Alytaus apylinkės teismo nutartis

asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, L. Č., gynėjui advokatui A. P.,

nukentėjusiosios B. G. atstovėms advokatei Ramunei Kuzmienei ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Laimutei Bakšienei ir Janinai Matonienei,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), šiuo metu esančiam į Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, dėl įstatymo uždraustų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Č. laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 5 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Savarankiško gyvenimo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusioji B. G., gimusi (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė nei šešiolikos metų amžiaus, savo lytiniu organu liesdamas nukentėjusios krūtinę, lytinių organų sritį, bučiuodamas į kaklą, atliko veiksmus, galinčius sukelti nukentėjusiosios nepilnametės lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, t. y. tvirkino jaunesnį nei šešiolikos metų amžiaus asmenį – nepilnametę B. G..

Tokiais veiksmais L. Č. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje.

Be to, L. Č. laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 5 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Savarankiško gyvenimo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tvirkino nepilnametę B. G., gimusią (duomenys neskelbtini), padarydamas nukentėjusiajai psichikos sutrikimą – kitas reakcijas į stiprų stresą (F43.8), kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsirado nuo įtariamojo nusikalstamų veiksmų, tuo sukėlė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Tokiais veiksmais L. Č. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Iš nukentėjusiosios B. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad jai 14 metų, pažada sakyti tiesą. Teigė, kad vienas žmogus norėjo ir bandė su ja turėti lytinių santykių, tai buvęs jos kaimynas, jam 28 metai, jis serga, jo vardas L., pavardės neatsimena (L. Č.). Pati gyvena (duomenys neskelbtini). L.gyveno name, tuo pačiu adresu kaip ir ji, tik kitame bute. 2019 m. gruodžio mėn. pradžioje ar viduryje, jis du kartus bandė turėti lytinius santykius. Ji viena buvo pas L.kuris pakvietė pasivaišinti arbata. Tvirtino, kad atsisakė tos arbatos, nes buvo neskani. Tada jis padėjo ant stalo alaus ir siūlė jai paragauti. Teigė, kad išgėrė, apsvaigo, todėl atsigulė ant jo lovos. Tuomet L. priėjo prie jos ir trynėsi į jos privačias vietas (užrašo: su savo privačia vieta trynė visur, paveikslėlyje su žmogumi žymi tą sritį tarp pilvo ir kojų, krūtinę). Abu buvo su rūbais. Viskas vyko per drabužius. L. nieko nedarė, jis tik bandė (užrašo: „jis bandė turėti lytinius santykius su manimi“). Tai suprato pagal jo veiksmus, kai jis trynė, rankomis lietė tas pačias vietas. Iš pradžių L. sėdėjo prie kompiuterio, paskui atsistojo prie jos. Kai jis trynėsi, pasilenkė prie jos. Ji jautė L. prisilietimą. L. nieko nesakė, o ji nieko negalėjo pasakyti, negalėjo priešintis, jautėsi taip, lyg būtų paralyžiuota. Po to jis nustojo ir nuėjo atgal prie kompiuterio. Pasakė L., kad eina namo, o jis prašė, kad pabūtų. Teigė, kad L. atrakino duris, o kai atėjo pas L., jis iš karto užrakino duris. Pas L. buvo apie 4-5 val., per tą laiką buvo atėjusi viena jos draugė, kuri norėjo, kad pakviesti ją į lauką, bet nėjo, nes jautėsi apsvaigusi. Tada ji pati atrakino duris ir pasakė, kad neis į lauką, o paskui pati užrakino duris. Parodė, kad išgėrė vieną su puse skardinės alaus, dar rūkė pypkę. Ten buvo panašiai kaip žolelės. L. įdėjo žolės ir uždegė. Ji bandė 3- 4 kartus parūkyti. L. jai sakė –„išgerk, parūkyk“. Iki to karto nebuvo rūkiusi pypkės. Šiaip yra bandžiusi rūkyti paprastas cigaretes. Nuo pypkės labiau jautėsi apsvaigus. Niekam nepasakojo, kas atsitiko. Kitą dieną, vakare, L. priėjo prie jos, kvietė ateiti, atnešė jai saldainį. L. atsisėdo prie jos, apkabino, glostė nugarą, pradėjo bučiuoti petį. Teigė, kad pradėjo drebėti, verkti. Sustingo, negalėjo atsisakyti. Šalia buvusiam berniukui (G. M.) tyliai bandė pasakyti, kad kviestų pagalbą. Šis nuėjo pakviesti draugės mamą, kuri atėjusi L. klausė: „ką tu čia darai?“, L. sakė, kad nieko. Grįžusi namo, jautėsi kaip nesava, pradėjo girdėti kažkokius garsus. Jai prasidėjo panikos priepuolis, girdėjosi, kas neturėjo girdėtis. L. yra bandęs padegti kaimyno butą – pakišo cigaretę. Iš karto tėčiui nieko nesakė, nes buvo gėda, bijojo, o antrą kartą kaimynas G. M. viską matė ir draugės mama papasakojo tėčiui apie viską, tada pasipasakojo tėčiui ir pati(1 t., b. l. 78-85).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. N. parodė, kad B. G. yra jo dukra. Jis su dukra tuo metu gyveno savarankiško gyvenimo namuose (duomenys neskelbtini), ten gyveno, kol dukra baigė mokyklą. Asmuo vardu L., kurio pavardės nežino, gyveno sekančiame 13 kambaryje. Visos aplinkybės jam žinomos tiek, kiek jam pasakojo pati dukra. 2019 metų lapkričio ar gruodžio mėnesį, L. vestibiulyje priėjo prie dukros kai ji žaidė telefonu, nuėmė jai akinius, kepurę, pradėjo glostyti plaukus, masažuot, vaišino saldainiu. Kadangi dukra serga depresija, jai atrodė kitaip, gal priekabiavimas ar kas, dukra adekvačiai įvertino įvykį. Dukra sugrįžusi kambarį buvo išsigandusi, visa drebėjo. Pradėjus klausinėti, papasakojo, kad vestibiulyje L. jai nuėmė akinius, pradėjo visaip glostyti, bandė į burną įdėti saldainį. Jis suprato, kad prie jos priekabiavo seksualiai. Tą vakarą pasikalbėjo ramiai, kad nedaryti dukrai spaudimo, ji daugiau nestresuotų. Po to dukra po truputį susitaikė, bet liko baimės jausmas. Dukra vengė L., bijojo išeiti į koridorių, kai jis eidavo į darbą, ji eidavo kartu su juo į mokyklą. Grįžusi namo užsirakindavo ir būdavo namuose, bendravo tik su drauge. Po to įvykio dukra pasikeitė daugiau į blogą pusę, vėl buvo išvežta gydytis, bet su juo daugiau apie tai nekalbėjo. Dukra ir iki to įvykio turėjo problemų, žalojo save, turėjo nuo jos slėpti vaistus, neseniai buvo vėl išvykus gydytis depresijos. Šiuo metu dukra gyvena su mama.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. M. parodė, kad ji su sūnumi G. M. gyvena (duomenys neskelbtini). B. G. pažįsta nuo mažens, ji yra jos vyro giminaitė, gyveno tame pačiame name. L. taip pat gyveno tame name, tačiau kokiame kambaryje neatsimena. L. ji yra iškvietusi policijos pareigūnus dėl to, kad vieną vakarą L. rūkė koridoriuje, ten rūkyti draudžiama, todėl ji paprašė jo nerūkyti. Vakare, jai jau atsigulus apie 22 val. ji pajuto dūmus ir kažką krebždant prie durų. Ji bijojo atidaryti duris, tačiau nakčiai po durimis padeda rankšluostį, kurį ištraukusi pastebėjo susuktą smilkstantį popierių. Atidariusi duris pamatė nuo durų atsitraukiantį L.. Prieš metus ar pora metų, žiemą, tikslaus laiko nepamena, jai grįžus iš darbo, sūnus G. M. jai papasakojo, kad jam ir B. būnant fojė, L. lindo prie B., kišo saldainį jai į burną, buvo per prievartą apsikabinęs B. kaklą, dėl ko B. labai išsigando. Sūnus pasakojo, kad L. lietė B. krūtinę, kalbėjo nešvankius žodžius. B. pradėjo drebėti, nubėgo pas jų kaimynę Vilę, B. draugės R. J. mamą. Ten B. daugiausia ir būdavo, nes gyveno su išgeriančiu tėvu, kuris jos neprižiūrėjo. Po šio įvykio B. J. blogai, bijojo eiti į mokyklą, koridorių, jeigu eidavo tai prieš tai paprašydavo pažiūrėti ar nėra koridoriuje L. Taip jai pasakojo ne tik sūnus tačiau ir kaimynai. Patvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Iš liudytojos A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena Savarankiško gyvenimo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). L. Č. pažįsta, jis gyvena tuose pačiuose Savarankiško gyvenimo namuose kaip ir ji, tačiau jokių santykių su juo nepalaiko. L. Č. serga psichine liga, dėl to jo prisibijo. Vieną kartą dėl to, kad L. Č. sudrausmino dėl rūkymo laiptinėje, jis bandė padegti jos buto duris, todėl nuo to laiko jo iš viso vengia. L. Č. jos buto duris bandė padegti 2019 m. lapkričio mėnesį, dėl įvykio buvo iškvietusi policijos pareigūnus, o pats L. Č. gydymui buvo išvežtas į psichiatrinę ligoninę. Pažįsta R. N. ir jo dukrą B. G., nes jie gyveno tuose pačiuose Savarankiško gyvenimo namuose. Su R. N. ir jo dukra jokių santykių nepalaiko. Su B. G. bendravo jos sūnus G. M., jie kaip vaikai tiesiog kartu žaisdavo. Dar iki to įvykio, kai L. Č. bandė padegti jos buto duris, sūnus jai yra pasakojęs, kad L. Č. lietė B. krūtinę, kalbėjo jai nešvankius žodžius. Pats sūnus po šito buvo labai išsigandęs. Kiek žino, po viso šito B. iš viso bijojo išeiti iš savo kambario. Neprisimena kada buvo šis įvykis. Būdavo, kad L. Č. ateidavo prie bendro naudojimo patalpose žaidžiančių vaikų, prie jų kabindavosi žodžiais, bet visi žinojo, kad L. Č. serga ir nekreipdavo dėmesio (1 t., b. l. 157-158).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. S. parodė, kad ji iki 2020 metų pradžios, dirbo VŠĮ Santaros klinikų filialo vaikų ligoninės vaikų ir paauglių krizių intervencijų skyriaus socialine darbuotoja. Pacientės B. G. neatsimena, nes tokių buvo šimtai, todėl sunku atsiminti. Daug berniukų ir mergaičių pasakodavo apie patirtą prievartą.

Iš liudytojos S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 8 d. iki 2020 m. sausio 17 d., skyriuje, kuriame ji dirba, buvo gydoma B. G., gimusi (duomenys neskelbtini). Ji buvo gydoma dėl savęs žalojimo, suicidinių minčių, kitų neigiamų įvykių vaikystėje, dėl įtariamo vaiko seksualinio išnaudojimo, kurį patyrė ne iš artimos aplinkos. 2020 m. sausio 10 d. vykusios konsultacijos metu B. G. papasakojo, kad maždaug prieš pusę metų, tikslios datos nenurodė, kaimynas, kuriam 25-26 metų, girdė ją alkoholiu, o paskui graibė. B. G. daugiau jokių duomenų apie kaimyną nenurodė. Iš mergaitės pasakojimų suprato, kad ji ir minėtas kaimynas gyvena socialiniame centre. Paklausus mergaitės, kur kaimynas ją lietė, ji nurodė, kad visur. Iš B. G. suprato, kad tas vaikinas, sukeldamas lyg ir gailestį, tuo manipuliuodamas, prikalbino B. G. vartoti alkoholinius gėrimus. B. G. buvo susibendravusi su kaimynu, bet bendravo tik kaip kaimynai. Detaliau apie šį įvykį B. G. nepasakojo, apskritai mergaitė nėra linkusi atvirai bendrauti, į klausimus atsako arba „taip“ arba „ne“. Be to, kad nepakenktų galimam tyrimui, ir tai nėra skyriaus kompetencija, B. G. neprašė detalaus pasakojimo. Apie B. G. nurodytas aplinkybes, t. y. kad ji galėjo patirti seksualinį smurtą, raštu informavo Vaiko teisų apsaugos skyrių, rekomendavo kreiptis į „Užuovėją“ (1 t., b. l. 140-142).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. M. parodė, kad tikslaus įvykio laiko neatsimena, bet tą dieną jie su B. susirašė telefonu, kad susitiks namo, kuriame gyvena koridoriuje. Jiems su B. būnat koridoriuje po pusvalandžio atėjo L. ir atsisėdo prie B.. Jis sėdėjo prie B. dešinėje pusėje, o L. kairėje. L. B. apkabino per kaklą ir petį, ir prie jos ausies pradėjo leisti kažkokius keistus garsus, murmėjo, tai vyko apie kokias keturias minutes, po to L. išėjo. L. vis ateidavo pažiūrėdavo, kažką pasakydavo ir išeidavo pas kitą kaimyną išgerti kavos. Atėjęs po kelių valandų B. kišo kažkokį saldainį į burną, sutrintą pirštais, po to apsikabino. Ji nenorėjo, bet nieko negalėjo padaryt, prašė kažką pakviest, kad ją išgelbėtų. Jis nuėjo pas kaimynę Violetą ir jai pasakė, kad L. lenda prie B.. Kai kaimynė atėjo L. kažką pasakė ir L. išėjo. L. išėjus B. visa drebėjo, vėliau atėjo B. tėvas. Po šio įvykio B. L. bijojo, nes jam rašė, kad nenori eiti į koridorių, jog L. neprisikabintų. Sakė, kad L. neprognozuojamas ir gali padaryti bet ką, daugiau ji jam apie L. nieko nepasakojo. Po to, L. dar bandė padengti jų buto duris su cigarete ir jį sugavo policija.

Iš liudytojos R. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. Č. pažįsta, jis buvo jų kaimynas. Su L. nebendravo. B. G. pažįsta, ji buvo kaimynė ir labai gera draugė. Kaip L. bei B., taip pat gyveno socialiniame name, (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš metus laiko, o gal ir daugiau, atrodo, kad buvo ruduo, bet datos neprisimena, bendrose patalpose – fojė išgirdo triukšmą. L. rėkė „nusiramink“, po šito triukšmo atėjo G. M. ir pasakė, kad L. priekabiauja prie B. Kartu su mama V. J. išbėgo iš kambario į fojė. Pamatė, kad B. su L. sėdėjo ant fotelio. L. buvo B. ant peties uždėjęs ranką. Pati B. buvo išblyškusi ir sustingusi, dar jos niekada tokios nebuvo mačiusi. Jiems atėjus L. patraukė nuo B. ranką. Mama V. J. ėmė ant L. šaukti, kad nelįstų prie B. Po šito L. atsistojo ir išėjo. B. pasisakė, kad buvo labai išsigandusi, kad tiesiog nieko negalėjo padaryti. G. dar sakė, kad L. skleidė visokiausius keistus garsus, priekabiavo prie B., bandė įkišti jai į burną sutrintą saldainį. Taip pat B. papasakojo, kad L. yra pasikvietęs ją pas save į namus išgerti kavos ar arbatos ir kad ten prie jos priekabiaudavo, kalbėdavo su ja apie lytinius santykius. Be to, pati ne kartą ją yra mačiusi geriant arbatą su L.. Vieną kartą L. yra bandęs apsikabinti ir B. (1 t., 167-168).

Iš liudytojos V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. Č. ir B. G. pažįsta, jie yra buvę kaimynai, gyveno Savarankiško gyvenimo namuose, (duomenys neskelbtini). Pati su L. nebendraudavo, nes L. bijojo. Dėl savo psichinės būklės jis buvo neprognozuojamas, visi kaimynai jo vengė. Su B. jos dukra R. J. buvo draugės, jos dažnai laiką leisdavo kartu. Vieną kartą, tikslaus laiko nepamena, atrodo, kad buvo ruduo, kaimynas G. M. atbėgo pas ją į namus ir pasakė, kad B. reikia pagalbos, nes fojė prie jos fojė lenda L. Tada nubėgo į fojė, ten ant fotelio prie B. sėdėjo L. Tada pradėjo ant jo šaukti, kad nelįstų prie B., kad nuo jos atstotų. B. atrodė labai išsigandusi, buvo išbalusi, visa drebėjo. Kai L. aprėkė, jis išėjo, o B. nusivedė pas save, padarė jai arbatos, sumuštinių, kad ji pabūtų ir apsiramintų. B. sakė, kad labai L. išsigando, sustingo ir nieko negalėjo padaryti. Žino tik šį atvejį, B. nėra pasakojusi daugiau apie L. (1 t., b. l. 171-172).

Iš liudytojos Z. N. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra Veisiejų socialinių globos namų Sveikatos priežiūros padalinio vadovė. Nuo 2021 m. sausio 11 d. iš Savarankiško gyvenimo namų, esančių (duomenys neskelbtini), į globos namus buvo atkeltas L. Č., kadangi dėl savo sveikatos būklės jis negalėjo savarankiškai gyventi. L. Č. diagnozuota paranoidinė šizofrenija. L. Č. atsikrausčius į globos namus, su juo buvo sunku užmegzti kontaktą, jis buvo užsidaręs, nepasitikintis aplinkiniais, į klausimus atsakinėdavo neišsamiai, nesilaikė dienotvarkės, paskirto gydymo nesilaikė. Dieną L. Č. miegodavo, o naktį žaisdavo kompiuteriu. Šiuo metu L. Č. vartoja paskirtus vaistus, daugmaž laikosi dienos rėžimo, naktį miega, tačiau išlieka įtarus, nepasitikintis aplinkiniais ir personalu, teigia, kad mato kitaip nei visi kiti, bet kaip mano, neįvardina ir nepaaiškina. Teigia, kad jis yra „Dievas“, aukščiau visų kitų dievų, teigia, kad jis dar negimęs. Agresijos šiuo metu neišreiškia. L. Č. pastoviai konsultuojamas gydytojo psichiatro, psichologo. Draugų L. Č. neturi, leidžia laiką prie kompiuterio, žaidžia žaidimus. Gyvena triviečiame kambaryje, bet su kambario draugais nebendrauja. Į užsiėmimus eina vangiai. Vaistus vartoti ir į užsiėmimus eiti sutinka tik tuomet, kada gauna cigarečių. Šiai dienai L. Č. būklė yra stabili, sau ir aplinkiniams pavojaus nekelia, tačiau jam diagnozuojama liga ir jos eiga yra neprognozuojama, todėl sunku prognozuoti kiek jo būklė bus stabili. Prasmingam kontaktui L. Č. neprieinamas. Globos namuose prižiūrima, kad L. Č. griežtai vartotų jam paskirtus vaistus. Jeigu L. Č. būklė blogėtų, būtų kreipiamasi dėl stacionaraus gydymosi, neleistų, kad jis keltų pavojų sau ar aplinkiniams (1 t., b. l., 175-176).

Globos namų „Užuovėja“ pateiktoje nepilnametės B. G. įvertinimo išvadoje nurodyta, kad mergina teigia žinanti atvykimo į Pagalbos centrą priežastį, tačiau nenori apie tai kalbėti, nes „nemalonu tikrai“. Reiškiasi stiprūs gėdos, pasišlykštėjimo jausmai. Atsižvelgiant į tai, jog nepilnametei numatyta apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, konsultacijų metu prie galimai patirtos prievartos situacijos temos nebuvo grįžtama. Konsultacijų metu ji pati spontaniškai kelis kartus užsimena apie tai „padaryčiau bet ką, kad pamirščiau tą laiką, kai L. lindo prie manęs“, kalbėdama apie savižalos patirtis nurodo, jog vieną jų sieja su galimos prievartos įvykiu. Remiantis tuo bei nuosekliu B. pasakojimu apklausos metu keliama prielaida, kad mergina patyrė seksualinė prievartą. B. žinios lytiškumo tema itin fragmentiškos, negausios, kalbantis apie lyčių skirtumus, pradžioje kalba apie visiškai atsitiktinius, emociškai reikšmingus, su klausimu nesusijusius skirtumus – „mergaitės labiau tyčiojasi iš kitų nei berniukai“. Tikslinantis prideda papildomų atsitiktinių skirtumų „berniukai įdomesni, mažiau pavydūs nei mergaitės“. Tik pokalbio eigoje prieina prie konkretesnių, tikslesnių skirtumų „berniukai neturi mėnesinių“. Galiausiai teigia, jog skiriasi „privačios kūno dalys“, tačiau jų įvardinti negali. Stebimos itin intensyvios nerimo ir gėdos reakcijos: mergina rausta, sukiojasi, grąžo rankas, išsisukinėja kalbėdama, kurios nėra būdingos jos amžiaus jaunuoliams (1 t., b. l. 88-91).

Ambulatorinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-168/2020 nurodoma, kad B. G. nustatytas vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Šiuo metu jai konstatuojami sutrikimai – kitos reakcijos į stiprų stresą ir vidutinio sunkumo depresijos epizodas. B. G., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį, galėjo suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus ikiteisminio tyrimo metu. B. G. nenustatyta tokių individualių-psichologinių ypatumų (padidintas polinkis įtaigai, padidintas polinkis fantazuoti ar kt.), dėl kurių ji negalėtų duoti parodymų ikiteisminio tyrimo metu. B. G. elgesys ir reagavimas įtariamojo jos atžvilgiu atliekamų veiksmų metu atitiko jai būdingus ypatumus ir susiklosčiusias aplinkybes (apsvaigimas nuo alkoholio, fizinis silpnumas), todėl pagrįstai galima manyti, kad jos parodymai realistiški, duoti remiantis asmenine patirtimi. Šiuo metu jokių duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį B. G. parodymams negauta. Šiuo metu tokių duomenų, dėl kurių būtų negalima tikėti B. G. parodymais, nenustatyta. Vertinant B. G. parodymus, rekomenduojama atsižvelgti į jos būseną byloje tiriamojo įvykio metu (apsvaigimas nuo alkoholio), dėl ko jos parodymai gali stokoti tikslumo. B. G., atsižvelgiant į jai būdingus individualius psichologinius ir amžiaus ypatumus, jos turimas žinias bei įvykio aplinkybes, negalėjo aktyviau priešintis dėl nepilno įtariamojo veiksmų esmės suvokimo (galėjo suprasti įtariamojo jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobūdį ir nepilnai – jų reikšmę) bei dėl savo būsenos (apsvaigimas nuo alkoholio, fizinis silpnumas, išgąstis) B. G. itin jautrus reagavimas į lytiškumo temą, byloje tiriamo įvykio temą, iki šiol kylančios asociacijos dėl byloje tiriamo įvykio indikuoja netinkamą, ne laisvu noru pasirinktą seksualinę patirtį. Šiuo metu (praėjus 1 metams po byloje tiriamos veikos) B. G. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), šis sutrikimas kilęs sąsajoje su byloje tiriamais L. Č. veiksmais ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Rekomenduojama ilgalaikė vaikų ir paauglių psichiatro, psichologo pagalba dėl jos psichikos būklės. B. G. dėl jos psichikos būsenos nerekomenduojama dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teismo posėdžiuose (1 t., b. l. 117-129).

Specialisto išvadoje Nr. G 750/2020(01) nurodoma, kad remiantis B. G., (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenimis, jos kūne sužalojimų nėra. B. G. lytinių organų srityje sužalojimų nėra. B. G. mergystės plėvėje pažeidimų nėra (1 t., b. l. 134-136).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės 2020 m. birželio 29 d. liepos 8 d. akte Nr. 83TPK-353/2020 nurodyta, kad L. Č. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojamos lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija (F20.0). L. Č. baudžiamojo įstatymo uždraustas veikos padarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. L. Č. šiuo metu konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija (F20.0). Šiuo metu įtariamasis L. Č. negali suprasti savo veiksmų ir negali jų valdyti. L. Č. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija (F20.0). L. Č. negali būti apklausiamas ir duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu. L. Č. dėl konstatuoto psichikos sutrikimo, išreikštos psichozinės simptomatikos dalyvauti teisme nerekomenduojama. L. Č. būtina taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (2 t., b. l. 49-51).

Teismo psichiatrė ekspertė Laura Andriuškevičienė teismo posėdyje, patvirtino, kad L. Č. tiek įvykio metu, tiek šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti. Ekspertė iš esmės patvirtino ekspertizės akte Nr. 83TPK-353/2020 pateiktą išvadą bei rekomendavo L. Č. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios B. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojų teisiamajame posėdyje duotus parodymus, aukščiau aprašytus įrodymus, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad L. Č. laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 5 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Savarankiško gyvenimo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusioji B. G., gimusi (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė nei šešiolikos metų amžiaus, savo lytiniu organu liesdamas nukentėjusios krūtinę, lytinių organų sritį, bučiuodamas į kaklą, atliko veiksmus, galinčius sukelti nukentėjusiosios nepilnametės lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi. Be to, L. Č. laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 5 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Savarankiško gyvenimo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tvirkino nepilnametę B. G., (duomenys neskelbtini), padarydamas nukentėjusiajai psichikos sutrikimą – kitas reakcijas į stiprų stresą (F43.8), kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsirado nuo įtariamojo nusikalstamų veiksmų, tuo sukėlė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokie L. Č. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį. Byloje pakanka duomenų, patvirtinančių, kad L. Č. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas pavojingas veikas.

D. L. Č. nepakaltinamumo ir priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

Iš ekspertės teisme duotų paaiškinimų matyti, bei teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad L. Č. nustatytas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – Paranoidinė šizofrenija (F20) bei dėl šio psichikos sutrikimo, šių baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu jis negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; L. Č. šiuo metu konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija (F20.0); šiuo metu L. Č. negali suprasti savo veiksmų ir negali jų valdyti; L. Č. negali būti apklausiamas ir duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu; L. Č. dėl konstatuoto psichikos sutrikimo, išreikštos psichozinės simptomatikos dalyvauti teisme nerekomenduojama. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, atitinkančias nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, požymius, L. Č. dėl savo lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo – Paranoidinės šizofrenijos (F20.0), negalėjo suvokti veikos pavojingumo, negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, t. y. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu buvo nepakaltinamas (BK 17 straipsnio 1 dalis).

BK 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. BK 98 straipsnyje nenustatyta, už kokias padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš minėtų priverčiamųjų medicinos priemonių. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones: 1) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, 2) padarytos veikos pobūdį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-87-697/2021, 2K-121-976/2021). Pagal Europos Ž. T. Teismo praktiką psichikos liga sergantys asmenys sudaro ypač pažeidžiamą grupę, todėl jų teisių apribojimas turi būti labai tikslus ir gali būti pateisinamas tik dėl labai svarių priežasčių, t. y. jei įvertinus kitas švelnesnes priemones, nustatoma, kad jų nepakanka asmens arba viešajam interesui apsaugoti ir todėl tokį asmenį reikia sulaikyti ir izoliuoti. Taigi, sprendžiant dėl stacionaraus gydymo, yra itin svarbu tai, ar asmuo, kuriam nustatytas psichikos sutrikimas, yra socialiai pavojingas, ar asmens psichikos būklė kelia realią grėsmę tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams asmenims.

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte. Nr. 83TPK-353/2020 nurodoma, kad L. Č. būtina taikyti priverčiamąją medicininio pobūdžio poveikio priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje). Teismo psichiatrijos ekspertė Laura Andriuškevičienė teismo posėdžio metu patvirtino šias išvadas, patikslindama, kad nurodytą išvadą lėmė, tai, kad nepaisant jauno amžiaus, L. Č. psichikos sutrikimas yra itin progresavęs. Nors L. Č. tyrimas atliktas prieš metus, bet jau tuo metu psichikos sutrikimas buvo taip pažengęs, kad kritikos savo sveikatai, ligai, socialiniam gyvenimo būdui, nebuvo visiškai. Sindromas, kuris leidžia suprasti apie sutrikimo sunkumą, vadinamas parafreniniu, tai yra simptomatika, kuri paliečia asmenybę, visiškai sunaikina kritiką savo sveikatos atžvilgiu, be kita ko, pažymėjo, kad konstatuodama stacionarinio gydymo būtinumą, dokumentacijoje turėjo duomenų, apie tai, kad L. Č. jau buvo gydytas stacionare teismo nutartimi, pablogėjus jo psichikos būklei ir jam nesutikus su gydymu, įžvelgiant pavojų jam pačiam bei kitiems asmenims. Pagrindžiant rekomendaciją dėl L. Č. stacionarinio gydymo ekspertė pažymėjo, kad tokia paslauga Lietuvoje teikiama tik Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. Č. yra įrašytas į VšĮ Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos ligų įskaitą (2 t., b. l. 11), iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad VšĮ Respublikinės Vilniaus Psichiatrijos ligoninės stacionare jis buvo gydytas dar 2015 metais dėl bandymo žudytis, taip pat gydytas ir 2016, 2017 metais, o 2018-2019 metais stacionare gydytas net devynis kartus. Iš Druskininkų savivaldybės socialinio paslaugų centro 2021 m. kovo 12 d. rašto matyti, kad L. Č. gyvendamas savarankiško gyvenimo namuose sugrįžęs iš stacionarinio gydymo nutraukdavo medikamentinį gydymą, vartodavo alkoholį, o jo elgesys kėlė pavojų sau ir aplinkiniams (2 t., b. l. 6). Iš liudytojos Veisiejų socialinių globos namų Sveikatos priežiūros padalinio vadovės parodymų matyti, kad apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji be kita ko parodė, kad L. Č. vartoja jam paskirtus vaistus, tačiau yra įtarus, nepasitikintis aplinkiniais ir personalu, teigia, kad jis yra „Dievas“, aukščiau visų kitų dievų, teigia, kad jis dar negimęs. Vaistus vartoti ir į užsiėmimus eiti sutinka tik tuomet, kada gauna cigarečių (1 t., b. l., 175-176). Nors iš šių parodymų matyti, kad L. Č. gyvendamas globos namuose prižiūrimas specialistų ir vartoja jam paskirtus medikamentinius vaistus, tačiau ekspertės duotais paaiškinimais L. Č. atveju, jam veiksmingas gydymas gali būti suteiktas tik tam tikroje specializuotoje įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje). Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi, L. Č. atiduotas į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę trijų mėnesių laikotarpiui arba kol teismas nuspręs dėl priverčiamojo pobūdžio medicinos priemonės jam skyrimo (2 t., b. l. 86-87). Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad L. Č. reikalingas priverstinis gydymas, t. y. jam reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kadangi ambulatorinis gydymas teismo vertinumu jo situacijos atveju nebūtų veiksmingas.

Taigi, įvertinus byloje esančius duomenis, teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas ir ekspertės paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad, vadovaujantis BK 98 straipsnio nuostatomis, L. Č. yra taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip siekiant užtikrinti, kad L. Č. būtų stebimas specialistų ir jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiosios B. G. atstovė advokatė Ramunė Kuzmienė yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti iš L. Č. 3 000 Eur neturtinę žalą (2 t., b. l. 120-122).

Pažymėtina, kad BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. Vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra būtent nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis, 110 straipsnio 1 dalis, 115 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo tarpu nepakaltinamo asmens padaryta veika, už kurią taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama, o šią veiką padaręs asmuo nėra kaltinamasis. Vadovaujantis BK 17 straipsnio 2 dalimi, toks asmuo pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką neatsako. Taigi, nepakaltinamo asmens padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika negali būti prilyginama nusikalstamai veikai, nes nėra visų nusikalstamos veikos sudėties požymių, nėra pagrindinio elemento – kaltės, nėra ir subjekto.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. Č. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas būdamas nepakaltinamas, taigi, jis nėra kaltinamasis, ir todėl baudžiamojoje byloje nėra galimybės spręsti klausimo dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Nustačius tokias aplinkybes, nukentėjusiosios atstovės šioje byloje pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas, kartu išaiškinant, kad tai neužkerta kelio pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka ir vadovaujantis Civilinio kodekso normomis. Iš esmės analogišką praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei kiti Lietuvos Respublikos teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-161-1076/2019, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-559-315/2017, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-674-593/2016 ir kt.).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Nukentėjusiosios B. G. atstovė advokatė Ramunė Kuzmienė prašo priteisti iš L. Č. ir valstybės patirtas išlaidas už nukentėjusiajai B. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Iš atstovės pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. liepos 27 d. pažymos Nr. (12.33 Mr) PT-5091, matyti kad, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai B. G., buvo patirta 405,84 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti (2 t., b. l. 171).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi ši BPK nuostata leidžia daryti išvadą, kad tokios išlaidos gali būti išieškomos tik iš asmens, kuris yra pripažįstamas kaltu ir nubaudžiamas, arba asmens, kuris yra pripažįstamas kaltu, tačiau nuo bausmės atleidžiamas arba kuriam bausmė nepaskiriama. Nagrinėjamu atveju L. Č. nebuvo pripažintas kaltu, jis šioje byloje taip pat nebuvo kaltinamasis, be to jam dėl psichinės sveikatos būklės BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu taip pat buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas. Todėl įvertinus tai, kad BPK normos nenumato galimybės priteisti valstybės patirtų išlaidų iš asmens, kuris nėra baudžiamojoje byloje pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nebuvo ja kaltinamas, o jam yra taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nukentėjusiosios B. G. atstovės prašymas dėl valstybės patirtų išlaidų už nukentėjusiajai B. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo iš L. Č. netenkintinas.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su kompaktine laikmena, į kurią įrašyta 2020 m. kovo 4 d. nepilnametės nukentėjusiosios B. G. apklausa (Nr. 1); vokas su kompaktine laikmena, į kurią įrašyta 2021 m. kovo 5 d. nepilnamečio liudytojo G. M. apklausa (Nr. 2); vokas su kompaktine laikmena, į kurią įrašyta 2021 m. kovo 5 d. nepilnametės liudytojos R. J. apklausa (Nr. 3), supakuoti į vieną Paketą (1., t.), paliktini saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403, 404 straipsniais,

nutaria:

L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti nepakaltinamu dėl padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 153 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.

L. Č. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Išaiškinti, kad nutartį vykdanti sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti teismui išvadą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, jos rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Išvada teikiama laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų.

Nukentėjusiosios B. G. civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtą.

Nukentėjusiosios B. G. atstovės advokatės Ramunės Kuzmienės prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su kompaktine laikmena, į kurią įrašyta 2020 m. kovo 4 d. nepilnametės nukentėjusiosios B. G. apklausa (Nr. 1); voką su kompaktine laikmena, į kurią įrašyta 2021 m. kovo 5 d. nepilnamečio liudytojo G. M. apklausa (Nr. 2); voką su kompaktine laikmena, į kurią įrašyta 2021 m. kovo 5 d. nepilnametės liudytojos R. J. apklausa (Nr. 3), supakuotus į vieną Paketą (1., t.), palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismą.