Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, sekretoriaujant Daivai Aliulienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą kurioje:

A. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pensininkas, neteistas,

perduotas teismui priverčiamųjų medicinos priemonių taikymui už padarymą baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. tyčia nužudė S. B., o būtent: 2016-08-09 apie 21 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), sodo namelio kambaryje būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su S. B. metu, tyčia kumščiu sudavė jam į dešinį smilkinį, padarydamas minkštųjų audinių sumušimą ir kraujosruvą, lazda sudavė jam ne mažiau kaip du smūgius lazda, padarydamas S. B. dvi muštines žaizdas viršugalvyje, trenkė lėkšte S. B. į kaktą. Nuo smūgio lėkštei dūžtant, jos aštriabriaunėm skeveldrom jis padarė smulkias 5 pjautines žaizdas kaktos vidurinėje dalyje ir kairėje kaktos-momens srityje, dėl ko S. B. netrukus įvykio vietoje mirė nuo ūmaus, išorinio nukraujavimo ir žaizdų galvoje.

Nukentėjusioji B. M. F. teismo posėdžio metu nurodė, jog nužudytasis S. B. yra jos tėvas. Jie gyveno ne kartu, kadangi ji gyvena savo bute (duomenys neskelbtini), o tėtis kolektyviniame sode, tačiau dažnai matydavosi, skambino vienas kitam telefonu. Apie tėvo mirtį ji sužinojo iš savo motinos, kuriai apie S. B. mirtį pranešė greitosios pagalbos vairuotojas, vykęs į sodų bendriją, kur buvo surastas S. B. kūnas. Ji iš karto nuvyko į sodo namelį, kuriame gyveno jos tėvas, ir rado atvykusius policijos darbuotojus, kurie apžiūrinėjo jos tėvo kūną ir laukė ekspertų. Pati nužudyto tėvo kūno ji nematė, nes į namelį nėjo. Tėtį laidojo ji su broliu, kuris ir mokėjo už laidotuves. Kadangi tėvo laidotuvės jai nekainavo, todėl ieškinio dėl turtinės žalos ji nereiškianti. Tačiau prašo priteisti 20000 eurų neturtinę žalą iš civilinės atsakovės - A. Š. sutuoktinės N. Š., kadangi tėvo mirtis jai didelė netektis, moralinė žala. Dėl tėvo smurtinės mirties ji patyrė didelius išgyvenimus, jautė nuoskaudą dėl jo nužudymo. Savo išgyvenimus apibūdino ieškininiame pareiškime, kuriuo prašo vadovautis. A. Š. ji pažinojo, nes tėvas bendravo su juo. Jai žinoma, kad A. Š. gyveno sodyboje netoli tėvo sodo namelio, teko ir jai su juo jai bendrauti, yra sutikusi A. Š. ir poliklinikoje.

Apklaustas nukentėjusysis D. B. paaiškino, jog yra nužudytojo S. B. sūnus. Jis gyveno (duomenys neskelbtini), o jo tėvas – S. B., gyveno kolektyvinio sodo namelyje (duomenys neskelbtini). Su tėvu jis dažnai susitikdavo, bendravo, jų santykiai buvo labai geri. Tėvą į kolektyvinį sodą nukentėjusysis atvežė savaitgalį - sekmadienį t. y. likus kelioms dienoms iki jo nužudymo. Trečiadienį t. y. 2016 m. rugpjūčio 10d. ryte, apie 9 val., jam paskambino jo motina, kuri pranešė, kad nužudytas jo tėvas. Jis iš karto apie 12 val. nuvažiavo į kolektyvinį sodą, kur pamatė jau išnešamą iš namelio nužudyto tėvo kūną. Su tėvu jo santykiai buvo labai artimi, savaitgaliais jie susitikdavo, bent kartą į porą savaičių kartu maudydavosi pirtyje. Dėl tėvo mirties jaučia didelę moralinę skriaudą. Prašo priteisti iš civiline atsakove šioje byloje pripažintos N. Š. turtinę ir neturtinę žalą – 1671,20 Eur turtinei žalai dėl patirtų laidojimo išlaidų atlyginti, bei 20000 Eur neturtinės žalos. Kadangi yra gavęs 533 Eur pašalpą laidojimo išlaidoms padengti, sutinka mažinti patirtą turtinę žalą iki 1138, 20 Eur.

Liudytojas V. S. teisme paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o A. Š. gyvena netoliese. Jie seniai pažįstami, bendravo daug metų, vienas pas kitą lankydavosi. Kadangi V. S. laikė bites, A. Š. pirkdavo pas jį medų. Jam žinoma, kad A. sirgo kažkokia tai liga, nes dažnai vasaromis gulėdavo ligoninėje. Apie tai jam pasakojo A. Š. žmona N. Š.. S. B. liudytojas taip pat gerai pažinojo, kadangi šis taip pat turėjo namelį kolektyviniame sode ir netoliese gyveno. S. taip pat laikė bites, tad jie dažnai pasidalindavo patirtimi, prireikus vienas kitam padėdavo. 2016 m. rugpjūčio 9d., antradienį, S. B. jam paskambino ir paprašė ateiti padėti tvarkyti bites. Jis nuėjo pas S. ir rado jį sėdintį namelyje. S. pasakė, kad apgavo jį, ir pakvietė išgerti, kadangi nenorėjo vienas gerti degtinę. S. B. buvo pasistatęs ant stalo pilną trijų litrų talpos stiklainį su namine degtine. Jie pradėjo gerti degtinę. S. iš trilitrinio stiklainio į puslitrinį stiklainį įpildavo degtinės, kurią jiedu ir gėrė. S. pakeldavo išgerti gan didelį kiekį degtinės, o V. S. negalėjo daug išgerti, todėl greitai apsvaigo. Pamena, kad išgėrė su S. du pilnus puslitrinius stiklainius degtinės, o kas vyko po to, jis jau nelabai aiškiai pamena, nes dėl girtumo užmigo. Išgertuvių metu tarp jų nebuvo kilę jokių konfliktų, jie nesimušė. Dėl stipraus girtumo nepamena, ar išgertuvių metu pas S. B. buvo kas nors užėjęs. Žino, kad jį į namus kažkokiu tai būdu pargabeno kaimynas, tačiau kaip – nepamena. Tai sužinojo iš žmonos, kuri jį girtą paguldė miegoti. Prabudęs kitą rytą, pasigedo savo pypkės ir tabako. Suprato, kad juos paliko pas S. B.. Sėdęs į savo automobilį, nuvažiavo pas S. B.. Įėjęs į namelio vidų, S. iš karto nepamatė, Ieškojo savo pypkės ir tabako, juos rado ant stalo. Tuomet tarp šaldytuvo ir krosnies pamatė gulintį S.. Kadangi trilitrinis stiklainis, kuriame iš vakaro buvo degtinė, buvo tuščias, pamanė, jog S. miega ant grindų girtas. Tačiau priėjęs prie jo arčiau, suprato, jog jis negyvas – S. buvo šaltas, sustingęs, nekvėpavo. Smurto ant jo kūno jis nepamatė, tik prie šaldytuvo rado kruvino binto gniužulą. Išėjęs iš namelio iš karto paskambino į policiją ir pranešė apie rastą S. B. lavoną. Jis sulaukė atvykusių policijos darbuotojų, kuriems viską papasakojo.

Apklausta teisme kaip liudytoja civiline atsakove pripažinta N. Š. paaiškino, kad S. B. pažinojo gerai, kadangi gyveno kaimynystėje – S. gyveno netoli jų sodybos esančioje sodų bendrijoje, savo namelyje. Jie draugiškai bendravo, su vyru lankydavosi pas S., rūkydavo pas jį rūkykloje mėsą, padėdavo jam pasidaryti dešrų ir pan. Jos vyras A. Š. su S. gerai sutikdavo, pabendraudavo, kartais pasiskolindavo traktorių. S. jį kartais pavaišindavo alkoholiu. S. B. dažnai užeidavo pas juos, kartais jie visi eidavo į pirtį. Jai tik nepatiko, kad S. B. gan dažnai vartodavo alkoholį, kartais gerdavo net po kelias dienas. S. mirties išvakarėse jos vyras A. Š. apie 15 val. jai priklausančiu automobiliu VW Passat išvažiavo pas V. S. medaus. Kaip vyras išvažinėjo, ji nematė, tik vėliau pastebėjo, kad vyro namuose nėra, o kieme nėra ir automobilio. Namo jos sutuoktinis grįžo tik į pavakarę, gal apie 20-21 val. Matė, kad įvažiavęs į kiemą, vyras sėdėjo mašinoje, į namus nėjo. Ji nuėjo prie jo, sėdinčio automobilyje. Jai pasirodė, kad sutuoktinis buvo išgėręs, nes atrodė apsvaigęs, be to jis buvo kruvinas, praskelta galva. Liudytoja patvirtino tyrimo metu duotus parodymus (1 tomas, b. l. 71-72), kad paklausus vyro, kas jam atsitiko, A. pasakė, jog S. B. jam sudavė per galvą. Sakė „nesitikėjau, maniau, kad jis man draugas“. A. Š. jai papasakojo, kad išvažiavęs iš namų, važiavo pas V. S., nes norėjo paimti iš jo medaus. Atvažiavęs prie S. kiemo, kieme automobilio nerado, todėl, supratęs, jog jo nėra namie, pas V. į namus užėjęs nebuvo. Važiuodamas pro S. B. sodo namelį, pamatė šalia jo stovintį V. S. automobilį. Kieme pamatė ant laiptų sėdintį S. B.. S. buvo labai girtas, apsišlapinęs. Vyras pasakojo, kad jis padėjo S. B. persiauti prišlapintas kelnes. Minėjo, kad S. B. namelio viduje rado ant grindų miegantį visiškai girtą V. S.. Jai A. taip pat papasakojo, kad jie išgėrė ir tarp jo ir S. B. įvyko pokalbis dėl būsimo balsavimo rinkimuose. S. B. jos vyrui pasakė, kad jis prie sovietų gyveno geriau, todėl balsuos už (duomenys neskelbtini), o A. atsakė, kad jis balsuos už (duomenys neskelbtini). Tada staiga S. B. pasiėmė nuo grindų pagalį ir sudavė A. į galvą. Pataikė į kaktą. Vyras minėjo, kad S. B. tuo metu atrodė kaip pamišęs, baltomis išverstomis akimis, jis ant A. Š. rėkė. Ji matė, kad praskelta jos sutuoktinio kakta, iš žaizdos smarkiai bėgo kraujas. A. dar papasakojo, kad atėmė iš S. pagalį, bijodamas, jog S. B. jį vėl puls. Tada jis pagriebė nuo stalo lėkštę, ir sviedė ją į S. B., dar jį pastūmė. Vyras taip pat jai sakė, kad S. B. pradėjo jo atsiprašinėti, bet A. jam atsakė, kad daugiau jam pirties pas jį namuose nebus ir išėjo. Kai A. grįžo vakare namo, ji alkoholio kvapo nuo jo nejautė, girtas jis nebuvo - buvo tik pasimetęs, apsvaigęs, drebantis. A. tą dieną buvo apsirengęs marškiniais trumpomis rankovėmis. Jie buvo ištepti krauju, priekyje įplyšę. A. rūbus ji kitos dienos ryte išskalbė. Sutuoktinis dar sakė jai, kad kai išėjo iš S. B. namo važiuoti į namus, negalėjo užvesti savo automobilio. Todėl paprašė kažkokio žmogaus pastumti automobilį, kad galėtų užvesti jo variklį. Jos teigimu, S. B. buvo gan agresyvaus būdo ir maištingo charakterio žmogus.

N. Š. parodymus iš esmės patvirtina teisme pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu apklausto A. Š. parodymai (2 tomas, b. L. 22-25 l.). Apklausiamas įtariamuoju, A. Š. patvirtino, jog 2016-08-09 apie 15 val., savo sutuoktinės N. Š. automobiliu „VW Passat“, važiavo pirkti medaus į kolektyvinių sodų bendriją „(duomenys neskelbtini)“, pas savo pažįstamą V. S.. Neradęs jo namuose, važiavo į namus. Pravažiuodamas pro savo seno pažįstamo S. B. namą, pamatė ant namo laiptų sėdintį S., kuris pamojo jam ranka, kviesdamas sustoti. A. Š. sustabdė automobilį gatvelėje, prie S. namo. Priėjęs prie ant laiptų sėdinčio S. B., pamatė, kad S. yra girtas, buvo apsišlapinęs, jis net sunkiai paėjo. S. B. paprašė padėti jam nusimauti prišlapintas kelnes. Jiems įėjus į S. namą, jo pirmajame aukšte, kambaryje, ant grindų jis pamatė miegantį girtą V. S.. Matė ant grindų besimėtantį sudužusį stikliuką, o ant stalo padėtą trilitrinį stiklainį su rausvos spalvos skysčiu, kuriame buvo pridėta įvairių vaisių. Jis paklausė S. B., kas yra stiklainyje. Šis atsakė, kad viskis. Suprato, kad S. su V. vartojo alkoholį. Padėjo S. nusimauti kelnes, pasikeisti trumpikes, o šlapius jo rūbus nunešė ir padžiovė jo namo kieme, prie šiltnamio. Kai grįžo pas S. į kambarį, šis buvo tik su marškiniais, todėl padėjo jam užsidėti kelnes. Jiems būnant kambaryje, V. S. dar miegant, pas S. atėjo neblaivus jo pažįstamas vardu J.. Jis pabuvo gal 10 minučių, išgėrė tris stikliukus stiklainyje buvusio alkoholinio gėrimo, ir išėjo. Būdamas pas S., A. Š. pats išgėrė penkis stikliukus to alkoholinio gėrimo, užkando lašiniais, tačiau neapsvaigo. S. taip pat vartojo alkoholį kartu su juo, tačiau kiek jo dar išgėrė, jis nežino. Vartodami alkoholį jiedu bendravo. Begeriant, prabusdavo ir V. S., kuris paprašydavo ir jam įpilti alkoholio. Jis V. įpildavo iš stiklainio alkoholinio gėrimo, paduodavo jam užkandos. Išgėręs V. vėl užmigdavo. Taip jiems su S. vartojant alkoholį ir bendraujant, jis S. paklausė, už ką šis planuoja balsuoti per artėjančius rinkimus. S. B. jam atsakė, kad už (duomenys neskelbtini). A. Š. S. pasakė, kad jis balsuos už žemės ūkį. Tada S. paėmė nuo grindų maždaug 1,5 – 2 metrų ilgio pagalį, kuris gulėjo šalia jo, ant grindų, ir tuo pagaliu sudavė A. Š. į kaktą. Nuo gauto smūgio jis apsvaigo, tačiau nenukrito ir sąmonės praradęs nebuvo, tik jautė skausmą ir per veidą bėgantį kraują. S. tuo metu buvo agresyvus, jo akys pasidarė baltos spalvos, todėl jam atrodė, kad S. vėl puls jį. Žinojo, kad S., kai būna neblaivus, linkęs muštis. Bijodamas, kad S. B. jam gali lazda trenkti antrą kartą, jis sudavė jam į veidą kairės rankos kumščiu, o dešine ranka atėmė pagalį ir numetė jį prieškambaryje. S. dar bandė link jo eiti, tačiau jis S. atstūmė. Bijodamas, kad S. jį gali pulti bei sužaloti ant stalo buvusiu peiliu, kuriuo jie prieš tai atsipjaudavo lašinių, jis pastūmė peilį tolyn ant stalo. Tuomet pagriebė ant stalo buvusią baltos spalvos lėkštę ir ja sudavė S. B. į kaktą. Lėkštė nuo smūgio sudužo, o kaktoje atsivėrė žaizdos. S. prisėdo ant kambaryje buvusios kėdės. Jam iš lėkštės padarytų žaizdų pradėjo bėgti kraujas. Stengdamasis, kad kraujas nepakliūtų S. į akis, A. Š. pradėjo šluostyti tas žaizdas tualetiniu popieriumi. Kruvinas popieriaus skiautes metė ant grindų. Tuo metu prabudo ir V. S., kuris susiruošė eiti į namus. V. paklausus, kas atsitiko, jis jam kažką atsakė, tačiau neprisimena ką. V. S. išėjus iš S. namų, S. B. jo atsiprašė. Kadangi labai pyko dėl tokio jo elgesio. A. Š. neužilgo išėjo. Matė, kaip V. S. nuo S. B. namo nuvažiavo savo automobiliu. Išėjęs iš S. B. namų, jis bandė užvesti automobilį, kuriuo ir atvažiavo, tačiau jam nepavyko to padaryti, kadangi buvo išsikrovęs akumuliatorius. Eidamas keliu namų link, sutiko kaimyniniame sode trimeriu žolę pjovusį jauną vaikiną. Paprašė jo padėti pastumti automobilį. Šis jam padėjo, pastūmė automobilį, ir jis nuvažiavo namo. Kelintą valandą grįžo į namus, nežino. Kadangi jo rūbai buvo kruvini, sutuoktinė N. Š. paklausė, kas atsitiko. Žmonai papasakojo, kad jį sužalojo S. B.. Pasakė jai, kad reikia išskalbti rūbus, nes kelnės taip pat buvo suteptos krauju. Ji pasiūlė kviesti greitąją pagalbą dėl žaizdos kaktoje, kadangi iš jos dar kraujavo. Tą dieną į gydytojus nesikreipė. Nežino, ar žmona išskalbė tuos jo rūbus. Kitos dienos ryte pas jį į namus atvyko policijos darbuotojai ir jį sulaikė. Iš jų sužinojo, kad S. B. mirė. Policininkai jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo apžiūrėtas dėl padarytos žaizdos, jam buvo suteikta medicininė pagalba. Jis S. sužaloti nenorėjo, gynėsi po S. suduoto jam lazda smūgio į galvą, siekdamas išvengti kitų smūgių bei bijodamas patirti dar didesnius sužalojimus.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (1 tomas b. l. 27-49) matyti, jog 2016-08-10 buvo apžiūrėtas dviejų aukštų namas (duomenys neskelbtini), kuriame rastas S. B. lavonas. Lavonas rastas pirmame namo aukšte, gulintis ant grindų. Ant S. B. kūno rastos smurto žymės: kaktos kairėje, pereinanti į kairio smilkinio sritį apie 3,5 cm ilgio skersa pjautinė žaizda (kraštai lygūs, minkštųjų audinių tiltelių nėra). Viršugalvio dešinėje išilga apie 1,2 cm ilgio muštinė žaizda. Namo lauko durys nerakintos, be laužimo žymių, raktas spynoje, vidinėje pusėje. Koridoriuje, nuo durų apie 0,8 m atstumu, rasta medinė lazda apie 1 m ilgio, ant kurios matyti raudonos spalvos dėmės, netvarkingai išmėtyti seni baldai, kopėčios įvairūs sodo įrankiai. Viduje kambario matomas stalas, ant kurio yra netvarkingai sudėti maisto produktai ir indai, ant stalo matomos raudonos spalvos dėmės. S. B. lavonas rastas 1 m atstumu nuo stalo, ant grindų. Tarp stalo ir lavono, ant grindų, yra raudonos spalvos dėmė bei popierinės servetėlės, ant kurių raudonos spalvos dėmės, nuo kurių paimtas mėginys. Ant šaldytuvo matosi raudonos spalvos dėmės, paimtas mėginys. Viduryje kambario netvarkingai išmėtytos lėkštės šukės, kurios išteptos raudonos spalvos dėmėmis. Visame kambaryje yra netaisyklingai išmėtyti įvairūs batai, šlepetės ir drabužiai, baldų dalys. Po stalu matomas stiklinis butelis, ant kurio rastos raudonos spalvos dėmės. Dešinėje kambario pusėje ant grindų prie senų baldų matomas metalinis kibiras ant kurio matosi raudonos spalvos dėmės. Ant įėjimo į kambarį durų spynos vidinėje pusėje matoma raudonos spalvos dėmių, paimtas mėginys. Apžiūros metu paimti objektai: raudonos spalvos dėmių pavyzdžiai (5 vokai), stiklo šukės (2 vokai), medinė lazda, stiklinis butelis, stiklainiai 2 vnt, butelis – 1 vnt, stikliukas 1 vnt.

2016-08-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto Ą. S. išvada Nr. M831/2016(02) patvirtina (1 tomas, 114-120 b. l.), kad S. B. mirė nuo ūmaus išorinio nukraujavimo ir žaizdų galvoje, apie 6-12 valandų iki jo palaikų apžiūros 2016-08-10 11:20 val. Tai patvirtina palaikų apžiūros duomenys, morfologinių bei toksikologinių tyrimų visuma. S. B. kūne rasti sužalojimai - dvi muštinės žaizdos viršugalvyje - padaryti kietu buku pailgos formos daiktu ar įrankiu ir greičiausiai padaryti smūgiuojant lazda. Rastos penkios pjautinės žaizdos kaktos vidurinėje dalyje ir kairėje kaktos-momens srityje, galėjo išsivystyti net nuo vieno smūgio kažkokiu stikliniu ar keramikiniu daiktu, į šią sritį nuo smūgio daiktui dūžtant ir jo aštriabriaunėm skeveldrom padarant smulkias pjautines žaizdeles. Minkštųjų audinių sumušimas ir kraujosruva dešinio smilkinio srityje išsivystė kieto buko su vyraujančiu plokščiu paviršiumi daiktu poveikyje ir galėjo išsivystyti žmogui griūnant. Sužalojimai padaryti per trumpą laiko tarpą ir, remiantis tik medicininiais duomenimis, negalima spręsti apie sužalojimų padarymo eiliškumą. Po patirtų sužalojimų, iki mirties, ištikusios nuo nukraujavimo, galėjo praeiti nuo keliolikos iki kelių valandų laikotarpis. Konstatuoti sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais smūgiais. Sužalojimų, būdingų kovai ir savigynai, nėra. Sužalojimai galvoje, sprendžiant iš kraujo tekėjimo ir aptaškymo žymių, labiausiai tikėtina padaryti žmogui stovint ar sėdint. Iš visų konstatuotų sužalojimų, tik minkštųjų audinių sumušimas ir kraujosruva dešinio smilkinio srityje, galėjo išsivystyti griūnant. Kitus sužalojimus žmogus sau galėtų pasidaryti tik tyčia. Mirtis ištiko nuo sužalojimų visumos. Sužalojimai – muštinės ir pjautinės žaizdos galvos vertinamos sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes mirtinas nukraujavimas ištiko nuo sužalojimų visumos. S. B. lavono kraujyje rasta 2,86 promilės etilo alkoholio, šlapime rasta 3,21 promilės etilo alkoholio, smegenų skystyje rasta 3,45 etilo alkoholio. Tokia alkoholio koncentracija kraujyje vertinama sunkiu girtumo laipsniu. Kraujyje, šlapime, smegenų skystyje metilo, propilinių, butilinių, amilinių alkoholių ir acetono nerasta. S. B. lavono kraujyje amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, efedrino, fenotiazinų, kokaino ir jo metabolitų, metamizolio, opijatų nerasta.

2017-02-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 56/2017(01) (1 tomas, b. l. 132-141 l.) patvirtina, kad nuoplovose, paimtose nuo kambario durų spynos, rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio tinkamo vertinimui negauta. Nuoplovoje, paimtoje nuo kibiro, rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas mišrus, ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš kurių vienas - dominuojantis DNR profilis, sutampa su A. Š. DNR profiliu su 99,99999999999 % tikimybe, o kitas - sutampa su S. B. DNR profiliu su 99,999999999999 % tikimybe. Nuoplovose, paimtose nuo grindų stalo gale, ir nuo grindų tarp stalo ir lavono, nuo stiklo šukių, lėkštės šukių, rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis, kuris sutampa su S. B. DNR profiliu su 99,999999999999 % tikimybe. Nuoplovoje nuo šaldytuvo durelių rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su S. B. DNR profiliu su 99,999999999999 % tikimybe. Nuoplovoje nuo stiklinio butelio rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio tinkamo vertinimui negauta.

2016-11-07 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 2-o teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 94TPK-173/2016 nurodyta, kad A. Š. reikalinga skirti ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrinę – psichologinę ekspertizę. (1 tomas, b. l. 145 l.).

Ją paskyrus ir 2016-12-13 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 2-o teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertams atlikus ekspertizę, jos akte Nr. 84TPK-187/2016 konstatuota (1 tomas, b. l. 153-156 l.), kad A. Š., tiek nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo, tiek ir šiuo metu serga psichikos sutrikimu – šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas. Ši išvada patvirtina, kad A. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu savo veiksmų reikšmės nesuprato ir jų valdyti negalėjo. A. Š. šiuo metu savo veiksmų reikšmės nesupranta ir jų valdyti negali, jis negali duoti objektyvių parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Su juo negali būti atliekami tyrimo veiksmai. Jam reikalingas gydymas.

2018 m. balandžio 10d. – gegužės 9d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos papildomos ekspertizės akte Nr. 83TPK-253/2018 (t. 3 b. l. 154-156) konstatuojama, kad A. Š. rekomenduojama paskirti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarų gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, bendro stebėjimo sąlygomis.

Iš 2017-04-19 daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, apžiūros protokolų (1 tomas, 91-102 b. l.) matyti, jo buvo apžiūrėti: 1. tamsiai pilkos spalvos sportines kelnės ( kelnių priekyje ir nugarinėje dalyje matosi tamsios spalvos dėmės, panašios į kraują, kelnių juosmenyje vidinėje nugaros dalyje matoma mėlynos spalvos etiketė, ant kurios baltos spalvos raidėmis užrašas „Boomerang“, žemiau skaičiai 52; 2. juodos spalvos bliuzonas ilgomis rankovėmis, bliuzono apykaklės vidinė dalis šviesiai pilkos spalvos, bliuzono priekinėje ir nugarinėje dalyse matosi šviesios spalvos netaisyklingos formos dėmės; 3. žalios spalvos marškinėliai ilgomis rankovėmis, ties apykakle, priekinėje dalyje matome penkias įvairių spalvų sagas, ant marškinėlių priekinėje ir nugarinėje dalyje matosi dėmės; 4. baltos spalvos marškinėliai trumpomis rankovėmis, ant marškinėlių tiek priekinėje, tiek nugarinėje dalyje matosi dėmės; 4. vokas ant kurio yra užrašas „MPR 2016-02-831, S. B. ant kairės plaštakos rastas kruvinas popieriaus skiautės fragmentas“, vokas nepažeistas užklijuotas, jo turinys neapžiūrimas; 5. medinė lazda 103 cm. ilgio, kurios skersmuo lazdos storiausiame gale-7 cm., ploniausiame- 4.5 cm. Storajame lazdos gale matoma skilusi medžio dalis. Lazdos kotas nužievintas, jo ilgis 44.5 cm., ant lazdos plonojo galo rankenoje matomas sustorėjimas, kuris yra 4.5 cm. skersmens. Ant lazdos koto storosios dalies, matomas raudonos spalvos popieriaus lapelis, ant kurio užrašyta „B“, ant storosios lazdos dalies ties lazdos galu, matomas raudonos spalvos lapelis, ant kurio užrašyta „A“, 15 cm. Nuo storojo lazdos galo matomas žalios spalvos popieriaus lapelis, ant kurio užrašyta „9“.

Aptarti įrodymai patvirtina, jog būtent A. Š. 2016-08-09 vakare, išgertuvių metu (duomenys neskelbtini) esančiame sodo namelio kambaryje, konflikto su S. B. metu, tyčia lazda sudavė S. B. ne mažiau kaip du smūgius lazda, padarydamas jam dvi muštines žaizdas viršugalvyje, trenkė lėkšte S. B. į kaktą, nuo ko, lėkštei sudužus, jos aštriabriaunėm skeveldrom S. B. buvo padarytos 5 pjautines žaizdos kaktos vidurinėje dalyje ir kairėje kaktos-momens srityje. Iš sužalojimais padarytų žaizdų viršugalvyje bei pjautinių žaizdų kaktos ir momens srityje ūmiai kraujuojant, dėl išorinio nukraujavimo, S. B. įvykio vietoje mirė. Teismui nekelia abejonių tyrimo metu nustatytos ir teisme ištirtos aplinkybės, kad smūgius sudavė, lėkštę į S. B. metė ir sužalojimus S. B. galvoje bei ūmų kraujavimą iš padarytų žaizdų sukėlė ne koks kitas asmuo, o būtent A. Š., kadangi šias aplinkybes patvirtina teisme ištirti ir nutartyje aptarti įrodymai. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų ar duomenų, leidžiančių manyti, kad mirtį sukėlusius sužalojimus S. B. padarė ne A. Š., o kitas asmuo, ar, kad tokius sužalojimus pasidarė pats žuvusysis, byloje nėra nustatyta. Kadangi dėl ūmaus nukraujavimo S. B. mirė, nėra abejonių dėl to, jog mirtį sukėlusius sužalojimus S. B. sukėlė būtent A. Š. tyčiniai veiksmai.

Nors teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad A. Š. neturėjo tiesioginio tikslo nužudyti S. B., tačiau suduodamas smūgius lazda bei mesdamas lėkštę nukentėjusiajam į galvos sritį, jis galėjo ir turėjo numatyti, kad tokie jo veiksmai yra pavojingi, kad jie gali sukelti asmens sveikatai ir gyvybei pavojingus sužalojimus. Nors ir nesiekdamas S. B. mirties, tačiau atlikdamas tokius pavojingus nužudytojo sveikatai ir gyvybei veiksmus, A. Š. veikė tyčia, netiesiogine tyčia, todėl jo veiksmai tyrimo metu tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 129 straipsnio 1 dalį.

Nėra objektyvaus pagrindo A. Š. veiksmus kvalifikuoti pagal LR BK 28 straipsnį kaip būtinąją gintį ar jos ribų peržengimą. Nors byloje esantys ir šioje nutartyje aptarti duomenys patvirtina, kad S. B. pirmas pradėjo smurtinius veiksmus t. y. sudavė A. Š. smūgį pagaliu į galvos sritį, padarydamas jam muštinę žaizdą kaktoje t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą (ką patvirtina aptarta specialisto išvada), tačiau paties A. Š. bei jos sutuoktinės parodymai patvirtina, kad A. Š. tokį jo kėsinimąsi nutraukė - pagalį iš S. B. atėmė, jį pastūmė, pats pagaliu sudavė smūgį S. B. į viršugalvį (tai taip pat patvirtina aukščiau aptarta ekspertizės išvada). Taigi, savo veiksmais A. Š. nutraukė S. B. pradėtą pavojingą kėsinimąsi į savo sveikatą. Tačiau jau pasibaigus pavojingam kėsinimuisi, nesant jokio pagrindo gintis, A. Š. metė į S. B. ir lėkštę, kuriai atsitrenkus į nužudytojo galvą ir sudužus, buvo padaryti sužalojimai, sukėlę ūmų nukraujavimą. Tokie A. Š. veiksmai negali būti pripažįstami būtina gynyba nuo pavojingo ar jam tiesiogiai grėsusio kėsinimosi, nes kėsinimasis jau buvo pasibaigęs, o gintis tokiomis priemonėmis, kokios buvo panaudotos aptariamu atveju, nebuvo objektyvaus pagrindo. Nužudytojo smurtiniai veiksmai, iki jam pačiam padarytų sužalojimų, tik laikytini kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta LR BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kadangi kaltinime nurodytiems A. Š. veiksmams įtakos, neabejotinai, turėjo toks provokuojantis ir rizikingas paties S. B. elgesys – jo panaudotas smurtas A. Š. atžvilgiu.

Byloje surinktais duomenimis nustatyti praktiškai visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai – nusikaltimo padarymo laikas, vieta, būdas, nukentėję asmenys, pasekmės, priežastinis ryšys tarp A. Š. veiksmų ir kilusių pasekmių. Teismui nekyla abejonių, kad būtent A. Š. įvykio metu buvo įvykio vietoje, kad būtent jis padarė S. B. sužalojimus, sukėlusius jo mirtį. Visuma aptartų duomenų duoda pagrindą išvadai, kurią patvirtina ir aukščiau aptarti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktai (t.1 b. l. 145, 153-156, t. 2 b. l. 154-156), kad A. Š. tiek nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo, tiek ir šiuo metu serga psichikos sutrikimu – šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas, nusikalstamos veikos padarymo metu savo veiksmų reikšmės nesuprato ir jų valdyti negalėjo. A. Š. šiuo metu savo veiksmų reikšmės nesupranta ir jų valdyti negali, negali duoti objektyvių parodymų teisme. Jam, pasak ekspertų, reikalingas gydymas - rekomenduojama paskirti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarų gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

Teisminio nagrinėjimo metu atliekant įrodymų tyrimą, bei paaiškėjus, kad A. Š. serga įvairiomis sunkiomis ligomis, 2018 m. liepos 20 d. teismo nutartimi jam buvo paskirta teismo medicininė ekspertizė, ją pavedant atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertų komisijai. Komisija, vykdydama Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartį, remdamasi baudžiamąja byla Nr. M1-57-317/2018 ir iš gydymo įstaigų A. Š. medicininių dokumentų duomenimis, davė išvadą, kad A. Š., laikotarpyje nuo 2014-06-16 iki 2018-05-14, buvo diagnozuotos įvairios somatinės patologinės būklės, kurios nurodytos pagal „Sunkių nepagydomų ligų sąrašą“ : 1. piktybiniai navikai, mielodisplastiniai sindromai - prostatos piktybinis navikas (adenokarcinoma) cTlcNxMo (C61); 2. nervų sistemos ir jutimo organų ligos - išeminis galvos smegenų insultas kairės priekinės smegenų arterijos baseine (163.5), būklė po išeminio smegenų insulto (169.3), lėtinis galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas dėl išeminės širdies ir galvos smegenų ligos, atrofiniai galvos smegenų pakitimai, nuo smegenų pažeidimo lokalizacijos priklausanti (židininė) (dalinė) simptominė epilepsija ir epilepsiniai sindromai su paprastais daliniais priepuoliais (G 40.1); 3. kraujo apytakos sistemos ligos - pirminė arterinė hipertenzija (II 1.9), hipertenzinė širdies liga su širdies nepakankamumu (staziniu) f. Kl. 3, R-4 (II 1.0), hipertenzinė kardiomiopatija (142.8), išeminė širdies liga, stabili krūtinės angina 2 klasė, širdies nepakankamumas 2 funkcinė klasė, šlaunies venos tromboflebitas (180.1), geležies stokos anemija, nepatikslinta (D50.9), kairės kojos šlaunies ir pakinklio venų trombozė; 4. virškinimo organų ligos - stemplės opa, 1° lėtinis refliuk- sesofagitas, nefiksuota diafragminių stemplės žiočių išvarža, gastropatija, erozyvinis gastritas, paviršinis duodenitas (K20.9), lėtinė peptinė kardijos srities skrandžio opa be kraujavimo ar perforacijos (K25.7), diafragminės stemplės angos aksialinė skrandžio išvarža, riestinė gaubtinė žarna (D12.5), riestinės žarnos polipas/ai, kepenų ir kasos suriebėjimas; 5. taip pat „Sunkių nepagydomų ligų sąraše“ neminimų organizmo sistemų patologinės būklės - foninė retinopatija ir tinklainės kraujagyslių pakitimai (H35.0), paveldimosios tinklainės distrofijos (H35.3), prostatos hiperplazija (N40).

Ekspertai konstatavo, jog nors A. Š. ir serga aptartomis ir į „Sunkių nepagydomų ligų sąrašą“ įtrauktomis ligomis, nė viena iš A. Š. diagnozuotų somatinių patologinių būklių pilnai neatitinka „Sunkių nepagydomų ligų sąraše“ nurodytų punktų. Ekspertai teismui neatsakė į klausimą, ar A. Š. dėl diagnozuotų ligų pobūdžio bei sveikatos būklės, gali būti paskirta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis priverstinis gydymas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

Lietuvos Respublikos BK 76 straipsnyje numatyti atvejai, kuomet asmuo gali būti atleidžiamas nuo bausmės dėl ligos. Šio BK straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti jam būtų per sunku. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę ir ligos pobūdį.

BK 76 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo sunkia nepagydoma liga, gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. BK 76 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuriam po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutrinka psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, atleidžiamas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Atleisdamas tokį asmenį nuo bausmės, teismas nusprendžia dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo.

LR BPK 403 straipsnyje 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas priima vieną iš nutarčių, numatytų BPK 403 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose. BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas turi taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę, jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, būdamas nepakaltinamas. BK 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios priemonės asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamiesiems, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti – 1) ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje; 3) stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Nors Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertai papildomos ekspertizės akte Nr. 83TPK-253/2018 (t. 3 b. l. 154-156) nurodė, kad A. Š. rekomenduojama paskirti priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarų gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis, teismas su tokiomis rekomendacijos negali sutikti.

BK 98 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, jog stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare, o ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare, arba, kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo psichikos būklė pagerėja.

Remdamasis aptartu teisiniu reguliavimu bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytais ir šioje nutartyje aptartais duomenimis, teismas daro išvadą, jog A. Š. būtina paskirti priverčiamąsias medicinos priemones, tačiau ne stacionarų gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis, kaip yra rekomenduojama papildomos ekspertizės akte Nr. 83TPK-253/2018 (t. 3 b. l. 154-156), o ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas ne tik į A. Š. psichinę būklę, bet ir į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos padarymo, kitas šioje nutartyje aptartas svarbias aplinkybes, kurios nustatytos bylos nagrinėjimo metu t. y. nustatytas labai sunkias ligas. Atsižvelgtina į pasikeitusią po nusikalstamos veikos padarymo A. Š. sveikatos būklę t. y. išsivysčiusias sunkias ligas, kurios yra įtrauktos į „Sunkių nepagydomų ligų sąrašą“, tačiau, tik dėl ekspertizės akte nurodytų priežasčių, jam diagnozuotos somatinės patologinės būklės pilnai neatitinka „Sunkių nepagydomų ligų sąraše“ nurodytų punktų. Teismas daro išvadą, jog taikant A. Š. būtent stacionarų gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis, jam šioje psichinės sveikatos gydymo įstaigoje nebūtų suteikta tinkama specializuota medicinos pagalba dėl kitų labai sunkių ligų, kuriomis jis serga šiuo metu. Skiriant stacionarų gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis, būtų ženkliai apsunkintas ir šios įstaigos darbas, kadangi reikėtų imtis visų būtinų priemonių, kad būtų laiku ir sistemingai teikiama A. Š. visiškai kito pobūdžio (ne gydymas nuo psichinės ligos) medicininė pagalba.

Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, taip pat tai, kad A. Š. dėl sunkių ligų šiuo metu jau yra sunkios fizinės sveikatos būklės, nevaikšto, yra tik lovos režime, darytina išvada, jog jis šiuo metu nėra tiek pavojingas, kad jam būtų būtina taikyti stacionarinį stebėjimą bei gydymą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Dėl aptartų priežasčių teismas mato pagrindą taikyti A. Š. ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

LR BPK 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 110 straipsnyje nustatyta, jog civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Asmuo pripažįstamas civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.

Nukentėjusieji numatytomis teisėmis pasinaudojo ir pareiškė civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau prašė juos priteisti ne iš A. Š., o iš jo sutuoktinės N. Š..

LR BPK 111 straipsnyje yra numatyta, jog civiliniais atsakovais baudžiamojoje byloje gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Asmuo įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi.

Kadangi nukentėjusiojo D. B. civilinis ieškinys N. Š. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, o nukentėjusios B. M. F. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo pateiktas teisme iki įrodymų tyrimo pradžios, vadovaujantis BPK 112 straipsnio reikalavimais, teismas, vadovaudamasis BPK 111 straipsnio nuostatomis, jų ieškinius priėmė ir nagrinėjo baudžiamojoje byloje, įtraukęs civiliniu atsakovu nagrinėjamoje byloje pripažinęs A. Š. sutuoktinę – N. Š..

LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

LR CK 6.263 straipsnyje numatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą.

CK 6.268 straipsnyje yra įtvirtinta atsakomybė už savo veiksmų reikšmės suprasti negalinčio fizinio asmens padarytą žalą. Veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. CK 6.268 straipsnio 2 dalis numato, jog tais atvejais, kai žala buvo padaryta asmens sveikatai ar gyvybei, teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusio asmens ir žalą padariusio asmens turtinę padėtį, sąžiningumo ir protingumo kriterijus bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, gali priteisti visišką ar dalinį žalos atlyginimą iš žalą padariusio asmens.

CK 6.268 straipsnio 4 dalis numato, kad tuo atveju, kai žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Taigi, pareiga atlyginti žalą pagal CK 6. 268 straipsnio 4 dalį gali atsirasti esant šioms sąlygoms: 1) žalą padarė asmuo, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo; 2) atlyginti žalą gali būti įpareigoti tik šioje įstatymo normoje nurodyti, kartu su žalą padariusiu asmeniu gyvenantys, asmenys; 3) šie asmenys žinojo apie žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. B. tyčia nužudęs A. Š. savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos – mišraus tipo šizoafektinio sutrikimo, kuris buvo nustatytas dar 1999 metais jam gydantis (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje bei patvirtintas toliau ne kartą iki 2016 metų gydantis nuo šios ligos (ekspertizės aktas Nr. 84TPK-187/2016 t. 1 b. l. 153-154). A. Š. sutuoktinė, gyvenusi visą tą laikotarpį su vyru, patvirtino, jog ji nuo 1998 metų žinojo apie vyro psichinę būklę, kad jis serga psichine liga, tačiau nesiėmė priemonių, kad A. Š. būtų pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu. Jos atsakomybės už žalą pagrindas yra jos pačios kaltė. Įstatymo nuostata šiuo atveju yra ta, kad kartu su psichikos liga sergančiu sutuoktiniu gyvenanti N. Š. turėjo būti rūpestinga ir imtis priemonių, kad psichiškai nesveikas jos sutuoktinis būtų pripažintas neveiksniu. Jai pasirūpinus, kad A. Š. būtų pripažintas neveiksniu, atsirastų galimybė jai išvengti žalos atlyginimo. Nepasirūpinimas, kad psichikos liga sergantis jos sutuoktinis būtų pripažintas neveiksniu, yra pagrindas įpareigoti N. Š. atlyginti jo vyro A. Š. padarytą žalą, nes dar iki žalos padarymo ji žinojo ir suvokė A. Š. psichikos būklę, bet nesiėmė priemonių, kad jis būtų pripažintas neveiksniu. Teismas, taikydamas CK 6. 268 straipsnio 4 dalį, pažymi, kad nagrinėjamu atveju ši teisės norma taikoma dėl to, kad nors žalą padarė psichikos liga sergantis asmuo – N. Š. sutuoktinis, su kuriuo ji gyveno visą tą laikotarpį, kuomet jis sirgo sunkia psichine liga, tačiau su psichiškai nesveiku asmeniu gyvenančiai A. Š. sutuoktinei - N. Š., atsiranda atsakomybė už nepakankamą psichine liga sergančio asmens priežiūrą. Žinodama apie vyro būklę, ji nesiėmė reikiamų priemonių pripažinti jį neveiksniu.

Įvertinus aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų pareikšti civiliniai ieškiniai yra iš dalies tenkinti ir priteistini iš civiline atsakove byloje pripažintos N. Š..

D. B. prašo priteisti iš civiline atsakove šioje byloje pripažintos N. Š. neturtinę žalą – 1671,20 Eur turtinei žalai dėl patirtų laidojimo išlaidų atlyginti. Kadangi yra gavęs 533 Eur pašalpą laidojimo išlaidoms padengti, prašo mažinti patirtą turtinę žalą iki 1138, 20 Eur.

Kadangi D. B. teismui pateikė dokumentus, įrodančius ne visą prašomą priteisti turtinę žalą (t. 2 b. l. 73-74), todėl tenkintina tik ta dalis pareikšto ieškinio turtinei žalai atlyginti, kuri yra įrodyta. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ D. B. sumokėjo 1266,20 Eur, valstybė jam dalį šios sumos gražino pašalpos forma (533,03 Eur), tai nukentėjusiojo išlaidos sudarė 733,17 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta sąskaita patvirtina, jog D. B. šiai bendrovei yra sumokėjęs 135 Eur už puokštes, vainikėlį ir vainiką. Taigi nukentėjusiojo laidojimo išlaidos yra pagrįstos įrodymais tik 888,17 Eur sumai, todėl ši patirtų išlaidų suma priteistina iš civilinės atsakovės N. Š., o kita dalis ieškinio atmestina.

Nukentėjusiųjų D. B. ir B. M. F. pareikšta kiekvieno po 20000 Eur neturtinė žala tenkintina iš dalies, priteisiant iš civilinės atsakovės N. Š. D. B. ir B. M. F. tik dalį jų pareikšto civilinio ieškinio neturtinei žala atlyginti – po 10000 Eur kiekvienam iš jų.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, formuojama teismų praktika, turi padaryti individualizuotą, grįstą bylos duomenimis išvadą, jog nukentėjusieji dėl nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinės žalos, dėl kuri turi būti atlyginta. Suprantama, kad nukentėjusiojo šeimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusįjį, kuriais buvo atimta jiems artimo asmens gyvybė, patiria neigiamų emocijų. Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į nusikaltimo padarymo pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko – pusiausvyra.

Atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, į tai, kad žala nukentėjusiems buvo padaryta ne civilinės atsakovės tiesiogiai, o jos sutuoktinio, kuris dėl psichinės ligos negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, o N. Š. atsakinga už savo sutuoktinio padarytus nusikalstamus veiksmus tik CK 6.268 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu, taip pat tai, kad tiesioginis kaltininkas A. Š. serga sunkiomis ir skubaus gydymo reikalaujančiomis ligomis, o tiek jo, tiek N. Š. turtinė padėtis yra sunki, jie abu nedarbingi, kad veikos padarymui tiesioginės reikšmės turėjo ir provokuojantis ir pavojingas nužudytojo S. B. elgesys, taip pat tai, kad nukentėjusieji yra suaugę, gyveno atskirai nuo nužudytojo ir jų asmeniniai santykiai nebuvo itin artimi, taip pat kitas svarbias šioje nutartyje aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai, kuriais prašoma po 20000 eurų neturtinės žalos, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl yra mažintini.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pripažinti įrodytu, kad A. Š., būdamas nepakaltinamas, padarė uždraustą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, bei skirti jam ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Iki nutarties įsiteisėjimo palikti A. Š. galioti jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (2 t. b. l. 34-35).

Nukentėjusiojo D. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinės atsakovės – N. Š. nukentėjusiajam D. B. 888,17 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 17 centų) turtinei žalai atlyginti ir 10000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusios B. M. F. pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinės atsakovės – N. Š. nukentėjusiajai B. M. F. 10000(dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutarčiai įsiteisėjus, sunaikintini daiktai, turintys reikšmės veikai tirti ir nagrinėti, kurie saugomi UAB "(duomenys neskelbtini)" 1 pakuotėje ir 3 kartoninėse dėžėse (1 tomas, 87-90 l.):

-medinė lazda - 1 vnt.; vatos tamponėlis su raudonos spalvos dėmės pavyzdžiu nuo kambario durų spynos – 1 vnt.; vatos tamponėlis su raudonos spalvos dėmės pavyzdžiu nuo kibiro – 1 vnt.; vatos tamponėlis su raudonos spalvos dviejų dėmių pavyzdžiais nuo grindų šalia stalo – 1 vnt.; vatos tamponėlis su raudonos spalvos dėmės pavyzdžiu nuo šaldytuvo durų – 1 vnt.; stiklo šukės su raudonos spalvos dėmėmis – 1 vokas; lėkštės šukės u raudonos spalvos dėmėmis – 1 vokas; stiklinis butelis su raudonos spalvos dėmėmis – 1 vnt.; trijų litrų talpos tuščias stiklainis - 1 vnt.; 0.5 l talpos tuščias stiklainis – 1 vnt.; 0.5 l talpos tuščias butelis nuo alaus – 1 vnt.; stikliukas – 1 vnt.; įtariamojo A. Š. nagų nuokarpos – 1 vokas; įtariamojo A. Š. seilių pavyzdys – 1 vokas; bliuzonas - 1 vnt.; žalsvi marškinėliai – 1 vnt.; balti marškinėliai – 1 vnt.; sportinės kelnės – 1 vnt.; kruvinas popieriaus skiautės fragmentas – 1 vokas.

Ši teismo nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.