Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. M. ieškinį atsakovei I. M. dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Ieškovas prašo panaikinti nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis, kadangi, jo teigimu, atsakovė atliko prieš jį veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Teismas su tokiais ieškovo argumentais nesutinka. CK 6.465 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad 2011-11-17 Nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartimi bei 2011-11-21 Statinių dovanojimo sutartimi ieškovas padovanojo atsakovei jam priklausančią dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų bei sutartyse nurodytus nekilnojamuosius daiktus. CK 6.472 straipsnio 1 dalyje, kuria vadovaujasi ieškovas, nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė. Aiškindamas šias įstatymo nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicijoje nustatytos dvi teisiškai reikšmingų faktų, kuriuos konstatavus dovanojimas gali būti panaikinamas, grupės, t. y. kad būtų panaikintas dovanojimas, remiantis nurodyta teisės norma, būtina konstatuoti bent vieną iš būtinų sąlygų: 1) kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo; 2) kai atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-162/2010; 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-305/2011). Pirmosios grupės teisiškai reikšmingi faktai – apdovanotojo veiksmai, kai šis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, gali būti laikomi nusikalstamais veiksmais, atsakomybė už juos reglamentuojama Baudžiamojo kodekso normų (BK 22 straipsnis, 129 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnis), tokie veiksmai konstatuotini Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Kitokia tvarka (pvz., Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka) konstatuoti apdovanotojo veiksmus, laikytinus nusikalstamais, draudžia asmens nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnyje. Be to, nurodytos CK 6.472 straipsnio 1 dalies teisės norma apima ir apdovanotojo tuos veiksmus, kurie turi pasikėsinimo į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar sveikatą požymių, nors už tokius veiksmus asmuo ir nebuvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn ar nuo šios atsakomybės toks asmuo buvo atleistas, šie veiksmai įrodinėjami civilinėje byloje Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010). Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingų faktų, kad apdovanotasis, t. y. atsakovė pasikėsino į dovanotojo, t. y. ieškovo, ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar sunkiai juos sužalojo, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta ir šalys tokių įrodymų į bylą neteikė. Ieškovas, prašydamas panaikinti minėtas dovanojimo sutartis, nurodo, kad atsakovė prieš ieškovą atliko veiksmus, kurie yra griežtai smerktini geros moralės požiūriu, t. y. atsakovė, neturėdama tam įgaliojimo, iš ieškovo sąskaitos pasisavino pinigines lėšas ir tokiu būdu atliko ne tik gerai moralei, bet ir teisei priešingus veiksmus ieškovo atžvilgiu. Teismas pažymi, jog įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų vertinimo kriterijų, yra išaiškinęs, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010; 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2012; 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2013). Pažymėtina, jog siekiant užtikrinti viešąjį interesą, atitinkantį civilinių santykių stabilumą ir civilinės atsakomybės priemonių taikymo adekvatumą, bet koks dovanojimo sutarties šalių santykių pablogėjimas negali būti pagrindas panaikinti šią sutartį. CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Kadangi tokius pačius padarinius, t. y. dovanojimo panaikinimą, lemia ir kitas šioje teisės normoje įtvirtintas pagrindas – neabejotinai griežtai smerkiami apdovanotojo veiksmai, sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą gali būti pripažįstami tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje išvardytus reikšmingus kriterijus (dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011). Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015). Šiuo aspektu reikšmingais gali būti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011).

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teisiškai reikšmingi faktai dovanojimui panaikinti, kai apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, gali būti nustatomi visais CPK 177 straipsnyje išvardytais įrodymais. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad tokių aplinkybių nėra; tie duomenys nustatomi šiomis įrodinėjimo priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2014-10-06 iš ieškovo sąskaitos į atsakovės sąskaitą pervesta 2 958 697,14 Lt (856 897,92 Eur). Ieškovas nurodo, jog šiuos pinigus atsakovė pervedė į savo sąskaitą neteisėtai, taigi, atliko ieškovo atžvilgiu griežtai smerktinus veiksmus. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas buvo išdavęs atsakovei įgaliojimą, kurio pagrindu ji galėjo disponuoti ieškovo sąskaitoje esančiomis lėšomis (pateiktas 2016-04-06 teismo posėdžio metu). Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių buvo susitarimas bei nusistovėjusi praktika, jog ieškovas į savo sąskaitą, esančią AB SEB banke, pervesdavo pinigines lėšas, o atsakovė, turėdama įgaliojimą, jomis disponuodavo šeimos bei savo poreikiams tenkinti. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir liudytoja T. J., kuri buvo atsakovės asmeninė bankininkė ir kuri teismo posėdžio metu paaiškino, jog „atsakovės vyras pervesdavo pinigus į sąskaitą, kuriai atsakovė turėjo įgaliojimą, tuomet atsakovė persivesdavo pinigus į savo sąskaitą. Atsakovė papasakojo apie vykstantį skyrybų procesą, kad ieškovas neteikia vaikams išlaikymo, jos nuėjo į banką pasiteirauti ar yra pervesti pinigai. Liudytoja tuo metu jau banke nedirbo. Banke jos banko darbuotojos paklausė, ar nėra sąskaitoje pinigų, tada klausė ar gali jomis disponuoti, banko darbuotoja atsakė, kad pagal įgaliojimą atsakovė gali disponuoti pinigais. Įgaliojimas buvo tikrinamas prieš bankui užklausiant apie sąskaitoje esančias lėšas, nes informacija gali būti suteikta tik įgaliotiems asmenims“. Kaip jau buvo minėta, ieškovas 2014-03-10 prašymu kreipėsi į 2-ąjį notarų biurą, prašydamas persiųsti atsakovei bei AB SEB bankui pareiškimą, kad bet kurie ieškovo pasirašyti įgaliojimai, kuriais ieškovas įgaliojo atsakovę atlikti bet kuriuos veiksmus nuo prašymo dienos yra panaikinami. Notarė D. L.-B. paliudijo, kad ieškovas pavedė Vilniaus miesto 2-ajam notarų biurui persiųsti pareiškimą, patvirtintą notarės atsakovei, adresu (duomenys neskelbtini), bei AB SEB bankui, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei skirta registruotoji pašto siunta buvo įteikta 2014-03-14 S. V.. Taigi, notarų biuro siųstas pranešimas nebuvo įteiktas atsakovei asmeniškai. Atsakovė nurodo, kad minėto pranešimo apie įgaliojimo atšaukimą iki incidento nebuvo gavusi, apie įgaliojimo atšaukimą iki banko darbuotojo skambučio nežinojo, nes tuo metu buvo išvykusi į Jungtines Amerikos Valstijas, anksčiau ieškovas yra atšaukęs atsakovei išduotą įgaliojimą, apie tai atsakovė buvo informuota elektroniniu paštu. Atsakovė neginčija, jog adresas, kuriuo buvo siunčiamas pranešimas yra jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, tačiau nurodo, kad ieškovui buvo žinoma jos tikroji buvimo vieta, todėl pranešimas turėjo būti siunčiamas į Jungtines Amerikos Valstijas, o be to, pranešimas galėjo būti išsiųstas į jos elektroninį paštą. Byloje tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovo ir atsakovės vaikams gyvenant JAV, šalys pakaitomis gyveno šioje šalyje. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir ieškovo į bylą pateiktas raštas vaikų mokymo įstaigai. Ieškovas iš esmės neginčijo atsakovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovė pranešimo siuntimo metu buvo išvykusi į Jungtines Amerikos Valstijas. Pateiktame į bylą S. V. paaiškinime (atsiliepimo priedas Nr. 2) nurodyta, kad ji atsiėmė atsakovei skirtą laišką, tačiau jį perdavė tik 2014 metų lapkritį. Šias aplinkybes S. V. patvirtino ir teismo posėdyje apklausiama liudytoja, kur paaiškino, jog „atsakovė padėjo jai išsinuomoti būstą, esantį (duomenys neskelbtini), sutartį sudarė metams. Prisimena, jog gavo kažkokį laišką, tačiau nesidomėjo iš kur tas laiškas, galvojo, kad kuomet nuomotojui prisireiks šio laiško, jis ir kreipsis į nuomininkę, tad pasidėjo voką ir pamiršo. Kas buvo laiške sužinojo tik vėliau, kai apie jį pradėjo klausinėti ar nuomotojas, ar atsakovė“. Teismas pažymi, jog įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 str.), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 ir 179 straipsniuose. CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Be to, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, įvertindamas ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovas į bylą įrodymų apie pranešimo įteikimą asmeniškai atsakovei nepateikė, todėl teismo vertinimu ieškovas byloje neįrodė, kad atsakovei įgaliojimo atšaukimas buvo įteiktas (CPK 178 str.). Kaip pagrįstai pažymėjo atsakovės atstovas, šio pranešimo įteikimui CPK nuostatos netaikytinos. CPK 1 straipsnio 1 dalis numato, kad CPK nustato civilinių, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, prašymų dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo tvarką; darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto ir restruktūrizavimo bylos bei ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi, CPK normos iš esmės taikytinos tik byloms, nagrinėtinoms teisme. Teismas taip pat pažymi, jog CPK 123 straipsnyje numatyta įteikimo tvarka, pagal kurią jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – namo (bendrijos) administracijai, butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui ar darbovietės administracijai. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, S. V., priešingai nei teigia ieškovas, nėra atsakovės sesuo ar artima giminaitė, taigi, vadovaujantis minėta kodekso norma, nėra pagrindo teigti, kad pranešimas jai buvo įteiktas bei apie šį pranešimą atsakovė buvo informuota. Tai, kad pranešimas buvo įteiktas liudytojai S. V. nepatvirtina, kad apie jį buvo žinoma ir atsakovei. Į bylą pateikti elektroniniai laiškai patvirtina, kad šalys bendravo elektroniniu paštu, atsakovė nurodė, kad anksčiau įgaliojimo atšaukimą patvirtinantys dokumentai atsakovei buvo pateikti elektroniniu paštu, todėl ieškovas, žinodamas, kad atsakovė yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, galėjo apie įgaliojimo atšaukimą informuoti atsakovę elektroniniu paštu. Atsakovė taip pat paaiškino, jog visi su Rusijoje vykstančiais teismo procesais susiję dokumentai siunčiami atsakovei į Jungtines Amerikos Valstijas, tačiau byloje nėra duomenų, kad minėtas pranešimas notarų biuro būtų išsiųstas atsakovės adresu Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tarp šalių taip pat nėra ginčo, jog po įgaliojimo atšaukimo ieškovas ir atsakovė buvo susitikę, tačiau byloje nepateikta duomenų, jog ieškovas būtų informavęs atsakovę apie įgaliojimo atšaukimą.

Ieškovas nurodo, kad aplinkybę, jog atsakovei buvo žinoma apie įgaliojimo atšaukimą, patvirtina ir tai, kad ji banke teiravosi ar jos įgaliojimas neatšauktas. Šios aplinkybės neneigia ir atsakovė. T. J. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta (atsiliepimo priedas Nr. 2), kad ji buvo nuvykusi su atsakove į banko skyrių, atsakovė domėjosi įgaliojimo atšaukimu banko darbuotojos. Teismo posėdžio metu T. J., kuri ilgą laiką dirbo AB SEB banke, paaiškino, kad įgaliojimo atšaukimą gali patikrinti tik banko darbuotojas, lankantis banke darbuotojas atsakovės prašymu patikrino jos įgaliojimą ir tik tuomet pervedė pinigus. Byloje nustatyta, kad santykiai tarp šalių šiuo laikotarpiu buvo įtempti, todėl atsakovė pagrįstai norėjo įsitikinti savo įgalinimų galiojimu. Banko darbuotojui atlikus atsakovės įgaliojimo patikrinimą ir patvirtinus, kad atsakovės įgaliojimas nėra atšauktas, taigi, atsakovei įsitikinus savo veiksmų teisėtumu, ji nurodė pervesti pinigines lėšas į savo sąskaitą, kaip kad buvo susitarta tarp ieškovo ir atsakovės. Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovui pasikreipus į banką ir nurodžius grąžinti pinigines lėšas į jo sąskaitą, 2014-10-16 į ieškovo sąskaitą buvo grąžinta 2 860 980,45 Lt (828 597,21 Eur), o 2014-10-21 atsakovė pavedimu pervedė ieškovui 28 300,71 Eur, taigi, ieškovui grąžintos visos iš jo sąskaitos pervestos piniginės lėšos ir jis jokių materialinių nuostolių nepatyrė.

Ieškovas nurodo, kad atsakovė pervesdama pinigus veikė tyčia prieš ieškovo interesus ir įvykdė ne tik griežtai smerktinus veiksmus, tačiau ir teisei priešingus veiksmus, t. y. vagystę. Su šiais ieškovo argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip jau minėta anksčiau, tarp šalių buvo susitarimas, pagal kurį ieškovas pervesdavo pinigines lėšas į savo banko sąskaitą AB SEB banke, o atsakovė, turėdama įgaliojimą, šiuos pinigus pervesdavo į savo banko sąskaitą bei naudodavo juos vaikų, šeimos ir savo interesais. Nors atsakovė 2013 metais kreipėsi į teismą dėl santuokos su ieškovu nutraukimo, tačiau byla buvo nutraukta atsakovės iniciatyva. Į bylą yra pateikti įrodymai, kad 2013 metais šalys Naujuosius metus sutiko kartu, 2014 metais laiką taip pat leido kartu. Taigi, iš to galima daryti išvadą, jog santykiai tarp šalių tuo metu nebuvo nuolat konfliktiški. Pažymėtina, jog ieškovei, atliekant bankinį pavedimą, tarp šalių vyko skyrybų procesas, tačiau šalių santuoka dar nutraukta nebuvo, santuokoje įgytas turtas nebuvo padalintas. Kadangi atsakovė nebuvo informuota apie įgaliojimo atšaukimą, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo išvadai, kad minėta transakcija atsakovė atliko griežtai smerktinus ar moralei prieštaraujančius veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas dėl minėtų pinigų pervedimo į atsakovės sąskaitą nesikreipė į teisėsaugos institucijas, ieškinį teismui dėl dovanojimo sutarties panaikinimo pateikė praėjus netrumpam laiko tarpui. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovei buvo žinoma apie įgaliojimo atšaukimą, o pervesdama pinigus atsakovė pasielgė netinkamai ir šie jos veiksmai yra griežtai smerktini moralės požiūriu (CPK 178 str.), todėl tokie ieškovo argumentai yra atmetami kaip nepagrįsti.

Ieškovas nurodo, kad dovanojimo sutartys yra išankstinio atsakovės rengimosi nutraukti santuoką pasekmė, todėl atsakovė laikytina pažeidusia sutuoktinės pareigas, taip pat ir esminius geros moralės principus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal teismų praktiką geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-162/2010). Išvertus iš lotynų kalbos (lot. moralis – dorovinis; moralitaser – būdas, charakteris, tinkamas elgesys) moralė – tai žmonių elgesį reguliuojančios normos, principai. Moralės sąvoka turi keletą reikšmių. Pirmoji reikšmė apibūdina autoritetingas gero ir blogo žmonių elgesio normas, kurias nustato bendruomenė, visuomenė, papročiai, religija, filosofija ar asmeninė sąmonė, t. y. doro, moralaus elgesio normos, grindžiamos atitinkama pasaulėžiūra, kurių atitinkamoje aplinkoje turėtų laikytis konkretūs žmonės. Pagal antrąją reikšmę moralė apibrėžiama kaip dorovingo elgesio idealas, kurį esant tam tikroms sąlygoms labiausiai pageidautinu laiko visi racionalūs žmonės. Moralės normų suvokimas ir elgimasis pagal bendruomenėje nustatytas elgesio normas priklauso ir nuo santykių, kuriems esant aiškinama moralės normų esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2013). Atkreiptinas dėmesys, jog dovanojimo sutartys sudarytos 2011 metų lapkritį, tuo tarpu atsakovė į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2013 metais. Dovanojimo sutartimis buvo išreikšta ieškovo valia, tuo tarpu byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šios sutartys buvo sudarytos atsakovės iniciatyva, kad ieškovas jas sudarė ne laisva valia, o buvo priverstas jas sudaryti, priešingai, pasirašydamas notaro patvirtintas sutartis, ieškovas patvirtino, kad jas sudaro laisva valia. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas yra verslininkas, teismo posėdžio metu paaiškino, jog nuo 2000 metų Lietuvoje konsultuojasi su teisininkais įvairiais klausimais, notaras ieškovui išaiškino dovanojimo sutarties sudarymo sąlygas bei šios sutarties sukeliamas teisines pasekmes. Tai, kad atsakovė 2013 metais kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, neįrodo ieškovo teiginių, kad atsakovė iš anksto rengėsi skyrybų procesui.

Ieškovas teigia, jog 2013-10-23 atsakovė jai perduotą nekilnojamąjį turtą pirkimo-pardavimo sutartimis perleido UAB „Agroprimus“, kurios vienintelis akcininkas yra atsakovės sūnus iš ankstesnės santuokos, taigi, turtas perleistas su atsakove susijusiai įmonei ir taip atsakovė pažeidė vaikų interesus bei susitarimą dovanotą turtą naudoti išimtinai šeimos interesais. Pagal CK 6.467 str. 1 d. nuostatas, asmuo, dovanodamas turtą, gali nustatyti sąlygą, kad šis turtas turi būti naudojamas tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, tačiau kaip matyti iš į bylą pateiktų 2011-11-17 Nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutarties ir 2011-11-21 Statinių dovanojimo sutarties, ieškovo ir atsakovės sudarytas dovanojimo sandoris buvo besąlyginis. Atkreiptinas dėmesys, jog po sutarties sudarymo apdovanotasis tampa turto savininku ir gali įgyvendinti visas savininko teises, t. y. disponuoti minėtu turtu. Įstatymas taip pat neriboja asmenų rato, kuriam apdovanotasis gali perleisti jam padovanotą turtą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad atsakovė jai dovanoto turto negalėjo parduoti, nes jis buvo numatytas naudoti tik šeimos interesais. Ieškovas nurodo, kad atsakovės sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis pažeidžia vaikų interesus. Atkreiptinas dėmesys, jog 2015-04-08 Maskvos miesto Meščanskij rajono teismo nutartimi patvirtinta tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta taikos sutartis, kuria nustatyta bendravimo su šalių vaikais tvarka, priteistas išlaikymas vaikams bei padalintas šalių turtas. Ieškovas teismo patvirtinta taikos sutartimi įsipareigojo vaikams teikti išlaikymą iki jiems sukaks 18 metų. Byloje nustatyta, kad susitarimu pakeisti sutartį atsakovė ir UAB „Agroprimus“ susitarė, kad 4 700 000 Lt sumą už parduotą turtą UAB „Agroprimus“ sumokės iki 2018-10-23. Teismo vertinimu aplinkybė, kad atsakovė ir UAB „Agroprimus“ susitarė dėl mokėjimo atidėjimo, nepatvirtina ieškovo teiginių, kad taip bus pažeisti vaikų interesai, nes UAB „Agroprimus“ už turtą sumokėti pinigai gali būti vėliau naudojami, pavyzdžiui, vaikų studijoms apmokėti ar kitiems vaikų poreikiams tenkinti, todėl šie ieškovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad šios įmonės vadovu nuo 2014-04-30 yra I. K.. Tarp šalių nėra ginčo, jog šis asmuo yra atsakovės sūnus, tačiau pažymėtina, jog nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, t. y. 2013-10-23, šios įmonės vadovu buvo A. M.. Teismas taip pat pažymi, jog sandorio sudarymo metu vieninteliu UAB „Agroprimus“ akcininku buvo Baltic Holding Group LLC, tuo tarpu I. K. įmonės akcininku tapo nuo 2014-04-30.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovė savo elgesiu rodė jam nepagarbą, šiuos argumentus grindžia į bylą pateiktais elektroniniais laiškais. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2013). Šiuo aspektu reikšmingais gali būti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011). Vertinant šiuos ieškovo argumentus atsižvelgiama į tai, kad tarp šalių yra konfliktas, ieškovo pateiktus laiškus atsakovė parašė po incidento banke, todėl teismas sprendžia, jog ieškovo nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo pripažinti atsakovės veiksmus prieštaraujančius gerai moralei ir sudarančiais pagrindą naikinti dovanojimo sutartis. Šalių nesutarimai dėl pinigų, vaikų auklėjimo bei kitais klausimais negali būti pripažinti veiksmais, griežtai smerktinais moralės požiūriu, ir neatitinka jau minėto išimtinio CK 6.472 straipsnio taikymo sąlygų pobūdžio, taip pat negali būti pripažintas atsakovės psichologiniu smurtu prieš ieškovą minėto CK straipsnio prasme. Pažymėtina, kad elektroninius laiškus atsakovė rašė praėjus keliems metams nuo dovanojimo sutarties sudarymo, dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovo nurodomi atsakovės veiksmai rodytų ypatingą nepagarbą ar nedėkingumą ir atitiktų kitas CK 6.472 straipsnio taikymo sąlygas.

Teismas taip pat pažymi, jog dovanojimo sutartys buvo sudarytos 2011 metų lapkritį, atsakovė pinigines lėšas į sąskaitą pervedė 2014 metų spalį, dovanojimo sutartimis dovanotą turtą atsakovė pardavė 2013 metų spalį, tačiau su ieškiniu į teismą ieškovas kreipėsi tik 2015-03-03.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą CK 6.472 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, sprendžia, kad ieškovo nurodytos aplinkybės bei išdėstyti argumentai nesuteikia pagrindo pripažinti atsakovės veiksmus prieštaraujančiais gerai moralei ir sudarančiais pagrindą naikinti dovanojimo sandorius, t. y. atsakovės veiksmai neatitinka pirmiau nurodyto išimtinio CK 6.472 straipsnio taikymo sąlygų pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Atsakovei nepateikus dokumentų, pagrindžiančių jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, šios nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškovo B. M. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.