- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-29
- Bylos Nr.
- 1A-161-1076/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37720-2016-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Justas Namavičius, Daiva Pranytė-Zalieckienė, Linas Žukauskas
- Civilinis atsakovas
- N. Š.
- Nukentėjusysis
- D. B., B. M. F.
- Kategorijos
- 1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
- 2.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.10.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Pranytės-Zalieckienės, Lino Žukausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės atsakovės N. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria pripažinta įrodytu, kad A. Š., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Taip pat iš dalies tenkinti nukentėjusiųjų D. B. ir B. M. F. civiliniai ieškiniai ir iš civilinės atsakovės N. Š. priteista D. B. naudai 888,17 Eur (aštuoni šimtai aštuoniasdešimt aštuoni eurai, 17 centų) turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti, B. M. F. naudai – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi pripažinta, kad A. Š. 2016 m. rugpjūčio 9 d., apie 21 val., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), kolektyvinių sodų bendrijoje „A“ (duomenys pakeisti), (duomenys neskelbtini), sodo namelio kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su S. B. metu, tyčia kumščiu sudavė jam į dešinį smilkinį, padarydamas minkštųjų audinių sumušimą ir kraujosruvą, lazda sudavė jam ne mažiau kaip du smūgius, padarydamas S. B. dvi muštines žaizdas viršugalvyje, trenkė lėkšte S. B. į kaktą. Nuo smūgio lėkštei dūžtant, jos aštriabriaunėm skeveldrom jis padarė penkias smulkias pjautines žaizdas kaktos vidurinėje dalyje ir kairėje kaktos–momens srityje, dėl ko S. B. netrukus įvykio vietoje mirė nuo ūmaus išorinio nukraujavimo ir žaizdų galvoje. Teismas pripažino, kad A. Š. veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas ir taikė jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą priminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Taip pat teismas iš dalies tenkino nukentėjusiųjų civilinius ieškinius ir turtinę bei neturtinę žalą priteisė iš civiline atsakove pripažintos A. Š. sutuoktinės N. Š., konstatavęs, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.268 straipsnio 4 dalimi, yra pagrindas įpareigoti pastarąją atlyginti jos vyro A. Š. padarytą žalą, nes dar iki žalos padarymo ji žinojo ir suvokė A. Š. psichikos būklę, bet nesiėmė priemonių, kad jis būtų pripažintas neveiksniu. N. Š. atsiranda atsakomybė už nepakankamą psichine liga sergančio asmens priežiūrą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde civilinė atsakovė N. Š. prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį pakeisti ir nukentėjusiųjų D. B. bei B. M. Fl. civilinius ieškinius atmesti arba palikti juos nenagrinėtus. Apeliantė nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ją civiline atsakove byloje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo ir CK 6.268 straipsnio 4 dalies pagrindu priteisdamas iš jos nukentėjusiųjų naudai turtinę ir neturtinę žalą, nesivadovavo suformuota teismų praktika analogiškose bylose, padarė aiškią teisės taikymo klaidą bei šiurkščiai pažeidė jos teises ir teisėtus interesus.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio, 110 straipsnio 1 dalies, 115 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims. Šioje byloje A. Š., kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, buvo ne kaltinamasis, o asmuo, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, nes baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką jis padarė būdamas nepakaltinamas. Nepakaltinamo asmens padaryta veika, dėl kurios taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama, toks asmuo pagal BK už padarytą pavojingą veiką neatsako (BK 17 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Tiek Lietuvos teismų praktiką formuojantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdami į tai, kad BPK 109 straipsnis, reglamentuojantis teisę pareikšti civilinį ieškinį baudžiamajame procese, numato galimybę reikšti ieškinį tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims, o procese dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra įtariamųjų ar kaltinamųjų bei nelaikytina, kad asmuo, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, padarė nusikalstamą veiką, t. y. tokiose bylose vartojama sąvoka baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padarė išvadą, kad bylose dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo negali būti priteisiamas ne tik civilinis ieškinys CK 6.268 straipsnio 4 dalies pagrindu, tačiau asmenims negali būti taikoma ir bet kokia kita civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251/2010). Aukštesniųjų teismų išvadas, kad procese dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo negali būti taikoma civilinė atsakomybė, kas taip pat reiškia, jog tokiame procese negali būti civilinio atsakovo statusą turinčių asmenų, patvirtina ir tai, kad BPK 404 straipsnis, numatantis asmenis, kurie gali skųsti teismo nutartį dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, nenumato civilinio atsakovo ar ieškovo.
Sprendimas priteisti žalą iš A. Š. sutuoktinės yra nepagrįstas dar ir dėl to, kad taikant asmeniui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti ne tik CK 6.268 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas specialiąsias sąlygas, bet ir CK 6.245–6.249 straipsniuose numatytas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. CK 6.246 straipsnis reglamentuoja, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pažymėtina, kad CK 2.10 straipsnio 4 dalis, be kita ko, numato, kad prašymą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Jie taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu. Kaip matyti iš CK 2.10 straipsnio 4 dalies reguliavimo, šioje teisės normoje nurodyti asmenys turi teisę kreiptis dėl asmens pripažinimo neveiksniu, tačiau tai nėra pareiga. Nepasinaudojimas teise negali būti laikomas neteisėtais veiksmais.
Iš byloje esančio 2016 m. gruodžio 13 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad A. Š. psichinė sveikata nuo 1998 metų buvo nuolat prižiūrima psichikos sveikatos specialistų – gydytojų psichiatrų, jam nuolat buvo skiriamas gydymas. Ji (N. Š.) nuolat rūpinosi, kad A. Š. psichikos būklė būtų tikrinama gydytojų psichiatrų ir jam būtų skiriamas reikalingas gydymas. Taip pat nuolatos rūpinosi, kad A. Š. tinkamai vartotų gydytojų psichiatrų skiriamus vaistus, slaugė ir prižiūrėjo jį po 2014 metais patirto išeminio insulto, taip pat rūpinosi kitų A. Š. ligų, įskaitant ekspertizės akte minimą onkologinę ligą, gydymu. Taigi lieka neaišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo nepakankamą jos rūpinimąsi psichikos liga sergančiu sutuoktiniu. Juolab, kad byloje nenustatyta jokiu aplinkybių, jog jai (N. Š.) kada nors būtu atsiskleidęs A. Š. polinkis į agresiją. Tokio polinkio nenustatė ir visą A. Š. ligos laiką jį stebėję ir gydę įvairių Lietuvos gydymo įstaigų psichikos sveikatos specialistai. Esant tokioms aplinkybėms jai (N. Š.) negali būti nustatyta ne tik CK 6.246 straipsnyje įtvirtina būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai, pasireiškiantys bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimu, bet ir CK 6.248 straipsnyje numatyta būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė, kuri gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Negalima nesutikti, kad dėl A. Š. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos nukentėjusieji galėjo patirti turtinę ir neturtinę žalą, tačiau ši galimai patirta žala visiškai nesusijusi su jos (N. Š.) veiksmais ar neveikimu.
Fizinio asmens civilinis veiksnumas CK 2.5 straipsnio 1 dalies prasme suprantamas kaip fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Taigi lieka neaišku ir tai, kaip jos (N. Š.) kreipimasis į teismą dėl A. Š. pripažinimo neveiksniu, kas, tenkinus tokį kreipimąsi, iš esmės reikštų, jog A. Š. savo vardu būtų nebegalėjęs sudaryti civilinių sandorių, būtų galėjęs padėti išvengti baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo, dėl kurios nukentėjusieji galimai patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Dėl pripažinimo neveiksniu A. Š. nebūtų izoliuotas nuo visuomenės. Byloje nustatyta, kad A. Š. visą savo psichinės ligos laiką (nuo 1998 metų) buvo nuolat stebimas ir gydomas įvairių Lietuvos gydymo įstaigų psichikos sveikatos specialistų, tačiau pastarieji, priešingai nei ji (N. Š.), turėdami reikiamą išsilavinimą ir specialių žinių, A. Š. pavojingumo nenustatė ir jo nuo visuomenės neizoliavo. Galiausiai A. Š. izoliuoti nuo visuomenės nenusprendė ir skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas, paskyręs A. Š. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Taigi šiuo atveju negalima atmesti ir galimybės, kad A. Š. padarius naują baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, teismas šia veika padarytos žalos atlyginimą ir vėl galėtų priteisti iš jos (N. Š.). Tokia praktika negali būti taikoma, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas civilinių ieškinių išsprendimo dalyje yra neteisėtas, nepagrįstas, prieštaraujantis teisingumo principui. Pirmiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius turėjo palikti nenagrinėtus.
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas jau padarė teisės taikymo klaidą – pripažino ją (N. Š.), gaunančią vos 300 eurų pensijos, civiline atsakove ir priteisė iš jos iš viso 20 888,17 Eur, dėl to ji nepagrįstai patyrė atstovavimo išlaidų. Šiuo atveju kasacinio teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje atskleistą teisingo teismo sprendimo koncepciją atitiktų toks apeliacinės instancijos teismo baigiamasis aktas, kuriuo būtų ne ištaisoma pirmosios instancijos teismo klaida ir nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėtais, bet išspręstas klausimas iš esmės, atmetant nukentėjusiųjų ieškinius N. Š. ir taip užtikrinant, kad ji daugiau nebepatirtų praradimų dėl nepagrįsto įtraukimo į bylinėjimąsi.
Atsiliepime į civilinės atsakovės N. Š. apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti, nes CK 6.286 straipsnis, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, numato būtent tokią situaciją, kuri susidarė nagrinėjamoje byloje – A. Š. buvo pripažintas nepakaltinamu, tačiau nebuvo pripažintas neveiksniu civilinio proceso nustatyta tvarka ir jo sutuoktinė N. Š. neužtikrino pakankamos tokio asmens priežiūros, kad jam laiku būtų suteikta medicininė pagalba ir užkirstas kelias agresyviam elgesiui, kurio pasekoje buvo nužudytas žmogus. BPK normos, reglamentuojančios priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesą (BPK XXIX skyrius), nekalba apie civilinį ieškinį ir daugumoje atvejų jis negali būti pateiktas, tačiau galima situacija, kai už nepakaltinamo asmens veiką galima civilinė atsakomybė. Kauno apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad tokia atsakomybė yra ir N. Š. atveju. Pirmosios instancijos teismas, išsprendęs žalos atlyginimo klausimą vadovaujantis bendromis baudžiamojo proceso normomis ir specialia civilinio kodekso norma (CK 6.268 straipsniu), pasielgė teisingai, taip užtikrindamas nukentėjusiųjų teisėtus interesus.
Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka civilinės atsakovės N. Š. atstovas pateikė teismui mirties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus, iš kurio matyti, kad A. Š. 2018 m. gruodžio 21 d. mirė. A. Š. mirties faktą patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys (t. 3, b. l. 93–94). Visi proceso dalyviai apie šią aplinkybę informuoti.
BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.
A. Š., kurio atžvilgiu buvo vykdomas baudžiamasis procesas ir kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, nes jis, būdamas nepakaltinamumo būsenos, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, mirė. Taigi yra nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas. Prašymų tęsti procesą mirusįjį reabilituojančiais pagrindais negauta. Taip pat nėra duomenų, kad ši byla reikalinga kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Esant tokioms aplinkybėms, Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartis, kuria A. Š. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – bei iš dalies tenkinti nukentėjusiųjų D. B. ir B. M. F. civiliniai ieškiniai, turtinę bei neturtinę žalą priteisiant iš civilinės atsakovės N. Š., naikinama ir baudžiamasis procesas A. Š. atžvilgiu nutraukiamas.
BPK aiškiai nenustatyta, kaip turėtų būti išsprendžiamas civilinis ieškinys, kai baudžiamasis procesas yra nutraukiamas BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, tačiau teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso teisinių santykių dalis, todėl, šiems santykiams nutrūkus, tampa negalimas ir civilinio ieškinio išsprendimas iš esmės – jo tenkinimas ar atmetimas. Nutraukus baudžiamąją bylą, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje privalo būti paliktas nenagrinėtas, tačiau gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-260/2006, 2K-327/2008, 2K-216/2010, 2K-P-259/2014 ir kt.). Be to, šioje byloje aktualu ir tai, kad, vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra būtent nusikalstamos veikos padarymas, o reikalavimas atlyginti žalą numatytas tik nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui arba už šio asmens veiką materialiai atsakingiems asmenims (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis, 110 straipsnio 1 dalis, 115 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo tarpu nepakaltinamo asmens padaryta veika, už kurią taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama, o šią veiką padaręs asmuo nėra kaltinamasis. Vadovaujantis BK 17 straipsnio 2 dalimi, toks asmuo pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką neatsako. Dėl to teismų praktikoje laikoma, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese pareikštas civilinis ieškinys taip pat turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, nes jis nesusijęs su visus požymius turinčios nusikalstamos veikos padarymu (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2011, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251/2010). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiųjų D. B. ir B. M. F. pareikšti civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėtais, išaiškinant jiems teisę dėl nepakaltinamo A. Š. veiksmais padarytos žalos atlyginimo kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 326 straipsnio 5 dalies 5 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį, kuria A. Š. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, panaikinti.
Baudžiamąją bylą A. Š. atžvilgiu nutraukti.
Nukentėjusiųjų D. B. ir B. M. F. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus. Išaiškinti nukentėjusiesiems teisę dėl nepakaltinamo A. Š. veiksmais padarytos žalos atlyginimo kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Daiktus, turinčius reikšmės veikai tirti ir nagrinėti (medinę lazdą (1 vienetas (toliau – vnt.)), vatos tamponėlį su raudonos spalvos dėmės pavyzdžiu nuo kambario durų spynos (1 vnt.), vatos tamponėlį su raudonos spalvos dėmės pavyzdžiu nuo kibiro (1 vnt.), vatos tamponėlį su raudonos spalvos dviejų dėmių pavyzdžiais nuo grindų šalia stalo (1 vnt.), vatos tamponėlį su raudonos spalvos dėmės pavyzdžiu nuo šaldytuvo durų (1 vnt.), stiklo šukes su raudonos spalvos dėmėmis (1 vokas), lėkštės šukes su raudonos spalvos dėmėmis (1 vokas), stiklinį butelį su raudonos spalvos dėmėmis (1 vnt.), trijų litrų talpos tuščią stiklainį (1 vnt.), 0,5 l talpos tuščią stiklainį (1 vnt.), 0,5 l talpos tuščią butelį nuo alaus (1 vnt.), stikliuką (1 vnt.), A. Š. nagų nuokarpas (1 vokas), A. Š. seilių pavyzdį (1 vokas), bliuzoną (1 vnt.), žalsvus marškinėlius (1 vnt.), baltus marškinėlius (1 vnt.), sportines kelnes (1 vnt.), kruviną popieriaus skiautės fragmentą (1 vokas)), saugomus UAB „Aleksoto prekyba“ (t. 1, b. l. 87–90), sunaikinti.