Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės – Balynienės, Artūro Driuko (pirmininkas ir pranešėjas) ir Konstantino Gurino,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. B. (Y. B.) prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Maskvos (Moskovskij) rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1143/14, dalį, suinteresuoti asmenys – P. B. (P. B.), I. B. (I. B.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu, priimtu byloje Nr. 2-1143/14, tenkino J. B. ieškinio reikalavimą dėl 37 758 105 RUB (Rusijos rublių) priteisimo iš P. B. pagal 2011 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. 41.Sankt Peterburgo miesto teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija 2015 m. balandžio 16 d. apeliacine nutartimi byloje Nr. 33-5270/2015 P. B. apeliacinio skundo netenkino ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria J. B. naudai buvo priteista 37 758 105 RUB (Rusijos rublių) iš P. B., paliko nepakeistą.Pareiškėjas J. B., remdamasis 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 50 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo, priimto byloje Nr. 2-1143/14, dalį dėl 37 758 105 RUB (Rusijos rublių) priteisimo iš P. B. pagal 2011 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. 41.Pareiškėjas J. B. nurodė, kad prašymo Lietuvos apeliaciniam teismui padavimo metu Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, o tinkamą P. B. informuotumą apie civilinės bylos Rusijos Federacijoje eigą patvirtina tinkamas apeliacinio skundo padavimas. P. B. apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatė S. G. P. (S. G. P.), kuri teikė ir žodinius paaiškinimus byloje.Pareiškėjas nurodė, jog Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu buvo patenkintas ne tik jo reikalavimas dėl skolos priteisimo, tačiau ir akcinės bendrovės – mokslinio-gamybinio susivienijimo „SPARK“ ieškinys dėl skolos priteisimo iš P. B. 2016 m. birželio 28 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-49-823/2016 akcinės bendrovės – mokslinio-gamybinio susivienijimo „SPARK“ prašymą tenkino ir pripažino bei leido vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2/1143/14 dalį, iš dalies pakeistą Sankt Peterburgo miesto teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 16 d. apeliacine nutartimi Nr. 33-5270/2015, kuriais nuspręsta pareiškėjai akcinei bendrovei – moksliniam-gamybiniam susivienijimui „SPARK“ iš P. B. priteisti 15 271 319,95 RUB (Rusijos rublių) skolos ir 60 000 RUB (Rusijos rublių) valstybės rinkliavos.Tiek J. B., tiek akcinei bendrovei – moksliniam-gamybiniam susivienijimui „SPARK“ skola buvo priteista tuo pačiu teismo sprendimu, kuris buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, ir šie procesiniai dokumentai su vertimu į lietuvių kalbą buvo pateikti civilinėje byloje Nr. 2T-49-823/2016. Pareiškėjo nuomone, nėra tikslinga pakartotinai teismui pateikti tų pačių dokumentų, kurie jau buvo pateikti civilinėje byloje Nr. 2T-49-823/2016, todėl pareiškėjas prašė prijungti civilinės bylos Nr. 2T-49-823/2016 medžiagą prie šios bylos.Suinteresuotas asmuo P. B. atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė teismo atmesti J. B. prašymą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 811 straipsnio pagrindu ir tvarka.Suinteresuotas asmuo nurodė, kad Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu nutarė tenkinti J. B. ir akcinės bendrovės – mokslinio-gamybinio susivienijimo „SPARK“ (toliau – ir „SPARK“) ieškinio reikalavimus ir išieškoti iš suinteresuoto asmens atitinkamai 37 758 105 RUB (Rusijos rublių) J. B. ir 15 271 319,95 RUB (Rusijos rublių) skolos „SPARK“ naudai bei 60 000 RUB (Rusijos rublių) bylinėjimosi išlaidas į Sankt Peterburgo miesto biudžetą. Sankt Peterburgo miesto teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą pagal J. B. ir „SPARK“ ieškinį, 2015 m. balandžio 16 d. apeliacine nutartimi pakeitė Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį dėl 60 000 RUB (Rusijos rublių) bylinėjimosi išlaidų ir šias išlaidas nutarė išieškoti iš suinteresuoto asmens „SPARK“ naudai, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.2015 m. gegužės 27 d. išduotas vykdomasis raštas pagal Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą dėl 15 271 319,95 RUB (Rusijos rublių) išieškojimo iš suinteresuoto asmens „SPARK“ naudai (toliau – „SPARK“ Vykdomasis raštas). 2015 m. gegužės 27 d. taip pat buvo išduotas kitas vykdomasis raštas pagal Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą dėl 37 758 105 RUB (Rusijos rublių) išieškojimo iš suinteresuoto asmens J. B. naudai (toliau – J. B. Vykdomasis raštas).„SPARK“ atstovas Ivanas A. K. (I. A. K.) 2016 m. kovo 1 d. prašymu pareikalavo antstolio grąžinti „SPARK“ vykdomąjį raštą vykdomojoje byloje Nr. 52786/15/78012-IP. Tuo tarpu Jurijaus B. V. raštas Nr. FS002120680 tebėra pas teismo antstolį P. A. G. (P. A. G.) Rusijos Federacijoje. Taigi J. B. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį dėl piniginių lėšų išieškojimo iš suinteresuoto asmens, kai dėl to paties sprendimo vykdymo procesas yra prasidėjęs ir tebesitęsia Rusijos Federacijoje. Suinteresuotas asmuo teigia, kad J. B. prašymas yra su trūkumais. Pareiškėjas su prašymu nepateikė 2014 m. lapkričio 27 d. Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo sprendimo dėl 37 758 105 RUB (Rusijos rublių) priteisimo iš suinteresuoto asmens. Taigi prašymas neatitinka 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – ir Dvišalė sutartis) 52 straipsnio reikalavimo, jog prie prašymo būtų pateiktas sprendimo nuorašas, oficialus dokumentas apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto. J. B. su prašymu nepateikė dokumento, kuris patvirtintų, jog suinteresuotam asmeniui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą. Taigi prašymas neatitinka Dvišalės sutarties 52 straipsnio. J. B. nepagrįstai teigia, jog jeigu „SPARK“ naudai 2014 m. lapkričio 27 d. Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo sprendimas buvo pripažintas ir leista jį vykdyti (civilinės bylos Nr. 2T-49-823/2016), tai J. B. neprivalo pateikinėti Lietuvos apeliaciniam teismui paties 2014 m. lapkričio 27 d. Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo sprendimo bei įrodymų apie tai, jog suinteresuotam asmeniui nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą.„SPARK“ į Lietuvos apeliacinį teismą kreipėsi 2016 m. Kreipimosi pagrindu buvo užvesta atskira civilinė byla Nr. 2T-49-823/2016. Tuo tarpu prašymas yra pateiktas kaip naujas dokumentas, prašymo pagrindu Lietuvos apeliacinis teismas užvedė atskirą civilinę bylą Nr. e2T-14-381/2018. Taigi esant dviem skirtingiems civilinių bylų numeriams, t. y. dviem skirtingoms civilinėms byloms, tokios civilinės bylos turėtų būti traktuojamos atskirai. Todėl pareiškėjas privalėjo pateikti dokumentus, numatytus Dvišalės sutarties 52 straipsnyje.Suinteresuotas asmuo nurodo, kad jam nėra aišku, kokiu būdu J. B. sužinojo apie civilinę bylą Nr. 2T-49-823/2016, nagrinėtą Lietuvos apeliaciniame teisme. Pareiškėjas nėra „SPARK“ akcininkas. UAB „Registracijos bendrovė STATUS“ (Sankt Peterburgo filialas) Maskvos miesto Golovinsko (Golovinskiy) rajono teismo teisėjui N. A. L. (N. A. L.) 2017 m. rugsėjo 18 d. yra nurodžiusi, jog „SPARK“ akcininkų registro perdavimo registratoriui dieną informacijos apie asmeninę sąskaitą ir vertybinius popierius, priklausančius J. B., „SPARK“ registre nebuvo. Minėtame rašte taip pat buvo nurodyta, jog registratorius vykdo ir AO „NPO SPARK“ vardinių vertybinių popierių savininkų registro vedimą. AO „NPO SPARK“ akcininkų registro perdavimo registratoriui dienai informacijos apie asmeninę sąskaitą ir vertybinius popierius, priklausančius J. B., „SPARK“ registre nebuvo. Šiuo metu J. B. AO „NPO SPARK“ registre taip pat nėra. Taigi nėra aišku, kaip J. B. sužinojo apie „SPARK“ prašymu pradėtą civilinę bylą Nr. 2T-49-823/2016 ir kokiu teisiniu pagrindu jis gali remtis prašydamas teismo prijungti civilinę bylą Nr. 2T-49-823/2016. Suinteresuoto asmens vertinimu, tokia situacija neleistinai iškreipia procesinį šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis). Todėl suinteresuotas asmuo prašo teismo įvertinti tokį J. B. prašymo trūkumą, kaip pažeidžiantį ne tik Dvišalės sutarties 52 straipsnį, CPK 811 straipsnį, CPK 111 straipsnį, bet ir kaip pažeidžiantį CPK įtvirtintą proceso šalių lygiateisiškumo principą. Prašymo negalima tenkinti, nes jo pagrindu Lietuvos Respublikoje nebus galima išduoti vykdomojo rašto. Tarptautinis vykdymo procesas remiasi abipusės susitariančių valstybių pagarbos principu, t. y. vienu ir tuo pačiu metu abejose susitariančiose valstybėse negalima vykdyti vieno teismo sprendimo vienu ir tuo pačiu metu. Tai reiškia, kad ieškovas privalo pasirinkti susitariančiąją valstybę, kurios teritorijoje ketina vykdyti sprendimą. Šios civilinės bylos kontekste J. B. turėjo galimybę pasirinkti, kurioje susitariančioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar Rusijos Federacijoje – vykdyti 2014 m. lapkričio 27 d. Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo sprendimą. Nėra logiška ir pateisinama situacija, jog dviejose susitariančiose valstybėse (Rusijos Federacijoje ir Lietuvos Respublikoje) pagal vieną ir tą patį 2014 m. lapkričio 27 d. Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo sprendimą galiotų du skirtingi, skirtingose jurisdikcijose vykdytini vykdomieji raštai. Šiuo metu, J. B. nėra atsiėmęs vykdomojo rašto vykdomojoje byloje Nr. 106153/17/78014-IP Rusijos Federacijoje. Tai reiškia, kad pareiškėjas tęsia išieškojimą iš suinteresuoto asmens kitoje jurisdikcijoje – Rusijos Federacijoje, o jo prašymas Lietuvos Respublikoje negali būti tenkinamas dėl negalimumo jį vykdyti. Todėl prašymas yra nepagrįstas.J. B. aktyviai veikia Rusijos Federacijoje inicijuotoje vykdomojoje byloje Nr. 106153/17/78014-IP dėl 37 758 105 RUB (Rusijos rublių) išieškojimo. Dar 2017 m. lapkričio 15 d. J. B. atstovas Rusijos Federacijoje I. A. K. kreipėsi į antstolį P. A. G. su prašymu taikyti suinteresuoto asmens atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. 106153/17/78014-IP. J. B. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis) reikšdamas nepagrįstą prašymą, su kuriuo nepateikia įrodymų, kad yra nutraukęs vykdomąją bylą Rusijos Federacijoje Nr. 106153/17/78014-IP pagal 2014 m. lapkričio 27 d. Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo sprendimą. J. B. turtinio reikalavimo į suinteresuotą asmenį dydis nėra pagrįstas ir teisingas. Suinteresuotas asmuo vykdo reikalavimą, esantį vykdomojoje byloje Nr. 106153/17/78014-IP, skolos dydis yra 33 488 105 RUB (Rusijos rublių), o ne toks, kokį nurodo pareiškėjas. Lietuvos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje vyksta keli teismo procesai dėl suinteresuoto asmens tėvo, J. B., ir motinos, I. B., santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo: civilinė byla Nr. 2A-1303-577/2018 pagal I. B. ieškinį dėl santuokos nutraukimo su J. B. nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme (apeliacinė instancija); civilinė byla Nr. e2A-121-945/2018 pagal I. B. ieškinį J. B. dėl skolos priteisimo nagrinėjama Kauno apygardos teisme (apeliacinė instancija); civilinė byla Nr. N2-314-558/2018 pagal I. B. ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių su J. B. nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme (pirmoji instancija); civilinė byla dėl „SPARK“ akcijų padalijimo nagrinėjama Sankt Peterburge; Sankt Peterburge taip pat nagrinėjama civilinė byla dėl nekilnojamojo turto, esančio Maskvoje ir Kaliningrade, padalijimo. Suinteresuotas asmuo nurodytose bylose ir tėvų santuokos nutraukimo procese palaiko motinos pusę ir iš dalies prisideda prie motinos patiriamų bylinėjimosi išlaidų finansavimo, todėl suinteresuoto asmens ir jo tėvo tarpusavio santykiai yra konfliktiški.Lietuvos Respublikoje suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise nepriklauso joks nekilnojamasis turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Rusijos Federacijoje suinteresuotas asmuo mažina 2014 m. lapkričio 27 d. Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo sprendimu priteistą skolą geranoriškai. Nepaisant pateikto prašymo J. B. nenutraukė vykdomosios bylos Nr. 106153/17/78014-IP pagal 2014 m. lapkričio 27 d. Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo sprendimą Rusijos Federacijoje. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad J. B. akivaizdžiai nėra suinteresuotas 2014 m. lapkričio 27 d. Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo sprendimo Rusijos Federacijoje įvykdymu Lietuvoje ar vykdymo proceso tikslų – kuo operatyviau įvykdyti teismo sprendimą, įgyvendinimu, tačiau, naudodamasis jam įstatymų suteiktomis teisėmis, ketina daryti ekonominį spaudimą suinteresuotam asmeniui, taip tikėdamasis susilpninti suinteresuoto asmens motinos padėtį civilinėse bylose dėl skyrybų ir kitų su tuo susijusių klausimų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia daryti ekonominį ir teisinį spaudimą suinteresuotam asmeniui, bloginti su juo susijusio ir finansiškai remiamo asmens procesinę padėtį kitose bylose, t. y. J. B. piktnaudžiauja jam įstatymo suteikta teise. Priešingai, jeigu J. B. siektų 2014 m. lapkričio 27 d. Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo sprendimo įvykdymo, jis arba nutrauktų vykdomąją bylą Nr. 106153/17/78014-IP Rusijos Federacijoje, arba neteiktų prašymo šioje civilinėje byloje. J. B. piktnaudžiaujant savo teise ir taip pažeidžiant viešąją tvarką bei pagrindinius teisės principus, teismas gali ir turi atsisakyti šią teisę ginti. Prašomo pripažinti teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti Lietuvos Respublikoje neatitiktų Dvišalės sutarties 18 straipsnio nuostatų ir Lietuvos Respublikos pagrindinių įstatymų principų, įpareigojančių teismą vykdyti realų, bet ne formalų teisingumą. Dėl nurodytų priežasčių nagrinėjamu atveju J. B. prašymas turi būti atmestas.Rusijos Federacijos teismuose nagrinėjant bylą, kurioje priimtas prašomas pripažinti sprendimas, procesas nebuvo sąžiningas, nuolatos būdavo pažeidžiami rungimosi, šalių lygiateisiškumo principai: teismas nuolat atsisakydavo priimti suinteresuoto asmens teikiamus prašymus ar į pateiktus dokumentus iš viso nereaguodavo ir tuo klausimu nepriimdavo jokio procesinio sprendimo. Dėl tokių teismo veiksmų suinteresuotas asmuo neturėjo galimybės tinkamai įgyvendinti savo teisės į gynybą ar rungimąsi, todėl šio proceso neabejotinai negalima pripažinti sąžiningu ar teisingu. Tenkinus J. B. prašymą ir priimtą sprendimą pripažinus bei leidus vykdyti Lietuvos Respublikoje, būtų pažeista esminė suinteresuoto asmens teisė į teisingą teismo procesą, todėl teismas J. B. prašymą turėtų atmesti ir dėl šios priežasties. Suinteresuoto asmens vertinimu, teisingo sprendimo šiame procese priėmimui yra būtinas bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka. Siekiant nustatyti tikrąjį šiame procese siekiamą J. B. rezultatą, yra būtina betarpiškai išanalizuoti pareiškėjo poziciją bei paaiškinimus apie tai, dėl kokių priežasčių jis siekia vykdyti du skirtingus išieškojimo procesus skirtingose valstybėse pagal vieną 2014 m. lapkričio 27 d. Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo sprendimą.Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi patenkino I. B. prašymą ir įtraukė ją į civilinę bylą Nr. e2T-14-381/2018 suinteresuotu asmeniu bei nustatė terminą atsiliepimui į pareiškėjo J. B. prašymą pateikti.Suinteresuotas asmuo I. B. atsiliepime į pareiškėjo J. B. prašymą nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka.I. B. vertinimu, šiuo atveju svarbu, jog P. B. prievolė atsiskaityti pagal 2011 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. 41 atsirado jai ir pareiškėjui esant santuokoje ir nesudarius vedybų sutarties. Vedybų sutartis tarp I. B. ir J. B. buvo sudaryta 2012 m. kovo 13 d. Iki šios datos visas sutuoktinių turtas, teisės ir pareigos tretiesiems asmenims, gautinos sumos iš skolininkų turėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės/ turto teisinio režimo statusą. Atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. spalio 31 d. paskolos sutartyje Nr. 41 nurodytai sumai taikytinas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statusas, kuris nebuvo pakeistas 2012 m. kovo 13 d. sudaryta vedybų sutartimi, laikytina, kad I. B. turi teisę mažiausiai į pusę J. B. gautinų lėšų pagal 2011 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. 41 arba Rusijos Federacijos Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo 2014 m lapkričio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1143/14.I. B. pagal Rusijos Federacijoje vykdomą vykdomąją bylą Nr. 106153/17/78014-IP gauna (turi teisę gauti) pusę sumų, kurias P. B. sumoka savo tėvui J. B. pagal 2014 m. lapkričio 27 d. Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo sprendimą. 2017 m. rugsėjo 22 d. Maskvos miesto Golovinsko (Golovinskij) rajono teismas priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, kad I. B. turi teisę į pusę sumų, kurias gauna jos sutuoktinis J. B. iš P. B. pagal 2011 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. 41 ir jos pagrindu priimtą 2014 m. lapkričio 27 d. Sankt Peterburgo miesto Maskvos rajono teismo sprendimą. Esant kitam J. B. išieškojimo veiksmui Rusijos Federacijoje, I. B. turi teisę kreiptis į teismą ir teisminiu keliu gauti pusę išieškotų sumų. I. B. suinteresuota, kad išieškojimas būtų tęsiamas Rusijos Federacijoje. Išieškojimui Rusijos Federacijoje pasibaigus ir pripažinus 2014 m. lapkričio 27 d. Sankt Peterburgo miesto Maskvos (Moskovskij) rajono teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje, I. B. prisiteisti sumas iš sutuoktinio J. B. Lietuvos Respublikoje galėtų tik Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. N2-314-558/2018 dėl I. B. ir J. B. santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Tokie veiksmai dar ilgiau užvilkintų jau daugiau nei ketverius metus besitęsiantį bylinėjimąsi tarp J. B. ir I. B., ir I. B. nebūtų priimtini.I. B. informavo, kad jos reikalavimo teisė į P. B. pagal 2011 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. 41 nėra įtraukta į tarp sutuoktinių J. B. ir I. B. dalijamo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nurodyto turto masę civilinėje byloje Nr. N2-314-558/2018. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. N2- 314-558/2018 parengiamasis posėdis dėl tarp 2012 m. kovo 13 d. I. B. ir J. B. sudarytos vedybų sutarties galiojimo ir bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo bus rengiamas tik 2018 m. balandžio 11 d. Atsižvelgdama į CPK 141 straipsnį, I. B. turi teisę tikslinti savo ieškinio reikalavimus iki nutarties skirti civilinę bylą Nr. N2-314-558/2018 nagrinėti į teismo posėdį priėmimo. I. B. nėra išnaudojusi savo teisės tikslinti reikalavimus dalyje dėl reikalavimo teisės į P. B. pagal 2011 m. spalio 31 d. paskolos sutartį Nr. 41 įtraukimo į tarp sutuoktinių J. B. ir I. B. dalijamo bendrąja jungtine sutuoktiniu nuosavybe nurodyto turto masę, nes jai nėra pasibaigęs procesinis terminas tikslinti savo ieškinio reikalavimus civilinėje byloje Nr. N2-314-558/2018.