- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-06
- Bylos Nr.
- e2S-23-940/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13476-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Atsakovas
- J. I., E. B., J. M.
- Ieškovas
- J. B., A. B.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1203-937/2025 pagal atsakovo J. I. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. B. ir A. B. ieškinį atsakovams E. B., J. I., J. M. dėl nuosavybės teisės gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės, veikiančios per Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, M. L., J. V. M., J. G., Č. G., G. M., V. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 11 d. sprendimu ieškovų J. B. ir A. B. ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovus J. I. bei E. B. ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti iš žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), visas eismą ribojančias priemones, t. y. pakeliamą kelio užtvarą, metalinius automobilių stovėjimo vietų stulpelius, eismą ribojančius stulpelius, tarpusavyje sujungtus grandinėmis ir spynomis, o, atsakovams to nepadarius – leisti ieškovams įrenginius pašalinti atsakovų lėšomis.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 26 d. papildomu sprendimu, be kita ko, iš atsakovo J. I. priteisė ieškovei J. B. 1 339,66 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 37,83 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
3. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. liepos 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1983-430/2025 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. papildomą sprendimą paliko nepakeistus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas įsiteisėjo 2025 m. liepos 22 d.
4. 2025 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovo J. I. prašymas atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimo ir 2025 m. kovo 26 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1203-937/2025 vykdymą iki bus atlyginta atsakovui padaryta žala administracinėje byloje Nr. eI2-922-561/2025.
5. Nurodė, kad atsakovas neturi techninių priemonių įvykdyti 2025 m. vasario 11 d. teismo sprendimo, todėl pradėjo ieškoti rangovo. Tačiau, rangovai, sužinoję, jog naikintinos eismą ribojančios priemonės atsakovui nepriklauso nuosavybės teise, todėl, vykdant darbus, gali kilti konfliktas su jų savininkais, be to, kelio užtvaras maitinamas elektra, kurios atsakovas negali atjungti, nes užtvaras maitinamas iš valstybei priklausančio pastato, prašo didelių finansinių išteklių.
6. Teigė, jog atsakovas nevykdo atlygintinos (duomenys neskelbtini) veiklos, neturi jokių santaupų, jokio likvidaus turto, gyvena tik iš pensijos. Šiuo metu atsakovas yra finansiškai pajėgus tik įvykdyti prievolę valstybei, t. y. sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai priteistą 37,83 Eur sumą.
7. Pažymėjo, jog šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla, apskundus Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-922-561/2025 pagal atsakovo skundą dėl žalos atlyginimo. Priteisus atsakovui padarytą žalą, jis būtų finansiškai pajėgus įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimą ir 2025 m. kovo 26 d. papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1203-937/2025.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsakovo J. I. prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo atmetė ir priteisė iš atsakovo J. I. ieškovės J. B. naudai 617 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
9. Teismas vertino, jog nors teismo sprendimas įsiteisėjo 2025 m. liepos 22 d., o įpareigojimui įvykdyti nustatytas terminas baigėsi 2025 m. rugpjūčio 22 d., tačiau šios nutarties priėmimo dieną nėra byloje jokių duomenų, jog teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas būtų įvykdytas visiškai ar iš dalies. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, paaiškinimų, į kokius rangovus kreipėsi, kokius finansinius pasiūlymus darbams vykdyti teikė minėti rangovai, teismas sprendė, jog negali spęsti, kad darbų kaina tokia didelė, jog atsakovui ji būtų nepakeliama.
10. Teismas pažymėjo, kad nors teismo sprendimu įpareigojimas atlikti darbus buvo nustatytas ne vien atsakovui J. I., bet ir atsakovui E. B., tačiau byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų, jog atsakovai būtų bendradarbiavę tarpusavyje, derinę veiksmus ar kitaip koordinavę pastangas, siekdami užtikrinti tinkamą ir savalaikį teismo nustatyto įpareigojimo įvykdymą. Teismas vertino, jog jeigu atsakovai būtų bendradarbiavę ir proporcingai pasidaliję sprendimo vykdymo naštą, atsakovui J. I. tenkančios išlaidos sumažėtų maždaug per pusę, kas iš esmės palengvintų jam tenkančios vykdymo prievolės naštą. Teismas sprendė, kad tokiomis aplinkybėmis vykdymo išlaidos galimai nebūtų pernelyg didelės ar neproporcingos vienam atsakovui.
11. Teismas atsakovo nurodytą aplinkybę, jog kelio užtvaras yra maitinamas elektra iš valstybei priklausančio pastato, todėl nėra galimybės savarankiškai atjungti elektros tiekimo, laikė deklaratyvaus pobūdžio ir nepaneigiančia atsakovo pareigos įvykdyti teismo sprendimą, kadangi byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų ėmęsis konkrečių priemonių, siekdamas išspręsti šią situaciją, pavyzdžiui, kreipęsis į atsakingas valstybės ar savivaldybės institucijas dėl leidimo ar galimybės atjungti elektros energiją, inicijavęs konsultacijas arba pateikęs oficialius paklausimus.
12. Teismas, vertindamas atsakovo argumentą dėl sunkios finansinės padėties, atsižvelgė į tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas iki šiol būtų atlikęs kokius nors veiksmus, kurie galėtų patvirtinti jo ketinimų įvykdyti teismo sprendimą rimtumą ir realumą; atsakovas nepateikė absoliučiai jokių duomenų apie tai, kad bent iš dalies stengėsi vykdyti teismo sprendimą; byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas būtų stengęsis gerinti savo finansinę padėti (pvz. teikęs mokamas (duomenys neskelbtini) paslaugas).
13. Teismas sprendė, kad sprendimo vykdymo atidėjimas atsakovo nurodytu būdu lemtų neapibrėžtumą ir nepagrįstą ieškovų interesų pažeidimą, kadangi šiuo metu nėra aišku, ar procesinis sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. eA-1968-815/2025 bus palankus J. I. ir jis galės įvykdyti šioje byloje priimtą teismo sprendimą; tuo labiau neaišku, kada bus nagrinėjama byla, nes teismo posėdis byloje dar nepaskirtas.
14. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė sąlygų, būtinų 2025 m. vasario 11 d. teismo sprendimo vykdymo atidėjimui, jo prašymo tenkinimas akivaizdžiai pažeistų ieškovų teisėtus lūkesčius, neužtikrintų tinkamo teismo sprendimo įvykdymo ir šalių interesų pusiausvyros, suteiktų atsakovui nepagrįstą pranašumą prieš ieškovus, taip pat neatitiktų kuo greitesnio ir operatyvesnio sprendimo įvykdymo tikslo.
15. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas prašo išdėstyti ne tik įsiteisėjusį, bet ir priverstine tvarka jau vykdomą teismo papildomą sprendimą, vadovaudamasis teismų praktika, sprendė, jog tai sudaro savarankišką pagrindą prašymą atmesti. Teismas vertino, jog atsakovo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo jas pripažinti išimtinėmis ir savaime sudarančiomis pagrindą jo prašymą tenkinti. Teismas sprendė, kad atsakovui informacija apie finansinę padėtį buvo žinoma, todėl jo prašyme nurodytos aplinkybės, pridėti įrodymai negali būti vertinami kaip išimtinės aplinkybės.
16. Teismas vertino, jog byloje nepateikta jokių duomenų apie atsakovo turimą kilnojamąjį turtą, banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, turimas santaupas ar kitą turtą; atsakovas nepateikė įrodymų ir nenurodė, jog jo padėtis vėliau gali pagerėti ar bent jau nepablogės ir sprendimo atidėjimas jokios įtakos ieškovų teisėtiems lūkesčiams nepadarys.
17. Teismas taip pat vertino, jog papildomo sprendimo vykdymo atidėjimas atsakovo nurodytu būdu lemtų neapibrėžtumą, nes yra tikimybė, jog atsakovo skundas dėl žalos atlyginimo gali būti ir netenkintas. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo J. I. skundas dėl žalos atlyginimo Regionų administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-922-561/2025 buvo atmestas, o apeliacinio skundo nagrinėjimo data dar nėra paskirta. Teismas sprendė, jog toks neapibrėžtumas lemtų nepagrįstą ieškovų (išieškotojų) interesų pažeidimą. Teismas nustatė, jog atsakovas gauna pensiją, verčiasi (duomenys neskelbtini) veikla, kurią, kaip teigia, teikia nemokamai. Teismas atsižvelgė į tai, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų stengęsis padengti bent dalį teismo papildomu sprendimu priteistos sumos.
18. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas neįrodė pareiškime nurodytų aplinkybių, taip pat nenurodė jokių kitų itin svarbių aplinkybių, lemiančių poreikį atidėti papildomo teismo sprendimo įvykdymą, konstatavo, kad atsakovo pareiškimas dėl teismo papildomo sprendimo atidėjimo yra nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
19. Atskiruoju skundu atsakovas J. I. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1203-937/2025 ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimo ir 2025 m. kovo 26 d. papildomo sprendimo vykdymą iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta byla Nr. eA-1968-815/2025.
20. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nurodytas motyvas dėl per mažų atsakovo pastangų pagerinti finansinę padėtį (duomenys neskelbtini) veiklos pajamų didinimu nėra pagrįstas. Apelianto teigimu, dėl teismų nagrinėto prokuratūros 2007 m. liepos 25 d. pateikto ieškinio atsakovo, kaip (duomenys neskelbtini), reputacija buvo sužlugdyta. Be to, atsakovas, kaip (duomenys neskelbtini), viešai deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nėra patrauklus klientams dėl galimo (duomenys neskelbtini) nepalankumo pokyčius siūlančiam (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
21. Apelianto tvirtinimu, jo sunkią finansinę padėtį pagrindžia duomenys apie jo finansines prievoles, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1676-866/2023 nuspręsta rekreacinį objektą, į kurį investuotos visos (3 milijonai litų) atsakovo šeimos santaupos ir 400 000 litų banko paskola, sunaikinti, reikiamas tam išlaidas išieškant, be kita ko, iš atsakovo, kurio atsakomybės laipsnis sudaro 10 procentų. Pagal minėto objekto griovimo darbų sąmatą griovimo darbai įkainoti 291 980,27 Eur, kas reiškia, jog atsakovui pagal minėtą teismo sprendimą griovimui tenka įnešti per 29 000 Eur.
22. Pažymi, kad, teismui išsireikalavus iš „Sodros“ duomenis apie atsakovo gaunamas pajamas ir atsakovui pateikus išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, atsakovas buvo įsitikinęs, jog teismui šių duomenų pakanka jo nemokumui nustatyti, kadangi jokių indėlių banke ir likvidaus turto atsakovas neturi.
Atsiliepimas
23. Atsiliepimu į atsakovo J. I. atskirąjį skundą ieškovai J. B. ir A. B. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo ieškovės J. B. naudai jos apeliacinės instancijos teisme patirtas 688 Eur teisinės pagalbos išlaidas.
24. Nurodo, kad atskirajame skunde nurodyti motyvai tiesiogiai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 18 straipsnyje įtvirtintam civilinio proceso teisės principui, CPK 284 straipsnyje įtvirtintoms sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo taisyklėms bei iš to kildinamam teisingam teisės aiškinimui. Ieškovų vertinimu, atskirasis skundas yra be teisinių motyvų ir teisinės argumentacijos.
25. Pažymi, kad atskirajame skunde nėra nurodomi bei įrodomi atsakovo prašymo išimtinumo kriterijai. Atsakovas nenurodė ir neteikė duomenų apie tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini), dėl objektyvių priez?asčių negali vykdyti (duomenys neskelbtini) veiklos (kuri nėra sustabdyta), taip pat, kad jis negali gauti pajamų iš kitos darbinės ar intelektinės veiklos. Atsakovas nepateikė absoliučiai jokių duomenų apie tai, kad bent iš dalies stengėsi vykdyti 2025 m. vasario 11 d. teismo sprendimą, jog būtų stengęsis gerinti savo finansinę padėtį, nenurodė absoliučiai jokių priez?asčių, kuriomis remiantis atsakovai nevykdo ir net neketina vykdyti teismo sprendimo. Atsakovas pateiktame prašyme net nenurodė kokiam konkrečiam terminui jis siekia atidėti teismo sprendimo įvykdymą.
26. Ieškovų tvirtinimu, atsakovas neturi teisės sustabdyti ieškovų teisėtų interesų realizavimo. Ieškovų teisė į paz?eistos teisės efektyvų apgynimą yra teisėta ir galutinė. Atsakovas, būdamas pralaimėjęs ginčo dalį dėl nuosavybės teisės paz?eidimo, negali vienašališkai inicijuoti teisėtai įgytų ieškovų teisių realizavimo sustabdymo. Ieškovų vertinimu, atskiruoju skundu yra siekiama atsakovo pranašumo ieškovų atz?vilgiu, tuo pačiu siekiant paneigti šalių teisėtų interesų pusiausvyrą ir bendruosius teisingumo, protingumo ir sąz?iningumo teisės principus.
27. Teigia, kad atskirajame skunde dėl papildomo teismo sprendimo įvykdymo nėra iš esmės pasisakoma, neįgyvendinama įrodinėjimo pareiga bei nepagrindz?iamas situacijos išskirtinumas, leidz?iantis teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, kada jis jau yra vykdomas priverstine tvarka. Atsakovas teismui nepateikė visiškai jokių jo turtinę padėtį galinčių pagrįsti įrodymų. Atsakovas nepaaiškino ir nepateikė įrodymų teismui, kad yra nutraukęs santuoką, nepaaiškino ar jam galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis rez?imas, nepaaiškino ar sutuoktinės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas. Taigi, atsakovas nesiėmė priemonių, padedant teismui nustatyti objektyvią tiesą apie jo realią turtinę padėtį. Taip pat atsakovas visiškai neįrodė jo formaliai minimos sunkios finansinės padėties.
28. Ieškovų manymu, teismo priteista 1 339,66 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nėra ta suma, kuri turi esminę reikšmę kritiniam atsakovo turtinės padėties pablogėjimui bei faktiniam pagrindui keisti šio įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo tvarką.
29. Pažymi, kad atsakovas nesikreipė į ieškovus, visiškai nebendradarbiavo, siekiant informuoti, kad jis negali įvykdyti papildomo sprendimo, bet, priešingai, kreipėsi į ieškovų atstovą prašydamas pateikti ieškovės sąskaitos rekvizitus, siekiant sumokėti ieškovei priteistas 1 339,66 Eur bylinėjimosi išlaidas. Tokie veiksmai objektyviai įrodo atsakovo elgesio nesąz?iningumą ir prioritetų iškraipymą.
Šalies argumentai
30. Ieškovų teigimu, atsakovo nurodomi kiti nesibaigę administraciniai ginčai neturi jokios prejudicinės įrodomosios reikšmės šioje byloje sprendz?iant dėl atsakovo pateikto prašymo pagrįstumo. Ieškovai nėra atsakovo nurodomų kitų teisminių ginčų šalis, todėl jiems a priori negali būti perkeliami jokie tokių atsakovo teisminių ginčų nagrinėjimo ar išsprendimo padariniai.
31. Nurodo, kad atsakovas subjektyviai teigia, jog, siekiant įvykdyti teismo sprendimą, jis atliko rangovų paieškas, tačiau šie teiginiai visiškai neįrodyti. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie jo minimų rangos darbų kainą, darbų įvykdymo terminą. Atsakovas taip pat visiškai nebandė bendradarbiauti su ieškovais, nesikreipė į juos, nepateikė informacijos, kad jis negali įvykdyti teismo sprendimo.
Atsiliepimas
32. Atsiliepimu į atsakovo J. I. atskirąjį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
33. Atsiliepime į atsakovo J. I. atskirąjį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1203-937/2025 yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti apelianto atskirajame skunde nurodytais motyvais ir argumentais nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
35. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo J. I. prašymas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo
36. Atsakovas (apeliantas) pateikė naują įrodymą – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos statinių, esančių (duomenys neskelbtini), griovimo darbų sąmatą.
37. CPK 314 straipsnyje tiesiogiai įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
38. Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Tokio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Kasacinis teismas yra nustatęs ir kriterijus, kurie turi būti įvertinti nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, t. y.: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
39. Nagrinėjamu atveju atsakovas (apeliantas) nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl apeliacinės instancijos teismui pateiktas įrodymas negalėjo būti pateiktas į bylą nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, nepagrindė, kad šio įrodymo būtinybė iškilo vėliau, taigi neįrodė jo priimtinumo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Atsižvelgiant į tai, atsakovo (apelianto) pateiktą įrodymą atsisakytina priimti.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
40. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.
41. Tačiau kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką – atidėti teismo sprendimo vykdymą ar jį išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Be to, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Kiekvienu atveju vertinant prašymą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, iškyla poreikis įvertinti, ar prašymo patenkinimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).
42. Nagrinėjamu atveju atsakovas kreipėsi į teismą prašydamas atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 11 d. sprendimo ir 2025 m. kovo 26 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1203-937/2025 vykdymą iki bus atlyginta atsakovui padaryta žala administracinėje byloje Nr. eI2-922-561/2025. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė sąlygų, būtinų 2025 m. vasario 11 d. teismo sprendimo vykdymo atidėjimui, jo prašymo tenkinimas akivaizdžiai pažeistų ieškovų teisėtus lūkesčius, neužtikrintų tinkamo teismo sprendimo įvykdymo ir šalių interesų pusiausvyros, suteiktų atsakovui nepagrįstą pranašumą prieš ieškovus, taip pat neatitiktų kuo greitesnio ir operatyvesnio sprendimo įvykdymo tikslo. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas neįrodė pareiškime nurodytų aplinkybių, taip pat nenurodė jokių kitų itin svarbių aplinkybių, lemiančių poreikį atidėti papildomo teismo sprendimo įvykdymą, teismas konstatavo, kad atsakovo pareiškimas dėl teismo papildomo sprendimo atidėjimo yra nepagrįstas.
43. Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog: (1) teismo nurodytas motyvas dėl per mažų atsakovo pastangų pagerinti finansinę padėtį (duomenys neskelbtini) veiklos pajamų didinimu nėra pagrįstas; (2) apelianto sunkią finansinę padėtį pagrindžia duomenys apie jo finansines prievoles pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1676-866/2023; (3) Sodros duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas ir atsakovo pateikto išrašo iš Nekilnojamojo turto registro pakanka atsakovo nemokumui nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.
44. Bylos duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 11 d. sprendimu įpareigojo atsakovus J. I. bei E. B. ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti iš žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), visas eismą ribojančias priemones, t. y. pakeliamą kelio užtvarą, metalinius automobilių stovėjimo vietų stulpelius, eismą ribojančius stulpelius, tarpusavyje sujungtus grandinėmis ir spynomis, o, atsakovams to nepadarius – leisti ieškovams įrenginius pašalinti atsakovų lėšomis. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 26 d. papildomu sprendimu, be kita ko, iš atsakovo J. I. priteisė ieškovei J. B. 1 339,66 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 37,83 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
45. Atsakovas prašymą atidėti 2025 m. vasario 11 d. teismo sprendimo ir 2025 m. kovo 26 d. papildomo teismo sprendimo vykdymą iš esmės grindė sunkia turtine padėtimi ir kitomis turimomis didelėmis finansinėmis prievolėmis. Prašymą atidėti 2025 m. vasario 11 d. teismo sprendimo vykdymą, be kita ko, grindė tuo, jog sprendimo įvykdymui reikalingi dideli finansiniai ištekliai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad atsakovas nepagrindė prašyme nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindą atidėti minėtų teismo sprendimo ir papildomo teismo sprendimo vykdymą.
46. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas savo sunkiai turtinei padėčiai pagrįsti pateikė tik išrašą iš Nekilnojamojo turto registro apie jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Tačiau, šiuo atveju atsakovas, siekdamas jam palankaus procesinio sprendimo, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius ne tik tai, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių jo finansinė padėtis yra sunki, bet ir tai, jog padėtis yra tokia sudėtinga, kad teismo sprendimo ir papildomo sprendimo neatidėjimas sukeltų atsakovui itin sunkias pasekmes, kartu ir įrodymus, jog ateityje jo finansinė padėtis pagerės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nepateikė pakankamų duomenų apie savo turtinę padėtį, prašymą dėl sprendimo ir papildomo sprendimo įvykdymo išdėstymo grindė iš esmės deklaratyviais teiginiais. Vien tik atsakovo pateiktas išrašas iš Nekilnojamojo turto registro ir teismo gauti duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Sodros) nėra pakankamas pagrindas konstatuoti sunkią jo turtinę padėtį. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, valstybės įmonės (dabar – akcinė bendrovė) „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visus įrodymus, kuriais grindžiamas prašymas atidėti sprendimo įvykdymą, turi pateikti prašymą teikiantis asmuo, todėl tokių įrodymų nepateikimo neigiamos pasekmės jam ir tenka.
47. Atsakovas taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jis bus finansiškai pajėgus įvykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimą ir papildomą sprendimą jo prašomu būdu ir terminu. Nors atsakovas teigia, kad sprendimą ir papildomą sprendimą įvykdyti galės kai jam bus atlyginta žala, kurios priteisimo klausimas nagrinėjamas administracinėje byloje Nr. eA-1968-815/2025, tačiau, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas administracinėje byloje Nr. eI2-922-561/2025 atmetė pareiškėjo (atsakovo) skundą dėl žalos atlyginimo, o Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. eA-1968-815/2025 pagal pareiškėjo (atsakovo) apeliacinį skundą net nepaskirta apeliacinio skundo nagrinėjimo data. Be to, išnagrinėjus administracinę bylą Nr. eA-1968-815/2025, pareiškėjo (atsakovo) apeliacinis skundas gali būti ir netenkintas. Be nurodytų aplinkybių apie minėtą administracinę bylą, atsakovas iš esmės neįrodinėjo savo turtinės padėties gerėjimo perspektyvų (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovui neįrodžius savo sunkios turtinės padėties ir jos pagerėjimo perspektyvos ateityje, atsakovo prašymo tenkinimas neatitiktų teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo instituto tikslų – užtikrinti tinkamą teismo sprendimo įvykdymą.
48. Atsakovo prašyme nurodyti deklaratyvūs teiginiai apie 2025 m. vasario 11 d. sprendimo įvykdymui reikalingus didelius finansinius išteklius taip pat nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Atsakovas, teigdamas, kad visų eismą ribojančių priemonių iš žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), pašalinimas brangiai kainuotų, kad jis negali atjungti kelio užtvaro elektros, nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, t. y. kad kreipėsi į rangovus; rangovų pasiūlymų, sąmatų dėl eismą ribojančių priemonių pašalinimo kainos; kad atsakovas kreipėsi į atsakingas institucijas dėl galimybės atjungti elektrą ir pan. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo spręsti, jog eismą ribojančių priemonių pašalinimo darbų kaina tokia didelė, jog atsakovui ji būtų nepakeliama ir kad atsakovas ėmėsi konkrečių priemonių, siekdamas išspręsti situaciją dėl elektros atjungimo galimybių.
49. Vertindamas atsakovo prašymo pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nėra byloje duomenų, jog atsakovas bent iš dalies būtų stengęsis vykdyti teismo sprendimą, gerinti savo finansinę padėtį, kad būtų atlikęs kokius nors veiksmus, kurie galėtų patvirtinti jo ketinimų įvykdyti teismo sprendimą rimtumą ir realumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad negali būti sukurta tokia situacija, jog atsakovas būtų atleidžiamas nuo prievolės kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą, įvertinant tai, kad nagrinėjamos situacijos kontekste atsakovas nededa pakankamai pastangų susidariusiai situacijai išspręsti. Nurodytų argumentų pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šiuo konkrečiu atveju sprendimo ir papildomo sprendimo įvykdymo atidėjimas atsakovo prašomam terminui neužtikrintų tinkamo teismo sprendimo ir papildomo teismo sprendimo įvykdymo ir šalių interesų pusiausvyros, kadangi suteiktų atsakovui nepagrįstą pranašumą prieš ieškovus – įsiteisėjusių teismo sprendimo ir papildomo sprendimo įvykdymas faktiškai būtų atidėtas iš esmės neapibrėžtam terminui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas nepagrindė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį atidėti 2025 m. vasario 11 d. sprendimo ir 2025 m. kovo 26 d. papildomo sprendimo įvykdymą, sprendimo ir papildomo sprendimo įvykdymo išdėstymas pažeistų ieškovų teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę.
50. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovas prašo atidėti ne tik įsiteisėjusio, bet ir priverstine tvarka jau vykdomo 2025 m. kovo 26 d. teismo papildomo sprendimo vykdymą. Remiantis Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo instituto taikymo, atsižvelgiant į priverstinio vykdymo tikslus ir ypatumus, laikytina, kad prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ar jį atidėti pateikimas ribojamas. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl toks prašymas be apribojimų gali būti pateiktas teismui iki priverstinio vykdymo pradžios (vykdomojo dokumento pateikimo ir priėmimo vykdyti momento), o vėlesnis tokio prašymo pateikimas galimas tik išimtiniais atvejais. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinius teismo sprendimo vykdymo veiksmus, teismo vertinimu, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, sunki skolininko liga, netikėtas pajamų šaltinio ne dėl skolininko kaltės praradimas, turto netekimas dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių – gaisras, vagystė ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020, 23 punktas; 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-577/2025). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustačius, kad priverstinio vykdymo procesas yra prasidėjęs, o išimtinių aplinkybių, pateisinančių vėlesnį prašymo išdėstyti papildomą teismo sprendimą pateikimą, nenustatyta, konstatuotina, kad vien atsakovo delsimas pateikti prašymą atidėti 2025 m. kovo 26 d. papildomo teismo sprendimo vykdymą sudaro savarankišką pagrindą tokį prašymą atmesti, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas.
51. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023, 91 punktas).
52. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
53. Atsakovo atskirąjį skundą atmetus, jam apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė J. B. patyrė 688 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, pateikė įrodymus, kuriais grindžia šias išlaidas – sąskaitą už teisinę pagalbą, mokėjimo pranešimą. Kadangi atskirasis skundas buvo atmestas, iš atsakovo J. I. ieškovei J. B. priteisiama minėta bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 688 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų iš atsakovo J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini)