Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinyje nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 8 d. Vilniaus rajono apylinkes teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-257-647/2015 buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės A. K. santuoka. Teismas A. K. priteisė visą šalių užgyventą turtą, t.y. žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovui teismas priteisė iš buvusios sutuoktinės 21 766,67 Eur piniginę kompensaciją už buvusiai sutuoktinei natūra atitekusią turto dalį. 2016 m. gegužės 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Minėtoje byloje ieškovo naudai procesinės palūkanos nebuvo priteistos, kadangi ieškovas prašė priteisti jam turtą natūra, todėl prašymo dėl procesinių palūkanų priteisimo nereiškė. Teismui nusprendus ieškovui turto natūra nepriteisti ir priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją, procesinių palūkanų priteisimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Ieškovas pažymėjo, kad santuokos nutraukimo byloje iš A. K. priteista kompensacija ieškovui iki šiol nesumokėta, o buvusi sutuoktinė ir toliau gyvena ieškovo pastatytame name ir naudojasi turtu. Kadangi atsakovė piktybiškai nevykdo 2015 m. gruodžio 5 d. Vilniaus rajono apylinkes teismo sprendimo išmokėti ieškovui 21 766,67 Eur kompensaciją, ieškovas kas dieną patiria nuostolius, nes procesinės palūkanos ieškovui nebuvo priteistos. Be to, ieškovas prarado galimybę įsigyti nuosavą būstą dar 2015 buvusiomis rinkos kainomis. Atkreipė dėmesį, kad iki 2020 m. kovo 2 d. skolininkė ieškovui nebuvo sumokėjusi nei vieno euro pagal teismo sprendimu jai nustatytą prievolę, t. y. skolos likutis buvo 21 766,67 Eur, o šia dienai neišmokėtos skolos likutis sudaro 18 105,59 Eur. Todėl prašoma priteisti palūkanų suma sudaro 4 774,86 Eur ((21 766,67 Eur x 5 proc. x 3,83 metų) + (18 105,59 Eur x 5 proc. x 0,67 metų)). Ieškovas neprieštaravo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

4. Byla buvo paskirta nagrinėti iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie bylos nagrinėjimo laiką šalys buvo tinkamai informuotos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-257-647/2015 nutraukė ieškovo G.(buvęs G.) K. ir atsakovės A. K. santuoką, priteisė atsakovei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovui iš atsakovės 21 766,67 Eur piniginę kompensaciją, proporcingą ieškovo daliai nekilnojamojo turto, nustatytai bendrojoje jungtinėje nuosavybėje; išsprendė kitus, su santuokos nutraukimo pasekmėmis susijusius klausimus. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Minėtu 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu procesinių palūkanų klausimas sprendžiamas nebuvo, kadangi ieškovas tokio reikalavimo neteikė. Byloje esančioje antstolės N. Š. – S. 2020 m. kovo 2 d. pažymoje nurodyta, kad antstolių kontoroje vykdoma byla Nr. 0033/19/00699 dėl 21 766,67 Eur skolos išieškojimo iš A. K. išieškotojo G. K. naudai pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-257-647/2015, skola iki šiol nesumokėta/neišieškota. 2020 m. lapkričio 19 d. antstolės N. Š. – S. pažymoje nurodyta, kad šiai dienai neišmokėtos skolos likutis vykdomojoje byloje Nr. 0033/19/00699 yra 18 105,59 Eur. Byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo įsiteisėjimo iki ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovė būtų pilnai sumokėjusi ieškovui jam priteistą kompensaciją, atsiliepime atsakovė šios aplinkybės neneigė (CPK 178 straipsnis).

Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo

6. Ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 4 774,86 įstatyminių palūkanų, paskaičiuotų už tai, kad atsakovė iki šiol nevykdo 2015 m. gruodžio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimo dalies, pagal kurią ieškovo naudai buvo priteista 21 766,67 Eur kompensaciją, proporcinga ieškovo daliai nekilnojamojo turto, nustatytai bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuris buvo priteistas atsakovei, todėl ieškovas paskaičiavo 5 procentus įstatyminių palūkanų už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. lapkričio 23 d., iš viso – 4 774,86 Eur (4 168,32 Eur (21 766,67 Eur x 5 proc. x 3,83 metų) + 606,54 Eur (18 105,59 Eur x 5 proc. x 0,67 metų)). Šias palūkanas ieškovas laiko kompensacinėmis, kurios kompensuoja ieškovo minimalius nuostolius už tai, kad atsakovė iki šiol pilnai negrąžindama teismo sprendimu priteistą 21 766,67 Eur sumą, taip naudojasi kreditoriaus (ieškovo) turtu bei pinigais.

7. CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Tokias įstatyme numatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės neįvykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003)

8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kreditorius gali reikalauti palūkanų pareikšdamas teisme CK 6.37 straipsnio 2 dalimi grindžiamą reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-888/2003). Tokia kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Tai reiškia, kad kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo.

9. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsnis), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).

10. Minėta, atsakovė su ieškovo reikalavimu nesutiko motyvuodama aplinkybe, kad ji neturėjo objektyvios galimybės dėl paties ieškovo veiksmų sumokėti ieškovui jam priteistos kompensacijos. Atsakovė kartu su atsiliepimu į bylą pateikė 2016 m. gegužės 25 d. prašymą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams, kuriuo atsakovė teismo prašė įpareigoti ieškovą suteikti jai savo banko sąskaitos numerį, kad ji galėtų vykdyti savo įsipareigojimus. LITEKO duomenimis nustatyta, kad teismas 2016 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-2920-892/2016 atsakovės prašymą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teismas išaiškino, kad atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių jos prašyme nurodytas aplinkybes, t.y. jog ieškovas nesuteikia jai informacijos ir nenurodo savo banko sąskaitos numerio, su ja nebendrauja, nekelia telefono ragelio ir pan., ar kad būtent dėl jo kaltės sprendimas negali būti įvykdytas; atsakovei buvo išaiškinta, kad ji, siekdama tinkamai įvykdyti teismo sprendimą, jei, kaip ji teigia, ieškovas vengia priimti prievolės įvykdymą, gali pasinaudoti įstatymo leidėjo suteikta teise atitinkamu būdu tinkamai įvykdyti savo prievolę, t.y. pagal CK 6.56 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuriame numatyta, kad skolininkas turi teisę įvykdyti piniginę prievolę sumokėdamas skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, jeigu kreditorius vengia priimti prievolės įvykdymą. 2016 m. birželio 10 d. nutarties atsakovė apeliacine tvarka neskundė. Atsakovė į bylą taip pat pateikė rašytinius įrodymus apie savo turtinę padėtį, t.y. atsakovės 2019 m. balandžio 29 d., 2020 m. vasario 13 d. bei 2020 m. spalio 2 d. paimtų vartojimo kreditų sutartis; įrodymus apie kreditoriams VšĮ „Finansinių problemų sprendimai“ bei V. S. vykdomas prievoles; 2019 m. rugsėjo 17 d. bei 2020 m. sausio 6 d. vykdomuosius raštus, išduotus išieškotojai A. K. dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko G. K.; 2020 m. balandžio 15 d. Lietuvos antstolių rūmų pažymą dėl informacijos pateikimo apie vykdomąsias bylas skolininko G. K. atžvilgiu; 2020 m. rugpjūčio 12 d. išankstinę sąskaitą už ieškovės namo kadastrinių matavimų paslaugas; kitus procesinius dokumentus, susijusius su civilinės bylos Nr. e2-257-647/2015 bylos nagrinėjimu.

11. Nagrinėjamu atveju atmestini kaip nepagrįsti atsakovės nurodyti argumentai dėl kompensacijos sumokėjimo negalimumo dėl paties ieškovo kaltės, t.y. kad ieškovas piktybiški nepriima pinigų, atsisako pateikti banko sąskaitos numerį ir pan., kadangi jie nepagrįsti jokiai rašytiniai įrodymais, vertintini kaip neįrodyti, deklaratyvūs teiginiai, taigi, nepaneigiantys atsakovės prievolės sumokėti ieškovui priteistą kompensaciją (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Į bylą pateikti atsakovės rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys jos turtinę padėtį, prievolių ieškovo kreditoriams vykdymą, įrodymai apie ieškovo atžvilgiu užvestas yra iš esmės nesusiję su šia byla, nes nepaneigia aplinkybės dėl teismo sprendimo nevykdymo, tai yra prievolės įvykdyti sprendimą bei ieškovo nuostolių, patirtų atsakovei neįvykdžius sprendimo fakto. Šiame kontekste pažymėtina, kad pati atsakovė santuokos nutraukimo byloje reiškė reikalavimą dėl turto priteisimo jai natūra bei piniginės kompensacijos priteisimo iš jos ieškovui, todėl turėjo ir galėjo tinkamai įvertinti galimybes sumokėti kompensaciją bei šio įsipareigojimo nevykdymo galimas pasekmes (CK 1.5 straipsnis). Tuo atveju, jei ieškovė turi teisę reikšti regresinį reikalavimą, ji tokią teisę turi realizuoti įstatymo nustatyta tvarka. Vien atsakovės argumentai dėl prievolių įvykdymo už ieškovą šioje byloje nepaneigia ieškovo reikalavimo pagrįstumo. Aplinkybės, susijusios antstolio veiksmais ar atsakovės prašymais vykdomoje byloje, šalių veiksmais civilinėje byloje ar po jos, taip pat nepaneigia ieškovo reikalavimo šioje byloje.

12. Įvertinus byloje esančių duomenų visumą konstatuotina, kad atsakovei tinkamai neįvykdžius prievolės, t.y. pilnai nesumokėjus Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu priteistos 21 766,67 Eur sumos, ieškovas įgijo naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o atsakovė naują pareigą – pareigą atlyginti nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Tai, kad atsakovė nevykdė prievolės sumokėti ieškovui kompensaciją po 2015 m. gruodžio 8 d. teismo sprendimo įsiteisėjimo (2016 m. gegužės 5 d.), reiškia, kad ji daro tęstinį prievolės pažeidimą – neteisėtai naudoja pinigus, kuriuos privalo sumokėti ieškovui. Esant tęstiniam prievolės pažeidimui, kreditorius (ieškovas) turi teisę, kad jam būtų atlyginti visi nuostoliai, padaryti per visą prievolės pažeidimo laikotarpį. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015), konstatuojant, kad ieškovas patyrė nuostolių iki šios bylos iškėlimo dienos (ieškinio priėmimo teisme dienos) dėl teismo sprendimo nevykdymo, ieškovo reikalavimas priteisti kompensuojamąsias palūkanas tenkintinas, jam iš atsakovės priteistini nuostoliai nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos, t.y. 2016 m. gegužės 5 d., iki ieškinio šioje byloje pateikimo dienos, t.y. 2020 m. lapkričio 24 d. Minėtu būdu apskaičiavus (5 procentai) nuostoliai už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. kovo 2 d. sudarytų 4 168,32 sumą (skaičiuojant nuo 21 766,67 Eur kompensacijos), tuo tarpu nuostoliai už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d. sudarytų 606,54 Eur sumą (skaičiuojant nuo 18 105,59 Eur), todėl ieškovo prašymas priteisti iš atsakovės 4 774,86 Eur sumą kompensuojamų palūkanų sumą yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.210, 6.261 straipsnių pagrindu).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

13. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos nuo ieškinio reikalavimų sumos. Teismas sutinka, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas – procesines palūkanas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovas prašo ieškiniu priteisti iš atsakovės ir kompensacinės bei kartu procesines palūkanas, o procesines palūkanas skaičiuodamas ir nuo priteistinos kompensacinių palūkanų sumos. Teismas pažymi, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kompensacinės palūkanos skaičiuojamos nuo prievolės pažeidimo dienos iki bylos iškėlimo teisme dienos. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Atsižvelgiant į minėtą, darytina išvada, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos nuo 4 774,86 EUR sumos (t.y. šio ieškinio reikalavimų sumos) yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

14. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, advokato padėjėjo suteiktas šaliai teisines paslaugas. Šioje byloje ieškovui Vilniaus skyriaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus, valstybei iš atsakovės priteistina 107 Eur žyminio mokesčio (apskaičiuotas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 7 dalį, skaičiuojant nuo priteistos 4 774,86 Eur sumos). Ieškovo advokato atstovavimo išlaidos pagal pateiktą 2021 m. sausio 25 d. pažymą sudarė 259 Eur. Tenkinus ieškinį, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 259 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15. Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 774,86 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 86 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 774,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. lapkričio 25 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Iš atsakovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 107 Eur (vieną šimtą septynis eurus) žyminį mokestį valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j.a.k. 188728821) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 259 Eur (du šimtus penkiasdešimt devynis eurus) išlaidų už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j.a.k. 188728821) surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.