Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.1;

1.2.14.9.3; 1.2.10.1; 1.2.4.6.1; 1.2.22.11.2; 1.2.14.9.2.1; 1.1.4.2; 1.2.14.9.2.1; 1.1.8.1.1; 2.1.15.31; 2.4.6.1

2024 m. gruodžio 12 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š., pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimu;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį 40 (keturiasdešimties) parų areštu;

pagal BK165 straipsnio 1 dalį (veika padaryta 2024 m. balandžio 22 d. 20.20 val.) 1 (vienerių) metų laisvės atėmimu;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimu;

pagal BK 258 straipsnio 2 dalį 40 (keturiasdešimties) parų areštu;

pagal BK 165 straipsnio 1 dalį (veika padaryta 2024 m. balandžio 22 d. 22.50 val.) 1 (vienerių) metų laisvės atėmimu;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimu;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje ir 165 straipsnio 1 dalyje (veika padaryta 2024 m. balandžio 22 d. 20.20 val.) paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje (veika padaryta 2024 m. balandžio 22 d. 22.50 val.), 187 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir šios subendrintos bausmės bei paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, subendrintos dalinio sudėjimo būdu, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu ir M. Š. paskirta galutinė subendrina 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. Š. paskirta galutinė 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme 40 MGL (2000,00 Eur) dydžio bauda visiško sudėjimo būdu ir M. Š. paskirta subendrinta galutinė 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 40 MGL (2000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. balandžio 23 d. 9.50 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos - 2024 m. rugsėjo 20 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo parą, prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš M. Š. priteista 53,06 Eur (penkiasdešimt trijų eurų, šešių euro centų) žalos atlyginimas Panevėžio teritorinei ligonių kasai.

Nukentėjusiosios G. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš M. Š. priteista 2000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų, 00 euro centų) neturtinės žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo ieškovei G. Š..

Nukentėjusiosios L. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš M. Š. priteista 1220,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dvidešimties eurų) turtinės žalos ir 4000,00 Eur (keturių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimas ieškovei L. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. balandžio 22 d., apie 16.30 val., tyčia, iš savo naudojamo telefono abonento paskambindamas nukentėjusiajai L. Š. į jos naudojamą telefono abonentą ir sakydamas „nužudysiu tave ir M.“, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 20.20 val. atvykdamas į (duomenys neskelbtini), ir lauždamasis į užrakintą L. Š. gyvenamąjį namą, taip sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nužudyti žmogų – nukentėjusiąją L. Š.;

1.2. taip pat jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. balandžio 22 d., apie 20.20 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą patekti į kito žmogaus - L. Š. gyvenamąjį namą, tyčia išimdamas ir sulaužydamas L. Š. priklausančio gyvenamojo namo verandos lango rėmą su stiklu 50 eurų vertės, per lango angą įsibrovė į gyvenamojo namo verandą, išlauždamas ir taip sugadindamas verandos duris 150 eurų vertės, sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai L. Š. bendrą 200 eurų turtinę žalą, bei prieš savininko L. Š. valią, neteisėtai, atvirai įsibrovė į jos gyvenamąjį namą;

1.3. taip pat jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. balandžio 22 d., apie 20.25 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, tyčia ne daugiau kaip tris kartus durdamas savadarbiu durklu G. Š. į kairę ranką, kumščiu suduodamas ne mažiau kaip vieną smūgį G. Š. į veido kairę pusę, ją sužalojo, padarydamas G. Š. pjautines žaizdas kairiame žaste, kairėje plaštakoje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios G. Š. sveikata;

1.4. taip pat jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neteisėtai nešiojo nešaunamąjį ginklą, o būtent, 2024 m. balandžio 22 d., apie 20.25 val., (duomenys neskelbtini), fabrikinės gamybos, buitinės paskirties peilį, savadarbiu būdu perdarytą į durklą, priskiriamą prie duriamojo-pjaunamojo poveikio, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra priskiriamas prie D kategorijos šaltųjų ginklų ir draudžiamas civilinėje apyvartoje, jį neteisėtai nešiojo ir atsinešęs į L. Š. gyvenamąjį namą bei juo sužalojęs G. Š., šį nusikalstamos veikos padarymo įrankį paliko virtuvėje ant spintelės, kol 2024 m. balandžio 23 d. apie 16.07 val. (duomenys neskelbtini), papildomos įvykio vietos apžiūros metu jį rado ir paėmė Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Reagavimo skyriaus pareigūnai;

1.5. taip pat jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. balandžio 22 d., apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą patekti į L. Š. gyvenamąjį namą, tyčia sulaužydamas, sugadino L. Š. gyvenamojo namo lauko durų spyną 20 eurų vertės, per duris įsibrovė į L. Š. gyvenamąjį namą, tęsdamas nusikalstamą veiką ir būdamas L. Š. gyvenamajame name, tyčia sudaužydamas 12 vnt. lėkščių; 5 vnt. puodelių bendros 100 eurų vertės, sudaužydamas garso kolonėlę JBL 500 eurų vertės, sudaužydamas kambario šviestuvą 1 vnt. 50 eurų vertės, sudaužydamas pečiaus koklį 1 vnt. 50 eurų vertės, sudauždamas televizorių LG 300 eurų vertės, t. y., prieš savininkės L. Š. valią, neteisėtai, slaptai įsibrovė jos gyvenamąjį namą, sugadino L. Š. priklausantį turtą bendros 1020 eurų vertės, tuoj po to gyvenamojo namo virtuvėje, tyčia nupjaudamas žarną, jungusią dujų balioną su dujine virykle ir išleisdamas dujas bei virtuvėje uždegdamas tris žvakes, kad susikaupusios dujos sukeltų sprogimą, pasikėsino sunaikinti svetimą turtą - nukentėjusiajai L. Š. priklausantį 5000 eurų vertės gyvenamąjį namą visuotinai pavojingu būdu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, kadangi dujų kvapą užuodė bei degančias žvakes pastebėjo Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK reagavimo skyriaus pareigūnai, kuriems iškvietus Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnus, buvo likviduotas pavojaus šaltinis.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Š. prašo peržiūrėti nuosprendį įvertinant ar teisingai kvalifikuotos jo padarytos nusikalstamos veikos, sumažinti bausmės dydį, taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą su intensyvia priežiūra, kad galėtų gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ir atlyginti padarytą žalą. Taip pat prašo sumažinti neturtinės žalos dydžius.

2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad su L. Š. kartu nebegyveno, bet bendraudavo telefonu. Santykiai buvo komplikuoti dėl jos kaltės (tai sutinka taikytis, tai nebesutinka), todėl pradėjo raminti save alkoholiu. Tai, kad buvo provokuojamas L. Š., įrodo mamos į bylą pateiktas raštelis (t. 3, b.l. 131-134). Grasinimai nebuvo realūs, namuose paliktam sūnui M. nieko blogo nepadarė.

2.2. Pripažįsta, kad balandžio 22 d., apie 20.18 val. įsilaužė į L. Š. namus, sugadindamas lango rėmą su stiklu 50 eurų vertės ir duris 150 eurų vertės. Tačiau L. Š. meluoja, kad ją mušė, nes išgirdusi, kad jis įėjo į kambarį, išlipo pro langą (t. 2, b.l. 166-170, 171-173). Būdama šoko būsenoje, ji galėjo nesuprasti ar durys užrakintos gerai, ar vos tik laikosi.

2.3. Kaip sužeidė G. Š. nepamena, nes buvo afekto būsenoje. Dėl šio poelgio labai gailisi ir jos atsiprašė. Atkreipia dėmesį į tai, kad G. Š. linkusi jį apkalbėti – tai matyti iš medicininių dokumentų.

2.4. Turėtą buitinį peilį naudojo dirbant statybose, pats jo neperdirbo. Apie tai, kad peilis priskiriamas nešaunamiesiems ginklams, nežinojo. Peilį laikė kuprinėje, nes veždavosi jį į darbą. Peilį panaudojo laužiant duris ir sugadinant langą.

2.5. Apelianto manymu, jo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, nes durys ir langas jau buvo sugadinti ir į namą buvo galima patekti nelaužiant, o pastūmus duris. Nuteistasis taip pat nesutinka su jam inkriminuotu bandymu sunaikinti turtą visuotinai pavojingu būdu, nes buvo pravertas langas ir durys, o dujų balionas turi specialią apsaugą. Be to, tuo metu namie nieko nebuvo.

2.6. Neginčija ligonių kasai ir L. Š. priteistų sumų turtinei žalai atlyginti, tačiau nesutinka su priteista neturtine žala. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis turto neturi, yra įsiskolinęs ir pagal teismų praktiką 4000 eurų suma yra per didelė. G. Š. nepagrįstai priteista 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti, nes ji nepateikė jokių įrodymų, kad lankėsi pas psichologus, sirgo depresija ar dar kažkokiomis ligomis. Mano, kad ieškiniu nukentėjusioji siekia pasipelnyti.

2.7. Trečią parą po sulaikymo suvokė ką padarė. Norėjo atimti sau gyvybę ir, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kėlė pavojų kitiems. Gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Jam reikalinga psichiatro pagalba, bet laisvės atėmimo vietoje jo nėra. Žada laikytis teismo paskirtų įpareigojimų. Būdamas laisvėje nori auginti sūnų ir atlyginti padarytą žalą.

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

5. Nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Bylų proceso apeliacinės instancijos teisme paskirtis - patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismų padarytas klaidas. Nuteistasis nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimu, paskirta bausme ir nukentėjusiosioms priteistais neturtinės žalos dydžiais.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teisme proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, savo išvadas grindė įrodymais, kuriuos patikrino teisiamojo posėdžio metu atlikęs sutrumpintą įrodymų tyrimą. Įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių teismas nepažeidė. Nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai, bausmės skirtos ir bendrintos vadovaujantis Baudžiamojo kodekso VIII skyriuje numatytomis taisyklėmis.

8. Reikia pažymėti, kad šioje byloje nuteistojo M. Š. prisipažinimą patvirtino gausi surinktų įrodymų visuma – tai nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, įvykio vietos, L. Š. mobilaus ryšio telefono apžiūros protokolai, M. Š. telefono numerių išklotinės, Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, tarnybiniai pranešimai, policijos pareigūnų tarnybinėmis kūno kameromis atlikti vaizdo įrašai, kita rašytinė bylos medžiaga. Tačiau apeliaciniame skunde M. Š. prašo peržiūrėti nuosprendį ir įvertinti ar teisingai kvalifikuotos jo padarytos nusikalstamos veikos ir pateikia save teisinančius argumentus, kad L. Š. elgesys jo atžvilgiu buvo provokuojantis, jo grasinimas nužudyti L. Š. ir sūnų M. nebuvo realus, G. Š. sužalojo afekto būsenoje, nešaunamasis ginklas tėra tik buitinis peilis, kurį naudojo dirbant statybose, namo durys ir langas jau buvo sugadinti, todėl į namą buvo galima patekti jų nelaužiant ir kt. Be to apeliaciniame skunde nuteistasis išreiškia nesutikimą su jam inkriminuotu bandymu sunaikinti turtą visuotinai pavojingu būdu, nes buvo pravertas langas ir durys, o dujų balionas turi specialią apsaugą nuo ugnies.

9. Tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl M. Š. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo

10. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo M. Š. apeliacinio skundo argumentu, kad jo nusikalstamiems veiksmams įtakos turėjo nukentėjusiosios L. Š. provokuojantis elgesys. Reikia pažymėti, kad provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui yra kaltininko baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Teismai, spręsdami ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014).

11. M. Š. baudžiamojo proceso metu davė nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes. Jis parodė, kad pykčiai tarp jo ir L. Š. tęsėsi apie du mėnesius, nes visą tą laiką diena iš dienos jis vartojo alkoholinius gėrimus. Pykčiai vykdavo telefonu, pokalbiais, žinutėmis. Būdamas neblaivus, skambino jis L. Š. ir įvykio dieną, t. y. 2024 m. balandžio 22 d., apie 16.30 val., siūlė susitaikyti, tačiau jai paminėjus policiją, susipyko. Kad santykiai su nuteistuoju buvo komplikuoti, nurodė ir L. Š., teigdama, kad jis ne vieną kartą prieš ją smurtavo, gąsdino vaikus, buvo sugadinęs jos turtą. Dėl jo netinkamo elgesio ne kartą buvo kviesta policija. Su M. Š. nuo kovo mėnesio stengėsi nebepalaikyti jokių santykių, tačiau jis vis tiek ieškojo ryšių su ja. Matydamas, kad ji su juo nebenori taikytis, pradėjo grasinti rašydamas SMS žinutes ir skambindamas. Iš šių nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymų, kurie iš esmės sutampa, akivaizdu, kad M. Š. niekas neprovokavo, priešingai – nukentėjusioji stengėsi nepalaikyti su juo jokių ryšių. 2024 m. balandžio 22 dienos įvykių iniciatorius buvo pats M. Š., nes, kaip jis pats nurodė, pokalbio su L. Š. telefonu metu jam pasirodė, kad ji turi kitą. Apeliaciniame skunde minimas M. Š. atsisveikinimo raštelis taip pat neįrodo, kad L. Š. savo elgesiu skatino neteisėtai elgtis prieš ją ir jos šeimą - šiame raštelyje dėstomos subjektyvios mintys apie santykius su L. Š., įžvelgiant tik jos vienos kaltę dėl susidariusios konfliktinės situacijos ir jo sunkios psichologinės būsenos (t. 3, b.l. 131-134). Įvertinus aptartas aplinkybes, nukentėjusiosios L. Š. elgesys negali būti laikomas provokuojančiu ir skatinančiu kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš ją.

12. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad grasinimai nužudyti L. Š. ir sūnų M. nebuvo realūs, nes namuose paliktam sūnui M. nieko blogo nepadarė. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, kad grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą, tačiau visada reikia įsitikinti, kad nukentėjusysis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2016, 2K-172-788/2017, 2K-269-303/2020 ir kt.).???

13. Byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais nustatyta, kad M. Š. 2024 m. balandžio 22 d. 16.30 val., tyčia, iš savo naudojamo telefono abonento paskambino nukentėjusiajai L. Š. į jos naudojamą telefono abonentą ir sakė „nužudysiu tave ir M.“. Po to, apie 20.20 val. atvyko į L. Š. gyvenamąjį namą ir įsilaužė į jį su peiliu rankoje. Iš šių byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad L. Š. turėjo realų pagrindą manyti, jog M. Š. grasinimą gali įvykdyti. Šis manymas L. Š. sąmonėje susiformavo ne tik dėl M. Š. grasinimo telefonu įvykio dieną, bet ir dėl ankstesnio jo elgesio. Nukentėjusioji nurodė, kad M. Š. yra ūmaus būdo ir ne kartą yra prieš ją smurtavęs, dėl ko teko kreiptis į policiją. Jam buvo išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis, kurio jis nesilaikė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad M. Š. praeityje teistas net devynis kartus už smurtinius nusikaltimus, šios aplinkybės L. Š. negalėjo nežinoti. Todėl įvykio dieną sulaukusi M. Š. grasinančio pobūdžio skambučio, L. Š. pagrįstai išsigando ir turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo ir vaikų sveikatos ar net gyvybės. Aptartomis aplinkybėmis daroma išvada, kad M. Š. veiksmuose yra visi grasinimo nužudyti sudėties požymiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

14. Apeliaciniame skunde M. Š. nurodo, kad G. Š. sužalojo afekto būsenoje. Šis skundo argumentas taip pat atmestinas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimas padarytas dėl labai didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto), kai jį lėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai, be to nusikaltimas turi būti padarytas tuoj po šių veiksmų atlikimo. Neteisėtais nukentėjusiojo veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan. Dideliu susijaudinimu teismų praktikoje laikomas ne bet koks susijaudinimas, o tokia emocinė žmogaus būsena, kai iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, t. y. fiziologinis afektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-87/2007, 2K-538-788/2015). Aptariamu atveju nukentėjusioji G. Š. neatliko jokių prieš M. Š. nukreiptų priešingų teisei veiksmų, kurie būtų galėję iššaukti jo didelį susijaudinimą. Nustatyta, kad ji, pamačiusi M. Š. su peiliu rankoje, norėjo per langą pabėgti paskui savo šeimos narius, bet nespėjusi to padaryti, tepasakė jam „M. baik“, po ko jis, nieko nesakęs, užsimojo peiliu ir dūrė jai tris kartus į kairę ranką, paskui kumščiu trenkė į veidą.

15. Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 97TPK-61/2024 konstatuota, kad M. Š. praeityje nebuvo nustatyta jokių lėtinių psichikos sutrikimų ir nėra duomenų apie veikos metu buvusį ūmų psichikos sutrikimą, galintį turėti neigiamos įtakos gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti inkriminuotos nusikalstamos veikos metu, bei šiuo metu, todėl skirti teismo ambulatorinė psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 4, b. l. 27). Pats M. Š. prisipažino, kad pykčių su L. Š. priežastis yra tai, kad du mėnesius, diena iš dienos jis vartojo alkoholinius gėrimus. Nustatyta, kad nusikaltimų padarymo metu jis taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Taigi, būtent jo paties savanoriškas apsvaigimas nuo alkoholio, o ne kažkokie psichikos sutrikimai buvo pagrindinė M. Š. nusikalstamo elgesio priežastis, ir smurtaudamas prieš G. Š. jis nebuvo fiziologinio afekto būsenoje.

16. M. Š. nuteistas ir už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neteisėtai nešiojo nešaunamąjį ginklą. Apeliaciniame skunde nuteistasis šį peilį įvardina kaip buitinį, kurį naudojo dirbant statybose ir laikė kuprinėje, nes vežiodavo jį į darbą. Apie tai, kad peilis priskiriamas nešaunamiesiems ginklams, nežinojo. Šie skundo argumentai paneigiami byloje surinktais įrodymais.

17. Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Iš specialisto išvados matyti, kad tyrimui pateiktas peilis, kurį M. Š. įvykio dieną atsinešė į L. Š. namus ir paliko virtuvėje ant spintelės, yra fabrikinės gamybos, buitinės paskirties ir savadarbiu būdu perdarytas į durklą, kuris priskiriamas prie duriamojo-pjaunamojo poveikio D kategorijos šaltųjų ginklų (t. 1, b. l. 87-90). Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, taikant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti ne tik objektyvųjį nešaunamojo ginklo įsigijimo bei nešiojimo neteisėtumą, bet ir šiam baudžiamajam nusižengimui būdingą tyčią, t. y. kad asmuo suvokė, jog jo veiksmai yra neteisėti ir pavojingi įstatymo saugomai vertybei (įstatymo reglamentuotai ginklų ir šaudmenų apyvartai, visuomenės saugumui), ir norėjo taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312-788/2018).

18. Bylos duomenys leidžia daryti kategorišką išvadą, jog M. Š. žinojo ir suvokė, kad nešiojamas peilis priskiriamas nešaunamiesiems ginklams. Pagal nukentėjusiosios G. Š. parodymus M. Š. ne kartą buvo įsiveržęs į namus ir visada turėdavo peilį, dėl to ji kartu su mama ir kitais savo broliais ir sese jautėsi namuose nesaugūs. Nukentėjusioji L. Š. parodė, kad 2024 m. balandžio 22 d. apie 19 val. sulaukė M. Š. skambučio, kurio metu pasakė, kad jei ji su juo nesitaikys, jis ją papjaus. Kiek vėliau jis atvyko į L. Š. namus su peiliu ir juo sužalojo G. Š., kuri nespėjo nuo jo pabėgti. Akivaizdu, kad peilį M. Š. nešiodavosi kaip bauginimo įrankį ir jo tokie veiksmai kėlė pagrįstą pavojų, kad konfliktinėje situacijoje gali būti panaudotas, kaip galiausia ir įvyko. Todėl aptarti nuteistojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 258 straipsnio 2 dalį.

19. Skunde nurodoma, kad nuteistojo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, nes durys ir langas jau buvo sugadinti ir į namą buvo galima patekti nelaužiant, o pastūmus duris. Šis skundo argumentas taip pat atmestinas.

20. Byloje nustatyta, kad M. Š. per duris įsibrovė į L. Š. gyvenamąjį namą, tyčia sulaužydamas 20 eurų vertės lauko durų spyną. Šie jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, sutaptis.

21. BK 165 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. Įstatymų leidėjas, nors ir nurodo galimus įsibrovimo būdus (apgaulė, smurtas), tačiau šių būdų sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad įsibrovimas gali būti padarytas bet kuriuo būdu: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliūtis kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritoriją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-594/2023). Taigi, veikos pagal BK 165 straipsnio 1 dalį kvalifikavimui neturi reikšmės patekimo į kito žmogaus gyvenamąjį namą būdas, veikai pagal minėtą straipsnį kvalifikuoti svarbu yra tai, kad patekta į gyvenamąjį namą be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir neturint kito teisėto pagrindo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37-942/2015).???

22. Pagal nukentėjusiosios L. Š. parodymus, po pirmojo M. Š. įsibrovimo ji išvažiavo nakvoti pas draugę, prieš tai užrakinusi namus, lauko durys nebuvo sugadintos. Tą patį vakarą, apie 23 val. jai parašė dukra G. Š., kad į jų namus (duomenys neskelbtini), buvo dar kartą įsibrauta. Išsiaiškino, kad sugadinta lauko durų spyna. Šią aplinkybę patvirtino duomenys, esantys papildomos įvykio vietos apžiūros protokole, kuriame užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas gyvenamasis namas, į kurį patenkama iš šiaurinės pusės, pro medines rudos spalvos duris, durys yra praviros, spynos užrakinimo liežuvėlis išlindęs, užlinkęs į vidinę durų pusę (t. 1, b .l. 70-72; 73-82). Iš minėtų įrodymų matyti, kad 20 eurų vertės durų spyna buvo sugadinta antrojo įsibrovimo metu, tačiau, kaip minėta, veikos kvalifikavimui pagal BK 165 straipsnio 1 dalį nėra svarbus patekimo į kito žmogaus gyvenamąjį namą būdas, t. y. nėra svarbu ar įsibrauta įveikiant technines kliūtis ar ne. Ši aplinkybė, dėl kurios įrodytumo apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, turi reikšmės kvalifikuojant kaltininko veiksmus pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant civilinio ieškinio klausimą dėl padarytos turtinės žalos.

23. Nuteistasis taip pat nesutinka su jam inkriminuotu bandymu sunaikinti turtą visuotinai pavojingu būdu teigdamas, kad tuo metu kai jis uždegė žvakes ir atsuko dujų baliono ventilį name nieko nebuvo, langas ir durys buvo praverti, o dujų balionas turi specialią apsaugą. Taigi, nuteistasis neginčija nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tačiau ginčija veikos kvalifikuojamąjį požymį - visuotinai pavojingą būdą.

24. Baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą visuotinai pavojingu būdu numatyta BK 187 straipsnio 2 dalyje. Paprastai kai veikai padaryti naudojama didelė griaunamoji jėga, galinti sukelti pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai, laikoma, kad turtas sunaikinamas ar sugadinamas visuotinai pavojingu būdu. Šis būdas padidina veikos pavojingumą, nes vienu metu sudaro pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių: nuosavybei, žmonių gyvybei ir sveikatai, gamtai ir kt. Visuotinai pavojingais būdais dažniausiai laikomi padegimai, sprogdinimai, taip pat gali būti užtvindymai, griūtys ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352/2013).

25. Šioje byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad M. Š. L. Š. priklausančio gyvenamojo namo virtuvėje, tyčia nupjaudamas žarną, jungusią dujų balioną su dujine virykle ir išleisdamas dujas bei uždegdamas virtuvėje tris žvakes, pasikėsino sunaikinti nukentėjusiajai priklausantį 5000 eurų vertės gyvenamąjį namą visuotinai pavojingu būdu. Nors, kaip nurodoma skunde, tuo metu namie nieko nebuvo, tačiau bet kuriuo metu į jį galėjo patekti tiek nukentėjusiosios L. Š. šeimos nariai, tiek kiti asmenys. Skunde nurodoma, kad langas ir durys buvo praverti, tačiau į namą patekę policijos pareigūnai iš karto pajuto dujų kvapą ir tai rodo, kad ore jau buvo susikaupusi pakankamai pavojinga dujų koncentracija. Akivaizdu, kad M. Š. suvokė, kad tokie veiksmai yra labai pavojingi ne tik turtui, bet ir bet kurio žmogaus sveikatai ar gyvybei, tačiau tai jo nesustabdė. Gyvenamasis namas nebuvo padegtas ar susprogdintas tik dėl to, kad pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai iškvietė Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnus pavojaus šaltiniui likviduoti. Tokie nuteistojo veiksmai pagrįstai pirmosios instancijos teismo kvalifikuoti kaip pasikėsinimas sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu pagal BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK187 straipsnio 2 dalį.

26. Apibendrinant daroma išvada, kad nuteistajam M. Š. inkriminuoti nusikalstami veiksmai kvalifikuoti tinkamai, nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes, būtinas atitinkamai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčiai konstatuoti. Abejoti nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų teisiniu įvertinimu apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

Dėl paskirtos bausmės ir BK 75 straipsnio taikymo

27. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo švelninti bausmę ir, taikant BK 75 straipsnį, atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą su intensyvia priežiūra.

28. Pagal baudžiamąjį įstatymą, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-176-222/2019, 2K-213-719/2020 ir kt.). Taip pat, be pirmiau minėtų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teismas turi atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

29. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė nuteistajam tinkamai individualizuotą bausmę.

30. Pirmosios instancijos teismas pripažino M. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. Š. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). Keturios nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis) ir dvi nusikalstamos veikos yra baudžiamieji nusižengimai (BK 12 straipsnis). M. Š. yra teistas dešimt kartų, teistumas neišnykęs, naujas nusikalstamas veikas padarė praėjus kiek daugiau nei keturiems mėnesiams po Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu skirtos arešto bausmės atlikimo, 40 MGL (2000 Eur) baudos dar nėra sumokėjęs, vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas 7 kartus (t. 4, b. l. 13-19), nedirbantis (t. 4, b. l. 9), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 4, b. l. 8). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad M. Š., nors ir pripažįsta, kad elgėsi netinkamai, tačiau kritiškai nevertina neigiamo savo elgesio – tai aiškiai atsispindi ir apeliaciniame skunde, kuriame nuteistasis nepagrįstai siekia sumenkinti savo veiksmų pavojingumą. Anksčiau M. Š. skirtos gan griežtos bausmės teigiamo poveikio jo elgesiui nepadarė, jis ir toliau daro nusikalstamas veikas. Aptartos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai negali būti pasiekti neizoliavus M. Š. nuo visuomenės, t. y. be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad BK 75 nuostatos, reglamentuojančios bausmės vykdymo atidėjimą, negali būti taikomos, nesant šio straipsnio 4 dalyje numatytai sąlygai – pagrįstam manymui, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

31. Įvertinęs aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas M. Š. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį paskyrė arešto bausmes, jų dydžiu nustatęs mažesnius nei šios bausmės maksimalus dydis, numatytas BK 49 straipsnio 1-4 dalyse, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir 165 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) paskyrė laisvės atėmimo bausmes, jų terminą nustatęs lygų straipsnių sankcijų vidurkiui, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmes, jų terminą nustatęs mažesnį nei straipsnių sankcijų vidurkiai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinus nusikalstamas veikas padariusio asmens bei padarytų veikų pavojingumą, paskirtos bausmės negali būti laikomos aiškiai per griežtomis.

32. Bendrindamas bausmes, teismas įstatymo taip pat nepažeidė. Dalį bausmių, skirtų už idealia sutaptimi padarytas veikas, bendrino apėmimo būdu, kitas bausmes iš dalies sudėjo ir subendrintą bausmę sumažintino vienu trečdaliu BK 64¹ straipsnyje numatyta tvarka.

33. Kadangi M. Š. yra neatlikęs 40 MGL (2000,00 Eur) baudos, paskirtos 2023 m. rugpjūčio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamuoju įsakymu, naujai paskirta galutinė bausmė pagrįstai subendrinta su 2023 m. rugpjūčio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausme. Taigi, galutinė 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 40 MGL (2000,00 Eur) dydžio bauda taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Dėl neturtinės žalos

34. Nuteistasis M. Š. nesutinka su iš jo priteistos neturtinės žalos nukentėjusiosioms L. Š. ir G. Š. dydžiu nurodydamas, kad turto neturi, turi skolų, o pagal teismų praktiką L. Š. 4000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė. G. Š. nepagrįstai priteista 2000 eurų, nes ji nepateikė jokių įrodymų, kad lankėsi pas psichologus, sirgo depresija ar dar kažkokiomis ligomis. Mano, kad ieškiniu ši nukentėjusioji siekia pasipelnyti. Taip pat nuteistasis skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį.

35. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Spręsdamas šį klausimą, teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju šis dydis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018 ir kt.).

36. Teisėjų kolegija, pagal apeliacinį skundą patikrinusi nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos nukentėjusiosioms L. Š. ir G. Š. priteisimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visas su civilinio ieškinio priteisimu susijusias baudžiamosios bylos aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą civilinius ieškinius tenkinti iš dalies.

37. Spręsdamas klausimą dėl G. Š. padarytos neturtinės žalos, teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamojo veiksmais buvo pasikėsinta į nukentėjusiosios sveikatą, buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio ji juto stiprų fizinį skausmą, išgąstį, lankėsi pas gydytojus, patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, stresą, emocinį, dvasinį diskomfortą. Jai sutriko miegas, įprastas gyvenimo ritmas, iki šiol lankosi pas psichologą. Sužalojimai padaryti peiliu kairiajame žaste, kairėje plaštakoje. Teismas taip pat atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad neturtinės žalos dydis bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, šiuo metu svyruoja nuo 100,00 Eur iki 2000,00 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023). Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajai G. Š. skundžiamu nuosprendžiu priteista 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė. Vien tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris rimtesnių ilgalaikių pasekmių fizinei sveikatai nesukėlė, savaime nemažina padaryto nusikaltimo rūšinio pavojingumo ir nesudaro pagrindo nukentėjusiajai priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti. Reikia pažymėti, kad G. Š. teko išgyventi iš tiesų bauginančią situaciją, kai M. Š., kurį ji pažinojo kaip agresyvų asmenį, ne kartą smurtavusį mamos atžvilgiu, būdamas neblaivus įsilaužė į namą ir be jokios priežasties puolė ją peiliu, padarydamas jai pjautines žaizdas. Tokiais nuteistojo veiksmais grėsė pavojus ne tik nukentėjusiosios sveikatai, bet ir gyvybei. Nėra abejonės, kad jauno žmogaus sąmonėje išgyventa situacija, sukėlusi didelį išgąstį, turi įtakos tolesnei psichologinei būsenai, emocinei ir dvasinei gerovei, kuriai atstatyti reikalinga specialisto pagalba. Todėl apeliacinės instancijos teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis yra teisingas, proporcingas jos patirtiems išgyvenimams bei atitinkantis teismų formuojamą praktiką, į kurią atsižvelgta skundžiamame nuosprendyje.

38. Nukentėjusiajai L. Š. iš nuteistojo M. Š. priteista 4000 eurų neturtinė žala taip pat negali būti laikoma aiškiai per didelė. Teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo padarytos penkios nusikalstamos veikos (pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 165 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 187 straipsnio 1 dalį) ir buvo pasikėsinta padaryti dar vieną veiką - pasikėsinta visuotinai pavojingu būdu sunaikinti nukentėjusiosios turtą, t. y. gyvenamąjį namą (BK 22 straipsnio 1 dalį 187 straipsnio 2 dalį). Dėl nuteistojo veiksmų L. Š. patyrė didelius neigiamus išgyvenimus – baimę, stresą, nerimą, nesaugumo jausmą dėl savo ir savo vaikų sveikatos ir net gyvybės. Tačiau nesant duomenų, jog nuteistojo veiksmais nukentėjusiajai būtų sukeltos kokios nors rimtesnės ar ilgalaikės pasekmės, pirmosios instancijos teismas L. Š. prašomą priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą sumažino iki 4000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma yra teisinga ir užtikrinanti protingą bei proporcingą balansą tarp nukentėjusiosios patirtų dvasinių išgyvenimų ir žalą padariusio asmens interesų.

39. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teismas spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos, įvertino nuteistojo turtinę padėtį. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad pagal byloje esančius duomenis kaltinamasis nedirba, pajamų negauna, todėl jo turtinė padėtis nevertintina kaip gera. Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad M. Š. yra darbingo amžiaus, duomenų apie reikšmingus jo fizinės sveikatos negalavimus byloje nėra, kas reiškia, jog jis turi galimybę susirasti darbą, dirbti ir gauti pajamas, todėl nėra pagrindo manyti, kad šiuo atveju priteistos žalos dydžiai būtų neįgyvendinami ir juos dar labiau mažinti dėl nuteistojo turtinės padėties nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

40. Panevėžio apygardos teisme 2024 m. lapkričio 14 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažyma dėl šioje byloje patirtų teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad teikiant teisinę pagalbą nuteistajam M. Š. buvo patirtos 237,50 Eur dydžio išlaidos.

41. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog apeliaciniame procese nuteistojo M. Š. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, pripažįsta, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo, kuriam gynėjas buvo paskirtas valstybės iniciatyva, prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams. Todėl VGTPT prašymas priteisti teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą.

Nepriteisti iš nuteistojo M. Š. 237,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą už jam suteiktą teisinę pagalbą.