Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-441-555/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-03-14
Bylos Nr.: 2A-441-555/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-07372-2018-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Mindaugas Šimonis, Diana Labokaitė
Ieškovas: L. Š.
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė „Kauno energija“

Kategorijos

2.1.3.4Žemės sklypai ir kiti ištekliai
2.6.16.8Žemės nuoma
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. 2A-441-555/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07372-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4; 2.6.16.8; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14622-947/2018 pagal ieškovo L. Š. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų panaikinimo ir dėl įpareigojimo sudaryti žemės nuomos sutartį, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Kauno energija“

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas L. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2018 m. sausio 12 d. raštą Nr. 8SD-171-(14.8.94.), kuriuo buvo atsisakyta sudaryti su ieškovu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. balandžio 10 d. raštą Nr. 1SS-727-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 3) įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškovu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

2. Ieškovas nurodė, kad pastatas (boilerinė), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), jam priklauso asmeninės nuosavybės teise pagal 2015 m. birželio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šiam daiktui yra nustatytas servitutas (tarnaujantis) 2014 m. rugsėjo 26 d. sutarties, sudarytos tarp AB „Kauno energija“ ir M. K. (ankstesnio pastato savininko), pagrindu. Šia sutartimi šalys susitarė nustatyti neatlygintiną servitutą parduodamo pastato patalpoms, kurios būtinos eksploatuoti, rekonstruoti šilumos tiekimo tinklus, esančius parduodamo pastato patalpose bei patekimui į kolektorius – tunelius, užtikrinant jų tinkamą naudojimą. Žemės sklypas, kuriame yra ieškovo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso valstybei, valstybinės žemės patikėjimo teise sklypas perduotas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Statiniui (boilerinei) eksploatuoti, ieškovo iniciatyva ir lėšomis, buvo suformuotas ginčo valstybinės žemės sklypas. Suformavus žemės sklypą, ieškovas pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prašymą dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. Atsakovės teritorinis padalinys (Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius) 2018 m. sausio 12 d. raštu Nr. 8SD-171-(14.8.94.) atsisakė sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį. Ieškovas nustatyta tvarka apskundė šį sprendimą, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 1SS-727-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ pripažino pagrįstu atsisakymą išnuomoti ieškovui ginčo valstybinės žemės sklypą ir nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis statinys pagal savo atliekamą funkciją buvo inžinerinių šilumos sistemų įrenginių sudedamoji dalis, po sandorio sudarymo boilerinė neruošė ir neteikė šilumos nei vienam šalia jos esančiam pastatui, t. y. neatliko jokios funkcijos (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Ieškovas įrodinėjo, kad egzistuoja visos sąlygos sudaryti su juo, kaip pastato savininku, valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį lengvatine tvarka (be aukciono): 1) pastatas turi aiškią funkcinę paskirtį ir pagal šią paskirtį ieškovas planuoja naudoti pastatą ateityje; 2) pastatas yra atskiras nekilnojamojo turto objektas, funkcionuojantis atskirai ir nėra kitų daiktų priklausinys; 3) pastatas šiuo metu yra remontuotinas pagal tinkamai parengtą architektų projektą ir gavus Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimą atlikti pastato kapitalinį remontą (po šio remonto pastato paskirtis nepasikeis, pastatas bus naudojamas įmonės veiklai vykdyti).

3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė, rėmėsi materialiosios teisės normomis, reglamentuojančiomis valstybinės žemės išnuomojimą ne aukciono būdu (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, Civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalis), ir kasacinio teismo praktika, suformuota aiškinant šias materialiosios teisės normas. Atsakovė argumentavo, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis pastatas nefunkcionuoja kaip atskiras objektas, jame nebėra vykdoma tam tikro ūkinio pobūdžio veikla (šilumos energijos perdavimas), todėl pastatas nėra eksploatuojamas pagal tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto registre. Atsakovės nuomone, nėra teisinio pagrindo naikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2018 m. sausio 12 d. rašto Nr. 8SD-171-(14.8.94.) ir 2018 m. balandžio 10 d. rašto Nr. 1SS-727-(7.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“, kuriais buvo atsisakyta sudaryti su ieškovu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį.

4. Trečiasis asmuo AB „Kauno energija“ į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, buvo įtrauktas teismo iniciatyva, nustačius faktinę aplinkybę, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiame pastate yra išlikusi šilumos tiekimo inžinerinių tinklų dalis, nuosavybės teise priklausanti AB „Kauno energija“. Trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė: priteisė valstybei iš ieškovo L. Š. 4,47 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą.

6. Teismas nurodė, kad statinio buvimo valstybinėje žemėje faktas per se (pats savaime) nėra pakankamas teisei į užstatytos valstybinės žemės nuomą lengvatine tvarka įgyti. Šios teisės įgijimas sietinas su būtinumu užtikrinti statinio savininko (nuomininko) galimybę įgyvendinti savo turimas teises į statinį, t. y. teisė nuomos pagrindu valdyti ir naudotis valstybine žeme turi būti reikalinga statinio savininko (nuomininko) teisėms į statinį įgyvendinti.

7. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovui priklausantis pastatas žemės sklype yra pastatytas teisėtai (byloje nėra duomenų apie neteisėtą statybą) ir jis turi aiškiai apibrėžtą paskirtį (Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pastatas yra boilerinė, jo paskirtis – gamybos, pramonės), tačiau byloje esantys įrodymai patvirtino, kad statinio savininkas (ieškovas) nuo pat daikto įsigijimo nesinaudojo ir iki šiol nesinaudoja juo pagal tiesioginę paskirtį. Ginčo valstybiniame žemės sklype esantis pastatas ne tik įsigijimo momentu, bet ir bylos nagrinėjimo metu yra remontuotinos būklės, o pastato savininkas kol kas dar negalėjo tiksliai įvardinti ir įrodyti, kokiai konkrečiai veiklai pastatas bus naudojamas, atlikus pastato kapitalinį remontą (pastatas nei pagal tiesioginę savo paskirtį (kaip boilerinė), nei kitais poreikiais nėra naudojamas).

8. Teismas sprendė, kad ieškovas, įsigydamas apleistą, faktiškai nefunkcionuojantį ir kapitalinio remonto reikalingą pastatą, negalėjo turėti teisėto ir pagrįsto lūkesčio, kad vien tik pastato, esančio ant valstybinės žemės, įsigijimo faktas sudarys pagrindą pasinaudoti valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis institutu. Šis institutas yra skirtas sudaryti sąlygas pastatų savininkams užtikrinti tinkamą jų statinių eksploataciją, o ne užtikrinti nebeeksploatuojamų pastatų savininkų neapibrėžtus ketinimus dėl šių nekilnojamųjų daiktų. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju neegzistuoja sąlygų visuma, suteikiančių ieškovui teisę nuomotis žemę ne aukciono būdu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovas L. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, prijungti UAB „Karavanai“ esamo verslo plėtros planą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad pastatas yra nenaudojamas pagal jo paskirtį, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, t. y. teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl ieškovo į bylą pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, kad pastatas yra naudojamas pagal paskirtį, kad pastato dalis yra naudojama pagal gamybos paskirtį, t. y. aprūpinami gyvenamieji namai šilumos energija, kad siekiant naudoti pastatą pagal paskirtį, yra planuojama atlikti pastato kapitalinį remontą, kurio atlikimui yra išduotas leidimas, kad ieškovas ketina naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu pastatu, kad pastatas yra galimai remontuojamas ir jau yra pradėti pastato remonto darbai, kad po pastato įgijimo yra atlikta eilė veiksmų, siekiant pastatą suremontuoti ir jį naudoti pagal paskirtį.

1.2. Pastatas buvo įgytas tik 2015 m. viduryje, byloje esantys duomenys patvirtina, kad per šį laikotarpį ieškovas yra atlikęs eilę darbų, siekiant naudoti pastatą pagal jo paskirtį. Pagal parengtą pastato kapitalinį projektą, buvo pradėti atlikti statybos darbai, tačiau atsakovei atsisakius sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį, šie darbai buvo sustabdyti. Statybos darbų pradėjimas įrodo siekį pastatą suremontuoti ir naudoti pagal jo paskirtį. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių, kurios yra pagrįstos nurodytais objektyviais duomenims ir, kurios patvirtina ieškovo siekį pastatą eksploatuoti pagal jo paskirtį, nevertino.

1.3. VĮ Registrų centro išrašo duomenys patvirtina, kad pastato paskirtis yra gamybos pramonės. Nepaisant to, kad pastatas yra boilerinė, atsižvelgiant į tai, jog pastato paskirtis yra gamybos pramonės, ieškovas pastate, jį suremontavus, gali vykdyti bet kurią veiklą, atitinkančią pastato paskirtį. Dėl to, vien tik teismo sprendime nurodoma aplinkybė, kad ieškovas neva negalėjo tiksliai nurodyti po pastato sutvarkymo jame planuojamos vykdyti veiklos, jokiu būdu nepatvirtina, kad pastatas nebus naudojamas pagal jo paskirtį.

1.4. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas tiksliai įvardino veiklą, kuri bus vykdoma po pastato rekonstrukcijos ir ši veikla atitinka tiek pastato, tiek žemės sklypo paskirtį, t. y., kad prieš rekonstrukciją mažesnė dalis pastato buvo naudojama šilumos energijos tiekimui, o didesnė dalis pastato buvo naudojama sandėliavimui; po pastato rekonstrukcijos yra planuojama įrengti mobilių namelių remontą ir atsarginių dalių gamybą, kurią šiuo metu vysto jam priklausanti bendrovė UAB „Karavanai“, o ant pastato bus įrengta saulės jėgainė, kurios pagamintą atliekamą energiją planuojama parduoti AB „LESTO“.

1.5. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad pastatas yra nenaudojamas pagal statinio paskirtį ir neva nėra pagrindo sudaryti su ieškovu žemės sklypo nuomos ne aukciono tvarka sutartį, nes sklypai yra išnuomojami esamiems įrenginiams ir statiniams eksploatuoti, o ne būsimiems statiniams, kurie bus rekonstruoti ir pradėti eksploatuoti ateityje, netinkamai aiškino ir taikė Civilinio kodekso 6.551 straipsnio ir Žemės įstatymo 9 straipsnio nuostatas.

1.6. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinamais civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013, ginčo atveju yra visos sąlygos sudaryti su ieškovu, kaip pastato, kuris yra valstybiniame žemės sklype, savininku, žemės sklypo nuomos ne aukciono būdu sutartį, kadangi byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad dalis pastato buvo ir šiuo metu yra naudojama pagal paskirtį, t. y. dalyje pastato yra sumontuoti tinklai, kuriais tiekiama šilumos energija, kita dalis iki rekonstrukcijos buvo naudojama sandėliavimui, o šiuo metu, ketinant naudoti visą pastatą pagal paskirtį, yra parengtas pastato kapitalinis projektas.

1.7. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir parinko šiam teisiniam ginčui aktualią Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką. Teismas ginčijamame sprendime vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 išaiškinimais, nors minėtos civilinės bylos faktinės aplinkybės ir ginčo situacijoje esančios skiriasi, t. y. minėtoje byloje buvo pastatyti tik pamatai ir nebuvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Be to, skyrėsi ir žemės sklypų dydžiai. Kita vertus pačioje naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (c/b Nr. 3K-3-240-916/2018), buvo pripažinta asmens teisė sudaryti valstybinio žemės sklypo nuomos sutartį ne aukciono būdu nors ant valstybinio žemės sklypo statinys dar nestovėjo, o tik buvo vykdoma statinio statyba, kuriai asmuo turėjo statybą leidžiantį dokumentą. Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis nurodyta naujausia kasacinio teismo praktika. Taip pat reikia vadovautis teismo procesiniu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-1571-413/2018, kuri panaši faktinėmis aplinkybėmis.

1.8. Sprendimas priimtas neatsižvelgiant ir pažeidžiant šiam teisiniam ginčui aktualius gero administravimo bei teisėtų lūkesčių principus, pažeistos CPK įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės. Pirmosios instancijos teismas nevertino eilės atsakovės ir Kauno miesto savivaldybės priimtų sprendimų bei dokumentų, kuriais buvo suformuotas ginčo žemės sklypas būtent ieškovui priklausančio statinio eksploatavimui, ieškovui išduotas leidimas pastato kapitaliniam remontui, tokiu būdu pagrįstai leidžiant tikėtis, jog su ieškovu bus sudaryta valstybinės žemės sklypo ne aukciono būdu nuomos sutartis ir ieškovas galės naudotis jam priklausančiu pastatu. Pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina, kad 2015 m. formuojant pastato eksploatacijai žemės sklypą, valstybės institucijos pastatą įvertino tinkamu valstybinės žemės sklypo formavimui, jo eksploatacijai.

1.9. Iš suformuoto žemės sklypo ploto, t. y. 181 kv. m., ir pastato ploto, t. y. 116 kv. m., matyti, kad praktiškai visas suformuotas žemės sklypas yra užstatytas pastatu, kas reiškia, jog suformuotas žemės sklypas iš esmės tik užtikrina galimybę patekti į ieškovui nuosavybės teise priklausantį gamybos, pramonės paskirties pastatą, siekiant juo naudotis. Tokiu būdu nesudarant ginčo žemės sklypo nuomos sutarties, jam yra atimama galimybė teisėtai patekti į pastatą, dėl ko nepaisomi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, prasilenkiama su logika.

Atsiliepimas

10. Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė teismui atsiliepimą į ieškovo L. Š. apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

2.1. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė leido suformuoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nepagrįstai atsisako sudaryti nuomos sutartį. Teritorijų planavimo dokumentuose yra sprendžiami žemės sklypų formavimo, reglamentų nustatymo ir kiti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatyti klausimai, tačiau teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nėra sprendžiami žemės sklypų pardavimo ar nuomos klausimai, todėl galiojantys teritorijų planavimo dokumentai neįpareigoja valstybinės žemės patikėtinio sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis. Be to, naujausioje, taikytinoje ir ginčo atveju, kasacinio teismo praktikoje (c/b Nr. e3K-3-483-701/2018) nurodyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas bei tvarkymas ir valstybinės žemės pardavimas be aukciono yra dvi atskiros procedūros.

2.2. Ieškovui turėjo būti ir buvo žinoma, kad žemės sklypas, kuriame yra tik inžinerinės paskirties ar pagalbinio ūkio paskirties statiniai negalėjo būti išnuomotas ne aukciono tvarka. Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovas įsigijęs statinį jį naudojo pagal paskirtį, ar kad ketina jį naudoti ateityje. Priešingai, nustatytas jo siekis juos remontuoti, rekonstruoti ir iš esmės naudoti jį kitoms reikmėms (ieškovas nėra nei šilumos ar karšto vandens tiekėjas, neteikia šilumos energijos greta esantiems gyvenamiesiems namams, o kaip pats įrodinėja tą galimai daro AB „Kauno energija“). Ieškovui priklauso nenaudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį inžinerinės paskirties ar pagalbinio ūkio statinys. Visos aplinkybės, susijusios su statinio remontu, tik patvirtina ieškovo siekį neteisėtai įgyti lengvatinę teisę į valstybinę žemę, o ne naudoti statinį pagal jo tiesioginę paskirtį.

2.3. Vien ta aplinkybė, kad statinys yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, pati savaime nereiškia, kad statinys yra naudojamas pagal jo paskirtį. Juolab, kad ginčo žemės sklype, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, yra įregistruotas ieškovui priklausantis gamybos, pramonės paskirties pastatas-boilerinė, kuris yra priskirtinas prie ūkinės veiklos pobūdžio statinių, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui ir pan. Tokiu atveju galiojantis teisinis reglamentavimas nesuteikia ieškovui teisės be aukciono išsinuomoti žemės sklypą ant kurio stovi jam priklausantis statinys (ne savarankiškai funkcionuojantis statinys, o nenaudojama pagal paskirtį ir inžineriniams statiniams priskirtina boilerinė).

2.4. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovas nenaudoja ir neketina naudoti statinio pagal jo paskirtį, bet siekia jį suremontuoti ir pritaikyti kitokiai veiklai ateityje. Ieškovo tikslas ne tiekti šilumos energiją aplinkiniams namams ir taip naudoti statinį pagal jo paskirtį, bet pritaikyti naudoti kitoms reikmėms ir kitai paskirčiai (sandėliavimui, UAB „Karanavai“ reikmėms). Tokiu būdu ieškovas siekia įgyti daugiau nei priklauso lengvatinių teisių į valstybinės žemės įsigijimą be aukciono, o tokie jo tikslai prieštarauja valstybinės žemės nuomos reglamentavimui ir teismų praktikai. Be to, ginčo statinys iki šiol jo tiesioginėms funkcijoms atlikti buvo naudojamas ir galėtų būti naudojamas ateityje net neturint nuomos sutarties (inžineriniams statiniams nei valstybinės žemės nuoma, nei pardavimas negalimi).

Atsiliepimas

11. Trečiasis asmuo AB „Kauno energija“ pateikė atsiliepimą į ieškovo L. Š. apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo pastato naudojimo pagal paskirtį, nevertino AB „Kauno energija“ 2018 m. rugpjūčio 6 d. pažymos Nr. 21-470, kuri patvirtina, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), techniniame koridoriuje sumontuotas aukštų parametrų šilumos tiekimo tinklų vamzdynas yra AB „Kauno energija“ nuosavybė, kuriuo šiluma perduodama į gretimus gyvenamuosius namus. Pritaria ieškovo argumentams, kad ši aplinkybė patvirtina, jog pastato dalis yra naudojama pagal paskirtį, o likusi dalis, pagal ieškovo pateiktą pastato kapitalinio remonto projektą ir Kauno miesto savivaldybės 2017 m. balandžio 27 d. išduotą leidimą atlikti pastato kapitalinį remontą Nr. (duomenys neskelbtini), galės būti naudojama tik atlikus būtinus remonto darbus, kuriuos ieškovas yra inicijavęs.

3.2. Ieškovas pagrįstai vertina, kad byloje nustačius, jog pastatas pastatytas teisėtai, ieškovas yra teisėtas pastato savininkas ir, įvertinus byloje esančius dokumentus (VĮ Registrų centro išrašus, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą), kurie patvirtina pastato dalies naudojimą pagal paskirtį, jis turi teisę sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono tvarka. Pirmosios instancijos teismas, paneigdamas ieškovo teisę ne aukciono tvarka sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos bei Civilinio kodekso 6.551 straipsnio ir Žemės įstatymo 9 straipsnio nuostatų taikymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

13. Prieš vertinant apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia šalių kartu su apeliaciniais skundais pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė UAB „Karavanai“ esamo verslo plėtros planą, kurį prašo prijungti prie bylos. Ieškovas pateiktu įrodymu įrodinėja aplinkybes apie ateityje planuojamą ginčo pastate vykdyti veiklą.

14. Nagrinėjamos bylos dalykas yra atsisakymas sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį ir atsakovės priimtų aktų dėl to ginčijimas. Įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, turėjo būti teikiami su ieškiniu, esant poreikiui galėjo būti teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 135 straipsnio 2 dalis, 142 straipsnio 2 dalis, 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas ir galimas tik tada, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015).

15. Teisėjų kolegija sprendžia, kad naujai pateiktais duomenimis nėra įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, t. y., kad ginčo pastatas šiuo metu atitinka tokius požymius, kuriems esant pastato buvimas valstybinėje žemėje suteiktų ieškovui teisę išsinuomoti šią žemę ne aukciono tvarka, priešingai, pateiktas UAB „Karavanai“ esamo verslo plėtros planas tik patvirtina aplinkybę apie minėtos įmonės vykdomą veiklą, bet ne aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo esme. Be to, ieškovas nepateikė jokių argumentų, kodėl prašomas prijungti įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija konstatuoja nesant pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtintą išimtį ir ieškovės prašomų priimti įrodymų nepriima.

Dėl ginčo esmės

16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovo (pastato-boilerinės savininko) teisės išsinuomoti prie šio pastato suformuotą valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovės sprendimus, kuriais atsisakyta ieškovui išnuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka ir atmestas dėl tokio atsisakymo pateiktas skundas, bei įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškovu valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ne aukciono tvarka.

17. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė šias svarbias byloje aplinkybes: 0,0181 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Lietuvos Respublikai ir valstybinės žemės patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (b. l. 15); ginčo valstybinės žemės sklype yra ieškovui L. Š. nuosavybės teise priklausantis pastatas-boilerinė, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės, o fizinio nusidėvėjimo procentas – 49 procentai (b. l. 14); ieškovas 2015 m. rugsėjo 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui pateikė prašymą patvirtinti nustatytus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) (b. l. 25); ginčo žemės sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre 2015 m. lapkričio 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 8SK-1179-(14.8.100.) (b. l. 15); 2017 m. balandžio 27 d. Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė ieškovui leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jam suteikta teisė atlikti ginčo pastato-boilerinės kapitalinį remontą (b. l. 26-27); valstybei valstybinės žemės disponavimo ir valdymo klausimu atstovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinis padalinys Kauno miesto skyrius 2018 m. sausio 12 d. raštu Nr. 8SD-171-(14.8.94.) atsisakė patenkini ieškovo prašymą sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį (b. l. 12-13); Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. balandžio 10 d. raštu „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-727-(7.5.) atsisakė tenkinti ieškovo skundą (b. l. 8-11).

18. Šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškė dvejopo pobūdžio reikalavimus – prašė panaikinti šios nutarties 1 punkte nurodytus atsakovės aktus ir pareiškė reikalavimą dėl savo teisių įgyvendinimo, t. y. prašė įpareigoti atsakovę sudaryti su juo valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ne aukciono tvarka. Taigi, ieškovas siekė, kad būtų panaikinti, jo nuomone, nemotyvuoti atsakovės sprendimai, kuriais atsisakyta su juo sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, neprašydamas grąžinti šio klausimo spręsti iš naujo atsakovei, bet reikalaudamas, kad klausimas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo būtų išspręstas teisme. Atsižvelgiant į tai, pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 straipsnis) ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, ieškovui kilo pareiga įrodyti šio savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 178 straipsnis). Taigi, šios bylos atveju, ieškovas, pašydamas įpareigoti atsakovę su juo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį be aukciono, privalėjo ne tik nuginčyti atsakovės priimtus sprendimus (paneigti juose nurodytus argumentus), bet ir pagrįsti, jog egzistuoja visos teisės aktuose nustatytos sąlygos, kurioms esant valstybinės žemės sklypas turi būti jam išnuomojamas ne aukciono tarka.

19. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimus dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties ne aukciono tvarka sudarymo, nurodė, kad byloje neįrodyta, jog egzistuoja sąlygos, kurioms esant žemės sklypas gali būti išnuomotas be aukciono – žemės sklype esantis pastatas yra nusidėvėjęs (jam reikalingas kapitalinis remontas), savininkas (ieškovas) nuo pat įsigijimo momento nenaudoja pastato pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, o vien tik tokio pastato (esančio ant valstybinės žemės sklypo) įsigijimo faktas nesudaro pagrindo pasinaudoti valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis institutu. Apeliaciniu skundu ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo argumentus, kurių pagrindu teismas paneigė egzistuojant valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono tvarka sąlygas.

20. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuota Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame nurodyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. vasario 11 d.) 28 punkte.

21. Iš nurodyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad būtinos sąlygos atsirasti Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą yra tokios: žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, esant teisminiam ginčui dėl to, ar asmeniui ne aukciono tvarka turi būti išnuomojamas arba parduodamas valstybinės žemės sklypas, užstatytas jam priklausančiais statiniais ir įrenginiais, reikia įvertinti, ar šie statiniai ir įrenginiai atitinka įstatyme nurodytus kriterijus.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014). Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018, 32 punktas). Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

23. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais, būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Asmeniui prašant išnuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, valstybės įgaliota institucija, atsakinga už valstybinės žemės nuomą, privalo kiekvienu konkrečiu atveju tikrinti, ar toks asmuo atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę prašomu būdu išsinuomoti žemės sklypą, ir priklausomai nuo nustatytų aplinkybių sudaryti arba atsisakyti sudaryti žemės nuomos sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018 62 punktą).

24. Minėta, kad pareiga įrodyti, jog egzistuoja valstybinės žemės nuomos be aukciono sąlygos, kaip buvo nurodyta šioje nutartyje, kyla tokį reikalavimą pareiškusiam ieškovui. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad valstybinė žemės yra užstatyta ieškovui nuosavybės teise priklausančiu pastatu, kuris turi aiškiai apibrėžtą paskirtį (Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pastatas yra boilerinė, jo paskirtis – gamybos, pramonės) (b. l. 14-15). Byloje kilo ginčas dėl to, ar pagal šios nutarties 21 punkte nurodytas teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomą ne aukciono tvarka, yra pagrindas ieškovui nuosavybės teise priklausantį pastatą-boilerinę pripažinti tokiu, kurio buvimas valstybinėje žemėje suteikia jo savininkui (ieškovui) teisę išsinuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka.

25. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos išvadomis, apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčo pastatas turi aiškią funkcinę paskirtį, pagal kurią planuojama pastatą naudoti ateityje, t. y. apelianto iniciatyva ir lėšomis, pastato eksploatacijai buvo suformuotas ginčo žemės sklypas, taip pat gautas leidimas atlikti pastato kapitalinį remontą, po kurio pastatas bus naudojamas UAB „Karavanai“ veiklai vykdyti. Be to, pastatas buvo ir šiuo metu yra naudojamas pagal paskirtį – mažesnė jo dalis naudojama AB „Kauno energija“ šilumos energijos tiekimui, tuo tarpu kita dalis iki rekonstrukcijos buvo naudojama sandėliavimui. Apelianto teigimu, jis turėjo teisėtą lūkestį, kad gavus leidimą pastato kapitaliniam remontui atlikti ir suformavus ginčo žemės sklypą, su juo bus sudaryta šio žemės sklypo nuomos sutartis be aukciono.

26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas bei tvirtinimas ir valstybinės žemės pardavimas be aukciono – dvi atskiros procedūros, kurias vykdant vertinamos skirtingos aplinkybės ir tikrinama, ar egzistuoja konkrečios, kiekvienai iš šių procedūrų būdingos sąlygos. Formuojant ir pertvarkant žemės sklypą įvertinami ir nustatomi detalūs duomenys apie naują pertvarkytą žemės sklypą (jo plotas, naudojimo paskirtis, būdas, specialiosios naudojimo sąlygos ir pan.), tuo tarpu sprendžiant dėl valstybinės žemės sklypo nuomos be aukciono atliekamas vertinimas, ar egzistuoja vienas iš Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų pagrindų tą padaryti konkrečiam prašymą pateikusiam subjektui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018).

27. Tam, kad būtų rengiamas sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas naujam žemės sklypui, kuriame yra statiniai, suformuoti valstybinėje žemėje, turi egzistuoti tokie statiniai, kuriems eksploatuoti būtų reikalingas žemės sklypas. Sprendžiant dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo ar nuomos, itin svarbus ir turi būti vertinamas ne tik statinio buvimo žemės sklype faktas, bet ir realus faktinis statinio naudojimas atitinkamam tikslui, kuriam būtinas žemės sklypas. Nepakanka atlikti vien teisinio situacijos vertinimo (nustatyti statinio registracijos žemės sklype aplinkybės). Kartu tai reiškia, kad atsakingai institucijai nustačius, jog egzistuoja pagrindas suderinti teisės aktų reikalavimus atitinkantį žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ar jam pritarti (jį patvirtinti), nėra pagrindo spręsti, jog neišvengiamai bus sudaryta ir žemės sklypo, kurio formavimo ir pertvarkymo projektas buvo suderintas ar patvirtintas, nuomos arba pirkimo–pardavimo be aukciono sutartis.

28. Įvertinus šios nutarties 27-28 punktuose nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad patvirtinus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą užbaigiama viena iš šių procedūrų – suformuojamas valstybinės žemės sklypas, tačiau tai savaime nesukuria teisės be aukciono įgyti šį valstybinės žemės sklypą. Taigi, nors pastatui eksploatuoti ieškovo iniciatyva ir buvo suformuotas ginčo valstybinės žemės sklypas, tai dar nereiškia, kad neišvengiamai turi būti sudaryta ir žemės sklypo nuomos be aukciono sutartis. Toks interesas gali būti įgyvendintas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos teisės aktuose įtvirtintos būtinosios sąlygos išsinuomoti valstybinę žemę lengvatine tvarka (be aukciono).

29. Nagrinėjamoje byloje spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovę sudaryti su juo valstybinės žemės nuomos sutartį be aukciono, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus (2016 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Ugnius ir architektai“ parengtą kapitalinio remonto projektą, Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. balandžio 27 d. leidimą atlikti pastato kapitalinį remontą, Nekilnojamojo turto registro duomenis, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas), teismo posėdžio metu ieškovo ir atsakovės pateiktus argumentus, nustatė, kad statinio savininkas (ieškovas) nuo pat įsigijimo momento nenaudoja jo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį (pastate nėra jokios įrangos, pastatas apleistas, nusidėvėjęs (fizinis nusidėvėjimas 49 procentai), reikalingas kapitalinis remontas). Ieškovas bylą nagrinėjant teisme nepateikė ginčo pastato naudojimą pagal paskirtį patvirtinančių įrodymų ar kitų duomenų, kurie leistų teismui padaryti kitokią išvadą. Apeliaciniame skunde pripažįstama, kad naudojama tik dalis pastato užtikrinant AB „Kauno energija“ teikiamas šilumos energijos tiekimo paslaugas, o atlikus pastato kapitalinį remontą, jame ketinama vykdyti UAB „Karavanai“ veiklą pagal pastato funkcinę paskirtį.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų faktinių bylos duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę su juo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Kaip buvo išaiškinta šios nutarties 23-23 punktuose aptartoje teismų praktikoje, valstybinės žemės nuoma Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto pagrindu siejama su šioje žemėje esančio statinio ar įrenginio naudojimu (eksploatavimu) pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę šio turto paskirtį, o ne aiškiai neapibrėžtu (nekonkrečiu ir neįrodytu) ketinimu tai daryti ateityje. Būtent statinio naudojimo pagal jo paskirtį faktas yra pagrindas įgyti nuosavybės teisę į žemę. Kadangi nagrinėjamos bylos duomenys patvirtino, jog ginčo žemės sklype esantis pastatas, kuriam naudoti pagal paskirtį siekta išsinuomoti ginčo žemės sklypą, de facto (faktiškai) nebuvo naudojamas ir ieškovas nepateikė šiuos duomenis paneigiančių įrodymų, tai darytina išvada, kad byloje nebuvo įrodytos Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto taikymo sąlygos. Tuo tarpu aplinkybes, jog pastatas tarnauja pagrindiniam statiniui, t. y. sudaro vientisą inžinerinių įrenginių kompleksą, skirtą šilumos energijai tiekti, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ir apelianto akcentuojama aplinkybė, jog ginčo pastato dalį naudoja AB „Kauno energija“, teikdama šilumos energijos tiekimo paslaugas.

31. Apelianto teisės išsinuomoti ginčo žemės sklypą nepatvirtina ir ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su galimu būsimu pastato naudojimu ir eksploatavimu ateityje, ieškovo teise remontuoti pastatą, atlikti kitus statybos darbus. Pažymėtina, kad teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono nusipirkti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Tokie veiksmai prieštarautų sąžiningos konkurencijos principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje (pagal analogiją žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 23 punktą).

32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybinės žemės nuomą reglamentuojančios teisės normos aiškiai apibrėžė valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygas, todėl ieškovas, turėdamas nenaudojamą pastatą, kuriame nėra jam naudoti pagal paskirtį būtinų įrenginių, ketindamas tik ateityje, išsinuomojęs pastato užimtą žemės sklypą, galimai šį pastatą ir sklypą naudoti pagal paskirtį, negalėjo nesuprasti teisės normų reikalavimų ir įgyti pagrįstų lūkesčių, jog galės išsinuomoti valstybinės žemės sklypą tokiam pastatui naudoti pagal paskirtį, t. y. įgyti lūkesčių, kad imperatyviųjų teisės normų reikalavimų nesilaikymas sukurs jam teisinius padarinius – teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, kuriame nevykdo veiklos, lengvatinėmis sąlygomis.

33. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, neapgrįstai neatsižvelgė į byloje ieškovo pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad egzistuoja visos sąlygos sudaryti su juo, kaip pastato savininku, valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį lengvatine tvarka (be aukciono).

34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui spręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadas dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013, civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015 ir kt.).

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo išvadas, konstatuoja, kad teismas vertino tiek byloje esančius duomenis apie ginčo žemės sklype esančio pastato nusidėvėjimą ir (ne)naudojimą pagal paskirtį, tiek ieškovo paaiškinimus dėl šio pastato būklės ir ketinimų jį naudoti ateityje bei iš šių duomenų viseto (CPK 185 straipsnio 1 dalis) padarė atitinkamas išvadas. Pirmosios instancijos teismas ieškovo teiktus paaiškinimus įvertino kartu su kitomis teismo nustatytomis aplinkybėmis ir priėmė sprendimą remdamasis vidiniu įsitikinimu, grindžiamu visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, galutinė teismo išvada yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių.

36. Apeliaciniame skunde, be kita ko, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, t. y. byloje turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-916/2018, kurioje buvo pripažinta asmens teisė sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį be aukciono, nors ant valstybinės žemės statinys dar nestovėjo. Apeliantas taip pat prašo vadovautis Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1571-413/2018.

37. Teisėjų kolegija įvertinusi nurodytose civilinėse bylose nagrinėjamų ginčų pobūdį, nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-916/2018 buvo sprendžiamas ginčas dėl statybos leidimo pripažinimo neteisėtu, išduoto dar galiojant valstybinės žemės nuomos sutarčiai, valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo ir įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį be aukciono, tuo tarp civilinėje byloje Nr. e2A-1571-413/2018 buvo sprendžiamas ginčas dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, valstybinės žemės sklypo atlaisvinimo, kuomet valstybinės žemės sklypas ant jo stovinčiam pastatui eksploatuoti buvo išnuomotas trisdešimčiai metų, pastatas įgytas dar iki žemės nuomos sutarčių sudarymo. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto nurodytų bylų ratio decidenti neatitinka nagrinėjamos bylos, todėl jos nesukuria precedento, kuriuo būtų privalėjęs vadovautis pirmosios instancijos teismas.

Dėl bylos baigties

38. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti proceso šalių argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

39. Įvertinusi nustatytas bylos faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), taip pat tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomą ne aukciono tvarka, todėl pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl ginčijamų atsakovės sprendimų panaikinimo bei atsisakė įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškovu valstybinės žemės nuomos sutartį ne aukciono tvarka. Atsižvelgusi į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo L. Š. apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

40. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, yra pagrindas atsakovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nėra pateikus prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl dėl jų atlyginimo atsakovei nespręstina (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

41. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 5,72 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio nuostatomis, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo valstybės naudai.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, kurias patyrė aunikpeliacinės instancijos teismas (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Diana LabokaitėMindaugas ŠimonisEgidijus Tamašauskas