas nėra esminis ir antstolis skelbdamas varžytynes laikėsi įstatymo nustatytų reikalavimų tinkamai įkainoti skolininko turtą.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės sprendimo priėmimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.).

48. Remdamasi išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti arba keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų įvertinimu ir padarytomis išvadomis, todėl apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

49. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

50. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

51. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas antstolis Jonas Petrikas prašo priteisti 250 EUR bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į Rekomendacijų 8.11 punktą, kuris numato, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,3 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (šiuo konkrečiu atveju – 817,60 EUR), į byloje pateiktus duomenis dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų (250 EUR už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), konstatuoja, kad atsakovo prašymas priteisti 250 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. vasario 5 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš apelianto L. V. atsakovui antstoliui Jonui Petrikui 250 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.