Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2025-12-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-289-1240/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2025-12-02
Bylos Nr.
eII-289-1240/2025
Teisminio proceso Nr.
4-15-3-00047-2025-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marius Zubkas
Pažeidėjas
A. Š.
Advokatai
Mykolas Alekna
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-289-1240/2025Teisminio proceso Nr. 4-15-3-00047-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.1.7; 21.10.4. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2025 m. gruodžio 2 d.Biržai
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Marius Zubkas,sekretoriaujant Laimai Gučaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. Š., jo gynėjui advokato padėjėjui Mykolui Aleknai,

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. B. 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. B. 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarimu (toliau – ir Institucijos nutarimas) A. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių. A. Š. nubaustas už tai, kad 2025 m. rugpjūčio 7 d. 20 val. 15 min. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų – benzodiazepino. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.

2. Teisme gautas A. Š. skundas, kuriuo prašoma panaikinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Institucijos nutarimu paskirtą nuobaudą, administracinio poveikio priemonę ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad:

2.1. Susipažinus su pareigūno priimtu nutarimu, pareiškėjui tapo aišku, kad administracinę bylą nagrinėjantis pareigūnas galimai netiksliai ir neteisingai įvertino įvykio aplinkybes, be to kadangi jis neturėjo galimybės dalyvauti nagrinėjant bylą institucijoje, į bylą nebuvo pateikti svarbūs įrodymai, kurie ne tik pagrindžia aplinkybę, kad pareiškėjas yra nekaltas ir apsvaigęs nevairavo transporto priemonės, nebuvo patikslintos faktinės aplinkybės, be to ir aplinkybė, kad pareigūnas neturėjo galimybės įvertinti faktinę situaciją ir teisingai išnagrinėti pradėtą administracinio nusižengimo bylą, dėl to pareigūnas galimai suklydo ir neteisingai išnagrinėjo administracinę bylą, dėl ko pareiškėjas mano, kad buvo nubaustas nepagrįstai ir neteisingai.

2.2. Skundžiamame nutarime buvo nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė KET 14 punktą, kuriame yra nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Ir dėl to, kad pareiškėjo organizme buvo aptikta psichiką veikianti medžiaga – benzodiazepino jis buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą administracinį pažeidimą.

2.3. Benzodiazepinas yra viena iš sudėtinių pagrindinių medžiagų, kuri yra paskirtų ir privalomų vartoti receptinių vaistų Bromazepamo sudėtyje. Būdamas garbaus amžiaus, turėdamas šiai dienai sveikatos problemų dėl staiga pablogėjusios sveikatos, pareiškėjas šių vaistų išgėrė ir automobilio nevairavo po to, nes laukė, kol vaistai suveiks ir jo sveikatos būklė pagerės. Kadangi išgėręs vaistų pareiškėjas nevairavo transporto priemonės, o tik laukė, kol suveiks vaistai ir pagerės jo sveikatos būklė, be to jo automobilio variklis po vaistų išgėrimo nebuvo užvestas ir automobilis stovėjo vietoje, ratai nesisuko, todėl negalima buvo daryti išvados, kad A. Š. vairavo transporto priemonę apsvaigęs.

2.4. Remiantis LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu (toliau – SEAKĮ) automobilio vairavimas yra „asmens, esančio transporto priemonėje ar ant jos, veiksmai, kuriais valdoma judanti transporto priemonė“. Taip pat remiantis Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartimi kurioje teismas konstatavo, jog „būtinas vairavimo požymis yra transporto priemonės valdymas, t. y. valingų veiksmų atlikimas, dėl kurių transporto priemonė juda. <...> automobilio <..> variklis buvo įjungtas, jo ratai sukosi, vairą sukinėjo nuteistasis, ir tai laikytina transporto priemonės vairavimu“ (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-62-316/2020). LAT suformuota teismų praktika automobilio vairavimas yra aiškiai susietas su tokiais veiksmais, kai automobilis važiuoja, dalyvauja viešajame eisme ir yra valdomas būtent šioje transporto priemonėje prie vairo esančio asmens. <...> automobilio neužvestu varikliu stūmimas rankomis automobilių aikštelėje, siekiant perstumti automobilį iš vienos stovėjimo vietos į kitą, nelaikytinas vairavimu“ (LAT 2017 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio teises pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017).

2.5. Toks teismų galiojantis vairavimo sąvokos aiškinimas bylose, kuriuose asmenys kaltinami vairavę transporto priemonę būdami apsvaigę, bei šioje administracinėje byloje nagrinėjamos situacijos vertinimas rodo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai neturėjo būti pripažįstami kaip transporto priemonės vairavimas. Teismų praktikoje nurodoma, kad tais atvejais, kuomet faktinės aplinkybės neleidžia daryti išvados dėl tokių veiksmų kryptingumo ir realios galimybės dalyvauti viešajame eisme buvimo, asmuo negali būti baudžiamas už transporto priemonės vairavimu. Be to kaltės vairuoti apsvaigus transporto priemonę taip pat nebuvo. Kaltė juk yra asmens psichinis santykis su daromu administraciniu nusižengimu. Pareiškėjas nei turėjo tikslą vairuoti apsvaigęs, nei vairavo apsvaigęs, minėtus medikamentus jis privalėjo tuo metu išgerti dėl pablogėjusios sveikatos, todėl vien tik dėl to, kad pablogėjus sveikatai, belaukiant pareigūnų išgėrė jam paskirtus receptinius vaistus, kurių sudėtyje yra Bromazepamo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą administracinį pažeidimą.

2.6. Pareiškėjas pažymi, kad yra ūkininkas, jo ūkis užima net 450 ha žemės, jam vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas, kad galėtų su automobiliu apvažiuoti šį plotą ir galėtų rūpintis žemės ūkio veikla, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo kaltę, protingumo, teisingumo, pricipus, teismui pripažinus, kad pareiškėjas vis dėl to padarė administracinį pažeidimą, prašo jam neskirti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo 12-kai mėnesių, nes tai užkirs kelią jam rūpintis ūkiu, dėl to nukentės ir kaimo žmonės ūkio darbuotojai ir pats pareiškėjas asmeniškai, dėl to bus padaryta neproporcingai didelė ekonominė žala, pareiškėjas negalės mokėti technikai paimtų kreditorinių įsipareigojimų. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, pareiškėjas mano, kad yra akivaizdu, kad jis nutarime nurodyto pažeidimo nepadarė.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdžio metu A. Š. skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jam inkriminuoto nusižengimo jis nepadarė. Vartoja jam gydytojo paskirtus vaistus – bromazepamą. Įvykio dieną dirbo santechnikos darbus. Automobiliu atvažiavo į prekybos centrą. Būdamas parduotuvėje sulaukė jam nemalonaus žmonos telefono skambučio, dėl to labai susinervino. Nuėjo į savo mašiną, ten susidėjo savo prekes. Būdamas prie mašinos susvyravo. Pro šalį ėjusi moteris pasakė: „Jūs gal nevairuokit, nes nekaip atrodot. Aš pranešiau policijai, nebevairuokit“. Tada belaukdamas policijos išgėrė jam reikalingus vaistus, kadangi jautė sunkumą krūtinėje bei didelę įtampą. Po to, kai išgėrė vaistus, jis automobilio daugiau nevairavo. Automobilį apgadino, kadangi važiuodamas užsigalvojo apie sudėtingus santykius su žmona, jos manipuliacijas ir šantažą. Tada važiuodamas išvažiavo į kelkraštį, kliudė stulpelį ir apgadino automobilį. Po to, kai būdamas parduotuvėje sulaukė nemalonaus žmonos skambučio, dar ta moteris jam pasakė, kad nebevairuotų, jautėsi labai blogai. Gydytojo paskirtus vaistus vartoja tada, kai jam pasidaro blogai. Juos išgėrus, jam palengvėja. Atvykusiems pareigūnams pasakė, kad vartojo vaistus – bromazepamą. Kai buvo ligoninėje, vaistus jau buvo vartojęs. Administracinio nusižengimo protokolą pasirašė išėjęs iš ligoninės. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime nedalyvavo. Dokumentus gavo elektroniniu paštu. Teisė vairuoti jam reikalinga darbinių funkcijų atlikimui, rūpintis žemės ūkio veikla, kadangi dirba daugiau kaip 500 ha žemės, tai yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis bei kasdienių poreikių tenkinimui. Prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

4. A. Š. atstovas advokato padėjėjas Mykolas Alekna teismo posėdžio metu prašė skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną A. Š. atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad byloje buvo neteisingai nustatytos faktinės aplinkybes ir byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad A. Š. automobilį vairavo apsvaigęs. Policijos pareigūnai po įvykio net kelis kartus važiavo į A. Š. namus ir kelis kartus taisė jam surašytą protokolą. Byloje nebuvo nustatytas tikslus pažeidimo laikas, neaišku, kokiu pagrindu pareigūnai nustatė, kad A. Š. prieš pradėdamas vairuoti, išgėrė šešias tabletes raminančių vaistų. Medicininės įstaigos surašytame medicininės apžiūros apsvaigimui nustatyti akte buvo parašyta visai kita informacija, kad išgėrė tik vieną tabletę. A. Š. ilgą laiką reguliariai vartoja paskirtus medikamentus, kuriuose yra benzodiazepino. Jie skirti gydytis, o ne svaigintis. Vaisto informaciniame lapelyje nebuvo ir nėra nurodyta, kad vartojant šiuos vaistus jie negali vairuoti transporto priemonės. Prekybos centro aikštelėje jam pasijutus blogai, jis tik tada išgėrė vaistus, bet ne prieš sėsdamas už automobilio vairo. Viešosios įstaigos „Biržų ligoninė“ medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada neatitinka tiriamoje medžiagoje nurodyto fakto. Būtent šis aktas byloje yra pagrindinis įrodymas. Akte nurodyta, kad A. Š. yra sąmoningas ir orientuotas, jo atmintis nesutrikusi, dėmesys nesutrikęs, mąstymas yra nuoseklus, kalba rišli, artikuliuoja normos ribose. Biržų ligoninės rašte buvo nurodyta, kad A. Š. 20025 m. rugpjūčio 7 d. 18 val. 35 min. naudojant 100 ml. šlapimo mėginį buvo atliktas greitasis narkotinių medžiagų šlapime nustatymo testas ACRO rapid test (BZO). Šis testas neparodė, nei koks narkotinių medžiagų kiekis yra šlapime, nei kiek A. Š. buvo apsvaigęs, nebuvo nustatyta nei koncentracija. Jokių kitų tyrimų medicinos įstaigoje nebuvo atlikta. Remiantis Sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendrosios asmens būklės vertinimo metodikos“ yra nurodyta, kad atliekant tokią apžiūrą yra privaloma atlikti mažiausiai du tyrimus – arba kraujo ir šlapimo, kaip buvo nurodyta tyrėjos siuntime, arba du kartus kraujo, arba du kartus šlapimo. Siuntime atlikti medicininę apžiūrą taip pat buvo nurodyta paimti kraujo ir šlapimo tyrimą. To padaryta nebuvo. Kadangi A. Š. reguliariai naudoja receptinius vaistus lexsotanil, kurių sudėtyje yra benzodiazepino, šiuos receptinius vaistus vartojant reguliariai, benzodiazepinai šlapime išlieka nuo 4 iki savaičių ir ilgiau. Atliekant greitąjį testą neįmanoma nustatyti, ar tuo metu asmuo buvo iš tikro apsvaigęs. A. Š. šie receptiniai vaistai nėra narkotikai tai gydymosi priemonė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis buvo apsvaigęs nuo benzodiazepino. Tai, kad jis buvo išgėręs vaistus, ar vartoja vaistus, dar nėra lygu apsvaigimui. Jis minėtus medikamentus vartoja jau daug metų. Tai, kad atlikus greitąjį testą buvo rastos medžiagos, dar nereiškia, kad jis buvo apsvaigęs. Medicininis tyrimas buvo atliktas nesilaikant siuntime nurodytų užduočių ir pažeidžiant nustatytą tvarką, todėl neaišku, kodėl išvadoje buvo nurodyta, kad A. Š. yra apsvaigęs. Nėra aišku, iš kokių duomenų ir kokiu pagrindu buvo nurodyta išvada, kad A. Š. yra apsvaigęs. Toks aktas kelia abejonių, o visos abejonės turėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai. A. Š. jautėsi prastai dėl staiga pablogėjusios sveikatos, tačiau jis nei griuvinėjo, nei kėlė pavojų aplinkiniams. Išgėręs vaistus, jis laukė pareigūnų ir toliau tą dieną jau nevairavo. Nebuvo A. Š. tiesioginės tyčios vairuoti transporto priemonę apsvaigus nuo narkotinių medžiagų. Byloje yra labai ginčytinos aplinkybės, kadangi siuntime atlikti apžiūrą apsvaigimui nustatyti buvo nurodyta atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus. Apžiūros akte nurodyta, kad A. Š. atmintis yra nesutrikusi. Teismo posėdyje A. Š. nurodė, kad šlapimo mėginio jis nedavė, iš jo buvo paimtas kraujo mėginys. Tuo tarpu medicinos įstaiga kraujo tyrimo neatlikinėjo. Negalima patikrinti, ar tyrimas buvo atliktas teisingai ir tinkamai, kadangi mėginiai nebuvo išsaugoti, jie buvo sunaikinti. Kadangi negalima patikrinti byloje esančio pagrindinio įrodymo, prašo administracinę teiseną A. Š. atžvilgiu nutraukti.

Atsiliepimas

5. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas A. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo A. Š. skundo netenkinti.

5.1. Nurodė, kad su A. Š. skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Mano, kad skundžiamas 2025 m. rugsėjo 4 d. įgalioto policijos pareigūno surašytas nutarimas yra teisėtas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, parinkta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Mano, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs policijos pareigūnas pagrįstai pripažino patikimais administracinėn atsakomybėn traukiamą A. Š. kaltinančius įrodymus, kurie patvirtino, jog pareiškėjas įvykdė jam inkriminuoto ANK 422 straipsnio 5 dalies dispozicijoje numatytą administracinį nusižengimą.

Atsiliepimas

6. Institucijos atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas įrodytas bylos medžiaga – apsvaigimo aktu, pranešėjos skambučio garso įrašu, kad ji matė atvykusį automobiliu A. Š. jau stipriai apsvaigusį, todėl ji kvietė policiją; taip pat policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, paties A. Š. paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad išgėrė šešias tabletes raminamųjų ir su pažeidimu sutiko; liudytojos I. R. apklausos protokolu, kūno kamerų vaizdo įrašais, iš kurių matyti, kad A. Š. nurodė, kad prieš vairuojant automobilį, vartojo vaistus, nuo kurių buvo apsvaigęs. Skundžiamame nutarime klaidingai nurodytas administracinio nusižengimo padarymo laikas – 20 val. 15 min. Iš bylos medžiagos matyti, kad vairavimo laikas buvo apie 18 valandą. Nusižengimo padarymo laikas turėtų būti patikslintas. Vaizdo įraše nurodytas laikas yra netikslus. Tikslus laikas nurodytas medicininės apžiūros akte. Kokie tyrimai buvo atlikti siekiant nustatyti apsvaigimą, nurodyta medicininės apžiūros akte. Paėmus šlapimo mėginį buvo rasta psichiką veikiančių medžiagų. Apsvaigimas nustatytas vizualiai, tai nurodyta akte. Abejoti apsvaigimu nėra pagrindo. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 7 d. 18.10 val. iš Panevėžio apskrities VPK budėtojo gautas pranešimas, kad Biržų mieste prie prekybos centro „Moki-veži“ atvažiavo automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas neblaivus nuėjo į parduotuvę. Apgadintas automobilio šonas. Taigi pranešimas pareigūnų gautas 18.10 val. Akivaizdu, kad liudytojų parodymais, automobilį vairavo apie 18 val. Mano, kad esminių klaidų, kurios trukdytų išnagrinėti bylą, nėra. Pats A. Š. protokole savo kaltę pripažino, nurodė, kad išgėrė prieš vairuodamas šešias tabletes raminamųjų vaistų. Įvykį matė liudytoja I. R., kuri nurodė, kad asmuo atvažiavo apsvaigęs. Gydytojas medicinos įstaigoje apsvaigimą nustatė pagal požymius, buvo paimtas šlapimo mėginys, taip parašyta akte. Mėginio paėmimas užfiksuotas ligoninėje buvusių pareigūnų kūno kamera. Kad A. Š. buvo apsvaigęs matė liudytojai, kurie į tai reagavo ir į įvykio vietą kvietė policiją. Tai matė policijos pareigūnai. Akivaizdu, kad būdamas tokio apsvaigimo, jis vairuoti negalėjo. Vairuodamas jis apgadino savo automobilį. Tokiu elgesiu kėlė pavojų eismo saugumui bei kitų asmenų sveikatai ir gyvybei.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas, Institucijos nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

7. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

8. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tokiu būdu, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Svarbu tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. A. Š. paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių paskirta už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą.

10. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018).

11. ANK 566 straipsnyje įtvirtinti nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kiti administracinių nusižengimų teisenos principai nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, 567 straipsnyje – visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo reikalavimai; 569 straipsnis įtvirtina, kas yra įrodymai administracinio nusižengimo byloje ir kaip jie nustatomi. Pagal šio ANK 569 straipsnio 4 dalį, klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tokie įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017, 2AT-3-1073/2019, 2AT-23-489/2020).

12. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad <...> už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).

13. Skunde ginčijama A. Š. kaltė padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Skunde nesutinkama su nutarimą priėmusio policijos pareigūno atliktu įrodymų vertinimu sprendžiant A. Š. administracinės atsakomybės klausimą ir pažymima, jog neįrodyta, kad A. Š. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

14. Institucija, priimdama nutarimą administracinio nusižengimo byloje, rėmėsi byloje surinkta medžiaga: 1) 2025 m. rugpjūčio 7 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad 2025 m. rugpjūčio 7 d. 20 val. 15 min. (duomenys neskelbtini), A. Š. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų bei yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Š. paaiškinimas, kuriame jis nurodo: „prieš vairuodamas automobilį išgėriau 6 tabletes raminančių, su pažeidimu sutinku, gailiuosi“; 2) VšĮ „Biržų ligoninė“ medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2025 m. rugpjūčio 7 d. 18.35 val. surašytu aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad 2025 m. rugpjūčio 7 d. 19.45 val. paimtas 100 ml. šlapimo bandinys. Tyrimą rezultatas teigiamas benzodiazepinams. Išvadoje nurodoma, kad tiriamasis vartojęs psichoaktyvių medžiagų ((benzodiazepinų klasės), dgn. F 13.10. Šiuo metu būklė vertinama kaip apsvaigusio, negali vairuoti; 3) Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo G. M. 2025 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad dirbant ekipaže 2025 m. rugpjūčio 7 d. 18.10 val. gautas pranešimas, kad prie prekybos centro „Moki-veži“ atvažiavo automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio apgadintas šonas, nėra veidrodėlio, išlūžęs ratas. Neblaivus vairuotojas nuėjo į parduotuvę. Grįžęs vėl gali vairuoti. Pranešė praeivė. Nuvykus nurodytu adresu, aikštelėje pastebėtas stovintis automobilis „Meecedes-Benz“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už kurio vairo sėdėjo A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), jam praeiviai neleido išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės. Jam alkotesteriu buvo nustatytas 0,00 promilių blaivumas. Asmuo akivaizdžiai atrodė apsvaigęs, kalba nerišli, išlipęs iš automobilio svirduliavo. A. Š. nurodė, kad namuose susipyko su žmona ir prisigėręs raminančių vaistų, važiuodamas į Biržų m., ties (duomenys neskelbtini) kaimu nuvažiavo nuo kelio, aplamdė savo automobilio dešinės pusės šoną. A. Š. sakė, kad jam yra gydytojo paskirti raminantys vaistai, tačiau šiandien išgėrė dvigubą kiekį vaistų. Kadangi asmuo buvo apsvaigęs, jis pristatytas į VšĮ Biržų ligoninės priėmimo skyrių būklės įvertinimui; 4) liudytojos I. R. apklausos protokolas, kuriame nurodo, kad 2025 m. rugpjūčio 7 d. kartu su marčia R. K. atvyko į prekybos centrą „Moki-veži“, adresu (duomenys neskelbtini). Išėjusi iš parduotuvės marti pasakė, kad jai išeinant iš parduotuvės, į ją atsitrenkė senyvo amžiaus vyras, kuris eidamas svirduliavo, elgėsi neadekvačiai. Pagalvojo, kad asmeniui galbūt reikalinga medikų pagalba. Pastebėjo, kad apgadintas automobilis, kuriuo tas vyras atvažiavo. Marti apie vyriškį pranešė bendrajam pagalbos centrui. Netrukus atvyko policijos pareigūnai; 5) Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Reagavimo skyriaus jaunesniojo tyrėjo A. C. 2025 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu sustabdyti teisę vairuoti transporto, priemones, kuriuo vadovaujantis ANK 602 straipsnio 4 dalimi A. Š. nuo 2025 m. rugpjūčio 7 d. sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones; 6) Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Reagavimo skyriaus jaunesniojo tyrėjo A. C. 2025 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl nustatyto KET pažeidimo“, kuriame nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 7 d. apie 19.15 val. į VšĮ Biržų ligoninės priėmimo skyrių medicininei apžiūrai buvo pristatytas A. Š., kuris vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino įvažiuodamas į griovį. Buvo nustatyta, kad asmuo apsvaigęs nuo vaistų ir vairuoti negalėjo. A. Š. teigė, kad patirdamas didelį stresą namuose ir darbe, išgėrė didesnį nei įprastai vaistų kiekį, pasak jo, jautėsi gerai. Vadovaujantis Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2025 m. rugpjūčio 7 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini), A. Š. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, jam sustabdyta teisė vairuoti.

15. Byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip 2025 m. rugpjūčio 7 d. 18 val. 31 min. policijos pareigūnai prieina prie prekybos centro aikštelėje stovinčio automobilio, kurio vairuotojo vietoje sėdi administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Š. Pareigūnė pasako, kad reikės pasitikrinti blaivumą. A. Š. pareigūnams sako, kad alkoholio nevartojo. Į pareigūno klausimą, „ar Jums su sveikata negerai?“, A. Š. atsako, kad: „su žmona susipykęs raminančių išgėrė daugiau ir man pradėjo suktis“. Vaizdo įrašo 0,35 - 0,47 sek. pareigūnė alkotesteriu tikrina asmens blaivumą. Alkotesteris rodo nulius. A. Š. sako: „alkoholio seniai nebegeriu“. Į pareigūno klausimą: „Kodėl tada Jūs važiuojat apsvaigęs nuo vaistų?“ A. Š. sako: „tas apsvaigimas paskui pasireiškė, jau bevažiuojant“. Pareigūnė klausia: „iš karto nepajutot?“. A. Š. jai pritaria. Pareigūnė klausia: „gal medikų reikia Jums? Tai gal didesnę dozę sugėrėt?“. A. Š. sako: „faktas, nes įprastinė dozė nebeveikia“. Pareigūnas klausia: „Jūs vienas atvažiavot?“. A. Š. sako: „vienas“. Pareigūnas klausia: „o kaip dabar savijauta?“ A. Š. sako: „normaliau“. Pareigūnas klausia: „Buvot nuo kelio kažkur nuvažiavęs?“ A. Š. sako: (duomenys neskelbtini)“. Pareigūnas klausia: „užmigot, ar...?“ A. Š. sako: „matyt, kad kažkas pasidarė...“. Pareigūnas sako kolegei: „(duomenys neskelbtini) nuo kelio buvo nuvažiavęs“. Pareigūnė sako: „nieko neapgadino, tik savo mašiną“. Pareigūnė sako: „artimųjų kažkokių turi? Nes Jūs toliau vairuot nebegalit“. Pareigūnai nusprendžia asmenį vežti į priėmimo skyrių apsvaigimui nustatyti. A. Š. sako: „laikas eina, poveikis mažesnis...“. Pareigūnas sako:“ Jums reikės važiuoti į priėmimo skyrių, kur medikai pasakys, ar Jūs galėjot vairuoti, ar negalėjot.“. Į pareigūno klausimą: „Jūs matėt, kaip automobilis Jūsų atrodo?“, asmuo pritardamas linguoja galva. Toliau vaizdo įrašo 05.15 min- 07.32min. užfiksuota, kaip pareigūnė surašo siuntimą medicininiam patikrinimui. 08.40 min. asmuo sodinamas į tarnybinį automobilį ir vežamas į ligoninę.

16. Pažymėtina, kad tam, jog asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, turi būti nustatyta, kad asmuo vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nepakanka nustatyti, kad kelių transporto priemonę vairavęs asmuo iki kelių transporto priemonės vairavimo buvo vartojęs narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, būtina nustatyti, kad vairavimo metu tas asmuo nuo tų medžiagų buvo apsvaigęs. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184/2013). Apsvaigimo fakto nustatymas reikalauja tam tikrų specialių žinių, todėl tam pasitelkiami reikiamą kvalifikaciją turintys specialistai.

17. Kelių eismo taisyklių 17 punktas numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtinto Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo (toliau – Aprašo) 11 punktą, pareigūnai nustatę apsvaigimo požymis (neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, pagal bendros asmens būklės įvertinimo metodiką įvertina bendrą asmens būklę (Aprašo 5.1 punktas, 11.1 punktas), turėdami greitą tyrimo priemonę (testą) narkotinėms medžiagoms nustatyti, asmens sutikimu atlieka patikrinimą (Aprašo 11.2 punktas), pagrįstai įtaręs, kad asmuo apsvaigęs, žodžiu paaiškina asmeniui, kad jis bus pristatytas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ir atsisakymo atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius (Aprašo 11.3 punktas), per Aprašo 7 punkte nustatytą terminą, t. y. ne vėliau kaip per valandą nuo asmens laikino sulaikymo, administracinio sulaikymo arba įvykio vietos apžiūros pabaigos, išrašo siuntimą atlikti medicininės apžiūros ir pristato asmenį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (Aprašo 11.5 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 7 d. 18.35 val. policijos pareigūnas surašė siuntimą medicininei apžiūrai, A. Š. buvo pristatytas ligoninę ir 2025 m. rugpjūčio 7 d. 19.45 val. paimtas šlapimo mėginys, kurį ištyrus gautas testas, teigiamas benzodiazepinams, apie tai nurodant medicininės apžiūros akto išvadoje: „tiriamasis vartojęs psichoaktyvių medžiagų (benzodiazepinų klasės). Šiuo metu būklę vertinčiau kaip apsvaigusio“. Nors 2025 m. rugpjūčio 7 d. 19.45 val. paimtas šlapimo mėginys, tačiau byloje nėra duomenų apie atliktą kraujo tyrimą. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą sudarė gydytojas M. Ž., kuris nurodė, kad apžiūra pradėta 2025 m. rugpjūčio 7 d. 18.35 val., įvertinęs fiziologinius požymius, atlikęs šlapimo testą, jis padarė išvadą, kad asmuo negali vairuoti, kodas F13.10.

18. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Š. pripažino, kad jis nuolat vartoja gydytojo išrašytus raminamuosius vaistus, kurių sudėtyje yra benzodiazepino. Nurodė, kad atvažiavęs į prekybos centrą „Moki-veži“ sulaukė jam nemalonaus žmonos skambučio, dėl to susinervino, blogai pasijuto, todėl atėjęs į automobilį, išgėrė didesnį raminamųjų vaistų kiekį. Po to, kai išgėrė raminamuosius vaistus, automobilio daugiau nevairavo, juo labiau, kad buvo priėjusi moteris, kuri jam pasakė nevairuoti ir laukti policijos. A. Š. nurodytos aplinkybės nėra paneigtos bylos medžiaga, kadangi byloje nėra nustatytas A. Š. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo laikas – tiek administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), tiek skundžiamame nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad 2025 m. rugpjūčio 7 d. 20 val. 15 min. (duomenys neskelbtini), A. Š. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, tuo tarpu, kai Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas buvo surašytas 2025 m. rugpjūčio 7 d. 18.35 val. bei priimtas sprendimas A. Š. sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones. Objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad prieš tai, kai 2025 m. rugpjūčio 7 d. 18.35 val. medicininės apžiūros aktu buvo konstatuota, kad A. Š. buvo vartojęs psichoaktyvių medžiagų (benzodiazepinų klasės) ir dėl to jo būklė vertinama kaip apsvaigusio, jis būtų vairavęs automobilį, byloje nėra. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju A. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą nėra įrodyta.

19. Asmens apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų yra sietinas su tam tikra asmens pakitusia psichine būsena ar pakitusiu elgesio sutrikimu, kuriuos sukelia psichotropinės, narkotinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos. Vien tai, jog A. Š. šlapime rasta benzodiazepinų klasės psichoaktyvių medžiagų, juo labiau, kad kraujo tyrimas iš viso nebuvo padarytas, savaime nelaikytina pakankamu pagrindu pripažinti, jog jis transporto priemonę vairavo apsvaigęs, tuo labiau, kad nuolat vartojant gydytojo paskirtus raminamuosius vaistus, kurių sudėtyje yra benzodiazepinų klasės psichoaktyvių medžiagų, šių medžiagų pėdsakai gali išbūti organizme keletą dienų nuo jų vartojimo. Priešingai, vien psichotropinių medžiagų vartojimo faktas negali būti prilyginamas asmens apsvaigimui nuo šių medžiagų.

20. Teismas konstatuoja, kad įvertinus byloje esančių duomenų visumą, pripažintina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog A. Š. 2025 m. rugpjūčio 7 d. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, todėl A. Š. buvo nepagrįstai nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Administracinio nusižengimo teiseną pradėjusi Institucija privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju A. Š. veiksmų negalima traktuoti kaip pavojingą veiką, atitinkančią administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė atsakomybė ANK 422 straipsnio 5 dalyje, požymius, nes nėra įrodyta, kad A. Š. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų. A. Š. veikoje nebuvo nustatyta objektyviojo administracinio nusižengimo požymio – transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. Š. skundas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. Š. skundą tenkinti.

Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. B. 2025 m. rugsėjo 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną A. Š. nutraukti, nenustačius jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.

Teisėjas Marius Zubkas