- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-15
- Bylos Nr.
- eAN2-206-1072/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00039-2026-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Pažeidėjas
- E. L.
- Kategorijos
- 16.11.9.2Kiti klausimai, susiję su transporto priemonės vairavimu neturint teisės vairuoti, vairavimu, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimu tokiam asmeniui vairuoti, vairavimu nepasitikrinus sveikatos nustatytu periodiškumu, nesilaikant vairuotojui taikomų apribojimų ar pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. L. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono 2026 m. kovo 10 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas E. L. (skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2026 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-1738-2026 ir sumažintas paskirtos baudos dydis ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės terminas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. E. L. Institucijos 2026 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-1738-2026 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalyje. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad E. L. 2025 m. gruodžio 28 d. 19.00 val., (duomenys neskelbtini), magistraliniai keliai (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), rajoniniai keliai (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta ir pažeidimas padarytas pakartotinai, ir jam paskirta 1 000 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 22 mėnesių laikotarpiui ir transporto priemonės – automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartimi nutarta pakeisti Institucijos 2026 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-1738-2026 administracinio nusižengimo byloje dalį, kuria E. L. paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur dydžio bauda, šią baudą sumažinant iki 900 Eur, pakeisti Institucijos 2026 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-1738-2026 administracinio nusižengimo byloje dalį, kuria E. L. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 22 mėnesiams, šį terminą sutrumpinant iki 21 mėnesio.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu apeliantas E. L. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono 2026 m. kovo 10 d. nutarties dali dėl automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, grąžinant transporto priemonę V. L.. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad transporto priemonė buvo nepagrįstai nusavina iš trečiojo asmens V. L.. Nors skundžiamoje nutartyje buvo konstatuota, kad apelianto tėvas V. L. turėjo žinoti apie apelianto statusą, tačiau tai yra klaidinga. Teigiama, jog apeliantas melavo, jog jis turi teisę vairuoti transporto priemones. Pasitikėjimas artimuoju nėra neteisėtas. Skunde pažymima, kad jie gyvena skirtingose gyvenvietėse ir neveda bendro ūkio. Skundžiamoje nutartyje nebuvo paaiškinta, kokiu būdu apelianto tėvas turėjo sužinoti apie apelianto prarastą teisę vairuoti transporto priemonę. Buvo spekuliuojama apelianto praeities nusižengimais, atimant iš kito asmens turtą. Apeliantą charakterizuojantys duomenys nėra jo tėvo kaltę. Konfiskavus automobilį buvo šiurkščiai pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis. Posėdžio metu buvo aiškiai nurodyta, kad automobilio savininkas apie nuobaudą nežinojo, tačiau tokia pozicija buvo atmesta tik subjektyvia nuomone. Skundas buvo nagrinėtas šališkai ir paviršutiniškai.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono 2026 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą, skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino savininko paaiškinimus ir aplinkybes dėl jo informavimo bei konstatavo, kad nėra pagrindo laikyti, jog konfiskavimas taikytas nepagrįstai ar pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Apelianto argumentai apie tariamą savininko nežinojimą ar klaidinimą yra subjektyvaus pobūdžio ir nepaneigia objektyvių bylos duomenų bei įstatyme nustatytų konfiskavimo pagrindų. Pažymima, kad apeliantas administracine tvarka baustas ne mažiau kaip 29 kartus, iš jų 11 kartų – už vairavimą neturint teisės vairuoti. Tokios aplinkybės rodo sistemingą ir sąmoningą teisės normų nepaisymą bei akivaizdžią grėsmę kelių eismo saugumui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, jau sušvelnino paskirtas sankcijas (baudą ir teisės atėmimo terminą), todėl papildomas jų švelninimas ar konfiskavimo panaikinimas neatitiktų administracinės atsakomybės tikslų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
E. L. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliaciniu skundu apeliantas E. L. neginčija padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacijos ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, faktinių aplinkybių, tačiau kelia klausimą dėl administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės – automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose. Tai, kad apeliantas nesutinka su priimtu procesiniu sprendimu ir jame pateiktais argumentais, nereiškia, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.
7. Pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. ANK 424 straipsnio 8 dalis numato, kad už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, skundžiama nutartimi, Institucijos nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog E. L., padariusiam ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, ginčijamos administracinio poveikio priemonės netaikymas, neskatintų apelianto laikytis įstatymų ir KET reikalavimų. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados dėl šios administracinio poveikio priemonės taikymo E. L. yra tinkamai motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje pateiktais motyvais ir byloje atliktu susiklosčiusių aplinkybių įvertinimu.
9. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad E. L. buvo nubaustas už tai, kad jis vairavo automobilį, kai teisė vairuoti transporto priemonę yra atimta. Taigi, už E. L. padarytą administracinį nusižengimą numatyta galima skirtina administracinio poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, todėl administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija ar teismas turi diskreciją nuspręsti, ar konkrečiu atveju tikslinga administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 424 straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas diskreciją skirti tokią poveikio priemonę, vertino tiek tokių nusižengimų paplitimo mastą, tiek galimus sunkius padarinius, tiek kitas aplinkybes, jog vairavimas neturint teisės vairuoti yra pavojingas, eismo saugumui grėsmę keliantis nusižengimas, o ANK 424 straipsnyje numatytos sankcijos asmenims, kurie pakartotinai vairuoja transporto priemones neturėdami teisės jų vairuoti ir nemoka paskirtų baudų, yra neefektyvios ir neatgrasančios.
10. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 2 dalimi, konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio kodekso 424 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.
11. Vertinant transporto priemonių konfiskavimo taikymo teisėtumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, jog nuosavybės teises saugo įstatymai, ANK 29 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais, atidžiai įvertinant padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreipiant dėmesį į tai, kaip savininkas transporto priemonę perdavė pažeidėjui arba kaip kitaip buvo sudarytos sąlygos tuo daiktu pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-697/2017, Nr. 2AT-8-976/2018).
12. Apylinkės teisme nagrinėjant E. L. skundą dėl Institucijos 2026 m. sausio 20 d. nutarimo, V. L. pateikė paaiškinimus, kad sūnui automobilį davė gruodžio 28 d. Nežinojo, kad šis neturi teisės vairuoti. Anksčiau šio automobilio sūnui nebuvo davęs. Jis nežinojo, kad sūnus neturi teisės vairuoti. Pažeidimą padarė sūnus, tačiau automobilis yra jo nuosavybė. Automobilio konfiskavimas labai pablogintų jo padėtį, nes į darbą turi važinėti apie 40 km, o susisiekimas viešuoju transportu yra prastas. Turi dar vieną automobilį, tačiau jis dažnai genda. Su sūnumi palaiko gerus santykius. Jei ne šis įvykis, bendrauja įprastai – kartais dažniau, kartais rečiau. Sūnus anksčiau turėjo automobilį, tačiau jam sugedus jį pardavė. Kai klausdavo, ar neketina pirkti kito, sakydavo, kad taupo geresniam automobiliui. Aukštesniojo teismo vertinimu, nors V. L. ir teigė, kad jis nežinojo apie tai, apeliantui E. L. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, tačiau su tokia pozicija nesutinkama.
13. Nagrinėjamu atveju Administracinių nusižengimų registro duomenys apie E. L. padarytus administracinius nusižengimus leidžia spręsti, kad jis sistemiškai daro KET pažeidimus. Taip pat nustatyta, jog be aptariamo atvejo E. L. ir anksčiau už padarytus administracinius nusižengimus būdavo skiriamos administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones, t. y.: 1) 2024 m. gegužės 2 d. nutarimu padarius ANK 416 straipsnio 4 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones 9 mėnesius (ROIK 23219070028); 2) 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimu padarius ANK 416 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones 9 mėnesius (ROIK 23224129926); 3) 2024 m. gegužės 2 d. nutarimu padarius ANK 416 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones 9 mėnesius (ROIK 24229135058); 4) 2024 m. spalio 4 d. nutarimu padarius ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones 21 mėnesį (ROIK 24244353199); 5) 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu padarius ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 5 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones 21 mėnesį (ROIK 24244827879); 6) 2024 m. birželio 3 d. nutarimu padarius ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones 21 mėnesį (ROIK 24245069570); 7) 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarimu padarius ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones 21 mėnesį (ROIK 24246055933); 8) 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarimu padarius ANK 416 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 5 numatytus administracinius nusižengimus buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones 21 mėnesį (ROIK 24246066476); 9) 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu padarius ANK 416 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones 21 mėnesį (ROIK 24246878821); 10) 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu padarius ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones 20 mėnesių (ROIK 24249549270). Pažymėtina ir tai, kad apeliantas yra baustas ir už kitus administracinius nusižengimus, kurie susiję su KET pažeidimais, todėl galima konstatuoti, jog jis nėra linkęs visais atvejais laikytis įstatymais nustatytos tvarkos. Akivaizdu, kad tiek kartų baustam E. L. buvo žinoma, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones. Tai patvirtina ir aplinkybės, kad dalį jam skirtų baudų už minėtus administracinius nusižengimus jis buvo sumokėjęs. Dėl to įvertinus faktinę aplinkybę, kad jis nusprendė dar kartą vairuoti transporto priemonę, žinodamas, kad jis neturi tam skirtos specialiosios teisės, tik patvirtina paties apelianto neigiamą požiūrį į visuomenėje nustatytas taisykles.
14. Apylinkės teisme apeliantas taip pat išskyrė aplinkybes, kad jo anksčiau padarytas administracinis nusižengimas, kai jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, buvo įvykdytas naudojantis jo broliui priklausančiu automobiliu. Tokios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą teigti, kad E. L. šeimos nariams, be kita ko, ir jo tėvui, turėjo būti žinomos aplinkybės apie apelianto padarytus administracinius nusižengimus ir jam skirtas nuobaudas. Atsižvelgiant į minėtų sprendimų skaičių, aplinkybės apie minėtus apelianto E. L. padarytus administracinius nusižengimus ir jo atžvilgiu priimamus sprendimus turėjo būti žinomos jo šeimos nariams. Vien tai, kad apeliantas teigė, kad jis negaudavo jam adresuotų laiškų iš tam tikrų institucijų, nesudaro pagrindą teigti, kad dėl to jo tėvas nežinojo apie E. L. anksčiau padarytus administracinius pažeidimus ir faktinę aplinkybę, jog apeliantas neturi teisės vairuoti transporto priemones.
15. Pagal apylinkės teisme E. L. pateiktus paaiškinimus matyti, kad jis automobilį iš savo tėvo V. L. gavo gruodžio 28 d. Taip pat pagal paties apelianto nurodomas aplinkybes, jis teigia, jog automobiliu jis naudojosi, kadangi reikėjo nuvykti į vaistinę su vaiku, niekas kitas negalėjo to padaryti. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors šiuo atveju apeliantas ir teigė, kad niekas kitas negalėjo vykti su automobiliu iki vaistinės, tačiau tokie paaiškinimai abejotini. Teigtina, kad šiuo atveju asmuo galėjo naudotis taksi arba pavežėjų paslaugomis, naudodamasis mobiliojo ryšio, interneto priemonėmis bandyti kreiptis į kitus asmenis, kurie būtų galėję nuvežti iki tam tikros vietos.
16. Be to, apylinkės teisme V. L. taip pat nurodė aplinkybes, kad jis faktiškai turėjo du automobilius, todėl tokios aplinkybės taip pat leidžia pagrįstai manyti, kad jis buvo leidęs naudotis vienu iš automobilių savo apeliantui E. L.. Tam tikras abejones kelia ir faktinė aplinkybė, kad šiuo atveju sprendimą dėl transporto priemonės konfiskavimo skundžia pats E. L., o ne suinteresuotas asmuo V. L.. Šiuo atveju, jeigu pats V. L. nuolatos naudotųsi aptariama transporto priemone, ji jam būtų svarbi kasdienėje veikloje, todėl manytina, jog jis atitinkamai bandytų ginčyti tam tikras netinkamai nustatytas faktines aplinkybes, teiktų duomenis, kurie jas patvirtintų arba paneigtų.
17. Pažymėtina ir tai, jog nors apylinkės teisme apeliantas E. L. teigė, kad jis nebuvo gavęs jokių pranešimų iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, teigiama, kad jis nesakė savo tėvui apie tai, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, bet tuo pagrįstai abejotina. Kaip minėta, E. L. daug kartų buvo baustas administracine tvarka, jo atžvilgiu ne vieną kartą buvo priimami sprendimai taikyti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą – teisės vairuoti transporto priemones, skiriamos pakankamai didelio dydžio baudos. Spręstina, kad V. L., palaikant gerus ryšius su sūnumi, turėjo būti žinomos aplinkybės apie jo sūnaus E. L. atžvilgiu priimamus sprendimus, kurie turėjo įtakos ir apelianto finansiniai padėčiai, ką šis nurodė paaiškinime Institucijai. Dėl to spręstina, kad šiuo atveju turėjo būti žinoma, jog apeliantas E. L. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. L. faktiškai leido naudotis anksčiau minėta transporto priemone „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ką patvirtino tiek pats apeliantas E. L., tiek jo tėvas V. L.. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti, kad ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytas turto konfiskavimo pagrindas būtų buvęs nustatytas nepagrįstai.
18. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Tokiu išaiškinimu vadovaujamasi ir sprendžiant dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų (ne)taikymo skiriant administracinio poveikio priemones.
19. Apygardos teismas, įvertinęs visą pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių apelianto E. L. administracinio nusižengimo byloje nėra. Transporto priemonę jis vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tokiais savo veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Kita vertus, įstatymo leidėjas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs pakankamai griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Taigi, skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.
20. Nagrinėjamu atveju apeliantas skunde iš esmės nesutinka su tuo, kad buvo taikytas turto konfiskavimas ir buvo konfiskuota transporto priemonė, kuria apeliantas naudoji administracinio nusižengimo metu. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju apeliaciniame skunde iš esmės nėra pateikiama visiškai jokių naujų duomenų arba aplinkybių. Vien tai, kad buvo priimtas apeliantą netenkinantis sprendimas, tai nesudaro pagrindą pripažinti, kad skundžiamas procesinis sprendimas būtų neteisėtas ar nepagrįstas. Šiuo atveju teigtina, kad tiek Institucija, apylinkės teismas objektyviai įvertino visas faktines aplinkybes bei priėmė motyvuotą sprendimą dėl taikytos administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai nepaneigia skundžiamoje apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. nutartyje padarytų išvadų bei nekelia abejonių dėl priimto procesinio sprendimo teisėtumo.
21. Pažymėtina ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju skundžiama apylinkės teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartimi buvo nutarta sumažinti E. L. paskirtos baudos dydį ir taikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą. Tokios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad apelianto pateikti duomenys apylinkės teisme buvo objektyviai ir išsamiai vertinti. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu apelianto pateiktas skundas būtų nagrinėtas formaliai, tuomet skundžiama apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. nutartis būtų buvusi nemotyvuota, faktinės aplinkybės būtų formaliai vertintos ir tikrintos. Be kita ko, skundžiama nutartimi skundas buvo tenkintas iš dalies. Šiuo konkrečiu atveju skundžiamoje apylinkės teismo 2026 m. sausio 20 d. buvo išsamiai bei motyvuotai nurodytos aplinkybės, kodėl buvo nuspręsta palikti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą, taip pat nurodyti motyvai, kurie sąlygojo, jog buvo sumažintas skirtos baudos dydis ir sutrumpintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Dėl to apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai apie šališką apylinkės teismą laikytini tiesiog deklaratyviais bei nepagrįstais.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek Institucija, parinkdama administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą, tiek apylinkės teismas vertino visas reikšmingas aplinkybes. Akivaizdu, kad apeliantas E. L. neįvertino savo neteisėto elgesio galimų pasekmių, nors privalėjo tai padaryti. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
23. Aptartų duomenų pagrindu konstatuotina, kad E. L. Institucijos 2026 m. sausio 20 d. nutarimu paskirta ir skundžiama apylinkės teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartimi palikta nepakeista administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka administracinio nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. L. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo 2026 m. kovo 10 d. nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono 2026 m. kovo 10 d. nutartį nepakeistą ir E. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.