Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko (pirmininkas ir pranešėjas), Andriaus Ignoto ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinyje nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 8 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-257-647/2015 buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės A. K. santuoka. Teismas A. K. priteisė visą šalių užgyventą turtą: žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini); ieškovui iš buvusios sutuoktinės teismas priteisė 21 766,67 Eur piniginę kompensaciją už buvusiai sutuoktinei natūra atitekusią turto dalį. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Minėtoje byloje ieškovo naudai procesinės palūkanos nebuvo priteistos, kadangi ieškovas prašė priteisti jam turtą natūra, todėl prašymo dėl procesinių palūkanų priteisimo nereiškė. Teismui nusprendus ieškovui turto natūra nepriteisti ir priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją, procesinių palūkanų priteisimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Ieškovas pažymėjo, kad santuokos nutraukimo byloje iš A. K. priteista kompensacija ieškovui iki šiol nesumokėta, o buvusi sutuoktinė ir toliau gyvena ieškovo pastatytame name ir naudojasi turtu. Kadangi atsakovė nevykdo 2015 m. gruodžio 5 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo išmokėti ieškovui 21 766,67 Eur kompensaciją, ieškovas kas dieną patiria nuostolius, nes procesinės palūkanos ieškovui nebuvo priteistos. Be to, ieškovas prarado galimybę įsigyti nuosavą būstą dar 2015 buvusiomis rinkos kainomis. Iki 2020 m. kovo 2 d. skolininkė ieškovui visiškai neišmokėjo kompensacijos pagal teismo sprendimu jai nustatytą prievolę, t. y. skolos likutis buvo 21 766,67 Eur, o iki ieškinio pateikimo neišmokėtos skolos likutis sudaro 18 105,59 Eur. Todėl prašoma priteisti palūkanų suma sudaro 4 774,86 Eur ((21 766,67 Eur x 5 proc. x 3,83 metų) + (18 105,59 Eur x 5 proc. x 0,67 metų)).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Apeliacinis skundas grindžiamas panašiomis aplinkybėmis, kaip ir atsakovės atsiliepimas į ieškinį. Atsakovė nurodė, jog ji daugybę kartų bandė susisiekti su ieškovu ir prašė suteikti jai savo sąskaitos numerį, kad pradėtų mokėti įmokas, tačiau ieškovas duomenų netiekė, neatsiliepinėjo į atsakovės skambučius, piniginių lėšų nepriėmė. Atsakovės finansinė padėtis sudėtinga.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą ieškovo apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

13. Byloje nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 8 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-257-647/2015 buvo nutraukta šalių santuoka. Teismas apeliantei A. K. priteisė visą šalių santuokoje užgyventą turtą, t. y. žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini) Ieškovui iš buvusios sutuoktinės teismas priteisė 21 766,67 Eur piniginę kompensaciją už buvusiai sutuoktinei natūra atitekusią ieškovo turto dalį.

14. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti buvo praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

15. CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (1 dalis). Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 dalis). Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį (3 dalis).

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015 ir jose nurodytą praktiką).

17. Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: pirmiau minėta, kad procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014 ir jose nurodytą praktiką).

18. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors teisės aktuose tiesiogiai nenurodyta, jog prašymas priteisti procesines palūkanas privalo būti pareikštas raštu, tačiau atsižvelgiant į prašymo priteisti procesines palūkanas prigimtį ir juo siekiamas materialiąsias teisines pasekmes, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, sudaryti galimybę kitai šaliai atsiliepti į tokį prašymą, pirmiau minėtas prašymas turi būti pateiktas raštu (žr. 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).

19. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė iš atsakovės priteisti 4 774,86 įstatyminių palūkanų, paskaičiuotų už tai, kad atsakovė nevykdo 2015 m. gruodžio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimo dalies, pagal kurią ieškovo naudai buvo priteista 21 766,67 Eur kompensacija, proporcinga ieškovo daliai nekilnojamojo turto, nustatytai bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuris buvo priteistas atsakovei, todėl ieškovas paskaičiavo 5 procentus įstatyminių palūkanų už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d., iš viso – 4 774,86 Eur (4 168,32 Eur (21 766,67 Eur x 5 proc. x 3,83 metų) + 606,54 Eur (18 105,59 Eur x 5 proc. x 0,67 metų)). Šias palūkanas ieškovas laiko kompensacinėmis, kurios kompensuoja ieškovo minimalius nuostolius už tai, kad atsakovė iki šiol negrąžinus visos teismo sprendimu priteistos 21 766,67 Eur sumos, taip naudojasi kreditoriaus (ieškovo) turtu bei pinigais.

20. Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

21. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Atsakovė neneigia, kad ji nevykdė įsiteisėjusio teismo sprendimo, tik, anot atsakovės ji to nepadarė ne dėl savo, o dėl ieškovo kaltės. Toks atsakovės teiginys nepagrįstas. Pagal CK 6.56 straipsnio 1 dalies 3 punktą jeigu kreditorius vengia priimti prievolės įvykdymą skolininkas turi teisę įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Taigi, jeigu, kaip nurodo atsakovė, ieškovas su ja nebendradarbiavo, jai nebuvo užkirstas kelias įvykdyti prievolę kitokiu būdu. Be to, pažymėtina, kad atsakovė gan ilgą laiko tarpą nevykdė Vilniaus rajono rūmų 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo: nuo įsiteisėjimo dienos – 2016 m. gegužės 5 d., iki ieškinio šioje byloje pateikimo dienos – 2020 m. lapkričio 24 d. praėjo daugiau nei keturi metai.

22. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog apeliantė (atsakovė) nevykdė prievolės sumokėti ieškovui kompensaciją po 2015 m. gruodžio 8 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo (2016 m. gegužės 5 d.), todėl kad ji daro tęstinį prievolės pažeidimą – neteisėtai naudoja pinigus, kuriuos privalo sumokėti ieškovui.

23. Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius (ieškovas) turi teisę, kad jam būtų atlyginti visi nuostoliai, padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015), konstatuojant, kad ieškovas patyrė nuostolių iki šios bylos iškėlimo dienos (ieškinio priėmimo teisme dienos) dėl teismo sprendimo nevykdymo, ieškovo reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas pagrįstai tenkintas. T. y. jam iš atsakovės pagrįstai priteisti nuostoliai nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos – 2016 m. gegužės 5 d., iki ieškinio šioje byloje pateikimo dienos – 2020 m. lapkričio 24 d. Minėtu būdu apskaičiavus 5 procentų dydžio nuostolius už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. kovo 2 d., jie sudarytų 4 168,32 sumą (skaičiuojant nuo 21 766,67 Eur kompensacijos), tuo tarpu nuostoliai už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d. sudarytų 606,54 Eur sumą (skaičiuojant nuo 18 105,59 Eur), todėl ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės 4 774,86 Eur sumą kompensuojamų palūkanų sumą yra teisės, ir todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį tenkino CK 6.210, 6.261 straipsnių pagrindu.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

25. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Atmetus apeliacinį skundą turėtų būti išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas. Ieškovas prašė priteisti Lietuvos Respublikos naudai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, tačiau nepateikė įrodymų, kiek tokių išlaidų buvo patirta. Dėl šios priežasties šiuo metu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

27. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.