Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-12-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-559-315/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-06-16Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-12-13Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2020-06-18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-13
Bylos Nr.
1A-559-315/2017
Teisminio proceso Nr.
1-52-3-00011-2016-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Kisielius, Vladislavas Lenčikas, Virginija Švedienė
Nukentėjusysis
P. B.
Kaltinamasis
N. T.
Advokatai
Rimantas Jonynas, Vidmantas Baumila
Kategorijos
Nuorašas:

Pranešėjas Arūnas Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A-559-315/2017

Teisėja Vaida Sinkevičienė Teisminio proceso Nr. 1-52-3-00011-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2017 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kisieliaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Vladislavo Lenčiko, Virginijos Švedienės,

sekretoriaujant Daliai Kanopienei,dalyvaujant prokurorui Vičeslavui Jevmenovui,nukentėjusiajam P. B.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Rimantui Jonynui,kaltinamajam N. T. (N. T.),gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai,vertėjai Jelenai Kondrašovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo P. B. atstovo advokato Rimanto Jonyno apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties, kuria teismas nutarė baudžiamosios bylos nagrinėjimą sustabdyti ir N. T. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pas apylinkės psichiatrą pagal gyvenamąją vietą. Šia nutartimi nukentėjusiojo P. B. prašymas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas paliktas nenagrinėtas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

P. B. skundu privataus kaltinimo tvarka kreipėsi į teismą pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir prašė pripažinti N. T. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatyta BK 187 str. 1 d. Skunde nukentėjusysis nurodė, jog 2014 m. spalio 4 d. apie 16.07 val. jam išvažiuojant iš jam priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) rajone, N. T. tyčiniais veiksmais sviedė betono gabalą į jo automobilį Huyndai Santa Fe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pataikė į automobilio kairės pusės galines dureles, jas įlenkė ir subraižė, tai yra sugadino nukentėjusiojo turtą. Byloje bendra tvarka pradėtas privataus kaltinimo procesas tapo priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesu, nes nagrinėjant bylą teisme, gavus ekspertizės išvadą nustatyta, kad kaltinamasis N. T. dėl dabartinės psichikos būsenos negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali būti pilnaverčiu teismo proceso dalyviu, todėl 2017 m. gegužės 15 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi pradėtas procesas taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo atstovas advokatas Rimantas Jonynas prašo panaikinti nutarties dalį, kuria nukentėjusiojo P. B. prašymas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas paliktas nenagrinėtu ir išspręsti šį klausimą iš esmės. Skundą motyvuoja tuo, jog pirmosios instancijos teismas palikdamas prašymą nenagrinėtą neįvertino to, jog N. T. nėra pripažintas neveiksniu civilinio proceso nustatyta tvarka ir jam nėra paskirtas globėjas. Kadangi nukentėjusysis niekaip negali įtakoti proceso dėl N. T. pripažinimo neveiksniu ir jo globėjo paskyrimo, taigi teismui palikus žalos atlyginimo klausimą neišnagrinėtą, nukentėjusysis negalėtų prisiteisti žalos atlyginimo ir civilinio proceso tvarka. Taip pat skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas prašymą dėl žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų paliko nenagrinėta be teisėto pagrindo. Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindo – kaltinamojo veiksnumo praradimo teismo proceso metu. Taip pat pabrėžia, kad N. T. atstovavo kvalifikuota teisininkė – gynėja.

Vilniaus apygardos teisme gautas N. T. atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriame jis prašo netenkinti nukentėjusiojo P. B. apeliacinio skundo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Ginčo dėl byloje nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių nėra. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl civilinio ieškinio išsprendimo, prašoma panaikinti nutarties dalį, kuria nukentėjusiojo P. B. prašymas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas paliktas nenagrinėtu ir išspręsti šį klausimą iš esmės, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, BPK 115 str. nenumato, kaip turi būti išspręstas civilinis ieškinys, kuomet asmeniui taikomos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės. BPK 113 str. yra nustatyta, jog tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso kodeksas nenumato, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, neprieštaraujančios BPK normoms. CK 6.268 str. 1 d. nustatyta, kad veiksnus asmuo neatsako už žalą, kurią padarė nesuvokdamas savo veiksmų esmės ir negalėdamas jų valdyti. Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutaryje, nusikalstamos veikos metu N. T. suvokė savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, todėl už padarytą žalą turėtų atsakyti bendra tvarka. Tačiau šiuo metu jis serga psichikos sutrikimu, dėl kurio negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, dėl psichikos sutrikimo negali dalyvauti teismo procese bei veiksmingai gintis nuo jam pareikšto ieškinio, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo metu N. T. neturi civilinio veiksnumo, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu. Priešingai, nei teigia apeliantas, šiuo sprendimu nėra ribojamos nukentėjusiojo teisės žalos atlyginimo klausimą spręsti civilinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertindama tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ją keisti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nukentėjusiojo P. B. atstovo advokato Rimanto Jonyno apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Arūnas KisieliusVladislavas LenčikasVirginija ŠvedienėNuorašas tikras;Kolegijos pirmininkas Arūnas Kisielius