Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo B. M. (B. M.), atstovaujamo advokatų J. G. ir D. G., prašymą pripažinti Lietuvos Respublikos teritorijoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto Meščianskio (Meščianskij) rajono teismo 2017 m. balandžio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-400/17 (suinteresuotas asmuo – I. M.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Rusijos Federacijos Maskvos miesto Meščianskio rajono teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal B. M. ieškinį I. M. dėl bendrai įgyto turto padalijimo ir I. M. priešieškinį dėl bendrai įgyto turto padalijimo, 2017 m. balandžio 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-400/17 (toliau ir užsienio teismo sprendimas), nusprendė: B. M. ieškinio reikalavimus tenkinti: 1) padalyti B. M. ir I. M. bendrai įgytą turtą, pripažinti B. M. nuosavybės teisę į 60 proc. OOO „PIK-FARMA LEK“ įstatinio kapitalo dalies, 60 proc. OOO „Konsorcium-PIK“ įstatinio kapitalo dalies, 1 proc. OOO „PIK-FARMA PRO“ įstatinio kapitalo dalies, pripažinti 60 proc. OOO „PIK-FARMA ESTEIT“ įstatinio kapitalo dalies asmenine B. M. nuosavybe, kuri yra nedalytina; 2) išieškoti iš B. M. I. M. naudai 30 proc. OOO „PIK-FARMA LEK“ įstatinio kapitalo dalies piniginę kompensaciją – 88 125 000 rub., 30 proc. OOO „Konsorcium-PIK“ įstatinio kapitalo dalies piniginę kompensaciją – 62 191 000 rub., 0,5 proc. OOO „PIK-FARMA PRO“ įstatinio kapitalo dalies piniginę kompensaciją – 29 000 rub., iš viso išieškoti 150 345 rub.; 3) I. M. priešieškinio reikalavimus B. M. dėl bendrai įgyto turto padalijimo netenkinti.

3. Lietuvos apeliaciniame teisme 2018-04-19 gautas B. M. prašymas Lietuvos Respublikoje pripažinti užsienio teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja nė vienas iš Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau ir Tarptautinė dvišalė sutartis) 56 straipsnyje įtvirtintų sprendimo nepripažinimo pagrindų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas sustabdyti bylą ir (ar) atidėti jos nagrinėjimą atmestinas; prašymas pripažinti užsienio teismo sprendimą tenkintinas.

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas B. M. kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Maskvos miesto Meščianskio rajono teismo 2017 m. balandžio 17 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-400/17 pagal B. M. ieškinį I. M. (šioje byloje – suinteresuotas asmuo) dėl bendrai įgyto turto padalijimo ir I. M. priešieškinį. Suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su pareiškėjo reikalavimu, be kita ko Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą sustabdyti šią bylą iki sueis terminas kasaciniam skundui dėl prašomo pripažinti užsienio teismo sprendimo paduoti arba, šį sprendimą apskundus – iki sprendimo byloje priėmimo. Pasikeitus faktinei situacijai (2018-07-13 nutartimi I. M. kasacinį skundą dėl aukščiau nurodytų užsienio teismo procesinių sprendimų palikus nenagrinėtą iš esmės), vėlesniais procesiniais dokumentais suinteresuotas asmuo Lietuvos apeliacinio teismo prašė sustabdyti ir (ar) atidėti bylos nagrinėjimą, iki bus išspręstas klausimas dėl termino kasaciniam skundui paduoti atnaujinimo.

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 812 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėjantis prašymą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą, jeigu šis teismo sprendimas yra apskundžiamas įprastinėmis atitinkamos valstybės teismų sprendimų kontrolės formomis arba jeigu terminas šiam skundui paduoti dar nėra pasibaigęs. Taigi, įstatyme bylos sustabdymo galimybė siejama būtent su prašomo pripažinti teismo sprendimo apskundimu. Be to, CPK 812 straipsnio 4 dalyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga stabdyti bylą tuo atveju, kai prašomas pripažinti teismo sprendimas apskundžiamas įprastinėmis atitinkamos valstybės sprendimų kontrolės formomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2T-51-823/2017).

13. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs šalių išdėstytas pozicijas ir pateiktus įrodymus bylos sustabdymo klausimu, sprendžia, kad bylos pagal pareiškėjo prašymą nagrinėjimo dieną CPK 812 straipsnio 4 dalyje nurodyti bylos sustabdymo pagrindai neegzistuoja, t. y. prašomo pripažinti užsienio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas kasacine tvarka, o terminas tokiam skundui paduoti yra suėjęs (šalys šios aplinkybės neginčija). Tai sudaro pagrindą suinteresuoto asmens prašymą sustabdyti bylą atmesti, kaip neatitinkantį nė vienos iš CPK 812 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų instituto taikymo sąlygų.

14. Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens pateikti duomenys apie prašymo atnaujinti terminą kasaciniam skundui paduoti pateikimą užsienio valstybės teismui (nepriklausomai nuo prašymo turinio ir jame nurodytų motyvų, kuriuos įvertins užsienio valstybės teismas ir (ar) tokio prašymo (ne)tenkinimo galimybės) patys savaime nepatvirtina prašomo pripažinti užsienio teismo sprendimo apskundimo fakto, nekeičia kasacinio skundo dėl prašomo pripažinti užsienio teismo sprendimo padavimo terminų skaičiavimo, neturi įtakos prašomo pripažinti užsienio teismo sprendimo įsiteisėjimui (ant prašomo pripažinti užsienio teismo sprendimo uždėtas spaudas, patvirtinantis, kad sprendimas įsiteisėjo 2018-01-16), todėl nagrinėjamu atveju negali pagrįsti egzistuojant būtinybei stabdyti šią bylą CPK 812 straipsnio 4 dalies pagrindu (CPK 185 str.).

15. Teismas aukščiau nurodytų motyvų pagrindu taip pat netenkina suinteresuoto asmens prašymo atidėti bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas klausimas dėl termino kasaciniam skundui paduoti atnaujinimo, papildomai pažymint, kad iš suinteresuoto asmens Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktų įrodymų matyti, jog prašymas dėl termino atnaujinimo užsienio valstybės teismui pateiktas 2018-08-03, tačiau iki bylos nagrinėjimo dienos, t. y. praėjus beveik 2 mėnesiams, į bylą negauti jokie duomenys apie tokio prašymo nagrinėjimo eigą ar jo rezultatus, nenurodyta, kiek laiko gali trukti tokio prašymo nagrinėjimas. Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo atidėjimas neapibrėžtam laikui laukiant procesinio rezultato, kuris, remiantis CPK 812 straipsnio 4 dalimi, tik sudarytų teismui teisę (o ne pareigą) spręsti dėl bylos sustabdymo reikalingumo, pažeistų civiliniame procese vyraujančius koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.).

16. Netenkinus suinteresuoto asmens prašymo sustabdyti bylą ir (ar) atidėti jos nagrinėjimą, spręstina dėl užsienio teismo sprendimo (ne)pripažinimo pagrindų egzistavimo šioje byloje.

17. Iš į bylą suinteresuoto asmens teiktų procesinių dokumentų ir įrodymų turinio matyti, kad nesutikimas su pareiškėjo prašymu grindžiamas dvejopo pobūdžio argumentais: pirma, CPK 810 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nurodant, kad prašomas pripažinti užsienio teismo sprendimas nesuderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu (Vilniaus apygardos teismo 2017-01-31 sprendimu, priimtu c. b. Nr. e2-427-560/2017), priimtu byloje tarp tų pačių šalių; antra, Tarptautinės dvišalės sutarties 18 punkto pagrindu, teigiant, kad pareiškėjo prašymas prieštarauja pagrindiniams Lietuvos Respublikos įstatymų principams.

18. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl pirmojo suinteresuoto asmens nurodyto nesutikimo su pareiškėjo prašymu argumento, pažymi, kad pagal CPK 810 straipsnio 1 dalies normos turinį joje įtvirtinti atsisakymo pripažinti užsienio teismo sprendimą pagrindai taikomi tik nesant tarptautinės sutarties. Tokia CPK 810 straipsnyje įtvirtinta normų konkurencijos taisykle vadovaujasi ir teismai, nagrinėdami bylas dėl užsienio teismų sprendimų pripažinimo, pvz., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017, taip pat 2016 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2016 nurodė, kad tais atvejais, kai prašoma pripažinti ir leisti vykdyti ne Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtą teismo sprendimą ir tarp teismo sprendimo kilmės valstybės bei Lietuvos Respublikos nėra sudaryta arba nėra konkrečiai bylai taikytinų tarptautinių dvišalių arba daugiašalių sutarčių, teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra atliekama pagal CPK įtvirtintas taisykles; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. birželio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2012 taip pat pažymėjo, kad užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu, o nesant sutarties – CPK 810 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

19. Sudarydamos tarptautines sutartis, valstybės savanoriškai apriboja savo suverenitetą, prisiima viena kitos atžvilgiu tam tikrus įsipareigojimus ir išreiškia pasitikėjimą viena kitos viešąja tvarka ir institucijomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-77-381/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2T-14-381/2018).

20. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublika ir Rusijos Federacija yra sudariusi dvišalę sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, kurioje, be kita ko, įtvirtintas Susitariančiųjų Šalių teisingumo įstaigų sprendimų civilinėse ir šeimos bylose, nuosprendžių dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo abipusio pripažinimo principas (50 str.), prie prašymo leisti vykdyti užsienio teismo sprendimą pridėtini dokumentai (52 str.), taip pat nurodyti atsisakymo teikti teisinę pagalbą (18 str.) bei atsisakymo pripažinti ir vykdyti teismų sprendimus pagrindai (56 str.).

21. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju, kuomet pareiškėjas prašo Lietuvos Respublikoje pripažinti užsienio valstybės (Rusijos federacijos), su kuria Lietuva yra pasirašiusi tarptautinė dvišalę sutartį, sprendimą, suinteresuotas asmuo nepagrįstai savo atsiliepimą grindžia CPK ir jo 810 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintu užsienio teismo sprendimo nepripažinimo pagrindu, todėl plačiau dėl argumentų, susijusių su šio straipsnio taikymu, nepasisakytina, kaip dėl teisiškai nereikšmingų nagrinėjamu atveju.

22. Tarptautinės dvišalės sutarties 18 straipsnyje įtvirtinta, kad teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti Susitariančiosios Šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams. Šiame straipsnyje įtvirtinta nuostata, inter alia taikoma sprendžiant užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimus, savo tikslais ir turiniu atitinka kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose nustatytą užsienio valstybės teismo sprendimo nepripažinimo pagrindą, kai prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės teismo sprendimas (jo dalis) prieštarauja viešajai tvarkai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2T-14-381/2018).

23. Pagal Tarptautinės dvišalės sutarties 56 straipsnį pripažinti teismo sprendimą arba leisti jį vykdyti gali būti atsisakyta: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių Susitariančiosios Šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos Susitariančios Šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal šią sutartį, o šioje Sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus Susitariančios Šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.

24. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs Tarptautinės dvišalės sutarties 56 straipsnyje įtvirtintų atsisakymo pripažinti ir vykdyti teismų sprendimus pagrindų baigtinį sąrašą, sprendžia, kad suinteresuoto asmens nurodomos aplinkybės, susijusios su prašomo pripažinti užsienio teismo sprendimo nesuderinamumu su įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-427-560/2017, nepatenka į Tarptautinės dvišalės sutarties 56 straipsnio taikymo ribas (1–3 punktuose nurodytas atsisakymo pripažinti ir vykdyti teismų sprendimus sąlygas). Bylos medžiaga patvirtina, kad užsienio teisme ir Lietuvos Respublikos teisme nors ir tarp tų pačių šalių, tačiau buvo nagrinėjami skirtingi ginčai (prašomame pripažinti užsienio teismo sprendime buvo sprendžiama dėl bendrai įgyto turto padalijimo, kai Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-427-560/2017 – dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis). Atsižvelgiant į tai, nenustatyta, kad esant skirtingiems teisiniams ginčams užsienio teismo sprendimo pripažinimas negalimas Tarptautinės dvišalės sutarties 56 straipsnio 2 punkte įtvirtintu pagrindu. Šio, taip pat kitų 56 straipsnyje įtvirtintų atsisakymo pripažinti užsienio teismo sprendimą pagrindų suinteresuotas asmuo neįrodinėjo, jų nenustatė ir Lietuvos apeliacinis teismas.

25. Minėta, kad suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjo prašymo pripažinti užsienio teismo sprendimą netenkinti ir dėl jo prieštaravimo pagrindiniams Lietuvos Respublikos įstatymų principams (Tarptautinės dvišalės sutarties 18 str.). Tokia pozicija grindžiama prof. V. M. parengta 2017-06-17 išvada, kuri, suinteresuoto asmens teigimu, patvirtina faktą apie užsienio teismo netinkamai taikytą Lietuvos Respublikos materialinę teisę sprendžiant šalių bendro turto padalijimo klausimą.

26. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, pripažįstant teismo ar arbitražo sprendimą, nėra tikrinamas tokio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o tik patikrinama, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų. Sprendžiant užsienio teismo sprendimo pripažinimo klausimą, negali būti iš naujo nustatomi bylos faktai bei tikrinama, ar užsienio valstybės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-375/2009; 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017), taip pat, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2T-14-381/2018).

27. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo, remdamasis prof. V. M. pateiktomis išvadomis dėl CK teisės normų (konkrečiai – CK 3.67 straipsnio 2 dalies) taikymo ir aiškinimo, nepagrįstai siekia išplėsti Lietuvos apeliacinio teismo atliekamas užsienio teismo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje patikros ribas, t. y. konstatuoti, kad užsienio teismas sprendimu netinkamai atliko faktinių aplinkybių teisinį įvertinimą pagal Lietuvos Respublikos teisę nustatant bendro gyvenimo nutraukimo momentą ir jo įtaką turto padalijimui ir šiuo pagrindu atsisakyti pripažinti užsienio teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliaciniam teismui įgaliojimai tikrinti užsienio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą nepriskirti (CPK 810 str. 4 d.) ir nenustačius, kad užsienio teismo sprendimo pripažinimas pakenktų Lietuvos Respublikos suverenitetui ar saugumui ar prieštarautų pagrindiniams įstatymų principams, viešajai tvarkai, juolab kad juo buvo spręstas ginčas tarp privačių asmenų dėl turto – Rusijos Federacijoje esančių privačių juridinių asmenų įstatinio kapitalo padalijimo, suinteresuoto asmens argumentai dėl prašymo nepripažinimo Dvišalės tarptautinės sutarties 18 straipsnio pagrindu atmestini kaip nepagrįsti.

28. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo, nesutinkantis su užsienio teismo sprendimo turiniu ir (ar) procesiniu rezultatu, pasinaudojo savo teise jį apskųsti, tačiau, kaip nustatyta bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teismas prašomą pripažinti užsienio teismo sprendimą paliko nepakeistą, o suinteresuoto asmens kasacinis skundas paliktas nenagrinėtas.

29. Pareiškėjai pateikus visus pagal Tarptautinės dvišalės sutarties 52 straipsnį reikalingus dokumentus (ši aplinkybė nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi, kuria pareiškėjo prašymas priimtas nagrinėti) ir Lietuvos apeliaciniam teismui nenustačius aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atsisakyti pripažinti užsienio teismo sprendimą pagal Tarptautinės dvišalės sutarties nuostatas, pareiškėjo prašymas tenkintinas.

30. Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas, iki bylos nagrinėjimo iš esmės posėdžio nepateikus šių išlaidų faktą ir dydį pagrindžiančių įrodymų (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo B. M. prašymą tenkinti.

Pripažinti Rusijos Federacijos Maskvos miesto Meščianskio (Meščianskij) rajono teismo 2017 m. balandžio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-400/17.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.