Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. K. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Pripažintas kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir paskirta 30 (trisdešimt) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. K. paskirta galutinė sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuonis) mėnesius.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinant su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir pridėta dalis – 5 (penki) mėnesiai šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir V. K. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 13 dalimi į V. K. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. vasario 25 d., 00.35 val. iki 2025 m. vasario 25 d., 15.31 val. (viena para).

Į bausmės vykdymo laiką nuspręsta įskaityti atliktos bausmės dalį pagal 2024 m. gegužės 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendį.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 25 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. K. nuspręsta konfiskuoti vairuotą automobilį „Toyuota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teise priklausančio J. K. automobilio vertę atitinkančią 2230 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt) sumą.

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, V. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose – kurią jis turi įvykdyti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą (asmens tapatybės kortelės) ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžio vykdymo pradžią laikyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmestinas

8. Pažymėtina, kad, viena vertus, apeliacinio proceso dalyviai teismo posėdyje gali pateikti teismui įvairių prašymų, tarp jų ir susijusių su bylos nagrinėjimo ribomis, pateikti papildomos medžiagos, baigiamosiose kalbose pateikti naujų argumentų, kurie, atsižvelgiant į jų reikšmę ir esmingumą, gali tapti svarbiu teismo vidinį įsitikinimą formuojančiu ir priimamam sprendimui įtakos turinčiu veiksniu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-788/2022). Kita vertus, subjektams, turintiems teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžius ir nutartis apeliacine tvarka, nenumatyta teisė paduotą apeliacinį skundą papildyti naujais argumentais. Tai, kad pagal BPK apeliantai neturi teisės pakeisti ar papildyti paduotų apeliacinių skundų, o gali juos tik atšaukti, akcentuojama ir kasacinės instancijos teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-494/2011, 2K-162-303/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, negalimos tokios situacijos, kai suėjus apeliacinio skundo padavimo terminui, skundas vėliau (apeliacinės instancijos teismo posėdyje) yra esmingai pildomas naujais argumentais, kurie nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tikrina tik apeliacinio skundo ribose.

Dėl bausmės

9. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir ją padariusiam asmeniui paskirti tinkamai individualizuotą ir teisingą bausmę. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018). Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme numatytos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

11. Sprendžiant nuteistojo apeliaciniu skundu keliamą klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesne ar švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

12. Skundžiamu nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį BK 243 straipsnį. Pažymėtina, jog už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, įstatymų leidėjas sankcijoje numatė alternatyvias bausmės rūšis – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 (vienerių) metų, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą, sankcijoje taip pat numatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas V. K. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį skyrė laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams bausmę, pagal BK 243 straipsnį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę (kai už baudžiamojo nusižengimo padarymą gali būti skiriamas nuo 10 parų iki 45 parų arešto), kurias, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrino apėmimo būdu ir V. K. paskyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažino vienu trečdaliu ir V. K. nustatė laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

13. Vertinant V. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, paskirtų bausmių rūšių ir dydžio pagrįstumą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tai, jog V. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) transporto eismo saugumui ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnį). Nagrinėjamu atveju vertintini ir nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, o būtent, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo (toliau – ĮKNR) apie fizinį asmenį matyti, kad nuo 2013 m. teistas 8 (aštuonis) kartus už įvairaus pobūdžio nusikaltimus, tame tarpe ir už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam – Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, o būdamas nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, BK 243 straipsnį (1 t., b. l. 90–101), laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vėl padarė analogiškus nusikalstamus, už kuriuos ir pripažintas kaltu šiuo skundžiamu nuosprendžiu. Svarbu paminėti, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad V. K. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu ir vėl pripažintas kaltu už tokias pat veikas, tačiau šis nuosprendis neįsiteisėjęs, nes nuteistasis 2025 m. gruodžio 18 d. padavė apeliacinį skundą, kurį teismas pradės nagrinėti 2026 m. sausio 22 d. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šiuo nuosprendžiu V. K. pažeidė įstatymo normas būdamas ir vėl neblaivus, jo iškvėptame ore nustatyta 2,21 promilių etilo alkoholio koncentracija. Minėti teistumai tik patvirtina, jog nuteistasis nesilaiko įstatymo normų ir nuolat jas pažeidinėja. Be kita ko, V. K. asmenybę neigiamai charakterizuoja jo padaryti administraciniai nusižengimai iš administracinių nusižengimo registrų išrašų matyti, jog nuteistasis V. K. 2024 m. vasario 26 d. nutarimu baustas administracine tvarka už šiurkščius KET pažeidimus, numatytus ANK 426 straipsnio 5 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, o informacijos apie paskiros 1 200 Eur (tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudos sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 103-113). Byloje duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą, įskaitą nėra (1 t., b. l. 127). Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2022 m. spalio 18 d. vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 114), o prie apeliacinio skundo priedų matyti, jog 2025 m. rugsėjo 3 d. buvo pasirašyta neterminuota darbo sutartis su UAB „Į“ įmone, kurioje jis nuo 2025 m. rugsėjo 8 d. dirba apdailininku (2 t., b. l. 4). Skundžiamuoju nuosprendžiu pagrįstai nustatyta viena V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kad V. K. vairavo transporto priemonę, kai jam pirmu tikrinimu nustatytas 2,08 promilių neblaivumas, o antru tikrinimu 1, 91 promilių neblaivumas, kuris šiek tiek mažiau nei 5 kartus viršijo įstatymų leidėjo nustatytą normą, nuo kurios kyla atsakomybė už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (0,41 promilių neblaivumas) bei viršijo normą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilių neblaivumas). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad visos paminėtos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Akcentuotina, kad anksčiau taikytos tiek švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas, areštas), tiek griežtesnės bausmės (laisvės atėmimas (past. – ĮKNR duomenimis, tai yra dominuojanti bausmės rūšis)), taip pat draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), V. K. elgesiui teigiamos įtakos nepadarė. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, spręstina, kad nuteistasis turi polinkį į nusikalstamą elgesį ir nesiekia išvengti naujų nusikalstamų veikų darymo, kas rodo jo neigiamą požiūrį į visuomenėje galiojančias elgesio normas.

15. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis V. K. yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti, anksčiau taikytos bausmės teigiamos įtakos jo elgesio pokyčiams neturėjo, nebuvo veiksmingos, nuteistasis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Spręstina, kad nuteistajam švelnesnių bausmių skyrimas nebūtų efektyvus, o pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės yra adekvačios tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo rūšimi, ir dydžiu nėra per griežtos. Švelnesnė bausmė, numatyta BK 243 straipsnio ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje, nagrinėjamu atveju, nebūtų nepakankama daryti teigiamą įtaką nuteistojo V. K. elgesiui ir neužtikrintų bausmės tikslų. Švelninti paskirtą bausmę ar vertinti, kad bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti švelnesnėmis bausmėmis, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vertinti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, t. y. švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimo, taikymo galimybės.

16. Apeliaciniame skunde V. K. nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, turi mažametę dukrą (2 t., b. l. 3), kuria rūpinasi. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog skundžiamame nuosprendyje V. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų gailisi) jau yra įvertinta skiriant bausmę. Tad pirmosios instancijos teismui, jau įvertinus šią aplinkybę, nėra pagrindo dar labiau tuo pačiu pagrindu švelninti V. K. paskirtą bausmę ar jo asmenybę vertinti kaip mažiau pavojingą. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog nors skunde teigiama, jog nuteistasis bendradarbiavo su teisėsauga, tačiau su tokiu teiginiu ne visiškai galima sutikti. Nors ir iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis įvykio dieną, kuomet buvo sustabdytas, patvirtino, jog neturi teisės vairuoti ir nurodė, kad vartojo alkoholį (1 t., b. l. 14-16), tačiau iš kitų byloje esančių duomenų pastebima, jog atliekant ikiteisminį tyrimą jis iš dalies trukdė vykstančiam tyrimui. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad buvo priimtas nutarimas paskelbti įtariamojo paiešką, kuriame nurodoma, kad V. K. buvimo vieta nežinoma, šaukiamas neatvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, tikslinant įvykio aplinkybes buvo skambinta įtariamajam, tačiau po įtarimo įteikimo, asmuo neatsakė į telefoninius skambučius arba telefonas buvo nuolat išjungtas (1 t., b. l. 64). Be to, du kartus buvo vykdoma įtariamojo apklausa, pirmoje jis pasinaudojo savo įtariamojo teise ir parodymus atsisakė duoti (1 t., b. l. 80), antroje jis prisipažino kaltę ir parodymus atsisakė duoti, nes nurodė, kad juos duos teisme (1 t., b. l. 88). Taigi, iš byloje esančios medžiagos negalima visiškai sutikti, kad V. K. bendradarbiavo su teisėsauga.

17. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis nusikaltimų metu niekam nepadarė fizinės žalos ir būtent todėl teismas turi į tai atsižvelgti skiriant švelnesnę bausmę, tačiau, atsakant į šį teiginį, teisėjų kolegija pabrėžia, kad, kilus pasekmėms dėl tokio nuteistojo neteisėto elgesio, jo veika galėtų būti kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį griežtesnę atsakomybę. Apeliantas, vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, sėdo už transporto priemonės vairo, kas rodo neatsakingumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą. Nors jokia materialinė žala neteisėtais apelianto veiksmais padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi, kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams.

18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam apylinkės teismo parinkta trisdešimt parų arešto bausmė už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą ir vienerių metų laisvės atėmimas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, kurias subendrinus apėmimo būdu ir sumažinus vienu trečdaliu paskirta galutinė aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, yra adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra per griežta. Vertinti, kad bausmės tikslai nuteistajam V. K. galėtų būti pasiekti sušvelninus jam paskirtą bausmę (sutrumpinus laisvės atėmimo terminą), teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl paskirtos bausmės bendrinimo su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu

19. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam V. K. galutinę aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, šią bausmę vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pridėdamas dalį – penkis mėnesius nuosprendžiu paskirtos bausmės ir V. K. paskyrė galutinę subendrintą vienerių metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 13 dalimi į V. K. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. vasario 25 d., 00.35 val. iki 2025 m. vasario 25 d., 15.31 val. (viena para). Į bausmės vykdymo laiką taip pat įskaityta atliktos bausmės dalis pagal 2024 m. gegužės 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendį.

20. Akcentuotina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies penktoje pastraipoje, nors pasirinktas pagrįstas bausmių bendrinimo būdas (past. – dalinis sudėjimas), tačiau jo taikymas neatitinka BK 64 straipsnio 3 dalies reikalavimų. BK 64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

21. Pastebėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2025 m. liepos 9 d., buvo panaikintas Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. V. K. 2025 m. rugpjūčio 1 d. atvyko į kalėjimą vykdyti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtą 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Konstatuotina, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną, jis buvo atlikęs 2 (du) mėnesius ir 12 (dvylika) dienų paskirtos bausmės. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną, jis nebuvo atlikęs 5 (penkių) mėnesių ir 19 (devyniolikos) dienų.

22. Esant tokioms aplinkybėms prie skundžiamo nuosprendžio paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės turėjo būti iš dalies pridedama pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendį neatliktos bausmės dalis (past. - kuri yra mažesnė nei nauju nuosprendžiu paskirta bausmė), o ne atvirkščiai, kaip buvo padaryta skundžiamu nuosprendžiu.

23. Pagal kasacinio teismo praktiką, bendrindami bausmes pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika, teismai bausmes tik visiškai ar iš dalies sudeda. Be to, bendrinant bausmes BK 64 straipsnio pagrindu jokie atliktos bausmės laikotarpių įskaitymai į bausmę neatliekami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-6-495/2022). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-66/2010, 2A-4-699/2016, 2K-263-689/2018).

24. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies septintoje pastraipoje į V. K. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityta pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad BK 64 straipsnio nuostatos nenumato galimybės į nuteistajam paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti jo atliktos bausmės dalies. Toks įskaitymas nėra pagrįstas, nes naujai paskirta bausmė pagal BK 64 straipsnio nuostatas yra bendrinama ne su visa anksčiau paskirta bausme, o su bausmės dalimi, kuri nėra atlikta, arba šios neatliktos bausmės dalimi. Anksčiau atlikta bausmės dalis į naujai skiriamą bausmę yra įskaitoma tais atvejais, kai skirtingais teismų procesiniais sprendimais paskirtos bausmės yra bendrinamos laikantis BK 63 straipsnio nuostatų.

25. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, subendrinus Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su skundžiamo nuosprendžio bausmės dalimi ir įskaityti atliktos bausmės dalį pagal Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendį, prieštarauja BK 64 straipsnio nuostatoms bei jų pagrindu suformuotai teismų praktikai, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), panaikinant nuosprendžio dalį, kuria į bausmės laiką įskaityta Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendį paskirtos subendrintos bausmės dalis.

26. BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo padėtis negali būti pabloginama daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Su šiomis nuostatomis yra susiję nagrinėjamai bylai aktualūs kasacinės instancijos teismo išaiškinimai, kad nuteistojo teisės skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus įgyvendinimo garantija yra non reformatio in peius principas, kuris iš esmės reiškia, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokių neigiamų pasekmių – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas būtų neteisingas (nesąžiningas). Nagrinėjant bylą teismuose non reformatio in peius principo turi būti laikomasi visose proceso stadijose. Taigi nagrinėjant bylą apeliacine, kasacine tvarka ar perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui nuteistojo padėtis negali būti bloginama, jei procesas tęsiamas paties nuteistojo iniciatyva (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84-489/2018, 2K-19-1073/2018, 2K-175-1073/2019 ir kt.). Laikoma, kad asmens, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas, padėtis yra pabloginama, be kita ko, inkriminavus naujas faktines aplinkybes, sunkinančias asmens teisinę padėtį, perkvalifikavus nusikalstamą veiką į sunkesnę, sugriežtinus nuosprendžiu paskirtą bausmę, kartu su bausme paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę, nuteisus išteisintą asmenį ar asmenį, kuriam byla buvo nutraukta, priteisus didesnį nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą ir pan. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-511/2019, 2K-7-71-458/2020, 2K-74-594/2024, 2K-237-976/2024).

27. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma sušvelninti paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą. Pagal BPK 320 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą non reformatio in peius principą nuteistojo padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Aptartas netinkamas pirmosios instancijos BK 64 straipsnio nuostatų taikymas buvo palankus nuteistajam V. K., kadangi lėmė nuteistojo teisinės padėties sušvelninimą, ji nagrinėjamu atveju negali būti sunkinama.

28. Atsižvelgiant į tai, patikslintina nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie 2025 m. spalio 13 d. nuosprendžio paskirtos 8 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėtina Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis – 5 (penki) mėnesiai, ir V. K. paskirtina galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Panaikintina nuosprendžio dalis, kuria į bausmės vykdymo laiką įskaityta atliktos bausmės dalis pagal 2024 m. gegužės 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendį. Nustatytina, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. spalio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžia yra nuosprendžio paskelbimo diena – 2025 m. spalio 13 d. Nustatytina, jog nuosprendžio priėmimo dieną (2026 m. sausio 20 d.) V. K. yra atlikęs Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. spalio 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos bausmės dalį – 5 (penkis) mėnesius 20 (dvidešimt) dienų, o likusi neatlikta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – 7 (septyni) mėnesiai 11 (vienuolika) dienų.

29. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog toks nuosprendžio pakeitimas neblogina nuteistojo padėties.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. spalio 13 d. nuosprendį pakeisti.

Patikslinti nuosprendžio rezoliucinės dalies penktąją pastraipą dėl bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie 2025 m. spalio 13 d. nuosprendžio paskirtos 8 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2024 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 5 (penkis) mėnesius, ir paskirti V. K. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria į bausmės vykdymo laiką įskaityta atliktos bausmės dalis pagal 2024 m. gegužės 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendį.

Nustatyti, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. spalio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžia yra nuosprendžio paskelbimo diena – 2025 m. spalio 13 d.

Nustatyti, jog šio nuosprendžio skelbimo dieną V. K. yra atlikęs Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. spalio 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos bausmės dalį – 5 (penkis) mėnesius 20 (dvidešimt) dienų, likusi neatlikta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – 7 (septyni) mėnesiai 11 (vienuolika) dienų.

Likusią Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. spalio 13 d. nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.