- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-13
- Bylos Nr.
- e2-1657-869/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14552-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Jocienė
- Atsakovas
- R. S.
- Ieškovas
- M. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Agnija Frejerė
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui R. S. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė M. B. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. S. (toliau – ir atsakovas) dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, kuriuo teismo prašė: 1) taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai G. S., mokamą periodinėmis išmokomis po 317 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki galutinis teismo sprendimo priėmimo; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai G. S., mokamą periodinėmis išmokomis po 317 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą mokant iki kiekvieno mėnesio 20 (dvidešimtos) dienos, ieškovę paskiriant išlaikymo lėšų valdytoja uzufrukto teise; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (CBP-14530).
Ieškovė nurodė, jog (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra G. S.. Nors šalys santuokos nebuvo sudarę, ieškovė ir atsakovas kurį laiką palaikė artimus santykius, atsakovas dukrą pripažino (apie tai liudija ir gimimo liudijime esantis įrašas), suteikė jai savo pavardę. Ieškovė pažymėjo, jog nepriklausomai nuo aukščiau nurodytų faktų, atsakovas jau seniai neteikia dukrai G. S. tokio dydžio išlaikymo, kuris sudarytų galimybę nepilnametį vaiką išlaikyti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje esančias kainas. Tuo tarpu didesne dalimi šios pareigos vykdymo perkėlimas ieškovei M. B. tampa finansiškai nepakeliamas, o kartu ir neteisingas. Pažymėtina, jog mergaitė nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove M. B., motina ir dukra yra labai artimos. Ginčo šiuo klausimu su atsakovu niekuomet nekilo. Ieškovė teikdama ieškinį pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodė, jog nepilnametės dukters poreikių patenkinimui per mėnesį vidutiniškai yra reikalingos šios sumos: mokyklos paslaugos, maitinimas - 32 Eur; transportas - 10 Eur; būreliai - 30 Eur; higienos priemonės - 30 Eur; laisvalaikis, kelionės, gimtadieniai, įvairios šventės - 80 Eur; maistas - 150 Eur; komunaliniai mokesčiai - 100 Eur; nuomos mokestis - 300 Eur; vaistai - 50 Eur; kabelinė televizija - 30 Eur; kirpykla 20 Eur; edukaciniai reikmenys, knygos, įvairios dėlionės, pratybos ir t.t. - 80 Eur; šiltojo sezono rūbai 150 Eur per metus; šaltojo sezono rūbai 150 Eur per metus. Ieškovė nurodė, jog bendra vaiko poreikių tenkinimui reikalinga suma per mėnesį sudaro daugiau, nei 633 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, jog ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini) ir jos pajamos, atskaičius mokesčius, sudaro apie 900 Eur, tačiau ieškovei nebeužtenka jos gaunamo darbo užmokesčio ir nepilnamečiui vaikui G. S. skiriamo išlaikymo, kadangi pragyvenimas Lietuvoje pabrango kelis kartus. Pasak ieškovės, atsakovas R. S. nerodo jokio noro, gera valia pakankamai padidinti vaikui tenkantį išlaikymą, todėl ieškovė, išnaudojusi visas įmanomas galimybes, teikia teismui ieškinį dėl išlaikymo padidinimo (CBP-14530).
Žemesnės instancijos teismas
2023 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai G. S., mokamas periodinėmis išmokomis po 274,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus) kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2023 m. lapkričio 30 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2617-861/2023, atsakovo atskirąjį skundą atmetė ir 2023 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą.
Atsiliepimas
2023 m. spalio 23 d. atsakovas byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisti po 100 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kol nebus įvykdyti visi atsakovo įsipareigojimai kreditoriams, vėliau sumą padidinant ieškovės naudai. Atsakovas nurodė, jog ieškovė ieškinyje nutylėjo, kad atsakovas kiekvieną mėnesį ieškovei teikdavo dukters išlaikymui mažiausiai po 100 Eur ir turėdamas galimybę, dukrą apipirkdavo drabužių parduotuvėse, turguje, taip pat dukrai pirkdavo mokyklines prekes, mokslui reikalingą įrangą (nešiojamąjį kompiuterį). Pasisakydamas dėl ieškovės pareikšto prašymo priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas išlaidas, atsakovas nurodė, jog su šiuo prašymu nesutinka (DOK-167087).
2023 m. lapkričio 28 d. byloje gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) išvada, kurioje nurodoma, jog Tarnybos specialistams apsilankius ieškovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatyta, jog M. B., su sugyventiniu ir nepilnamete dukra G. S., gyvena 2 kambarių, su visais patogumais, nuomojamame bute. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. G. turi atskirą kambarį, kuriame yra lova, sofa – lova, rašomasis stalas ir darbo kėdė, sekcija, sėdmaišis, kėdutė, televizorius, kompiuteris, vaiko daiktai, žaislai, mokymosi priemonės. Namuose yra visi reikalingi baldai, buitinė technika ir namų apyvokos daiktai. M. B. nurodė, jog dirba UAB (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis apie 900 Eur per mėnesį, moteris gauna Vaiko pinigus 85,75 Eur per mėnesį. Pasak ieškovės, šalys skyrium gyvena 6 metus. Vaiko motina nurodė, jog R. S. su dukra bendrauja retkarčiais ir tik M. iniciatyva. Ieškovė teigė, kad atsakovas teikia vaikui išlaikymą „pagal nuotaiką“ – po maždaug 100 Eur per mėnesį. Lankantis ieškovės namuose, buvo bendrauta su nepilnamete. Mergaitė buvo kukli, šiek tiek nedrąsi, tačiau bendravo noriai. G. nurodė, jog gyvena su mama ir A. Tėtis, anot vaiko, pas ją atvažiuoja dažnai, jie susitinka lauke arba jis ateina į svečius. Pasak mergaitės, kartu su tėčiu jie dažnai važiuoja į McDonald‘s, taip pat tėtis jai nuperka žaisliukų. G. pasidžiaugė, kad tėtis jai gimimo dienos proga padovanojo kompiuterį. Vaiko teigimu, su tėčiu ji norėtų matytis dažniau. Su mama ji sutaria gerai, kartu jos taip pat važiuoja į McDonald‘s, į parduotuves, į Gariūnus, kur mama jai perka drabužius, mokyklines priemones. Skyriaus nuomone, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Teismui pateiktoje išvadoje nurodoma, jog ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo yra pareikštas mergaitės interesais, o prašomas išlaikymo dydis galimai patenkintų nepilnametės G. S. poreikius (DOK-187652).
Žemesnės instancijos teismas
2024 m. sausio 19 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės M. B. atstovė nurodė, jog ieškinį palaiko pilna apimtimi.
2024 m. sausio 19 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas R. S. nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies, mato galimybę pasiekti taikų susitarimą, todėl parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas, sudarant galimybę šalims kilusį ginčą užbaigti taikiai, pasirašant taiko sutartį.
2024 m. vasario 5 d. byloje gautas pareiškimas dėl taikos sutarties sudarymo (DOK-19325). 2024 m. vasario 6 d. byloje gautas pranešimas dėl taikos sutarties nepasirašymo (DOK-20021).
2024 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio metu ieškovės M. B. atstovė, advokatė Agnija Frejerė, nurodė, jog ieškovė ieškinį palaiko pilnai jame išdėstytais argumentais ir motyvais.
Atsakovas, būdamas tinkami informuotas apie 2024 m. balandžio 10 d. byloje paskirtą teismo posėdį, 2024 m. balandžio 2 d. pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, jog šalims nepavykus sudaryti taikaus susitarimo, savo poziciją išdėstė parengiamajame teismo posėdyje, nurodydama, jog bylinėjimosi išlaidų nesutinka dengti ir prašė teismą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (DOK-51353). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, civilinė byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis vaikas G. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės M. B. ir atsakovo R. S. dukra (tomas 1, e. b. l. 7, 8). Šalys santuokos nebuvo sudarę, faktiškai gyvena skyrium. Šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove M. B..
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas seka iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.
Žemesnės instancijos teismas
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Bylos duomenimis šalių nepilnametei dukrai G. S. yra (duomenys neskelbtini) metai.
Teikdama ieškinį, pateiktoje lentelėje ieškovė nurodė nepilnametės dukters poreikius, kuriuos jos atstovė detalizavo 2024 m. balandžio 10 d. teismo posėdžio metu, nurodydama, jog išlaidos vaiko mokyklos paslaugoms (ekskursijos, spektakliai, išvykos) bei maitinimui per mėnesį sudaro apie 32 Eur, transportui – 10 Eur, papildomam ugdymui (šokių būreliui) – 30 Eur, higienos priemonėms – 30 Eur, laisvalaikiui (kelionėms po Lietuvą, draugų gimtadieniams, įvairioms šventėms, apsilankymams kavinėje, teatre, kine žaidimų kambaryje, Kalėdų ir Velykų šventės mokykloje) – 80 Eur per mėnesį; vaiko maitinimui – 150 Eur, būsto nuomai ir komunaliniams (skaičiuojama vaiko dalis) – 150 Eur, sveikatos priežiūrai (vaistams, vitaminams) – 50 Eur, kabelinei televizijai ir internetui (vaiko dalis) – 15 Eur, kirpykla – 10 Eur, edukaciniai reikmenys, knygos, dėlionės, pratybos – 80 Eur, drabužiai – 25 Eur, avalynė – 14 Eur.
Atsakovas teikdamas atsiliepimą nurodė, jog kiekvieną mėnesį pervesdavo dukters išlaikymui mažiausiai 100 Eur, taip pat turėdamas galimybę, nupirkdavo dukrai drabužių, mokyklinių prekių. Atsakovas teismo prašė, atsižvelgiant į jo turimus įsipareigojimus kreditoriams, priteisti dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100 Eur per mėnesį.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (2016 m. vasario 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
Ieškovės ieškinys teismui pateiktas 2023 m. spalio 4 dieną. Nuo 2023 m. sausio 1 d. šalyje nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) buvo 840 Eur, kas atskaičius mokesčius sudarė apie 633 Eur, o nuo 202.4 m. sausio 1 d. MMA yra 924 Eur, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 709 Eur. Kartu pažymėtina, jog kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. sudarė 85,75 Eur, o nuo 2024 m. sausio 1 d. – 96,25 Eur. Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis paprastai yra mažinamas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Tokiu atveju minimalia neįrodinėtina vaikui reikalingo išlaikymo suma nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d. sudarė 274 Eur (840 Eur MAA – mokesčiai = 633 Eur – 85,75 Eur išmoka vaikui = 547,25 Eur / 2 =273,63 Eur ), o nuo 20204 m. sausio 1 d. - 306 Eur (924 Eur MMA – mokesčiai = 709 Eur – 96,25 Eur išmoka vaikui = 612,75 Eur / 2 = 306,38 Eur). Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 317 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, t. y., prašo priteisti didesnę sumą, nei teismų praktikoje nusistovėjusi minimali neįrodinėtina suma. Dėl šios priežasties ieškovei tenka pareiga pagrįsti tiek ir didesnius, nei minimalūs neįrodinėtini, vaiko poreikius, tiek ir prašomą priteisti 317 Eur per mėnesį išlaikymo sumą.
Šalių nepilnametė dukra yra gimusi (duomenys neskelbtini), todėl teismo sprendimo priėmimo metu jai yra (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, vaikas specialių sveikatos ar kitų poreikių neturi, lanko valstybinę ugdymo įstaigą, papildomai lanko šokių užsiėmimus, gyvena nuomojamame būste, tačiau vaikui tenkanti nuomos mokesčio dalis (100 Eur per mėnesį) ženkliai neįtakoja vaiko poreikių. Pažymėtina, jog įrodymų apie šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti reikalingas išlaidas ieškovė teismui nepateikė, konkrečių vaiko poreikių lentelėje nurodytų dukters poreikių neįrodinėjo.
Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (2017 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėj byloje Nr. e2A-1587-619/2017). Vertindamas prašomas priteisti sumas vaiko išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), vadovaudamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.
Žemesnės instancijos teismas
Išklausius byloje dalyvavusių asmenų, jų atstovų, paaiškinimų, ištyrus byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog šalių nepilnametės dukters poreikiai viršija teismų praktikoje nusistovėjusią neįrodinėtiną sumą – minimalią mėnesinę algą, kadangi šalių nepilnametė dukra, kaip jau buvo minėta, lanko valstybinę ugdymo įstaigą, vieną papildomo ugdymo užsiėmimą – šokių būrelį, specialių sveikatos ar kitų specialių poreikių neturi, todėl teismas daro išvadą, kad šalių nepilnametės dukters poreikiams tiek būtiniesiems, tiek ir papildomiems patenkinti per mėnesį yra reikalinga minimalios mėnesinės algos suma.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, ginčo laikotarpiu sudariusi 85,75 Eur - 96,25 Eur.
Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą mokamos socialinės išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas. Skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).
Kartu pažymėtina, jog formuodamas teismų praktiką šiuo klausimu, kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, jog aukščiau aptarta taisyklė nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas nurodytų išmokų suma. Tuo atveju, kai šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (2023 m. kovo 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas).
Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovė teismo prašė atsižvelgti į aplinkybę, jog atsakovas su dukra praktiškai nebendrauja, nuo 2023 m. spalio mėnesio nebeteikia iki tol teikto išlaikymo po 100 Eur per mėnesį, todėl iš tėvų priteisiamo išlaikymo nemažinti išmokos vaikui suma. Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas pažymi, jog vadovaujantis teismui pateiktos Tarnybos išvados duomenimis, bendraudama su Tarnybos specialistais, šalių nepilnametė dukra nurodė, jog gyvena su mama ir A. Tėtis, anot vaiko, pas ją atvažiuoja dažnai, jie susitinka lauke arba jis ateina į svečius. Pasak mergaitės, kartu su tėčiu jie dažnai važiuoja į McDonald‘s, taip pat tėtis nuperka žaisliukų. G. pasidžiaugė, kad tėtis jai gimimo dienos proga padovanojo kompiuterį. Vaiko teigimu, su tėčiu ji norėtų matytis dažniau (DOK-187652). Įvertinus Tarnybos specialistams išsakytą vaiko nuomonę, nesutiktina su ieškovės atstovės pozicija, jog atsakovas su nepilnamete dukra visiškai nebendrauja. Sprendžiant dėl šio ieškovės atstovės prašymo taip pat atsižvelgtina į aplinkybę, jog atstovė, teismo posėdžio metu detalizavo visus šalių nepilnametės dukters poreikius, ir juos aptarus, galutinė vaiko atstovės nurodoma vaiko poreikių suma sudarė apie 674 Eur per mėnesį, t. y., net nesiekė nuo 2024 m. sausio 1 d. nustatytos MMA (atskaičius mokesčius) sumos, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo išmokos vaikui neįskaityti į išlaikymo vaikui sumą.
Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
Vadovaujantis teismo išreikalautais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis apie šalių gaunamas pajamas, nustatyta, kad ieškovė M. B. dirba UAB (duomenys neskelbtini), kur jai priskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis 2023 m. spalio - 2024 m. kovo mėnesiais vidutiniškai sudarė apie 1136 Eur. Nurodytu laikotarpiu ieškovė taip pat gavo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išmokas.
Vadovaujantis teismo išreikalautais bei atsakovo darbdavio pateiktais (DOK-49599) duomenimis, nustatyta, jog atsakovas R. S. dirba UAB (duomenys neskelbtini), kur jam priskaičiuotas darbo užmokestis 2023 m. sausio – 2024 m. vasario mėnesiais vidutiniškai sudarė apie 1417 Eur per mėnesį. Be to, šiuo laikotarpiu atsakovas didžiąją laiko dalį praleido dirbdamas užsienio valstybėje ir jam buvo išmokėta dar 23284,04 Eur dienpinigių (vidutiniškai 1663 Eur per mėnesį), kurie, atsižvelgiant į atsakovo kilnojamojo darbo pobūdį, pripažintini atliekantys ne kompensavimo, o atlyginimo už darbą funkciją (2019 m. spalio 16 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-313/2019).
Bylos duomenimis, šalys yra sveikos, darbingos, kitų išlaikytinių neturi, nekilnojamojo turto, transporto priemonių, vertybinių popierių nėra įgiję. Vadovaujantis teismo išreikalautais viešųjų registrų duomenimis, nustatyta, kad ieškovė kreditorių neturi, tuo tarpu atsakovo atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai 7 vykdomosiose bylose, yra taikytas atsakovo turto areštas.
Spręsdamas dėl išlaikymo šalių nepilnametei dukrai priteisimo bei vertindamas šalių turtinę padėtį, teismas sprendžia, jog abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši – atsakovas gauna didesnes nei ieškovė pajamas, tačiau turi įsipareigojimų kreditoriams.
Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo poreikius ir vaiko poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dukrai priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po ½ dalį teismų praktikoje nustatytos neįrodinėtinos išlaikymo sumos (t. y., MMA – mokesčiai – išmoka vaikui) ir sudarantį: laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 4 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki 2023 m. gruodžio 31 d. po 274 Eur per mėnesį ir nuo 2024 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės - po 306 Eur per mėnesį, nustatant, jog tokį išlaikymą atsakovas privalo sumokėti iki kiekvieno mėnesio 20 (dvidešimtos) dienos.
Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skiriama ieškovė M. B. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
2023 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi teismas byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y., priteisė iš atsakovo R. S. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai G. S., mokamą periodinėmis išmokomis po 274,00 Eur kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo, paskyrė ieškovę M. B., nepilnamečiui vaikui G. S. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Atsižvelgiant į aplinkybę, jog teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdoma skubiai, 2023 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo priteisimo panaikinamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ir teismo sprendimas šioje dalyje vykdytinas skubiai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
2024 m. sausio 19 d. ir 2024 m. balandžio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauti ieškovės M. B. prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuose nurodyta, kad ieškovė patyrė 1246,30 Eur bylinėjimosi išlaidų (DOK-10452, DOK-56382). Kartui su prašymais pateiktos išlaidos apie 1064,80 Eur bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą.
Nagrinėjamu atveju teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y., 96,53 proc.
Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai.
Ieškovės reikalavimus patenkinus 96,53 proc., ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 1027,85 Eur (1064,80 Eur x 96,53 proc.) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl šios išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 282 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškovės M. B. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 274 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus) per mėnesį nuo 2023 m. spalio 4 d. (kreipimosi į teismą dienos) iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir po 306 Eur (tris šimtus šešis eurus) per mėnesį ir nuo 2024 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymą sumokant iki kiekvieno mėnesio 20 (dvidešimtos) dienos.
Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnamečio vaiko G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
2023 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemonės panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1027,85 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt septynis eurus, 85 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.