Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių taikymo N. ( N.) T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini). Ukrainoje, Lietuvos Respublikos piliečiui, aukštojo išsilavinimo, vedusiam, teistam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ,kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje bendra tvarka pradėtas privataus kaltinimo procesas tapo priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesu, nes nagrinėjant bylą teisme, gavus ekspertizės išvadą nustatyta, kad kaltinamasis N. T. dėl dabartinės psichikos būsenos negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali būti pilnaverčiu teismo proceso dalyviu, todėl 2017-05-15 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi pradėtas procesas taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

Motyvuojamoji dalis

N. T. kaltę šios nusikalstamos veikos padarymu, patvirtina byloje ištirti įrodymai:

N. P. B. posėdžio metu paaiškino, jog 2014-10-04 turėjo bilietą į filharmonijos koncertą. Baigė darbą ankščiau, apie 16 valandą, išvažinėjo iš savo sodo, esančio SB” Dobilas”, (duomenys neskelbtini), priešais N. T. sklypą. Jo sklypas yra aptvertas, todėl išlipo iš mašinos, kad uždarytų vartus. Uždaręs vartus, eidamas prie mašinos išgirdo N. T. keikiantis. Jam įsėdus į automobilį ir pradėjus važiuoti N. T. buvo savo sklype. N. T. nuo žemės paėmė betono gabalą ir sviedė link jo automobilio. Pataikė į kairės pusės užpakalines dureles, įlenkė, apibraižė. Dureles teko perdažyti. Jis pasakė, kad kvies policiją. Pasiūlus klausimą spręsti geruoju, bet jokių derybų nevyko, todėl teko laukti policijos. N. T. mesdamas, nesakė, kodėl meta betono gabalą, buvo tik keiksmažodžiai. N. T. keiksmažodžiai buvo jam adresuoti, nes daugiau nieko nebuvo. N. T. savo sklype dirbo, mėtėsi betono gabalai. Pasilenkęs po kojomis jis paėmė betono gabalą ir sviedė, betonas buvo po ranka. Po to, N. T. buvo pasidaręs mandagus, bet 2016 m. vėl pradėjo negražiais žodžiais jį sutikti, darėsi ne tik, kad nenuspėjamas, bet ir agresyvus.

Liudytojas J. A. ( J. A. ) parodė, jog jo sklypas ribojasi su N. T. sklypu. Buvo 2014 m. spalio 4 d. maždaug apie 16 val. Buvo lauke, išgirdo kažkokį barnį, keiksmažodį. Atėjęs arčiau pamatė N. T., kuris pamatęs P. B. pradėjo keiktis. P. atėjo savo vartus atidaryti, N. T. pradėjo visokiais keiksmažodžiais keiktis. P. B. išvažiavo su savo automobiliu į Dobilų g., pastatė automobilį, užrakino vartus. N. T. be pertraukos barėsi. P. B. norėjo važiuoti, įsėdo į mašiną. N. T. paėmė betono gabalą ir metė į automobilį. Tuo metu važiavo jauna moteris su dviračiu. P. B. sake, kad iškvies policiją. N. T. jam pasakė, kad kviesk. N. T. pasislėpė savo name, užtraukė užuolaidas ir nepasirodė. Kai N. T. metė betono gabalu, jis mate kažkur 6-7 metrų atstumu. Automobiliui iš kairės užpakalinės pusės buvo įdubimai, įbrėžimai.

L. V. J. parodė, kad gyvena priešais N. T.. Buvo sodų gale prie pat N. T.. Jis išgirdo garsą. P. B. jam parodė, kad akmeniu įlenkė dureles. Jis girdėjo garsą ir mate N. T.. Matė, kaip buvo iškėlęs ranką. Mašina stovėjo už tvoros. Daugiau nieko nebuvo. Jis girdėjo garsą. P. B. sake, kad N. T. metė. N. T. apsisuko ir nuėjo. Jam ir pačiam yra buvę konfliktinių situacijų su N. T..

L. V. R. parodė, jog tą popietę, spalio mėn., rudenį buvo sode. Išgirdo triukšmą, pradėjo N. T. keiktis visokiais žodžiais. Jis nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Prie N. T. sklypo rado sovinčią mašiną, kaimynus V. J. ir J. A.. N. T. nebebuvo, buvo užsidaręs, tik pamatė, kad mašina apgadinta. P. parodė, kad buvo sviestas akmuo.

Iš byloje, esančio Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio Nemenčinės policijos nuovados tyrėjos 2014-10-12 nutarimo Nr. 57-AT-00980-14 atsisakyti pradėti ikiteisminį, matyti, jog nutarime konstatuota, kad N. T. veiksmuose yra požymiai nusikalstamos veikos numatytos LR BK 187 str. 1 d. P. B. išaiškinta teisė dėl baudžiamosios bylos iškėlimo kreiptis privataus kaltinimo tvarka ( b.l.8).

Iš byloje, esančio Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo už akių matyti, jog iš N. T. regreso tvarka AB”Lietuvos draudimas “ naudai buvo priteista 204, 25 EUR už įvykio metu 2014-10-04 apgadintą transporto priemonę Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo drausta savanoriškuoju ( Kasko) draudimu. ( b.l.14-15).

Teismas daro išvadą, jog surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, jog N. T. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 187 straipsnio 1 dalyje. Tai pavirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo P. B. parodymais, bei liudytojų parodymais. Nors liudytojai V. R. ir N. J. posėdžio metu teigė, jog paties fakto kaip buvo mestas betono gabalas nematė. Tačiau toje vietoje buvo tik N. T., daugiau kitų asmenų nebuvo. Nors iš apklaustų liudytojų paaiškinimų matyti, jog su N. T. yra buvę konfliktų, tačiau teismas nenustatė, jokio pagrindo nei, kad nukentėjusysis, nei kad liudytojai turėtų kokį suinteresuotumą apkalbėti N. T.. Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad N. T. 2014 m. spalio 4 d. apie 16.07 val. P. B. išvažiuojant iš jam priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Sakiškių k., Vilniaus rajonas, tyčiniais veiksmais sviedė betono gabalą į P. B. automobilį H. S. Fe , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pataikė į automobilio kairės pusės galines dureles, jas įlenkė ir subraižė, tai yra sugadino nukentėjusiojo turtą .

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 75U-II-21/2017 (b. l. 127-132) nustatyta, kad medicinos duomenų, kad N. T. įtariamos veikos padarymo metu, tai yra 2014-10-04 sirgtų lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu nėra, jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. N. T. šiuo metu nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas –mišri kortikinė ir subkortikinė kraujagyslinė demencija, dėl kurios šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. N. T. dėl psichikos sveikatos negali dalyvauti teismo posėdyje, būti apklausiamas. N. T. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas priverstinis ambulatorinis gydymas pas rajono psichiatrą pagal gyvenamąją vietą (b. l. 127-132).

E. N. Mačiūnienė patvirtino teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą ir paaiškino, kad N. T. buvo atliktas psichologinis terapinis tyrimas. Komisija nustatė, kad N. T. nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas – mišri kortikinė ir subkortinė kraujagyslinė demencija, dėl kurio N. T. negali suprasti savo veiksmų esmės, rekomenduota taikyti priverčiamąsias medicinos priemones pas psichiatrą pagal gyvenamąją vietą. Duomenų, kad 2014 m. buvo gydytas nebuvo, todėl neturi duomenų ar 2014 metais galėjo valdyti ir suprato savo veiksmus. Ekspertė posėdžio metu nurodė, jog N. T. aiškino jiems, kad mėtė akmenį į mašiną, tačiau savaip interpretavo tą faktą. Per tą laiką jo psichikos būklė blogėjo, jo elgesys liudija, kad sutrikusi psichika, randami pakitimai tiek ambulatorinės ekspertizės metu, tiek stacionarios ekspertizės metu. 2014 m. duomenų apie gydymą nėra, tik 2015 m. šeimos daktarė nukreipė pas psichiatrą. Pasireiškia elgesio sutrikimais, kad liguistai interpretuoja situacijas – laiko, kad visi nori jam pakenkti. Šeimos nesidomėjo juo. Pokalbio metu N. T. sakė nenori savo problemų šeimos nariams aiškinti. Dėl 2014 m. neturi duomenų, todėl dėl medicininių duomenų trūkumo negali pasakyti, kiek laiko jis serga. Jam reikia medikamentų, kad koreguotų jo elgesį, labai greitai dirgsta, pyksta, nenulaiko emocijų. Yra pakitimai smegenyse – kaip pasekmė kitų ligų. Taikant medikamentinį gydymą jo būklė pagerėtų, visuomenėje galėtų elgtis padoriau, sumažėtų dirglumas, nebūtų konfliktiškumo, jo elgesys koreguotųsi. Smegenų degeneraciniai pakitimai yra tiesioginė pasekmė: jei netvarkys kraujospūdžio, cukrinio diabeto, kiti dalykai tik progresuos. Tai kaip išdava kitų somatinių ligų, jos vystėsi keletą metų. Galvos smegenų pakitimai savo ruožtu duoda psichikos pakitimus. Galvos pakitimus reikia gydyti, tokiam amžiuje gali būti progresuojantys, bet gali lėtai progresuoti.

Šių duomenų pakanka teigti, kad N. T., darydamas veiką, turinčią nusikaltimo požymių, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tačiau po šios veikos padarymo jam sutriko psichika ir dėl to jis šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, t. y. jis yra nepakaltinamas. Ekspertai siūlo taikyti N. T. priverstinį psichikos būklės stebėjimą ir gydymą ambulatorinėmis sąlygomis pas rajono psichiatrą pagal gyvenamą vietą. Atsižvelgus į N. T. nustatytą psichikos sutrikimą, į tai, kad psichika sutriko pastarajam po veikos, turinčios nusikaltimo požymių, padarymo, bei, kad jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare, tikslinga jam skirti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ( LR BK 98 str. 1d.1p.). P. B. privataus kaltinimo skunde prašė priteisti iš kaltinamojo N. T. jo naudai 14 eurų turtinės žalos , 500 eurų neturtinės žalos bei turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-3). (duomenys neskelbtini) str. nenumato, kaip turi būti išspręstas civilinis ieškinys, kuomet asmeniui taikomos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės. (duomenys neskelbtini) str. yra nustatyta, jog tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso kodeksas nenumato, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, neprieštaraujančios BPK normoms. CK 6.268 str. 1 d. nustatyta, kad veiksnus asmuo neatsako už žalą, kurią padarė nesuvokdamas savo veiksmų esmės ir negalėdamas jų valdyti. Kaip jau nurodyta aukščiau, nusikalstamos veikos metu N. T. suvokė savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, todėl už padarytą žalą turėtų atsakyti bendra tvarka. Tačiau šiuo metu jis serga psichikos sutrikimu, dėl kurio negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, dėl psichikos sutrikimo negali dalyvauti teismo procese bei veiksmingai gintis nuo jam pareikšto ieškinio, todėl teismas sprendžia, jog šiuo metu N. T. neturi civilinio veiksnumo, todėl P. B. prašymas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas , paliktinas nenagrinėtu

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 98 str. 1 d. 1 p., (duomenys neskelbtini) str., 403 str. 1 d. 3 p., 2 d. 1 p., 404 str., 318 str.,

nutaria:

Bylos nagrinėjimą sustabdyti ir taikyti N. ( N.) T. priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje

pas apylinkės psichiatrą pagal gyvenamąją vietą.

P. B. prašymą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas palikti nenagrinėtu.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.