Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.; 1.1.7.2.2.; 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.2.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.4.; 1.1.8.11.; 1.1.8.12.; 1.1.8.13.; 1.1.8.14.; 1.2.4.6.1.; 1.2.5.4.; 1.2.10.1.; 1.2.14.9.1.; 1.2.14.9.2.1.; 1.2.14.9.3.; 1.2.22.11.1.; 2.1.8.; 2.1.14.1.; 2.1.15.2.1.; 2.1.15.2.2.; 2.1.15.4.3.2.; 2.3.4.3.; 2.3.4.13.; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.4.1.3

2024 m. rugsėjo 20 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant nuotolinio konferencinio ryšio priemones, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Biržų r., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 10 kartų:

1) 2016 m. sausio 26 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, paskirtas laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn., BK 92 straipsniu bausmės vykdymą atidedant 2 m., paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.;

2) 2016 m. balandžio 28 d. Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirtas 9 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto. BK 64¹ straipsnio 1 dalies pagrindu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu – iki 6 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 7 mėn. Vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, vadovaujantis BK 82 straipsniu paskirtos auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimas ir elgesio apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto.

3) 2016 m. rugsėjo 21 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnį 2 dalį ir paskirtas 1 m. laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. balandžio 28 d. Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme laisvės atėmimu 1 m. 7 mėn., bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 4 mėn. Remiantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 2 mėn. laikotarpiui, nustatant M. Š. pareigas: per pirmus bausmės vykdymo atidėjimo metus dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 8 punktas, 10 punktas). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme – 1 para; 2017 m. liepos 17 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir nuteistojo atžvilgiu nutarta vykdyti 2016 m. rugsėjo 21 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose;

4) 2017 m. lapkričio 17 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnį 2 dalį paskiriant galutinę 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinta su 2016 m. rugsėjo 21 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir nebaigta atlikti laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 m. 5 mėn., įskaitant laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme – 1 parą pagal 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį, bei įskaitytas laikas – 2 paros išbūtos laikinajame sulaikyme, bausmė atlikta;

5) 2020 m. birželio 9 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskiriant galutinę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; į bausmės laiką įskaitytos 2 paros išbūtos laikinajame sulaikyme;

6) 2020 m. birželio 29 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta ją iš dalies sudedant su 2020 m. birželio 9 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 1 metams 1 mėnesiui laiko, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį būti savo namuose nuo 22 iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu; 2020 m. lapkričio 10 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme;

7) 2021 m. liepos 8 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį, ir paskirta subendrinta bausmė - 90 parų arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. Š. paskirta bausmė – 60 parų arešto. BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. birželio 29 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme, kuri 2020 m. lapkričio 10 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi pakeista arešto bausme, su likusia neatlikta arešto bausmės dalimi – 50 parų arešto, iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta galutinė bausmė - 80 parų arešto. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu a papunkčiu į paskirtos bausmės atlikimo laiką įskaitytos laikinajame sulaikyme išbūtos 2 paros. Arešto bausmė atlikta;

8) 2022 m. sausio 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 242 straipsnį ir paskirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda;

9) 2023 m. sausio 26 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 286 straipsnį ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. BK 64¹ straipsnio 1 dalies pagrindu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų laisvės apribojimas, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta laisvės apribojimo bausmė subendrinta su 2022 m. sausio 17 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme - 40 MGL (2000 Eur) bauda, visiškai sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir 40 MGL (2000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytos 3 paros, išbūtos laikinajame sulaikyme ir laikyta atlikusiu 6 laisvės apribojimo dienas. Laisvės apribojimo bausmė atlikta 2023 m. rugpjūčio 24 d.;

10) 2023 m. rugpjūčio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 75 paros arešto (vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi). BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 50 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi paskirtą arešto bausmę subendrinti su 2023 m. sausio 26 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 1 metų laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ir 40 MGL (2000 Eur) bauda, prie nauju teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį, laisvės apribojimo bausmę pakeičiant arešto bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę - 90 parų arešto ir 40 MGL (2000 eurų) dydžio baudą. Remiantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaičiuotas laikino sulaikymo laikas – 2 paros. Arešto bausmė baigta atlikti 2023 m. gruodžio 5 d., baudos bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje 187 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. Jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. balandžio 22 d., apie 16.30 val., tyčia, iš savo naudojamo telefono abonento paskambindamas nukentėjusiajai L. Š. į jos naudojamą telefono abonentą ir sakydamas „nužudysiu tave ir M.“, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 20.20 val. atvykdamas į (duomenys neskelbtini), ir lauždamasis į užrakintą L. Š. gyvenamąjį namą, ir taip sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nužudyti žmogų – nukentėjusiąją L. Š.;

1.2. Taip pat jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. balandžio 22 d., apie 20.20 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą patekti į kito žmogaus - L. Š. gyvenamąjį namą, tyčia išimdamas ir sulaužydamas L. Š. priklausančio gyvenamojo namo verandos lango rėmą su stiklu 50 eurų vertės, per lango angą įsibrovė į gyvenamojo namo verandą, išlauždamas ir taip sugadindamas verandos duris 150 eurų vertės, sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė nukentėjusiajai L. Š. bendrą 200 eurų turtinę žalą, bei prieš savininko L. Š. valią, neteisėtai, atvirai įsibrovė į kito žmogaus – L. Š. gyvenamąjį namą;

1.3. Taip pat jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. balandžio 22 d., apie 20.25 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, iš asmeninio pykčio motyvų, tyčia ne daugiau kaip tris kartus durdamas savadarbiu durklu G. Š. į kairę ranką, kumščiu suduodamas ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu G. Š. į veido kairę pusę, ją sužalojo, padarydamas G. Š. pjautines žaizdas kairiame žaste, kairėje plaštakoje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiajai G. Š. sveikata;

1.4. Taip pat jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neteisėtai nešiojo nešaunamąjį ginklą, o būtent, 2024 m. balandžio 22 d., apie 20.25 val., (duomenys neskelbtini), fabrikinės gamybos, buitinės paskirties peilį, savadarbiu būdu perdarytą į durklą, priskiriamą prie duriamojo-pjaunamojo poveikio, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra priskiriamas prie D kategorijos šaltųjų ginklų ir draudžiamas civilinėje apyvartoje, jį neteisėtai nešiojo prie savęs, savo rankoje, neteisėtai jį atsinešęs į L. Š. gyvenamąjį namą bei juo sužalojęs G. Š. šį nusikalstamos veikos padarymo įrankį paliko virtuvėje ant spintelės, iki tol, kol 2024 m. balandžio 23 d. apie 16.07 val. (duomenys neskelbtini), papildomos įvykio vietos apžiūros metu jį rado ir paėmė Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Reagavimo skyriaus pareigūnai.

1.5. Taip pat jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. balandžio 22 d., apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą patekti į kito žmogaus - L. Š. gyvenamąjį namą, tyčia sulaužydamas, sugadino L. Š. gyvenamojo namo lauko durų spyną 20 eurų vertės, per duris įsibrovė į L. Š. gyvenamąjį namą, tęsdamas nusikalstamą veiką ir būdamas L. Š. gyvenamajame name, tyčia sudaužydamas 12 vnt. lėkščių; 5 vnt. puodelių bendros 100 eurų vertės, sudaužydamas garso kolonėlę (duomenys neskelbtini) eurų vertės, sudaužydamas kambario šviestuvą 1 vnt. 50 eurų vertės, sudaužydamas pečiaus koklį 1 vnt. 50 eurų vertės, sudauždamas televizorių LG 300 eurų vertės, t. y., prieš savininko L. Š. valią, neteisėtai, slaptai įsibrovė į kito žmogaus – L. Š. gyvenamąjį namą, sugadino svetimą – L. Š. priklausantį turtą bendros 1020 eurų vertės, tuoj po to, gyvenamojo namo virtuvėje, tyčia nupjaudamas žarną jungusią dujų balioną su dujine virykle ir išleisdamas dujas bei virtuvėje uždegdamas tris žvakes, kad susikaupusios dujos sukeltų sprogimą, pasikėsino sunaikinti svetimą turtą - nukentėjusiajai L. Š. priklausantį gyvenamąjį namą 5000 eurų vertės, visuotinai pavojingu būdu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, kadangi dujų kvapą užuodė bei degančias žvakes pastebėjo Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Reagavimo skyriaus pareigūnai, kuriems iškvietus Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnus, minimi pareigūnai pavojaus šaltinį likvidavo.

2. Kaltinamasis M. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai ir parodė, kad supranta ką yra padaręs, viską pripažįsta. Nurodė, kad viskas atsitiko per alkoholį. 2024 m. balandžio 23 d. nuo pat ryto vartojo alkoholį ir pykosi su buvusia sugyventine L. Š.. Norėjo penktadienį susitikti ir pabūti su vaiku, tačiau L. Š. nesutiko. Jis ją labai mylėjo ir pavydėjo. Ji užblokavo jo telefoną. Išgėręs alkoholio, paprašė draugo pavežti iki (duomenys neskelbtini) k. Kartu pasiėmė alkoholio. Draugas jį pavežė. Iš pradžių nenorėjo eiti pas L. Š., bet vėliau persigalvojo ir nuėjo. Norėjo iš jos pasiimti telefoną. Išgėrė alaus, draugas išvažiavo, o jis nuėjo pas L. Š.. Pabeldė į duris, bet niekas neatidarė. Išėmė langelį ir atsirakino duris. Kitos durys buvo užrakintos. Išsitraukė atsineštą peiliuką ir juo bandė atrakinti spyną. Nepavyko, todėl duris išspyrė. Matė kaip žmonės šokinėja pro langą. G. irgi buvo prie lango. Ją nustūmė ir įdūrė peiliu. Buvo afekto būsenoje. Išsigandęs pabėgo prie šaltinio. Ten išgėrė alaus. Po to vėl nuėjo į L. Š. namus. Namuose nieko nebuvo. G. kambaryje pamatė daug kraujo ant palangės. Labai išsigando, kad ją nuskriaudė. Susinervinęs sudaužė kolonėlę, šviestuvą, virtuvėje sudaužė padėklą su lėkštėmis. Praeidamas sudaužė televizorių. Kilo mintis susisprogdinti. Nupjovė dujų žarną, nunešė į virtuvę žvakes ir jas uždegė. Pamatęs pareigūnus nubėgo į ūkinį pastatą ir užlipo į antrą aukštą. Ten išgėrė alkoholio ir užmigo. Nubudo prie pareigūnų. Dėl grasinimo tiksliai nepamena, kad būtų išsakęs tuos dalykus. Nenorėjo nužudyti mylimos moters ir sūnaus. Pripažįsta, kad yra pakėlęs ranką prieš ją. Įdūrė G. statybiniu peiliuku, kurį turėjo kuprinėje. Nežinojo, kad jis priskiriamas prie šaltų ginklų. Tuo peiliu buvo patogu pjaustyti polistirolą. Peilį buvo pasidaręs prieš pusę metų. Civilinius ieškinius pripažįsta, juos atlygins. Aišku ne iš karto, gal susitars mokėti dalimis. Teritorinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta. Mano, kad darydamas nusikaltimus buvo vidutinio girtumo ir būtų galėjęs įpūsti kokias 3 promiles. Jau blaivus įpūtė 0,3 promilės. Geriau visas detales dėl padarytų nusikalstamų veikų, prisiminė ne pirmųjų apklausų metu, o apklaustas vėliau. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintus savo parodymus. Nurodė, kad neblaivus būdavo agresyvus ir L. Š. jo bijodavo. Pripažino, kad savo veiksmais sukėlė G. fizinį skausmą ir, kad ji labai išsigando. Tikriausiai liko randai, todėl G. atsiprašo.

3. Iš kaltinamojo M. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 276 straipsniu teismo posėdyje pagarsintų parodymų matyti, kad 2024 m. balandžio 22 d. dienos metu buvo namuose, gėrė alkoholinius gėrimus. Su L. Š. ilgą laiką pykosi. Pykčiai tarp jų tęsėsi apie du mėnesius, nes visus tuos du mėnesius, diena iš dienos jis vartojo alkoholinius gėrimus. Pykčiai vykdavo telefonu, pokalbiais, žinutėmis. Prisimena, kad vakare, neprisimena tik kuriuo laiku, paskambino iš įvykio metu turėto telefono į namus, turbūt į brolio V. telefono abonentą, numerio neprisimena, ir, atsiliepus mamai, R. pasakė jai, kad namie yra palikęs raštelį. Matomai minimą raštelį ji surado ir pateikė policijos pareigūnams. Minimą raštelį gali pavadint kaip atsiprašymo raštelį. Raštelį buvo parašęs mamai, broliams ir tėtei. Jame jis rašė, kad ilgai pykstasi su L., rašė, kad tam ryžosi, kas reiškia, kad norėjo nusižudyti. Rašė, kad niekas neaugins jo vaiko, kad pasiims ir jis jį, tai nebuvo parašymas ar ketinimas nužudyti ar padaryti kažką blogo jų bendram vaikui ar L., tiesiog laiške mintys šokinėjo, jis rašydamas tuo metu galvojo, kad vaiką pasiims ir išvažiuos, galbūt pas kokią kitą draugę. Tuo rašteliu neketino nieko blogo kitiems, galbūt norėjo gauti pagalbos. Rašydamas raštelį, neketino nei L., nei vaiko žudyti, jų sužaloti ar panašiai. Galvojo tik apie savo savižudybę, o gal greičiau apie norėjimą gauti pagalbą. Raštelį jis parašė tikrai ne tą pačią 2024 m. balandžio 22 d., gal kokį mėnesį prieš šį įvykį. Rašė būdamas neblaivus, todėl ir prirašė visko. Jis pripažįsta kaltę, kad 2024 m. balandžio 22 d., apie 16.30 val., būdamas neblaivus, tyčia, iš savo naudojamo telefono abonento, kurio mintinai neprisimena, ir kurį naudojo motinos R. telefono aparate, paskambino L.. Skambindamas ir L. atsiliepus, siūlė susitaikyti, bet ji paminėjo policiją, susipyko, jam atrodo, kad tokių žodžių apie nužudymą neišsakė, bet jam pasirodžius, kad ji turi kitą, ir po to, išgėrus jam dar daugiau alkoholio, jis nuvažiavo pas ją į L. namus. Pas L. nuvažiavo, paprašęs pavežti pažįstamo A. iš Biržų, jam pasiskambindamas. A. tiesiog paėmė jį nuo (duomenys neskelbtini) kaimo kelio ir nuvežė iki (duomenys neskelbtini), kur jis išlipo, prie šaltinėlio. Kur važiuoja ir dėl ko, A. jis nesakė. Važiavo pas L., su savimi turėjo alaus, pas L. eiti nenorėjo, bet, išgėrus per daug alkoholio, pas L. nuėjo. Buvo tarp 20 - 21 val. vakaro. Jam atrodo, kad beldė, bet durų niekas nedarė, tada prie lauko durų jis išėmė lango rėmą su stiklu. Ar sugadino, nepamena dėl girtumo. Atsirakino duris, raktas buvo iš vidaus, pateko į verandą, kur buvo kitos durys. Su savimi turėjo savo peiliuką, norėjo juo atsirakinti duris, tačiau nepavykus, duris išspyrė. Įėjo L. namus. Įėjęs tenorėjo paimti L. mobilųjį telefoną, kad pažiūrėti, ar nėra kokių kontaktų su svetimais vyrais. Neketino nieko daryti nei L., nei vaikui. Jam įėjus į namų vidų, L. nerado, pamatė, kad per kambario langą L. šeima šoka per langą, ar matė L., jis neprisimena. Jis rankoje turėjo peilį. Prisimena, kad kambaryje buvo G., jam atrodo, ji buvo savo kambaryje prie lango. Prie to lango yra G. lova. G. buvo prie lango ant savo lovos. Jis gal ją norėjo nustumti nuo lango, sudavė jai ranka. Nepamena, ar sudavė jai kumščiu, kur pataikė - neprisimena, tačiau kaip jai dūrė, kodėl dūrė G. peiliu, neprisimena. G. jis buvo kaip patėvis. G. nebuvo prieš jo ir jos mamos – L. draugystę. Ji buvo prieš tik todėl, kad geria alkoholį. Jokio pykčio jai neturėjo, ji jam nieko blogo nėra padariusi. G. dūrė su savimi atsineštu peiliuku. Iš kur jis jį atsinešė, jis neprisimena, galbūt iš savo namų. Jis buvo pagamintas jo paties, jį turėjo pasidaręs sau, kur darė - neprisimena, bet pasidarė prieš pusę metų. Pasidarė jį, nes buvo labai geras pjaustyti polistirolui prie statybų. Peilis buvo padarytas taip, kad buvo nugaląsta jo geležtė iš abiejų pusių. Peilį, vykdamas pas L., pasiėmė su savimi turbūt iš savo namų (duomenys neskelbtini). Kad toks peilis yra draudžiamas gaminti, nešioti, ir kad jis tampa draudžiamu, jis nepagalvojo, nepasidomėjo. Kai peiliu sužalojo G., minimą peilį turbūt išsinešė su savimi. Po to, kai sužalojo G., prisimena, kad grįžo iki (duomenys neskelbtini) kaimo šaltinio, kad prasivaikščioti. Kada ir kodėl jis buvo pas L. kaimynę T., jis neprisimena, šiaip ryšio su ja nepalaiko. Jau buvo vakaras, tarp 22 - 23 val., prie minimo šaltinio pabuvo gal pusvalandį, gal dar daugiau, dar išgėrė alaus. Tada grįžo į L. namus, galvodamas, kad G. nieko blogo nepadarė. Kaip į namus pateko, jis neprisimeta, jam atrodo, kad durys buvo atrakintos, todėl jis laisvai, nieko nekviestas, be leidimo į ėjo į L. gyvenamąjį namą. Antros durys jo buvo jau išlaužtos anksčiau. Apėjęs kambarius, pamatė daug kraujo G. kambaryje, vėl susinervino, išsigando to, ką padarė, tada pamatė kolonėlę, tyčia ją sudaužė, mesdamas į koklinį pečių. Daužė indus, galbūt ir šviestuvas sudužo. Tada kilo mintis, kad susprogdinti save. Jis peiliu, kuriuo sužalojo G., nupjovė dujų baliono žarną. Peilį paliko ten pat, įvykio vietoje, ant spintelės ar dar kur. L. namuose susirado žvakes, jos buvo, atrodo, vaikų kambaryje. Žvakes, kurių buvo dvi ar trys, atnešė į virtuvę. Žvakes padėjo virtuvėje ant pečiaus, jas uždegė. Žvakės buvo mažytės, apvalios. Taip norėjo susprogdint save, o apie L. namus net nepagalvojo. Uždegus žvakes, sėdėjo virtuvėje, iki kol pamatė, kad pas L. vėl atvyko policijos pareigūnai. Jis per duris išėjo iš L. namų. Nuėjo į šalia ūkinį pastatą, užlipo į antro aukšto pastogę, kur turėjo pasidėjęs savo kuprinę. Ten su savimi turėjo dar alaus, kurį išgėrė ir užmigo. Ant ūkinio išbuvo iki ryto, kol atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnai įkalbinėjo jį nulipti nuo antro aukšto, jis tik paprašęs, kad susisiektų su jo mama R., nulipo pas pareigūnus. Jį sulaikant, jis vilkėjo kruvinais rūbais. Kraujas buvo jo, nes buvo tyčia sužalojęs savo ranką. Norėjo perpjauti sau veną stiklu galbūt, nes peilio ant ūkinio jau nebeturėjo, jį buvo palikęs L. namuose. Norėjo nusižudyti. Kaltę dėl visų padarytų nusikalstamų veikų pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi (t. 4, b. l. 90-94).

4. Įrodymų tyrimas, apklausus kaltinamąjį, nutrauktas, nes kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis iš esmės visiškai pripažino savo kaltę, pageidavo tuojau pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. Š. sutiko, kad teisme būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (t. 5, b. l. 5, 7). Nusikaltimų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamasis bei jo gynėjas, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis).

5. Grasinimas nužudyti žmogų – nukentėjusiąją L. Š.

5.1. Kaltinamojo M. Š. kaltė padarius BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais rašytiniais įrodymais:

5.1.1. Iš nukentėjusiosios L. Š. apklausos protokolo matyti, kad ji gyvena savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), su 4 savo vaikais: G. Š., E. Š., E. Č. ir M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. Ji kurį laiką gyveno su jauniausio vaiko tėvu M. Š., tačiau jų santykiai buvo komplikuoti, jis ne vieną kartą prieš ją smurtavo, gąsdino jos vaikus, buvo sugadinęs jos turtą. Su šiuo asmeniu nuo šių metų kovo mėnesio stengiasi nebepalaikyti jokių santykių, tačiau jis vis tiek ieškojo ryšių su ja, matydamas, kad ji su juo nebenori taikytis, jis jai pradėjo grasinti SMS žinutėmis ir skambindamas. M. Š. pradžioje jai grasindavo, kad ją nužudys, vis liepdavo pagailėti vaikų, kad jie augs našlaičiais, vėliau jis jai grasino, kad nužudys ir jų bendrą vaiką, bei nusižudys pats. Kadangi M. Š. yra ūmaus būdo ir ne kartą yra prieš ją smurtavęs, ji dėl tokių jo grasinimų bijojo, mano, kad jie yra realūs. 2024 m. balandžio 22 d. apie 19 val. sulaukė M. Š. skambučio iš Nr. (duomenys neskelbtini). Ji pakėlė ragelį, jai M. Š. pasakė, kad jei ji su juo nesitaikys, jis ją papjaus. Ji daugiau su juo nekalbėjo, padėjo ragelį ir jo numerį užblokavo. Apie 20.20 val. ji su vaikais buvo namuose, buvo užsirakinę tiek lauko duris, tiek vidines duris iš verandos į virtuvę. Abejas duris namuose rakina kas dieną, nes bijo, kad neateitų M. Š. ir neįvykdytų savo grasinimų. Būnant vaikų kambaryje, kuris yra atokiausiai nuo virtuvės, išgirdo triukšmą prie lauko durų, jas kažkas daužė. Ji iškart suprato, kad į jos namus braunasi M. Š.. Ji jo neįsileido, su vaikais liko jų kambaryje. Vienu metu visi išgirdo, kad M. Š. išlaužęs abejas duris, prieš jos valią įsibrovė į jai priklausantį gyvenamąjį būstą. Jos vaikai išsigando, kažkuris iš vaikų atidarė kambario langą, ir liepė jai šokti lauk. Ji dar svarstė pasilikti kambaryje, tačiau dukra E. ją išstūmė pro langą ir pati iššoko iš paskos. Jos pro langą iššoko nieko šiltesnio nespėjusios apsirengti, iššoko tik su kojinėmis. Pasileido bėgti link tujų slėptis, o dukra pasileido bėgti link kaimynės T. A.. Tuo metu namuose liko pilnametė dukra G., nepilnametis sūnus E. ir mažametis M.. Kas vyko namuose, nebematė. Taip slėpėsi apie 20 min., kol išgirdo, kad M. Š. rėkdamas, kad visus išpjaus, išėjo iš jos namų ir nuėjo link kaime esančios koplyčios. Ji suprato, kad jis bando pabėgti. Ji išgirdo rėkiantį savo sūnų E., jis buvo kaimyno A. S. kieme, jis prašė pagalbos. Pamatė, kaip sūnus su kaimynu ateina link jos namų. Kartu su E. ir kaimynu A. įėjo į namo vidų ir ten pamatė, kad kambaryje stovi jos mažiausias sūnus M., jis verkė, o vaikų kambaryje rado pravirą langą ir kruviną palangę. G. namuose nebebuvo. Jos su E. išbėgo ieškoti G., ją rado pas kaimynę T., ji jau tvarstė jos dukros žaizdas. Matė, kad dukrai ant kairės rankos virš alkūnės yra gana gili ir ilga žaizda, ji kraujavo, matėsi, kad ji pjautinė. Taip pat matėsi dvi gana gilios žaizdos ant kairės rankos plaštakos. Atvykę medikai jos dukrą apžiūrėjo ir išsivežė į ligoninės priėmimo skyrių siūti žaizdoms. O ji su vaikais išvyko nakvoti pas draugę N. N.. Sulaužytą lango rėmą su stiklu vertina 50,00 Eur, o sulaužytas duris – 150,00 Eur. Išvykdama užrakino namus, dar buvo įmanoma užrakinti lauko duris, jos nebuvo visiškai sugadinto. Niekas jos namų raktų be jos daugiau neturi. 21.58 val. ji paskambino T., norėdama jos paklausti, kaip ji jaučiasi po šio įvykio. Joms bekalbant, išgirdo, kaip T. pradėjo rėkti, suprato, kad jo yra mušama. Ji padėjusi ragelį iškarto paskambino pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. 22.26 val. ji paskambino T. dar kartą, norėdama sužinoti, kas jai nutiko. Jai T. papasakojo, kad į jos namus įsiveržė M. Š. ir ją sumušė. Tą patį vakarą apie 23 val. jai parašė dukra G. Š., kad į jų namus (duomenys neskelbtini), buvo dar kartą įsibrauta. Ji mano, kad į jos namus dar kartą įsilaužė jos buvęs sugyventinis M. Š.. Jis nupjovė virtuvėje stovėjusio dujų baliono šlangelę, taip paleisdamas dujas, bei namuose uždegė žvakes, kad susikaupusios dujos sukeltų sprogimą. Taip M. Š. pasikėsino sugadinti jos turtą visuotinai pavojingu būdu. 2024 m. balandžio 23 d., atvykusi į savo namus ir juos apžiūrėjusi, pamatė, kad jie yra nusiaubti. Visi daiktai išmėtyti po namus, sudaužyti indai, nutrauktas užuolaidų karnizas, sudaužyta garso kolonėlė, sudaužytas šviestuvas, suskaldytas pečiaus koklis (t. 3, b. l. 78-81, 97-100);

5.1.2. Nukentėjusioji L. Š. papildomos apklausos metu parodė, kad M. Š. yra jos buvęs sugyventinis. Su juo faktiškai kartu negyveno, bendro ūkio nevedė. Nebebendrauja jau nuo 2024 metų vasario mėnesio. Būnant kartu su M. Š., jų santykiai buvo komplikuoti, jis ne vieną kartą prieš ją smurtavo, gąsdino jos vaikus, buvo sugadinęs jos turtą. Apie jo elgesį, smurtą yra pranešusi policijai ne kartą. Kadangi santykiai nesiklostė, su M. Š. nuo šių metų vasario mėnesio stengiasi nebepalaikyti jokių santykių. Tačiau jis su tuo sutikti nenorėjo, jis vis tiek ieškojo ryšių su ja, rašydavo SMS žinutes, pykdavo, tačiau matydamas, kad ji su juo nebenori taikytis, jis jai pradėjo grasinti SMS žinutėmis ir skambindamas. M. Š. pradžioje jai grasindavo, kad ją nužudys, vis liepdavo pagailėti vaikų, kad jie augs našlaičiais, vėliau jis jai grasino, kad nužudys ir jų bendrą vaiką, bei nusižudys pats. Kadangi M. Š. yra ūmaus būdo ir ne kartą yra prieš ją smurtavęs, ji dėl tokių jo grasinimų bijojo, manė kad jie yra realūs. Kadangi jis savo tokius grasinimus jau ir įgyvendino. Patikslina, kad: 2023 m. liepos 4 d. kreipėsi į policijos pareigūnus, kadangi M. Š. prieš ją smurtavo. M. Š. be jokios priežasties rankos delnu trenkė jai į kairę ausį, o paskui sugriebė už kairės rankos, tokiu savo elgesiu M. Š. sukėlė L. Š. fizinį skausmą. Taip pat buvo sugadintas jos turtas. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir M. Š. buvo nubaustas. 2023 m. liepos 14 d. kreipėsi į policiją dėl to, kad jai skambino buvęs sugyventinis M. Š. ir grasino susidorojimu. M. Š. buvo išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis. Orderio nesilaikė. 2024 m. vasario 22 d. kreipėsi į policiją dėl to, kad į jos namus atėjo buvęs sugyventinis M. Š., grasino jai peiliu. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis jau yra nutrauktas, nenustačius, kad grasinimas buvo realus. Sprendimo ji neskundė. Tačiau tolimesni M. Š. veiksmai peržengė visas ribas. 2024 m. balandžio 22 d. apie 19 val. sulaukė M. Š. skambučio iš Nr. (duomenys neskelbtini). Jis paskutiniu metu naudodavosi minimu abonento numeriu. Ji pakėlė ragelį, jai M. Š. telefonu žodžiu jai pasakė, kad jei ji su juo nesitaikys, jis ją papjaus. Kadangi iš M. Š. jau buvo sulaukusi grasinimų peiliu, nors tyrimas jau ir buvo nutrauktas, ji nemanė, kad M. Š. juokauja. Žinojo, kad jo grasinimas yra realus, ir jis gali imtis bet ko. Dėl to ji daugiau su M. Š. nekalbėjo, padėjo ragelį ir jo numerį užblokavo. Užrakino gyvenamojo namo lauko duris. Jos rakinamos vidine spyna. Raktą paliko vidinėje pusėje spynoje, jo neištraukė. Taip pat užrakino vidines duris, kurios veda iš verandos į namų virtuvę. Jas taip pat užrakino vidine durų spyna. Raktą paliko duryse. Abejas duris namuose rakina kas dieną, rakino ir tą vakarą, nes bijo, kad į namus neateitų M. Š. ir neįvykdytų savo grasinimų. Ir tą patį vakarą 2024 m. balandžio 22 d. apie 20.20 val., ji su vaikais buvo namuose, kaip jau sakė, jos buvome užsirakinę, tiek lauko duris, tiek vidines durtis iš verandos į virtuvę. Buvo vaikų kambaryje, kuris yra atokiausiai nuo virtuvės, kai ir ji, ir vaikai išgirdo triukšmą prie durų, kurios veda iš verandos į virtuvę, jas kažkas daužė. Ji iškart suprato, kad į jos namus braunasi M. Š.. Girdėjo tik durų daužymą, balso, šauksmų negirdėjo, bet iš to, kad M. Š. buvo prieš tai žodžiu telefonu jai pagrasinęs, ją papjauti, suprato, kad prie minimų durų gali būti tik M. Š., nes kitų priešų ji neturi. M. Š. būnant prie durų, ji negirdėjo, kad jis šauktų, grasintų, tik girdėjo durų daužymą. Ji jo neįsileido, ji su vaikais liko jų kambaryje. M. Š. į verandą pateko, per langelį, kuris yra prie lauko durų. Langelį jis išėmė su visu lango rėmu ir taip pateko į verandą prie durų į virtuvę. Vienu metu, gal po kelių minučių, kai išgirdo daužymąsi, išgirdo, kad durys į virtuvę atsidaro, ji labai išsigando, jos vaikai išsigando, kažkuris iš vaikų atidarė dukrų G. ir E. kambario langą ir liepė jai šokti lauk. Ji dar svarstė, kad pasilikti kambaryje, tačiau dukra E. ją išstūmė pro langą ir pati iššoko iš paskos. Jos pro langą iššoko nieko šiltesnio nespėjusios apsirengti, iššoko tik su kojinėmis. Ji pasileido bėgti link tujų slėptis, o dukra pasileido bėgti link kaimynės T. A., kuri gyvena už kelių šimtų metrų nuo jų, tame pačiame kaime. Kaime gyvenami namai yra viso keturi. Tuo metu namuose liko pilnametė dukra G., nepilnametis sūnus E. ir mažametis M., kas vyko namuose ji nebematė. Taip slėpėsi pabėgusi tujose apie 20 min., per tą laiką paskambino greituoju pagalbos telefonu 112, ir būdama pasislėpusi išgirdo, kad M. Š. rėkia, kad visus išpjaus, ir taip rėkdamas išėjo iš jos namų, per kur išėjo ji nematė ir nuėjo link kaime esančios koplyčios. Ji suprato, kad jis bando pabėgti. Tada ji išgirdo rėkiantį savo sūnų E., kuris buvo kaimyno A. S. kieme, jis prašė pagalbos. Šaukė, kad reikia surasti mamą, gal jau nebegyvi visi. Pamatė, kaip sūnus su kaimynu ateina link jos namų. Tada ir ji kartu su E. ir kaimynu A. įėjo į namo vidų ir ten pamatė, kad kambaryje stovi jos mažiausias sūnus M.. Jis verkė. Vaikų kambaryje rado pravirą langą ir kruviną palangę. G. namuose nebebuvo. Jos su E. išbėgo ieškoti G., ir rado pas kaimynę T.. Ji jau tvarstė dukros žaizdas. Matė, kad dukrai G. ant kairės rankos virš alkūnės yra gana gili ir ilga žaizda, ji kraujavo, matėsi, kad ji pjautinė. Taip pat matėsi dvi gana gilios žaizdos ant kairės rankos plaštakos. Atvyko ir medikai, kurie dukrą išsivežė į ligoninės priėmimo skyrių siūti žaizdoms. O ji su vaikais, su pareigūnų pagalba, išvyko nakvoti pas draugę N.. Išvystant su pareigūnais, namus užrakino, šviesas išjungė, dar buvo įmanoma užrakinti lauko duris, jos nebuvo visiškai sugadintos. Jos sugadintos tada dar nebuvo. Langelis, kuris prieš tai buvo išimtas M., taip ir liko ant žemės, prie lauko durų. O vietoje lango liko skylė. Jai išvažiuojant, dujų balionas buvo savo vietoje, virtuvėje, kampe prie spintelės, jokių žvakių virtuvėje paliktų nebuvo. Niekas jos namų raktų be jos daugiau neturi. Vakare, jau apie 21.58 val. ji paskambino T., norėdama jos paklausti, kaip ji jaučiasi po šio įvykio. Norėjo tiesiog pasikalbėti. Su T. labai gerai sutaria. Ji su M. Š. yra bendravusi, tačiau konfliktų tarp jos ir M. Š. nėra buvę. T. labai ramus žmogus. Joms bekalbant telefonu, ragelyje išgirdo, kaip T. pradėjo rėkti, suprato, kad M. yra mušama. Ji negirdėjo ragelyje M. balso, tik T. rėkimą. Ji iš karto suprato, kad pas T. M. Š., nes niekas taip elgtis negalėtų. Ji padėjo ragelį, iš karto paskambino pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policiją. Po to vėl, 22.26 val. ji paskambino T. dar kartą, norėdama sužinoti, kas jai nutiko. Jai T. papasakojo, kad į jos namus įsiveržė M. Š. ir ją sumušė. Tiesiog ji nesuprato nei kodėl, nei už ką. Tuo metu ji jau buvo pas draugę su mažaisiais vaikais. G. tuo metu buvo gal pas medikus ligoninėje. Tą patį vakarą, jau apie 23 val. jai parašė dukra G. Š., kad į jų namus (duomenys neskelbtini), buvo dar kartą įsibrauta. Išsiaiškino, kad sugadinta lauko durų spyna, nupjauta virtuvėje stovėjusio dujų baliono šlangelė, taip buvo paleistos dujos, bei namuose buvo paliktos uždegtos žvakės. Niekas jokio tikslo, apart M. Š., jai pakenkti neturėjo. Yra įsitikinusi, kad taip padarė M. Š., norėdamas pakenkti jai, sugadinti jos turtą, padengti jai priklausančius namus. M. Š. norėjo, kad susikaupusios dujos sukeltų sprogimą. Bet, laimei, pareigūnai tam užkirto kelią. Taip pat įsitikinusi, kad tai padarė M. Š., nes pareigūnai kitą rytą jį vis dėlto surado jos namų tvarto antrame aukšte. Ji į savo namus (duomenys neskelbtini) k., grįžo 2024 m. balandžio 23 d. Atvykusi į savo namus ir juos apžiūrėjusi pamatė, kad jie yra nusiaubti. Kai iš namų išvyko kartu su vaikais ir pareigūnais, juos paliko kaip ir tvarkingus, išskyrus tai, kad buvo išimtas lango rėmas su stiklu, prie lauko durų, bei kruvina palangė dukros kambaryje. Ji dukrų kambario langą taip pat buvo uždariusi. Daiktai išmėtyti po namus, sudaužyti indai, nutrauktas užuolaidų karnizas, sudaužyta garso kolonėlė, sudaužytas šviestuvas, suskaldytas pečiaus koklis, sudaužytas televizorius. Po šio įvykio, kai buvo sužalota jos dukra G., apžiūrėjo ir sūnų M., jis sužalojimų nepatyrė. Pas medikus jo jokiai apžiūrai pristačiusi nebuvo. Jis tik labai išsigando ir porą parų po įvykio buvo labai neramus. M. Š. abonentas, iš kurio jis grasino, yra (duomenys neskelbtini). Pareigūnei ji buvo pateikusi savo mobiliojo ryšio telefoną apžiūrai, pateikė susirašinėjimą su M. Š., kur jis rašė grasinančio pobūdžio žinutes iš savo telefono abonento (duomenys neskelbtini). Visos žinutės buvo parašytos 2024 m. balandžio 22 d. Paskutinį skambutį iš M. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 2024 m. balandžio 22 d. 16.28, pokalbis buvo trumpas, vos kelios sekundės, tačiau tada, kai atsiliepė M., jai pagrasino tokiais žodžiais „nužudys tave ir M.“. Ji daugiau jam nebeatsiliepė, nors jis jai ir vėl skambino. Iš karto po tokio jo skambučio, ji policijai neskambino, tačiau kad jo grasinimas realus suprato, kai jis įsibrovė į jų namus, kai peiliu sužalojo dukrą, kai sugadino jos turtą, kai pasikėsino padegti namus. Su ja M. Š. bendraudavo tiek rašydamas, tiek skambindamas jai į jos naudojamą abonento numerį. Ji yra išsaugojusi tik ekrano nuotraukas 2023 metų vasario, kovo mėnesiais, tačiau, kada tiksliai žinutės jos buvo jai parašytos ji tokių duomenų savo telefone nebeturi. Minimas ekrano nuotraukas ji jau yra pateikusi prie atliekamo ikiteisminio tyrimo. Ji negali patikslinti laiko ir datos. Jis rašydavo tai piktas, tai meilias žinutes. Toks jo būdas (t. 3, b. l. 82-87; 88-96; 101-104);

5.1.3. Liudytoja (nukentėjusioji) G. Š. apklausos metu parodė, kad 2024 m. balandžio 22 d. apie 20.18 val., ji buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Kartu buvo jos mama L. Š. bei jos sesė su broliais. Išgirdo laužiant duris. Iškart suprato, jog ten yra mamos buvęs sugyventinis M. Š., kuris nuolat, kiekvieną dieną grasindavo jos mamai susidorojimu ją nužudyti. Pirmiausiai iš namų išbėgo jos sesė ir brolis, paskui mama. Kadangi ji nespėjo pabėgti, M. Š. įėjus į jos kambarį, ji matė, jog jis rankoje turi peilį su juoda rankena. Ji tuo metu buvo ant lovos, ir ji pasakė „M. baik“, jis nieko nesakęs užsimojo peiliu, ji gindamasi atstatė priešais save savo kairę ranką. Jis peiliu jai dūrė tris kartus į kairę ranką, paskui kumščiu trenkė jai į veidą. Išeidama dar matė, jog jis pastūmė jos jauniausią brolį, savo sūnų, kuris parkrito ir pradėjo verkti. Tada jis išbėgo ir kažką rėkė. Ji tada atsidarė savo kambario langą ir išbėgo į lauką. Nubėgo pas kaimynę T. A. ir ten laukė atvykstančios pagalbos. M. Š. sužalodamas ją sukėlė jai fizinė skausmą, jai skaudėjo. Ji kartu su mama ir kitais savo broliais ir sese jaučiasi nesaugūs tuose namuose, kadangi M. Š. ne kartą buvo įsiveržęs į namus ir visada turėdavo peilį. Jis taip pat nuolat grasina mamai susidorojimu. M. Š. nuolat rašo žinutes mamai, kad nužudys jos mamą, jos brolį M. - savo sūnų, ir nusižudys pats. Tai buvo pirmas kartas, kai M. Š. užpuola ją, bet jis ne kartą yra sumušęs jos mamą. Nuolat kenčia jo išpuolius. Jis atvykęs išdaužo namų langus, braunasi į namus. Jai mama tą vakarą nesakė, kad M. jai skambino, grasino ją nužudyti, tačiau ji girdėjo, kaip mama kalbėjo su kažkuo telefonu, ir telefonu kažkam pasakojo, kad M. grasina ją nužudyti, tai buvo prieš pat M. Š. įsiveržiant į jų namus, todėl ji apie M. grasinimus žinojo, nes girdėjo mamos pokalbį. Pati žinučių nematė, neskaitė. Minimu laiku, 2024 m. balandžio 22 d. apie 20.18 val., išgirdo laužiant duris. Ji buvo pas save kambaryje, kuriuo dalinasi su sese E.. Tame pačiame kambaryje buvo E., brolis E. ir mama su mažuoju M.. Durys buvo laužiamos iš verandos į virtuvę. Ji girdėjo tik, kaip laužiasi durys, jokių balsų, šauksmų, grasinimų negirdėjo. Iš karto tiek ji, tiek mama suprato, kad taip elgtis gali tik M.. Nes tik jis grasina mamai susidorojimu ją nužudyti. Mama dėl ankstesnių M. Š. veiksmų anksčiau kreipėsi į policiją, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. M. Š. buvo ir nubaustas, bet dėl grasinimo, kai buvo rastas peilis, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Jai asmeniškai M. Š. nėra grasinęs, tik mamai rašydavo, kad mama dėl jos su juo nenori būti, ir panašiai. Kai išgirdo durų laužimą, ji ir mama suprato, kad namų duris laužia M. Š.. Pirmiausia iš namų išbėgo mama ir sesuo E.. Kur E. paliko, ji nepamatė. Mama su E. pabėgo per jos kambario langą. Ji nebėgo, nespėjo. Ji buvo ant savo lovos, darė mokyklos namų darbus. M. tuo metu buvo jos kambario tarpduryje. Kadangi ji nespėjo pabėgti, M. Š. įėjęs į jos kambarį matė, jog rankoje turi peilį. Jis tiesiog atbėgo. Jis buvo labai agresyvus, ar blaivus net nežino. Peilį, kurį turėjo rankoje, ji pirmoje apklausoje apibūdino kaip juoda rankena, bet pirmos apklausos metu buvo susijaudinusi, dabar kaip viską apgalvojo, galėjo klysti. Iš jai parodytų peilių atpažino peilį pagal jo ašmenis. Kai M. Š. artėjo prie jos su peiliu rankoje, jis nieko nesakė, tiesiog užšoko ant jos, pargriovė ją lovoje ir pradėjo ją žaloti. Jis nieko nesakęs užsimojo peiliu, ji gindamasi atstatė priešais save savo kairę ranką. Jai atrodo, kad peiliu jis nesitaikė, smogė jai bet kur, o ji gynėsi. Į ranką pataikė tik todėl, kad kaire ranka dengėsi veidą, jei būtų ranka veido nesidengusi, peiliu smūgiai būtų pataikyti jai į veido sritį. Veidą buvo užsidengusi kaire ranka, kuri ir buvo labiausiai jo sužalota. M. peiliu jai dūrė tris kartus į kairę ranką. Peilį jis rankoje laikė dešinėje savo rankoje. Paskui kumščiu trenkė jai į veidą. Jai smūgį sudavė taip pat dešine ranka, o peilį jis tuo metu kur laikė, ji neprisimena. Smūgį kumščiu pataikė į dešinį skruostą. Dėl peilių dūrių ir smūgių į veidą jai skaudėjo. Po to, kai sudavė tą vieną smūgį, M. Š. iš kambario išėjo. Jis tiesiog išbėgo, nieko nesakęs. Išeidamas dar matė jog jis pastūmė jos jauniausią brolį, savo sūnų, kuris perkrito ir pradėjo verkti. Parkrito, verkė, nes išsigando, nesusižalojo. Kai jis išbėgo, jis kažką rėkė. Ji stengėsi kuo greičiau pabėgti, atsidarė savo kambario langą ir išbėgo į lauką. Išbėgo neapsirengusi, išsigandusi, kruvina, be batų, be akinių, nes dėl smurto prieš ją, matyt, nukrito. Akiniai nesudužo (t. 1, b. l. 1-8; t. 3, b. l. 43-47; 48-56);

5.1.4. Iš liudytojos T. A. apklausos protokolo matyti, kad 2024 m. balandžio 22 d. vakare, buvo jau sutemę, pas ją atbėgo L. Š. dukros G. ir E., kurios buvo labai išsigandę, labai išbalusios, G. buvo basomis kojomis. Jos jai liepė užsirakinti duris, sakydamos, kad gali ateiti M.. Ji matė, kad buvo kruvina ranka, nes apsirengus buvo su „maikute“, sportinėmis kelnėmis ir kojinėm. G. pasakė, kad M. ją subadė peiliu jos namuose. G. rūbai buvo kruvini. Ant E. jokių sužalojimų nematė. Jos pasakė, kad mama pabėgo pas kaimynę. Kai jos atbėgo, iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Kol atvažiavo policijos pareigūnai, ji valė žaizdas esančias ant G. kairės rankos. Žaizdos buvo kairėje rankoje virš alkūnės matėsi pjautinė žaizda, ir ant plaštakos pjautinė žaizda. Atvažiavus medikams, E. parbėgo į namus ir atnešė G. rūbus, taip pat pasakė, kad jų namuose nieko nėra. Medikai išsivežė G. į ligoninę, o E. išėjo į namus. Kai išvažiavo medikai ir policijos pareigūnai, už kokio pusvalandžio pas ją atėjo M., ji nebuvo užsirakinus, jis įėjo, ir pasakė, kad „(duomenys neskelbtini) ji, tave užmušiu“. Ji tuo metu buvo kambaryje, sėdėjo fotelyje. Rankomis suėmė už plaukų, sudavė kelis kartus į galvą, bet kiek kartų neatsimena, taip pat su kažkokia ranka sudavė į kairį petį, ji labai išsigando, nieko jam nepasakė, ir po šių smūgių, jis išėjo. Apie tai niekam nepranešė, nes M. bijo, kadangi jis pas ją ateina ir sukelia konfliktus ne pirmą kartą. Jis pastoviai ieško L. Š. pas ją, bet tuo metu apie L. nieko neklausė. Matė, kad buvo neblaivus. 2024 m. balandžio 23 d. iš ryto apie 5 val. pastebėjo, kad jai po pažastimi yra rėžtinė žaizda, kuri tikriausiai atsirado po M. sumušimo. M. rankose peilio ji nematė. Kai M. ją mušė, ji skausmo nejuto, nes buvo streso būsenoje, tik šiandien skauda galvos srityje, yra guzas. Dėl galvos skausmo į medikus nesikreips, pareiškimo dėl sumušimo nerašys, M. pretenzijų neturi. Pas med. ekspertus vykti atsisako. Po medikų išvežimo, pas ją buvo likę G. kruvina „maikutė“ ir sportinės kelnės, bet ji jas sudegino, jos buvo nebetinkamos naudoti, nes buvo nemalonu į tuos rūbus žiūrėti (t. 3, b. l. 118-121);

5.1.5. Iš liudytojos R. Š. apklausos protokolo matyti, kad jos sūnus M. Š. gyvena kartu su ja. Atrodo 2024 m. balandžio 20 d. sudužo M. Š. mobiliojo ryšio telefonas, tai ji jam leido naudotis savuoju ir įsidėti savo kortelę į jai priklausantį telefoną. Jai priklausantis mobiliojo ryšio telefono aparatas ESTAR, juodos raudonos spalvų, valdomas klaviatūra, ekranas nėra liečiamas. Dėvėtas. Į minimą aparatą buvo įdėtos dvi SIM kortelės, viena jos - LABAS, abonento numerio neprisimena, o antra telefone - PILDYK kortelė. PILDYK kortelė yra sūnaus M. Š.. 2024 m. balandžio 22 d. M. buvo namuose (duomenys neskelbtini). Jis buvo išgėręs alkoholio. Nuotaika jo buvo prasta. Jis sakė, kad jį nervina L. Š., kuri jam tai atleidžia, tai ne. Ar jie buvę sugyventiniai ar ne, nežino, bet jie turi bendrą vaiką. Būnant jam namuose, jis neužsiminė, kad važiuos pas L., kad jai ką nors padarys, kad ją sužalos ir panašiai. Jis tik sakė, kad važiuoja pas draugą. Jai atrodo, kad užsiminė, kad vardu M.. M. po 18 val. išėjo iš namų link pagrindinio kelio. Jos mobilų telefoną jis pasiėmė su savimi. Tą patį vakarą, apie 21 ar 22 val., M. paskambino iš savo abonentinio numerio į savo brolio V. numerį, ir pasakė, kad blogą dalyką padarė, kokį neįvardino, jis tik pasakė, kad pažiūrėtų ten, kur jo sudužęs telefonas, pasakė, kad bus raštelis. Ir tuo pokalbis baigėsi. Raštelį rado, skaitė, suprato iš raštelio tik tiek, kad jis pasidarys sau galą. Į policiją pagalbos neskambino, nes tai jau buvo ne pirmas kartas, kai jis grasina ką nors sau pasidaryti, bet raštelio dar nėra buvę. O kitą dieną iš policijos pareigūnų sužinojo, kad M. yra ieškomas, ir kad galų gale jis sulaikytas. Atvykusiems pareigūnams ji padavė M. parašytą raštelį (t. 3, b. l. 131-134);

5.1.6. Iš nepilnametės liudytojos E. Č. apklausos protokolo (apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo) matyti, kad tai įvyko beveik prieš mėnesį jų namuose, apie 19.20 val. vakaro. Buvo su šeima kambaryje. Išgirdo, kad kažkas braunasi į namus. Suprato, kad tai M. Š.. Ji atidarė langą, išstūmė pro jį mamą ir pati iššoko. O jos sesuo su broliu nespėjo. Ji nubėgo pas kaimynę, kad iškviestų policiją. Prašė jos pagalbos. Po to pamatė, kad atbėgo sesė. Jai buvo pjautinė žaizda 3 - 4 vietose. Jos paskambino pagalbai, joms pasakė, kad reikia užspausti žaizdą. Jos taip ir padarė. Po to atvyko greitoji pagalba. Su ja kambaryje dar buvo sesuo G. Š., brolis E. Š., mažas brolis. Suprato, kad M. braunasi, nes jis buvo grasinęs, kad ateis ir kažką mamai padarys. Mama pati pasakojo, kad grasino. Jis ne vieną dieną grasino, gal mėnesį ir ilgiau. M. Š., mama L.. Langas buvo atidarytas, ji išstūmė mamą. Jai kilo didžiausias pavojus. Nubėgo pas kaimynę T., kurios pavardės nežino. Ji lyg ir žinojo, kas vyksta. Ji pasakė, kad atėjo su peiliu. Ji iš karto skambino policijai. Sesė atbėgo gal po 5 minučių. Sesei buvo 2 žaizdos ant kairės rankos žasto. Dar buvo žaizdos ant abiejų rankų ties nykščiu. Tos žaizdos buvo nuo peilio, jos buvo atviros. Pasisakė pati, kad ją supjaustė. Prieš jai iššokant, matė jo rankoje peilį. Jis tiesiog atbėgo. Ji greit pastebėjo ir iššoko pro langą (t. 3, b. l. 149-151;152);

5.1.7. Iš nepilnamečio liudytojo E. Š. apklausos protokolo (apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo) matyti, kad kaltinamąjį M. pažįsta, jis mamos buvęs draugas, draugaudavo. Balandžio 23 d. jis, mama, G., E. ir M. buvo namuose. Išgirdo, kaip pradėjo į duris daužytis, jis greitai atidarė langą. Mamai sakė šokti greičiau, bet ji dvejojo, norėjo apginti brolį M. Tada E. išstūmė mamą ir pati iššoko, o G. nebespėjo iššokti. Ji atsistojo prie lango, gynė save, užsidengdama rankomis galvą, kad nepataikytų su peiliu, o jis stovėjo ant E. lovos prie sienos. Paskui M. įbėgo į kambarį, įbedė G. į ranką peiliu. Jis tai pamatęs išbėgo slėptis, atsigulė už kaimyno A. lauko ant žemės, kad jo nematytų. Paskui M. atsistojo prie tujų, pasižvalgė ir bėgo tiesiai, kažkam rėkė palaukti Jis nubėgo pas kaimyną A.. Paprašė telefono, kad iškviesti policiją, bet jau mama buvo iškvietusi ji kalbėjo su policija. Kai bėgo namo, sutiko mamą. Nubėgo į namus, pažiūrėti ar viskas gerai. Ten buvo M. jis išsigandęs verkė prie sofos. Jie išbėgo ieškoti G. ir E., jas rado pas kaimynę T., kurios pavardės nepamena. Kai jas surado, tada laukė greitosios ir po jos. Atvažiavo policija ir viską nufotografavo. Kai įėjo į G. kambarį, matė kraują ant lovos ir palangės. Jų namus policija apžiūrinėjo ir fotografavo. Kai sugrįžo į namus, dar kol kas nieko nebuvo padaryta. Viskas buvo pas G. kambary. Po to įvykio juos išvežė policija pas mamos draugę. Kai grįžo į namus, buvo išlaužtos vidurinės durys ir išimtas koridoriaus langas. Daugiau nieko nebuvo Kai išvažiavo pas mamos draugę, jis antrą kartą atėjo pas juos, atsuko dujas, paliko uždegtą žvakę. Buvo ir daugiau visko išdaužyta, krosnis sudaužyta, televizorius, kolonėlė didelė ir indai sudaužyti. Kai M. beldėsi į duris, toks didelis garsas buvo. jie iš karto suprato kad tai jis. Nes jis anksčiau mamai grasino, bet mama tuo netikėjo. Jis stipriai pradėjo spardyti duris, G. rėkė „M. baik“. Jis atidarė langą, mama su E. iššoko pro ji. Mama norėjo juos visus apginti. kad būtume saugūs, bet E. ją išstūmė į lauką. M. G. bedė su peiliu, sakė „tu ateik čia“. Nepasakė už ką. Jie vienas kito labai nemėgdavo prieš tai (t. 3, b. l. 154-156; 157);

5.1.8. Iš liudytojo A. S. apklausos protokolo matyti, kad prieš metus laiko, netoli jų namų, nusipirko namą L. Š. su penkiais vaikais. Ją pažįsta apie keturis metus, nes ji gyveno tame pačiame kaime, tik toliau nuo jų sodybos. Jis pas L. Š. nesilanko, bet kai atsikraustė gyventi šalia jų namų, tai kartais ji ateidavo pas jį pakalbėti ir atsigerti kavos. L. Š. yra sakiusi, kad jos mažojo sūnaus M. tėvas yra M. Š., kuris kartu negyveno, o tik atvažiuodavo savaitgaliais aplankyti sūnaus ir padėdavo ūkio darbuose. 2024 m. balandžio 22 d. vakare apie 20.20 val. jis buvo savo namuose žiūrėjo televizorių ir į duris pasibeldė L. Š. sūnus E., kuris buvo labai išsigandęs, ir jam pasakė, kad M. Š. supjaustė visą šeimą. Tada jis apsirengė ir greitai kartu su E. nuėjo pas juos į namus pasižiūrėti, kas ten atsitiko. Nuėjęs į L. Š. namus, pamatė, kad sulaužytos jos namų durys, namo viduje jau buvo išsigandusi L. su mažuoju sūnumi M., jis ėjo į kitus kambarius, norėjo pasižiūrėti, kas įvyko ir kur yra M. su peiliu, tačiau jo nebebuvo, ir nebuvo vyresniųjų L. dukrų, tik buvo praviras vaikų kambario langas, ant palangės ir užuolaidų buvo kraujo. Jis į policiją nebeskambino, nes jam L. Š. pasakė, kad iškvietė policiją ir greitąją pagalbą, bei paprašė, kad jis pabūtų pas ją kol atvyks policijos pareigūnai, nes ji bijojo būti viena, nes bijojo, kad nesugrįžtų M. Š.. Tačiau kaip M. Š. brovėsi į L. Š. namus ir daužė duris, jis būdamas savo namuose nieko negirdėjo ir nieko nematė, jei būtų ką nors girdėjęs, tikrai būtų nuėjęs pasižiūrėti, bei būtų gelbėjęs L. Š. su vaikais, nes žinojo, kad M. Š. yra anksčiau naudojęs smurtą prieš ją. Kitą rytą matė, kaip buvo atvažiavę policijos pareigūnai į L. Š. namus, kurie surado M. Š. ir sulaikė prie ūkinio pastato (t. 3, b. l. 161-164);

5.1.9. Iš liudytojo A. Š. apklausos protokolo matyti, kad M. Š. pažįsta gana seniai. M. turėjo jo kontaktinį numerį (duomenys neskelbtini) ir jam paskambino 2024 m. balandžio 22 d., kad jį pavežtų iki (duomenys neskelbtini) kaimo šaltinėlio. Jis dar siūlėsi jį iki (duomenys neskelbtini) kaimo pavežti, nes buvo girdėjęs, kad jis ten moteriškę turi. M. Š. pasisakė, kad sumokėti jam neturi su kuo, kad už pavėžėjimą atiduos kitą dieną, nes dirbs prie plytelių klojimo. M. Š. paėmė nuo jo namų, pagrindinio (duomenys neskelbtini) kelio, iki pat jo namų kiemo nevažiavo. Buvo vakaras, tačiau kiek buvo valandų, jis neprisimena. Jis nežino ar jis buvo vartojęs alkoholio ar ne, neužuodė. Jam jis buvo kaip visada, pakalbėjo, pajuokavo kelyje ir viskas. M. Š., kai paprašė jį išleisti prie (duomenys neskelbtini) šaltinėlio, nesakė nei kur eis, nei ką veiks. Su savimi turėjo kuprinę. Kas kuprinėje buvo nematė, M. Š. nerodė. Po kelių dienų suvestinėje pamatė M. Š. inicialus ir įvykio aprašymą, kad peiliu sužalojo mergaitę. Kodėl M. Š. taip pasielgė, nes neįsivaizduoja (t. 3, b. l. 167-170);

5.1.10. Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad L. Š. pranešė, kad 2024 m. balandžio 22 d. apie 20.20 val. į jos namus atėjęs buvęs sugyventinis M. Š., jai jo neįsileidus į namus, tyčia sulaužė jos namų lauko durų spyną, taip jas atidarydamas ir patekdamas į prieangį, išlaužė duris į virtuvę ir prieš jos valią įsibrovė į jai priklausantį gyvenamąjį būstą. Taip pat šis asmuo tą patį vakarą apie 19 val. jai paskambinęs, grasino, kad ją ir jų bendrą vaiką M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., nužudys, o po to nusižudys pats. Tokio pobūdžio grasinimų sulaukia ne pirmą kartą, ankščiau yra smurtavęs, todėl mano, kad jo grasinimai yra realūs. Ji su vaikais po šio įvykio pabėgo iš namų ir juose nenakvojo. <...>. Prašo M. Š. nubausti įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 20-30);

5.1.11. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas mūrinis, baltų plytų vieno aukšto gyvenamasis namas. Įėjimas į namą yra iš vidinio kiemo pusės. Prie įėjimo į namo vidų durų, dešinėje pusėje prie namo sienos pastatytas, išimtas šalia durų esančio langas su stiklu. Namo durys medinės, atidarytos. Tiesiai matomos kitos medinės durys, kurios yra sulaužytos, atidarytos. Ant grindų matomos sulūžusių medinių durų dalys. Praėjus pro jas patenkama į koridorių. Koridoriaus dešinėje pusėje yra durys vedančios į virtuvę. Praėjus pro jas patenkama į virtuvę. Virtuvės kairėje pusėje yra krosnis. Dešinėje pusėje prie lango pastatytas stalas. Tiesiai - virtuvinės spintelės. Virtuvės kairėje pusėje yra įėjimas į kitą kambarį. Kambaryje iškart prie durų dešiniajame kampe matoma vaikiška valgomoji kėdė. Tiesiai kambaryje prie sienos pastatyta spintelė su televizoriumi. Toliau prie sienos matoma baltos spalvos vaikiška lovelė. Kambario kairėje pusėje prie sienos kampe yra lova. Šalia lovos yra durys vedančios į kitą kambarį. Kambaryje po kaire puse matoma spinta, po dešine pastatytas fotelis, už jo rašomasis stalas. Tiesiai prie lango matoma sofa. Kambario kairės pusės kampe yra dar vienos durys vedančios į kitą kambarį. Kambaryje tiesiai matoma lova, kuri pastatyta prie lango. Ant palangės matomos raudonos spalvos dėmės. Taip pat raudonos spalvos dėmės matomos ant pačio lango rėmo ir užuolaidos. Kambario kairėje pusėje matoma dar viena lova. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (t. 1, b. l. 56-58; 59-69);

5.1.12. Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas gyvenamasis namas. Namo kieme yra matomas raudonos spalvos dujų balionas, su pajungta šlanga, kurios ilgis apie 20 cm. Šlanga balta, su geltona linija per vidurį, matoma kad kitas šlangos galas mechaniškai atskirtas nuo kitos šlangos dalies. Minėtu adresu yra mūrinis vieno aukšto gyvenamasi namas į kurį patenkama iš šiaurinės pusės, pro medines rudos spalvos duris, matomos durys yra praviros, spynos užrakinimo liežuvėlis išlindęs, užlinkęs į vidinę durų pusę. Įėjus pro duris yra matomas koridorius, kurio priekyje matomos kitos rudos spalvos durys, kurios yra sulaužytos per pusę, pro jas patenkame į gyvenamojo namo vidų, ant grindų matomos rudos spalvos medžio nuolaužos. Dešinėje pusėje matomos baltos spalvos durys, pro kurias patenkame į gyvenamojo namo virtuvę. Virtuvės kairėje pusėje matoma krosnis ant kurios yra puodai, ant krosnies krašto matomos trys žvakės metaliniuose indeliuose, žvakės iš įvykio vietos paimamos supakuotos į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Virtuvės priekyje matoma baltos spalvos dujinė viryklė, šalia jos rudos spalvos spintelė, ant kurios matomi trys plastikiniai buteliai, pieno pakuotė, stiklinis indas, kuriame degtukų dėžutė, taip pat ant spintelės matomas metalinis, metalo spalvos peilis apie 19,5 cm ilgio, ant kurio matomos raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Peilis iš įvykio vietos paimtas supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Kairėje spintelės pusėje prie sienos matoma baltos spalvos šlanga su linija per vidurį. Šlanga pajungta prie dujinės viryklės, matoma, kad kitas šlangos galas mechaniškai atskirtas nuo kitos šlangos dalies. Virtuvėje ant grindų, matomos baltos spalvos lėkščių šukės, violetinės spalvos padėklas. Apžiūros metu paimti objektai: Paketas su viduje esančiu peiliu ir paketas su viduje esančiomis žvakėmis. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (t. 1, b .l. 70-72; 73-82);

5.1.13. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. balandžio 22 d. apie 20.24 val. policijos pareigūnai iš Panevėžio budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos dukrą sužeidė sugyventinis, galimai su peiliu. Pokalbis nutrūko, perskambinus nekelia (ragelio). Aplinkybės neaiškios. Nuvykus, namuose buvo L. Š., E. Š., E. Č., bei M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. Aiškinantis įvykio aplinkybes, L. Š. teigė, kad į jos namus su peiliu laužėsi jos buvęs sugyventinis M. Š.. Išsigandusi M. Š., L. Š., E. Š. ir E. Č. išlipo pro miegamojo kambario langą, ir pabėgę pasislėpė už krūmų. Toliau aiškinantis įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad peiliu sužalota L. Š. dukra G. Š., pabėgo pas kaimynę, gyv. (duomenys neskelbtini). Namuose kambaryje ant palangės bei lango buvo matomas raudonos dėmės, panašios į kraują. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), jau buvo atvykusi GMP brigada, kuri suteikinėjo pirmąją pagalbą G. Š.. Paklausus G. Š., kas ją peiliu sužalojo, ji teigė, kad ją sužalojo jos mamos buvęs sugyventinis M. Š.. GMP brigados medikė nurodė, kad nukentėjusiajai yra durtinės žaizdos kairės rankos žasto srityje, perpjauta kairės rankos plaštaka, sumuštas kairės pusės veidas. Kadangi nukentėjusiosios sužalojimai buvo gilūs, nuspręsta nedelsiant vežti į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Vėl bendraujant su L. Š. ji teigė, kad jos buvęs sugyventinis M. Š. ne vieną kartą yra smurtavęs prieš ją, pastaruoju metu nuolat sulaukianti grasinimų susidorojimu. M. Š. iš įvykio vietos jau buvo pasišalinęs nežinoma kryptimi, todėl baimindamiesi, kad M. Š. gali sugrįžti į įvykio vietą ir vėl bandyti susidoroti su L. Š., L. Š., E. Č., E. Š. ir M. Š. buvo išgabenti pas L. Š. draugę, gyv. (duomenys neskelbtini). Panevėžio budėtojams buvo perduotas įtariamojo M. Š. telefono numeris Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jo buvimo vietos nustatymo. Pagal buvimo vietą rodė, kad įtariamasis buvo prisijungęs prie bokšto, kurio spindulys eina tarp (duomenys neskelbtini), tiksli jo buvimo vieta nebuvo nustatyta. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, G. Š. jau buvo suteikta medikų pagalba, susiūtos pjautinės bei durtinės žaizdos. G. Š. apklausos metu paaiškėjo, kad į namus su peiliu laužėsi jos mamos buvęs sugyventinis M. Š.. Todėl išsigandę, L. Š., E. Š. ir E. Č. miegamajame kambaryje išlipo pro langą ir likę kambaryje tik su M. Š.. Su peiliu įbėgęs M. Š. jai peiliu dūrė tris kartus į kairę ranką bei kumščiu trenkė į kairę veido pusę, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po įvykio M. Š. iš namų pabėgo. Tada G. Š. taip pat iššokusi pro langą, nubėgo ieškoti pagalbos pas savo kaimynę. Apklausinėjant G. Š., buvo gauta papildoma informacija, kad G. Š. gavo SMS žinutę iš sesers E. Č., kad jų mamai kalbant su kaimyne T. A., į jos namus įsiveržė M. Š. ir teigė, kad moteris pradėjo rėkti. Nedelsiant nuvykus minėtu adresu su kitu ekipažu (duomenys neskelbtini), kuriame dirbo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė E. D. bei Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė G. M., pasitiko T. A., kuri nurodė, kad maždaug prieš 30 min. į jos namus buvo atėjęs M. Š. ir rankomis pradėjo ją mušti per galvą, per ranką, tačiau jokio peilio M. Š. su savimi neturėjo. T. A. teigė, kad pareiškimo nerašys ir kad jokių pretenzijų M. Š. neturi. Toliau ieškant M. Š. vėl buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini). Įvažiavus į kiemą, namuose – koridoriuje degė šviesa, nuėjus prie durų sklido stiprus dujų kvapas, per langą buvo pastebėtos 3 uždegtos žvakės. Todėl nedelsiant buvo iškviesta PGT. Atvykus PGT ir užgesinus žvakes, paaiškėjo, kad specialiai buvo nupjauta dujų baliono žarnelė ir atsuktos dujos. Užėjus giliau į namo vidų, buvo pastebėti ant žemės sudaužyti daiktai bei atidarytas miegamojo kambario langas. Dėl didelio snygio jokių pėdsakų ant žemės nesimatė. Buvo apvažinėtas visas (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), tikrinamas (duomenys neskelbtini) kelias, bet įtariamasis nebuvo pastebėtas. Paskui buvo nuvykta (duomenys neskelbtini). Buvo apžiūrėtas lauko keliukas, vedantis link (duomenys neskelbtini), bet jokių pėdsakų, kad M. Š. būtų grįžęs į minėtą vietą, ant sniego nesimatė. L. Š., nurodė, kad dėl šių įvykių pareiškimą rašys kitą dieną (t. 1, b. l. 99-101);

5.1.14. Iš BPC garso įrašo, kurį pateikė Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyrius, apžiūros protokolo matyti, kad: apžiūrimas BPC garso įrašas pavadinimu ,,(duomenys neskelbtini)“. Įrašo trukmė: 1 min. 52 s. Įjungus įrašą pasigirsta: Operatorė – 112. Pranešėja (L. Š.) – važiuokite greičiau į (duomenys neskelbtini). Mus papjovė, visas duris, greičiau policiją kvieskit. Būkit geros. (duomenys neskelbtini). Operatorė – palaukit. Koks rajonas? Pranešėja (L. Š.) – (duomenys neskelbtini) greičiau važiuokit. Operatorė – kaimas koks? Pranešėja (L. Š.) – (duomenys neskelbtini). Operatorė – kas ten vyksta? Pranešėja (L. Š.) – Mūsų vos nepapjovė visų. Atvažiuokit greičiau, policiją kvieskit. Operatorė – kas nepapjovė? Pranešėja (L. Š.) – vos nepapjovė mūsų, suprantat, atvažiavo sugyventinis, norėjo mane nužudyti. Operatorė – kas toks? Pranešėja (L. Š.) – sugyventinis, greičiau važiuokit sakau. Operatorė – (duomenys neskelbtini). Pranešėja (L. Š.) – taip. (duomenys neskelbtini). Operatorė – jūs namuose? Pranešėja (L. Š.) – aš išbėgusi į lauką, bėgu kur „kavotis“. Operatorė – greitosios jums reikia? Pranešėja (L. Š.) – nežinau. Nebuvau namo. Operatorė – ta prasme, jus užpuolė sugyventinis? Pranešėja (L. Š.) – taip užpuolė, greičiau kvieskit policiją. Operatorė – su kuo užpuolė? (Pasigirsta balsai tolumoje, L. Š. klausia ar jis nužudė kažką.) Pranešėja (L. Š.) – mano dukrą papjovė. Papjovė mano dukrą, greičiau važiuokit. J.. Operatorė – su kuo, su peiliu? Ar girdit, ponia? Neatsako. Pasigirsta L. Š. balsas tolumoje – o kur G.? Kur M.? Operatorė – alio. Ar girdite mane? Alio. Pranešėja (L. Š.) – o J. M.. O J.. (t. 1, b. l. 179-181);

5.1.15. Iš M. Š. asmens kratos protokolo matyti, kad M. Š. dėvimų kelnių kišenėje buvo rastas mobilaus ryšio telefonas „ESTAR“ (t. 2, b. l. 19-22);

5.1.16. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „ESTAR“, juodos raudonos spalvų korpusu, dėvėtas, valdomas klaviatūra. Modelis: X18 red. IMEI1: (duomenys neskelbtini) IMEI2: (duomenys neskelbtini). Serijos Nr. (duomenys neskelbtini). Į mobiliojo ryšio telefono aparatą įdėtos dvi SIM kortelės: PILDYK (duomenys neskelbtini) ir LABAS (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 23-25; 26-29);

5.1.17. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad papildomai apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „ESTAR“, paimtas iš M. Š.. Į mobiliojo ryšio telefono aparatą įdėtos dvi SIM kortelės: PILDYK (duomenys neskelbtini) ir LABAS (duomenys neskelbtini). Mobiliojo ryšio adresatų knygelėje yra kontaktinis numeris (duomenys neskelbtini), vardu L. (pagal IT bylos duomenis tai yra nukentėjusiosios L. Š.). Mobiliojo ryšio aparato skambučių registre matyti, kad nurodytu kontaktu yra skambinta 2024 m. balandžio 22 d. Pranešimų (SMS) nėra (t. 2, b. l. 30-32; 34-37);

5.1.18. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad yra gautos įtariamojo M. Š. telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išklotinės. Išklotinė telefono numerio (duomenys neskelbtini) už turimą laikotarpį tuščia, todėl analizė atlikta tik tel. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal užduotyje nurodytą laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 22 d. 18 val. iki 2024 m. balandžio 23 d. 10 val. Šiuo laikotarpiu fiksuot 24 kontaktai su L. Š. telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Visų sujungimų iniciatorius M. Š. telefono numeris (duomenys neskelbtini). Visi kontaktai SMS sujungimai. Remiantis minėto telefono išklotinės duomenimis telefono numeris (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 18 val. iki 18:34 val. buvo fiksuojamas (duomenys neskelbtini)., bokšto celių ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) r., bokšto celių ((duomenys neskelbtini)) aprėpties vietovėse. 2024 m. balandžio 22 d. 18:45 val. minėtas tel. Nr. +(duomenys neskelbtini) fiksuojamas Biržų m. bokšto celių aprėpties vietovėje. Nuo 19:15 val. iki 20:28 val. fiksuojamas (duomenys neskelbtini) r., bokšto aprėpties vietovėje, ((duomenys neskelbtini)). Nuo 2024 m. balandžio 22 d. 20:28:55 val. iki 20:38:58 val. minėtas numeris fiksuojamas (duomenys neskelbtini)., bokšto celėje ((duomenys neskelbtini)). Nuo 2024 m. balandžio 22 d. 20:38:58 val. iki 2024 m. balandžio 23 d. 08:03:35 val. minėtas numeris fiksuojamas (duomenys neskelbtini)., bokšto aprėpties vietovėje, ((duomenys neskelbtini) celė). Nuo 2024 m. balandžio 23 d. 08:42:57 iki 2024 m. balandžio 23 d. 08:45:01 minėtas numeris fiksuojamas (duomenys neskelbtini) r. sav. Toliau M. Š. telefono numeris neveikė (t. 2, b. l. 56-58);

5.1.19. Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. Š. pateikė mobilaus ryšio telefoną „S. G. S21F 5G“, IMEI (duomenys neskelbtini), juodos spalvos (t. 2, b. l. 59-62);

5.1.20. Iš objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas L. Š. pateiktas mobilaus ryšio telefonas „S. G. S21 F 5 G“, IMEI (duomenys neskelbtini), juodos spalvos. Telefonas atrakinamas suvedus PIN kodu 1984, arba naudojant piršto antspaudą. Į telefoną įdėta SIM kortelė su Nr. (duomenys neskelbtini). Atidarius SMS susirašinėjimų langą „Messenger“, randamas kontaktas vardu M.. Su L. Š. sutikimu atidaromas susirašinėjimo langą, žinutėse jokios tyrimui naudingos informacijos nerasta. Atidarius ikonėlę „telefonas“ matosi, skambučių ataskaita. Matyti, kad kontaktas vardu M. 2024 m. balandžio 22 d. L. Š. skambino nuo 7.30 val. iki 20. 38 val. keletas jo skambučių buvo blokuojami. Atidarius ikonėlę „galerija“, aplanke „ekrano nuotraukos“, randama 17 ekrano nuotraukų, jas L. Š. pateikė (t. 2, b. l. 63-66; 67-83; 84-86);

5.1.21. Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. Š. pateikė mobilaus ryšio telefoną „S. G. S21F 5G“, IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 89-92);

5.1.22. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad papildomai apžiūrimas L. Š. pateiktas mobilaus ryšio telefonas „S. G. S21 F 5 G“, IMEI (duomenys neskelbtini), juodos spalvos. Telefonas atrakinamas suvedus PIN kodu (duomenys neskelbtini), arba naudojant piršto antspaudą. Į telefoną įdėta SIM kortelė su Nr. (duomenys neskelbtini). Atidarius SMS susirašinėjimų langą „Messenger“, randamas kontaktas vardu M. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)). Atidarius ikonėlę „galerija“, aplanke „ekrano nuotraukos“, randama 15 ekrano nuotraukų, kurios pridėtos prie 2024 m. balandžio 23 d. apžiūros protokolo Nr. (duomenys neskelbtini). Padarytos susirašinėjimo ekrano nuotraukos (t. 2, b. l. 93-96; 97-110);

5.1.23. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnai 2024 m. balandžio 23 d. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena įtariamasis M. Š.. Nuvykus minėtu adresu M. Š. nebuvo rastas, buvo apžiūrėti visi namo kambariai, palėpės, sandėliukai, pagalbinės patalpos. Neradus M. Š. buvo bendrauta su jo šeimos nariais. Pokalbio metu R. Š. teigė, kad M. Š. jau kurį laiką vartojo alkoholinius gėrimus, elgėsi neadekvačiai. Po to kai M. Š. išvažiavo iš namų namuose rado paliktą jo ranka parašytą atsisveikinimo raštelį, kuriame nurodė, kad jis sau, savo buvusiai sugyventinei L. Š., ir jų bendram vaikui M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., kažką padarys. R. Š. teigė, kad perskaičius minėtą atsisveikinimo raštelį suprato, kad M. Š. planuoja „nudobti“ savo buvusią sugyventinę L. Š., jų bendrą vaiką M. ir save. Bandant telefonu susisiekti su M. Š., jo telefonas buvo išjungtas. Prie šio tarnybinio pranešimo pridedamas atsisveikinimo raštelis, kurį pateikė R. Š. (t. 2, b. l. 137-139; 140);

5.1.24. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas raštelis, paimtas iš liudytojos R. Š.. Raštelis rašytas ranka, mėlynos spalvos rašykliu. Nurodytas raštelio tekstas: ,,Labas!!! Kas skaito šitą mano tekstą ir labai atsiprašau. Prabėgo jau daug laiko Aš su L. pykstuosi, nes pastoviai jai nekas netinka. Puola žviegia. vieną dieną atleidžia, kitą jau nebe. Man paliko be galo sunku. Nebepadeda nei alkoholis niekas. Aš nemiegu naktimis. Visos mintys apie ją. Todėl tam ryžausi, kad nebepakelsiu. gal ten bus geriau. nebus rūpesčių, nieko, o dėl vaiko buvai jau sakęs, kad niekas neaugins mano vaiko. Todėl pasiimu ir aš jį. Ten mes gal ten būsime visi trise. Nežinau, bet žinokite tai kad aš nebepakėliau visko. Man per daug sunku, nes aš jai buvau pažadėjęs mylėsiu ją, kol mirtis išskirs. Man sarmata, ką padariau, bet taip gavosi, aš nebegaliu nei miegoti, nei blaiviai mąstyti. Todėl sudie jums visiems. Laikykitės ir neverkite. Būkite geri, prisiminkite tik geruoju ir nekaltinkite vienas kito. SUDIE. Jūsų M..“ Nupiešta širdelė. Paskutiniame puslapyje įrašas: ,,Mamai Tetei Brolems Jusų M.“ (t. 2, b. l. 141-143);

5.1.25. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad reaguojant ir tiriant nusikalstamas veikas, buvo naudojamos tarnybinės kūno kameros. Gauti vaizdo įrašai – 3 vnt. pridedami prie atliekamo ikiteisminio tyrimo (t. 2, b. l. 163-164; 165);

5.1.26. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti tarnybinių kūno kamerų vaizdo įrašai – 3 vnt. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,, (duomenys neskelbtini)“. Įrašo trukmė – 25 min. 43 s. Įjungus, matyti, kad vykstama tarnybine transporto priemone. Sustoja prie gyvenamojo namo. Pareigūnai išlipa iš tarnybinio transporto. Nuo gyvenamojo namo durų nueina vyriškis, pasako, kad didelė nelaimė. Tarpduryje stovi berniukas (E. Š.), kuris pasako, kad galite čia net neiti, jo čia nėra. Išvažiavo su kažkokia mašina. Rodo sulaužytas atremtas į sieną duris. Toliau pareigūnus pasitinka moteris (nukentėjusioji L. Š.), kuri pasako, kad papjovė jos vaiką ir pabėgo. Tikslina, kad smarkiai supjaustė ranką. Rodo palangė, užuolaidas ant kurių matosi kraujo dėmės. Užfiksuota kaip pareigūnai privažiuoja prie toliau stovinčio GMP automobilio. Matyti, kad G. Š. vilkimi rūbai krūvini. G. Š. pasako, kad ją mušė M. Š., kad ji išbėgo pro langą. G. Š. pasakoja, kad M. Š. sumušė ją namuose jos kambaryje, kad jis jos mamai visą laiką grasina, kad nužudys ją ar savo vaiką, t. y. jos brolį. D. Š. sako, kad užpuolė ją, nes mama spėjo pabėgti pro langą. Ji išbėgti nespėjo, nes norėjo apsaugoti mažesnįjį brolį M.. L. Š. sako, kad išgirdusi, kad M. Š. laužia duris, išsigando. Jis rėkė, kad ją dabar papjaus. Vaikai ją išstūmė per langą L. Š. rodo langą, kurį išlupo M. Š. ir atrakino vienas duris. Kitas duris išlaužė, nes jos buvo užrakintos. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,(duomenys neskelbtini)“. Įrašo trukmė 5 min. 26 s. Įjungus vaizdo įrašą matyti, kad tamsus paros metas. Sninga sniegas. Tarnybinė transporto priemonė važiuoja, sustoja. Pareigūnai išlipa, eina į gyvenamąjį namą. Pareigūne pasako, kad mato kraują ant durų. Atsidaro lauko durys, prie durų stovintis pareigūnas – Panevėžio aps. VPK Biržų r. PK RS vyriaus. patrulis V. K. teiraujasi ar nebuvo atėjęs M.. pasigirsta moteriškas balsas – buvo, sumušė. Pareigūnus pasitikusi moteris atpažįstama kaip liudytoja T. A., kuri nurodo, kad M. atėjo, ją sumušė ir išėjo. Pareiškimo nerašys. <...> (t. 2, b. l. 166-170; 171-173);

5.1.27. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. balandžio 23 d. nuvykus (duomenys neskelbtini), apžiūrint ūkinio pastato patalpas, antrajame pastato aukšte buvo pastebėtas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu M. Š.. Pasikalbėjus su minėtu piliečiu, jis sutiko nusileisti žemyn. Jam nusileidus žemyn buvo imtasi atsargumo priemonių ir uždėti antrankiai. Asmuo buvo sulaikytas 09.50 val. tuo pačiu adresu kur ir buvo rastas. Patikrinus alkotesteriu Alcotest 7510 (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatytas 0,35 prom. neblaivumas. Sulaikymo metu ant M. Š. kairiosios rankos buvo pastebėti įpjovimai su galimai kraujo dėmėmis. Sulaikant įtariamąjį M. Š., buvo naudojama vyren. tyrėjo V. S. tarnybinė kūno kamera. Gautas vaizdo įrašas pridedamas prie atliekami ikiteisminio tyrimo (t. 3, b. l. 15-17; 18);

5.1.28. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu: (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė - 17 min. 55s. Įjungus vaizdo įrašą matyti ūkinio pastato dalis. Kairėje matyti medinės durys. Virš jos ūkinio pastato pastogė. Girdisi Panevėžio aps. VPK Biržų r. PK VS Vyresniojo tyrėjo V. S. balsas, bei vyriškas balsas, atpažįstamas kaip įtariamojo M. Š.(t. 3, b. l. 19-23);

5.1.29. Iš tarnybinio pranešimo, dėl sulaikyto asmens, matyti, kad nuvykus (duomenys neskelbtini), apžiūrint ūkinio pastato patalpas, antrajame pastato aukšte buvo pastebėtas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu M. Š.. Pasikalbėjus su minėtu piliečiu, jis sutiko nusileisti žemyn. Jam nusileidus žemyn buvo imtasi atsargumo priemonių ir uždėti antrankiai. Asmuo buvo sulaikytas 09.50 val. tuo pačiu adresu kur ir buvo rastas. Patikrinus alkotesteriu Alcotest 7510 (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatytas 0,35 prom. neblaivumas. Sulaikymo metu ant M. Š. kairiosios rankos buvo pastebėti įpjovimai su galimai kraujo dėmėmis (t. 4, b. l. 66-68);

5.1.30. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas. Nurodyta: Bendrojo pagalbos centro pranešime nurodyta, kad 2024 m. balandžio 22 d., Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas skambutis susijęs su įvykiu, kurio (duomenys neskelbtini). Įrašo pavadinimas ,, (duomenys neskelbtini) ''. Įrašo trukmė – 2 min. 57 s. Įjungus garso įraše girdisi mergaitės balsas: -namie. Iškvieskit policiją. Operatorė – 112. 112. 112. Moteriškas balsas, atpažįstamas kaip liudytojos T. A. – tu jau paskambinai? Mergaitė – jo. Atmetėt? T. A. – ne neatmečiau. Operatorė – 112 klausau jūsų. Mergaitė – greitosios būtinai reikia. Operatorė – alio ar girdit? T. A. – labas vakaras. Operatorė – labas vakaras. T. A. – Čia vėl (duomenys neskelbtini) Jumis trukdo. Pagalbos reikia. Operatorė – T. A. – (duomenys neskelbtini) rajonas. Fone girdisi mergaitės balsas – atėjo su peiliu. Operatorė – kaimas koks? Mergaitė – (duomenys neskelbtini). Operatorė – nusiraminkit, šnekėkit po vieną. T. A. – pala, pala, pala. Ir vaiką supjaustė. Su peiliu. Operatorė – greitoji reikalinga? T. A. – labai. Operatorė – sakykit kam reikalinga greitoji? T. A. – vaikui. Operatorė – kiek metų? Girdisi verkia mergaitė – 18 dabar. T. A. – 18. Operatorė – moteris ? T. A. – na tai mažutė. Operatorė – kas supjaustė? T. A. – padėkit prašau. Operatorė – adresą sakykit. T. A. – greitai. Dabar (duomenys neskelbtini). Operatorė – kaimas koks? T. A. – (duomenys neskelbtini) kaimas. Operatorė – (duomenys neskelbtini). Nuosavas namas? T. A. – vaikai biškį patylėkit. Vaikeliukai. Operatorė – ar nuosavas namas? T. A. – nuosavas. Operatorė – kas ten ją supjaustė? T. A. – atbėgo pas mane, kaimynė. Operatorė – gerai, tai kas ten ką padarė? T. A. – būkit geros padėkit. Operatorė – ponia paklausykit manęs, ten ją užpuolė ar kas ? T. A. – ką ? Operatorė – duokit jai telefoną. Mergaitė (E. Č.) – alio. Operatorė – 112 tarnyba, kas ten nutiko? Mergaitė (E. Č.) – atėjo M. Š., mūsų mamos nužudyt, bet perpjovė mano seserį, kuriai 18-ka metų, reikia skubiai pagalbos. Operatorė – kur įpjovė? Mergaitė (E. Č.) – Į ranką, ane. Fone girdisi kitos mergaitės balsas – į ranką, dvi vietas. Mergaitė (E. Č.) – į ranką, dvi vietas. Operatorė – supratau, o jis dabar kur yra? Mergaitė (E. Č.) – jis kažkur kaime vaikšto, ieško mūsų mamos. Operatorė – supratau, o mama kur dabar yra? Mergaitė (E. Č.) – mama išbėgo pas kaimyną. Nežinau. Aš bėgau pas kitą mūsų kaimynę. Kad ji iškviestų pagalbą. Operatorė – supratau, jis kas toks jai? Mergaitė (E. Č.) – greičiau galit atvažiuot. Operatorė – kas jis toks jai? Mergaitė (E. Č.) – jis niekas, jis tiesiog yra vieno vaiko tėtis. Operatorė – tai sugyventinis, vyras jos? Mergaitė (E. Č.) – ne. Negyvena mama ilgai su juo. Operatorė – supratau. Vardas pavardė. Mergaitė (E. Č.) – galit greičiau važiuot. Operatorė – vardas, pavardė? Mergaitė (E. Č.) – mamos? Operatorė – jūsų. Mergaitė (E. Č.) – aš vaikas esu, tai aš negaliu. Operatorė – aš suprantu, vardas pavardė? Mergaitė (E. Č.) – E. Č.. Greičiau prašau atvažiuokit. Operatorė – vyksta, laukit. Mergaitė (E. Č.) – gerai, ačiū labai jums (t. 3, b. l. 30-33);

5.2. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, t. y. teisėtais būdais ir tvarka, bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be kaltinamojo prisipažinimo, aukščiau minėti byloje surinkti duomenys patvirtina, kad M. Š. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. balandžio 22 d., apie 16.30 val., tyčia, iš savo naudojamo telefono abonento paskambindamas nukentėjusiajai L. Š. į jos naudojamą telefono abonentą ir sakydamas „nužudysiu tave ir M.“, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, apie 20.20 val. atvykdamas į (duomenys neskelbtini), ir lauždamasis į užrakintą L. Š. gyvenamąjį namą, ir taip sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nužudyti žmogų - nukentėjusiąją L. Š..

6. Neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas, turto sunaikinimas ar sugadinimas.

6.1. Kaltinamojo M. Š. kaltė padarius BK 187 straipsnio 3 dalyje ir BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais rašytiniais įrodymais:

6.1.1. Iš nukentėjusiosios L. Š. apklausos protokolo matyti, kad 2024 m. balandžio 22 d. apie 19 val. sulaukė M. Š. skambučio iš Nr. (duomenys neskelbtini). Ji pakėlė ragelį, jai M. Š. pasakė, kad jei ji su juo nesitaikys, jis ją papjaus. Ji daugiau su juo nekalbėjo, padėjo ragelį ir jo numerį užblokavo. Apie 20.20 val. ji su vaikais buvo namuose, buvo užsirakinę tiek lauko duris, tiek vidines duris iš verandos į virtuvę. Abejas duris namuose rakina kas dieną, nes bijo, kad neateitų M. Š. ir neįvykdytų savo grasinimų. Būnant vaikų kambaryje, kuris yra atokiausiai nuo virtuvės, išgirdo triukšmą prie lauko durų, jas kažkas daužė. Ji iškart suprato, kad į jos namus braunasi M. Š.. Ji jo neįsileido, su vaikais liko jų kambaryje. Vienu metu visi išgirdo, kad M. Š. išlaužęs abejas duris, prieš jos valią įsibrovė į jai priklausantį gyvenamąjį būstą. Jos vaikai išsigando, kažkuris iš vaikų atidarė kambario langą, ir liepė jai šokti lauk. Ji dar svarstė pasilikti kambaryje, tačiau dukra E. ją išstūmė pro langą ir pati iššoko iš paskos. Jos pro langą iššoko nieko šiltesnio nespėjusios apsirengti, iššoko tik su kojinėmis. Ji pasileido bėgti link tujų slėptis, o dukra pasileido bėgti link kaimynės T. A.. Tuo metu namuose liko pilnametė dukra G,., nepilnametis sūnus E. ir mažametis M.. Kas vyko namuose, nebematė. Taip slėpėsi apie 20 min., kol išgirdo, kad M. Š. rėkdamas, kad visus išpjaus, išėjo iš jos namų ir nuėjo link kaime esančios koplyčios. Ji suprato, kad jis bando pabėgti. Ji išgirdo rėkiantį savo sūnų E., jis buvo kaimyno A. S. kieme, jis prašė pagalbos. Pamatė, kaip sūnus su kaimynu ateina link jos namų. Kartu su E. ir kaimynu A. įėjo į namo vidų ir ten pamatė, kad kambaryje stovi jos mažiausias sūnus M., jis verkė, o vaikų kambaryje rado pravirą langą ir kruviną palangę. G. namuose nebebuvo. 2024 m. balandžio 23 d., atvykusi į savo namus ir juos apžiūrėjusi, pamatė, kad jie yra nusiaubti. Visi daiktai išmėtyti po namus, sudaužyti indai, nutrauktas užuolaidų karnizas, sudaužyta garso kolonėlė, sudaužytas šviestuvas, suskaldytas pečiaus koklis. Sulaužytą lango rėmą su stiklu vertina 50 eurų, o sulaužytas duris – 150 Eur. Išvykdama užrakino namus, dar buvo įmanoma užrakinti lauko duris, jos nebuvo visiškai sugadinto. Niekas jos namų raktų be jos daugiau neturi. (t. 3, b. l. 78-81; 82-87; 88-96; 97-100; 101-104);

6.1.2. Iš liudytojos (nukentėjusiosios) G. Š. apklausos protokolo matyti, kad 2024 m. balandžio 22 d. apie 20.18 val., buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Kartu buvo jos mama L. Š. bei jos sesė su broliais. M. Š. jai yra niekas. Ji anksčiau gyveno pas savo senelius, ir pas mamą atsikraustė gyventi praeitų metų vasarą. Kiek mama bendravo ar gyveno su M. Š., ji nežino, bet per jos buvimo laiką M. Š. su mama negyveno, jis gal buvo apsilankęs kokį vieną kartą. Ji niekaip su M. Š. nebendravo. Tik kažkada labai seniai yra parašiusi jam per Messenger, kad jis nelįstu prie jos mamos, ir todėl jis matomai jos nemėgsta. Šio susirašinėjimo išsaugojusi neturi. Tada iš M. Š. gavo atsakymą, kad neaiškintų, nevadovautų, nes yra pienburnė ir negali vadovauti. Taip parašė M. todėl, kad jis buvo sumušęs jos mamą, jautė, kad jų draugystė nėra gera. Ir daugiau jokių kontaktų tarp jos ir M. Š. nėra buvę, iki šio įvykio, apie kurį duos parodymus. Jai mama tą vakarą nesakė, kad M. jai skambino, grasino ją nužudyti, tačiau ji girdėjo, kaip mama kalbėjo su kažkuo telefonu, ir telefonu kažkam pasakojo, kad M. grasina ją nužudyti, tai buvo prieš pat M. Š. įsiveržiant į jų namus, todėl ji apie M. grasinimus žinojo, nes girdėjo mamos pokalbį. Pati žinučių nematė, neskaitė. Minimu laiku, 2024 m. balandžio 22 d. apie 20.18 val., išgirdo laužiant duris. Ji buvo pas save kambaryje. Kambariu dalinasi su sese E. Tame pačiame kambaryje buvo ir pati E. ir brolis E. ir mama su mažuoju M.. Durys buvo laužiamos iš verandos į virtuvę. Ji girdėjo tik, kaip laužiasi durys, jokių balsų, šauksmų, grasinimų negirdėjo. Iš karto tiek ji, tiek mama suprato, kad taip elgtis gali tik M.. Nes tik jis grasina mamai susidorojimu ją nužudyti. Mama dėl ankstesnių M. Š. veiksmų buvo pakreipusi į policiją, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. M. Š. buvo ir nubaustas, bet dėl grasinimo, kai buvo rastas peilis, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Jai asmeniškai M. Š. nėra grasinęs, tik mamai rašydavo, kad mama dėl jos su juo nenori būti, ir panašiai. Kai išgirdo durų laužimą, ir jau ji ir mama suprato, kad namų duris laužia M. Š., pirmiausia iš namų išbėgo mama ir sesuo E. Kur E. paliko, ji nepamatė. Mama su E. pabėgo per jos kambario langą. Ji nebėgo, nespėjo. Ji buvo ant savo lovos, darė mokyklos namų darbus. M. tuo metu buvo jos kambario tarpduryje. Kadangi ji nespėjo pabėgti, M. Š. įėjęs į jos kambarį matė, jog rankoje turi peilį. Jis tiesiog atbėgo. Jis buvo labai agresyvus, ar blaivus net nežino. Kai M. Š. artėjo prie jos su peiliu rankoje, jis nieko nesakė, tiesiog užšoko ant jos, pargriovė ją lovoje ir pradėjo ją žaloti. Jis nieko nesakęs užsimojo peiliu, ji gindamasi atstatė priešais save savo kairę ranką. Jai atrodo, kad peiliu jis nesitaikė, smogė jai bet kur, o ji gynėsi. Į ranką pataikė tik todėl, kad kaire ranka dengėsi veidą, jei būtų ranka veido nesidengusi, peiliu smūgiai būtų pataikyti jai į veido sritį. Veidą buvo užsidengusi kaire ranka, kuri ir buvo labiausiai jo sužalota. M. peiliu jai dūrė tris kartus į kairę ranką. Peilį jis rankoje laikė dešinėje savo rankoje. Paskui kumščiu trenkė jai į veidą. Jai smūgį sudavė taip pat dešine ranka, o peilį jis tuo metu kur laikė, ji neprisimena. Smūgį kumščiu pataikė į dešinį skruostą. Dėl peilių dūrių ir smūgių į veidą jai skaudėjo. Po to M. Š. iš kambario išbėgo. Matė jog jis pastūmė jos jauniausią brolį, savo sūnų, kuris perkrito ir pradėjo verkti. Parkrito, verkė, nes išsigando, nesusižalojo. Kai jis išbėgo, jis kažką rėkė. Ji stengėsi kuo greičiau pabėgti, atsidarė savo kambario langą ir išbėgo į lauką. Išbėgo neapsirengusi, išsigandusi, kruvina, be batų, be akinių, nes dėl smurto prieš ją, matyt, nukrito. Akiniai nesudužo. Ji nubėgo pas kaimynę T. A., kuri gyvena (duomenys neskelbtini)., netoliese. Ten laukė atvykstančios pagalbos. Pagalba iškvietė E. M. Š. ją tik sužalojo, jai negrasino. Tai buvo pirmas kartas, kai M. Š. užpuola ją, bet jis ne kartą yra sumušęs jos mamą. Kenčia jo išpuolius. Jis atvykęs išdaužo namų langus, braunasi į namus. Dėl viso šio įvykio, dėl M. Š. kaltės, ji patyrė neturtinę žalą. Ją apgalvos, įvertins artimiausiu metu ir pateiks civilinį ieškinį. (t. 3, b. l. 1-8, 43-47; 48-56);

6.1.3. Iš liudytojos T. A. apklausos protokolo matyti, kad 2024 m. balandžio 22 d. vakare, buvo jau sutemę, pas ją atbėgo L. Š. dukros G. ir E., kurios buvo labai išsigandę, labai išbalusios, G. buvo basomis kojomis. Jos jai liepė užsirakinti duris, sakydamos, kad gali ateiti M. Ji matė, kad buvo kruvina ranka, nes apsirengus buvo su „maikute“, sportinėmis kelnėmis ir kojinėm. G. pasakė, kad M. ją subadė su peiliu jos namuose. G. rūbai buvo kruvini. Kol atvažiavo policijos pareigūnai, ji valė žaizdas esančias ant G. kairės rankos. Žaizdos buvo kairėje rankoje virš alkūnės matėsi pjautinė žaizda, ir ant plaštakos pjautinė žaizda. Atvažiavus medikams, E. parbėgo į namus ir atnešė sesei G. rūbus, taip pat pasakė, kad jų namuose nieko nėra. Medikai išsivežė G. į ligoninę, o E. išėjo į namus (t. 3, b. l. 118-121);

6.1.4. Iš liudytojos R. Š. apklausos protokolo matyti, kad jos sūnus M. Š. 2024 m. balandžio 22 d. buvo išgėręs alkoholio. Nuotaika jo buvo prasta. Jis sakė, kad jį nervina L. Š., kuri jam tai atleidžia, tai ne. Ar jie buvę sugyventiniai ar ne, nežino, bet jie turi bendrą vaiką. Būnant jam namuose, jis neužsiminė, kad važiuos pas L., kad jai ką nors padarys, kad ją sužalos ir panašiai. Jis tik sakė, kad važiuoja pas draugą. M. po 18 val. išėjo iš namų link pagrindinio kelio. Jos mobilų telefoną jis pasiėmė su savimi. Tą patį vakarą, apie 21 ar 22 val., M. paskambino iš savo abonentinio numerio į savo brolio Vaido numerį, ir pasakė, kad blogą dalyką padarė, kokį neįvardino, jis tik pasakė, kad pažiūrėtų ten, kur jo sudužęs telefonas, pasakė, kad bus raštelis. Ir tuo pokalbis baigėsi. Raštelį rado, skaitė, suprato iš raštelio tik tiek, kad jis pasidarys sau galą. Į policiją pagalbos neskambino, nes tai jau buvo ne pirmas kartas, kai jis grasina ką nors sau pasidaryti, bet raštelio dar nėra buvę. O kitą dieną iš policijos pareigūnų sužinojo, kad M. yra ieškomas, ir kad galų gale jis sulaikytas. Atvykusiems pareigūnams ji padavė M. parašytą raštelį (t. 3, b. l. 131-134);

6.1.5. Iš nepilnametės liudytojos E. Č. apklausos protokolo (apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo) matyti, kad tai įvyko beveik prieš mėnesį jų namuose, apie 19.20 val. vakaro. Buvo su šeima kambaryje. Išgirdo, kad kažkas braunasi į namus. Suprato, kad tai M. Š.. Ji atidarė langą, išstūmė pro jį mamą ir pati iššoko. O jos sesuo su broliu nespėjo. Suprato, kad M. braunasi, nes jis buvo grasinęs, kad ateis ir kažką mamai padarys. Mama pati pasakojo, kad grasino. Jis ne vieną dieną grasino, gal mėnesį ir ilgiau. M. Š., mama L.. Langas buvo atidarytas, ji išstūmė mamą. Jai kilo didžiausias pavojus. Ji nubėgo pas kaimynę, kad iškviestų policiją. Po to pamatė, kad atbėgo G.. Jai buvo pjautinė žaizda 3 - 4 vietose. Jos paskambino pagalbai, joms pasakė, kad reikia užspausti žaizdą. Jos taip ir padarė. Po to atvyko greitoji pagalba. Tos žaizdos buvo nuo peilio, jos buvo atviros. Pasisakė pati, kad ją supjaustė. Prieš jai iššokant, matė M. rankoje peilį. Jis tiesiog atbėgo. Ji greit pastebėjo ir iššoko pro langą (t. 3, b. l. 149-151;152);

6.1.6. Iš nepilnamečio liudytojo E. Š. apklausos protokolo (apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo) matyti, kad kaltinamąjį M. pažįsta, jis mamos buvęs draugas, draugaudavo. Balandžio 23 d. jis, mama, G., E. ir M. buvo namuose. Išgirdo, kaip pradėjo į duris daužytis, jis greitai atidarė langą. Mamai sakė šokti greičiau, bet ji dvejojo, norėjo apginti brolį M. Tada E. išstūmė mamą ir pati iššoko, o G. nebespėjo iššokti. Ji atsistojo prie lango, gynė save, užsidengdama rankomis galvą, kad nepataikytų su peiliu, o jis stovėjo ant E. lovos prie sienos. Paskui M. įbėgo į kambarį, įbedė G. į ranką peiliu. Jis tai pamatęs išbėgo slėptis, atsigulė už kaimyno A. lauko ant žemės, kad jo nematytų. Paskui M. atsistojo prie tujų, pasižvalgė ir bėgo tiesiai, kažkam rėkė palaukti. Jis nubėgo pas kaimyną A.. paprašė telefono, kad iškviesti policiją, bet jau mama buvo iškvietusi, ji kalbėjo su policija. Kai bėgo namo, sutiko mamą. Nubėgo į namus, pažiūrėti ar viskas gerai. Ten buvo M. jis išsigandęs verkė prie sofos. Jie išbėgo ieškoti G. ir E., jas rado pas kaimynę T., kurios pavardės nepamena. Kai jas surado, tada laukė greitosios ir po jos. Atvažiavo policija ir viską nufotografavo. Kai įėjo į G. kambarį, matė kraują ant lovos ir palangės. Jų namus policija apžiūrinėjo ir fotografavo. Kai sugrįžo į namus, dar kol kas nieko nebuvo padaryta. Viskas buvo pas G. kambary. Po to įvykio juos išvežė policija pas mamos draugę. Kai grįžo į namus, buvo išlaužtos vidurinės durys ir išimtas koridoriaus langas. Daugiau nieko nebuvo Kai išvažiavo pas mamos draugę, jis antrą kartą atėjo pas juos, atsuko dujas, paliko uždegtą žvakę. Buvo ir daugiau visko išdaužyta, krosnis sudaužyta, televizorius, kolonėlė didelė ir indai sudaužyti. Kai M. beldėsi į duris, toks didelis garsas buvo. jie iš karto suprato kad tai jis. Nes jis anksčiau mamai grasino, bet mama tuo netikėjo. Jis stipriai pradėjo spardyti duris, G. rėkė „M. baik“. Jis atidarė langą, mama su E. iššoko pro ji. Mama norėjo juos visus apginti. kad būtume saugūs, bet E. ją išstūmė į lauką. M. G. bedė su peiliu, sakė „tu ateik čia“ . Nepasakė už ką. Jie vienas kito labai nemėgdavo prieš tai (t. 3, b. l. 154-156; 157);

6.1.7. Iš liudytojo A. S. apklausos protokolo matyti, kad 2024 m. balandžio 22 d. vakare apie 20.20 val. jis buvo savo namuose žiūrėjo televizorių ir į duris pasibeldė L. Š. sūnus E., kuris buvo labai išsigandęs, ir jam pasakė, kad M. Š. supjaustė visą šeimą. Tada jis apsirengė ir greitai kartu su E. nuėjo pas juos į namus pasižiūrėti, kas ten atsitiko. Nuėjęs į L. Š. namus, pamatė, kad sulaužytos jos namų durys, namo viduje jau buvo išsigandusi L. su mažuoju sūnumi M., jis ėjo į kitus kambarius, norėjo pasižiūrėti, kas įvyko ir kur yra M. su peiliu, tačiau jo nebebuvo, ir nebuvo vyresniųjų L. dukrų, tik buvo praviras vaikų kambario langas, ant palangės ir užuolaidų buvo kraujo. Jis į policiją nebeskambino, nes jam L. Š. pasakė, kad iškvietė policiją ir greitąją pagalbą, bei paprašė, kad jis pabūtų pas ją kol atvyks policijos pareigūnai, nes ji bijojo būti viena, nes bijojo, kad nesugrįžtų M. Š.. Tačiau kaip M. Š. brovėsi į L. Š. namus ir daužė duris, jis būdamas savo namuose nieko negirdėjo ir nieko nematė, jei būtų ką nors girdėjęs, tikrai būtų nuėjęs pasižiūrėti, bei būtų gelbėjęs L. Š. su vaikais, nes žinojo, kad M. Š. yra anksčiau naudojęs smurtą prieš ją. Kitą rytą matė, kaip buvo atvažiavę policijos pareigūnai į L. Š. namus, kurie surado M. Š. ir sulaikė prie ūkinio pastato (t. 3, b. l. 161-164);

6.1.8. Iš liudytojo A. Š. apklausos protokolo matyti, kad 2024 m. balandžio 22 d., atvežė M. Š. iki (duomenys neskelbtini) kaimo šaltinėlio. M. Š. nesakė nei kur eis, nei ką veiks. Su savimi turėjo kuprinę. Kas kuprinėje buvo nematė, M. Š. nerodė (t. 3, b. l. 167-170);

6.1.9. Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad L. Š. pranešė, kad 2024 m. balandžio 22 d. apie 20.20 val. į jos namus atėjęs buvęs sugyventinis M. Š., jai jo neįsileidus į namus, tyčia sulaužė jos namų lauko durų spyną, taip jas atidarydamas ir patekdamas į prieangį, išlaužė duris į virtuvę ir prieš jos valią įsibrovė į jai priklausantį gyvenamąjį būstą. <...>. Prašo M. Š. nubausti įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 20-30);

6.1.10. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas mūrinis, baltų plytų vieno aukšto gyvenamasis namas. Įėjimas į namą yra iš vidinio kiemo pusės. Prie įėjimo į namo vidų durų, dešinėje pusėje prie namo sienos pastatytas, išimtas šalia durų esančio langas su stiklu. Namo durys medinės, atidarytos. Tiesiai matomos kitos medinės durys, kurios yra sulaužytos, atidarytos. Ant grindų matomos sulūžusių medinių durų dalys. Praėjus pro jas patenkama į koridorių. Koridoriaus dešinėje pusėje yra durys vedančios į virtuvę. Praėjus pro jas patenkama į virtuvę. Virtuvės kairėje pusėje yra krosnis. Dešinėje pusėje prie lango pastatytas stalas. Tiesiai - virtuvinės spintelės. Virtuvės kairėje pusėje yra įėjimas į kitą kambarį. Kambaryje iškart prie durų dešiniajame kampe matoma vaikiška valgomoji kėdė. Tiesiai kambaryje prie sienos pastatyta spintelė su televizoriumi. Toliau prie sienos matoma baltos spalvos vaikiška lovelė. Kambario kairėje pusėje prie sienos kampe yra lova. Šalia lovos yra durys vedančios į kitą kambarį. Kambaryje po kaire puse matoma spinta, po dešine pastatytas fotelis, už jo rašomasis stalas. Tiesiai prie lango matoma sofa. Kambario kairės pusės kampe yra dar vienos durys vedančios į kitą kambarį. Kambaryje tiesiai matoma lova, kuri pastatyta prie lango. Ant palangės matomos raudonos spalvos dėmės. Taip pat raudonos spalvos dėmės matomos ant pačio lango rėmo ir užuolaidos. Kambario kairėje pusėje matoma dar viena lova. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (t. 1, b. l. 56-58;59-69);

6.1.11. Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas gyvenamasis namas. Namo kieme yra matomas raudonos spalvos dujų balionas, su pajungta šlanga, kurios ilgis apie 20 cm. Šlanga balta, su geltona linija per vidurį, matoma kad kitas šlangos galas mechaniškai atskirtas nuo kitos šlangos dalies. Minėtu adresu yra mūrinis vieno aukšto gyvenamasi namas į kurį patenkama iš šiaurinės pusės, pro medines rudos spalvos duris, matomos durys yra praviros, spynos užrakinimo liežuvėlis išlindęs, užlinkęs į vidinę durų pusę. Įėjus pro duris yra matomas koridorius, kurio priekyje matomos kitos rudos spalvos durys, kurios yra sulaužytos per pusę, pro jas patenkame į gyvenamojo namo vidų, ant grindų matomos rudos spalvos medžio nuolaužos. Dešinėje pusėje matomos baltos spalvos durys, pro kurias patenkame į gyvenamojo namo virtuvę. Virtuvės kairėje pusėje matoma krosnis ant kurios yra puodai, ant krosnies krašto matomos trys žvakės metaliniuose indeliuose, žvakės iš įvykio vietos paimamos supakuotos į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Virtuvės priekyje matoma baltos spalvos dujinė viryklė, šalia jos rudos spalvos spintelė, ant kurios matomi trys plastikiniai buteliai, pieno pakuotė, stiklinis indas, kuriame degtukų dėžutė, taip pat ant spintelės matomas metalinis, metalo spalvos peilis apie 19,5 cm ilgio, ant kurio matomos raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Peilis iš įvykio vietos paimtas supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Kairėje spintelės pusėje prie sienos matoma baltos spalvos šlanga su linija per vidurį. Šlanga pajungta prie dujinės viryklės, matoma, kad kitas šlangos galas mechaniškai atskirtas nuo kitos šlangos dalies. Virtuvėje ant grindų, matomos baltos spalvos lėkščių šukės, violetinės spalvos padėklas. Apžiūros metu paimti objektai: Paketas su viduje esančiu peiliu ir paketas su viduje esančiomis žvakėmis. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (t. 1, b .l. 70-72; 73-82);

6.1.12. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad M. Š. 2024 m. balandžio 22 d., apie 20.20 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą patekti į kito žmogaus - L. Š. gyvenamąjį namą, tyčia išimdamas ir sulaužydamas L. Š. priklausančio gyvenamojo namo verandos lango rėmą su stiklu 50 eurų vertės, per lango angą įsibrovė į gyvenamojo namo verandą, išlauždamas ir taip sugadindamas verandos duris 150 eurų vertės, sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė nukentėjusiajai L. Š. bendrą 200 eurų turtinę žalą (t. 1, b. l. 50-55);

6.1.13. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad reaguojant ir tiriant nusikalstamas veikas, buvo naudojamos tarnybinės kūno kameros. Gauti vaizdo įrašai – 3 vnt. pridedami prie atliekamo ikiteisminio tyrimo (t. 2, b. l. 163-164; 165);

6.1.14. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti tarnybinių kūno kamerų vaizdo įrašai – 3 vnt. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,(duomenys neskelbtini)“. Įrašo trukmė – 25 min. 43 s. Įjungus, matyti, kad vykstama tarnybine transporto priemone. Sustoja prie gyvenamojo namo. Pareigūnai išlipa iš tarnybinio transporto. Nuo gyvenamojo namo durų nueina vyriškis, pasako, kad didelė nelaimė. Tarpduryje stovi berniukas (E. Š.), kuris pasako, kad galite čia net neiti, jo čia nėra. Išvažiavo su kažkokia mašina. Rodo sulaužytas atremtas į sieną duris. Toliau pareigūnus pasitinka moteris (nukentėjusioji L. Š.), kuri pasako, kad papjovė jos vaiką ir pabėgo. Tikslina, kad smarkiai supjaustė ranką. Rodo palangė, užuolaidas ant kurių matosi kraujo dėmės. Užfiksuota kaip pareigūnai privažiuoja prie toliau stovinčio GMP automobilio. Matyti, kad G. Š. vilkimi rūbai krūvini. G. Š. pasako, kad ją mušė M. Š., kad ji išbėgo pro langą. G. Š. pasakoja, kad M. Š. sumušė ją namuose jos kambaryje, kad jis jos mamai visą laiką grasina, kad nužudys ją ar savo vaiką, t. y. jos brolį. D. Š. sako, kad užpuolė ją, nes mama spėjo pabėgti pro langą. Ji išbėgti nespėjo, nes norėjo apsaugoti mažesnįjį brolį M.. L. Š. sako, kad išgirdusi, kad M. Š. laužia duris, išsigando. Jis rėkė, kad ją dabar papjaus. Vaikai ją išstūmė per langą L. Š. rodo langą, kurį išlupo M. Š. ir atrakino vienas duris. Kitas duris išlaužė, nes jos buvo užrakintos. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,, (duomenys neskelbtini)“. Įrašo trukmė 5 min. 26 s. Įjungus vaizdo įrašą matyti, kad tamsus paros metas. Sninga sniegas. Tarnybinė transporto priemonė važiuoja, sustoja. Pareigūnai išlipa, eina į gyvenamąjį namą. Pareigūne pasako, kad mato kraują ant durų. Atsidaro lauko durys, prie durų stovintis pareigūnas - Panevėžio aps. VPK Biržų r. PK RS vyriaus. patrulis V. K. teiraujasi ar nebuvo atėjęs M.. pasigirsta moteriškas balsas – buvo, sumušė. Pareigūnus pasitikusi moteris atpažįstama kaip liudytoja T. A., kuri nurodo, kad M. atėjo, ją sumušė ir išėjo. Pareiškimo nerašys. <...> (t. 2, b. l. 166-170; 171-173);

6.1.15. Iš savanoriškų daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. Š. pateikė: 2024 m. balandžio 22 d. įvykio metu sugadintus daiktus: lango rėmą, garso kolonėlę JBL, šviestuvą, pečiaus koklį, televizorių LG, duris. (L. Š. nurodė, kad sudaužytų indų šukės, sugadinta spyna, stiklas iš lango rėmo jau yra išmesti) (t. 2, b. l. 179-182);

6.1.16. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti L. Š. pateikti daiktai. Nustatyta: apžiūrimas lango rėmas, medinis, dažytas, sulūžęs, be stiklo. Garso kolonėle JBL, juodos spalvos. Su stipriais apgadinimais. Šviestuvas, pakabinamas, stiklinis, baltos žalios spalvų, 5 dalių. Vienos dalies - nėra. Pečiaus koklis, dažytas, suskilęs. Televizorius LG, baltos spalvos, ant ekrano matyti galimai bato pėdsakas. Durys, medinės, sulūžusios (t. 2, b. l. 183-185; 186-192);

6.1.17. Iš nutarimo matyti, kad lango rėmas, garso kolonėlė, šviestuvas, pečiaus koklis, televizorius, durys gražinti L. Š. (t. 2, b. l. 193-196);

6.1.18. Iš tarnybinio pranešimo, dėl sulaikyto asmens, matyti, kad nuvykus (duomenys neskelbtini), apžiūrint ūkinio pastato patalpas, antrajame pastato aukšte buvo pastebėtas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu M. Š.. Pasikalbėjus su minėtu piliečiu, jis sutiko nusileisti žemyn. Jam nusileidus žemyn buvo imtasi atsargumo priemonių ir uždėti antrankiai. Asmuo buvo sulaikytas 09.50 val. tuo pačiu adresu kur ir buvo rastas. Patikrinus alkotesteriu Alcotest 7510 (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatytas 0,35 prom. neblaivumas. Sulaikymo metu ant M. Š. kairiosios rankos buvo pastebėti įpjovimai su galimai kraujo dėmėmis (t. 4, b. l. 66-68);

6.1.19. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro duomenų matyti, kad gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso L. Š. (t. 3, b. l. 39-40).

6.2. Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Pagal BK 165 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą ar kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant būsto teritoriją. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, t. y. teisėtais būdais ir tvarka, bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be kaltinamojo prisipažinimo, aukščiau minėti byloje surinkti duomenys patvirtina, kad M. Š. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, ir 165 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą patekti į kito žmogaus - L. Š. gyvenamąjį namą, tyčia išimdamas ir sulaužydamas L. Š. priklausančio gyvenamojo namo verandos lango rėmą su stiklu 50 eurų vertės, per lango angą įsibrovė į gyvenamojo namo verandą, išlauždamas ir taip sugadindamas verandos duris 150 eurų vertės, sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė nukentėjusiajai L. Š. bendrą 200 eurų turtinę žalą, bei prieš savininko L. Š. valią, neteisėtai, atvirai įsibrovė į kito žmogaus – L. Š. gyvenamąjį namą.

7. Fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas

nukentėjusiajai G. Š.

7.1. Kaltinamojo M. Š. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais rašytiniais įrodymais:

7.1.1. Nukentėjusioji G. Š. apklausos metu parodė, kad 2024 m. balandžio 22 d. apie 20.18 val., ji buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Kartu buvo jos mama L. Š. bei jos sesė su broliais. Išgirdo laužiant duris. Iškart suprato, jog ten yra mamos buvęs sugyventinis M. Š., kuris nuolat, kiekvieną dieną grasindavo jos mamai susidorojimu ją nužudyti. Pirmiausiai iš namų išbėgo jos sesė ir brolis, paskui mama. Kadangi ji nespėjo pabėgti, M. Š. įėjus į jos kambarį, ji matė, jog jis rankoje turi peilį su juoda rankena. Ji tuo metu buvo ant lovos, ir ji pasakė „M. baik“, jis nieko nesakęs užsimojo peiliu, ji gindamasi atstatė priešais save savo kairę ranką. Jis peiliu jai dūrė tris kartus į kairę ranką, paskui kumščiu trenkė jai į veidą. Išeidama dar matė, jog jis pastūmė jos jauniausią brolį, savo sūnų, kuris parkrito ir pradėjo verkti. Tada jis išbėgo ir kažką rėkė. Ji tada atsidarė savo kambario langą ir išbėgo į lauką. Nubėgo pas kaimynę T. A. ir ten laukė atvykstančios pagalbos. M. Š. sužalodamas ją sukėlė jai fizinė skausmą, jai skaudėjo. Ji kartu su mama ir kitais savo broliais ir sese jaučiasi nesaugūs tuose namuose, kadangi M. Š. ne kartą buvo įsiveržęs į namus ir visada turėdavo peilį. Jis taip pat nuolat grasina mano mamai susidorojimu. M. Š. nuolat rašo žinutes mamai, kad nužudys jos mamą, jos brolį M. - savo sūnų, ir nusižudys pats. Tai buvo pirmas kartas, kai M. Š. užpuola ją, bet jis ne kartą yra sumušęs jos mamą. Nuolat kenčia jo išpuolius. Jis atvykęs išdaužo namų langus, braunasi į namus. Jai mama tą vakarą nesakė, kad M. jai skambino, grasino ją nužudyti, tačiau ji girdėjo, kaip mama kalbėjo su kažkuo telefonu, ir telefonu kažkam pasakojo, kad M. grasina ją nužudyti, tai buvo prieš pat M. Š. įsiveržiant į jų namus, todėl ji apie M. grasinimus žinojo, nes girdėjo mamos pokalbį. Pati žinučių nematė, neskaitė. 2024 m. balandžio 22 d. apie 20.18 val., išgirdo laužiant duris. Ji buvo pas save kambaryje. Tame pačiame kambaryje buvo sesuo E., brolis E. ir mama su mažuoju M.. Durys buvo laužiamos iš verandos į virtuvę. Ji girdėjo tik, kaip laužiasi durys, jokių balsų, šauksmų, grasinimų negirdėjo. Iš karto tiek ji, tiek mama suprato, kad taip elgtis gali tik M.. Nes tik jis grasina mamai susidorojimu ją nužudyti. Mama dėl ankstesnių M. Š. veiksmų anksčiau kreipėsi į policiją, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. M. Š. buvo ir nubaustas, bet dėl grasinimo, kai buvo rastas peilis, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Jai asmeniškai M. Š. nėra grasinęs, tik mamai rašydavo, kad mama dėl jos su juo nenori būti, ir panašiai. Kai išgirdo durų laužimą, ir jau ji ir mama suprato, kad namų duris laužia M. Š., pirmiausia iš namų išbėgo mama ir sesuo E.. Kur E. paliko, ji nepamatė. Mama su E. pabėgo per jos kambario langą. Ji nebėgo, nespėjo. Ji buvo ant savo lovos, darė mokyklos namų darbus. M. tuo metu buvo jos kambario tarpduryje. Kadangi ji nespėjo pabėgti, M. Š. įėjęs į jos kambarį matė, jog rankoje turi peilį. Jis tiesiog atbėgo. Jis buvo labai agresyvus, ar blaivus net nežino. Peilį, kurį turėjo rankoje, ji pirmoje apklausoje apibūdino kaip juoda rankena, bet pirmos apklausos metu buvo susijaudinusi, dabar kaip viską apgalvojo, galėjo klysti. Iš jai parodytų peilių atpažino peilį pagal jo ašmenis. Kai M. Š. artėjo prie jos su peiliu rankoje, jis nieko nesakė, tiesiog užšoko ant jos, pargriovė ją lovoje ir pradėjo ją žaloti. Jis nieko nesakęs užsimojo peiliu, ji gindamasi atstatė priešais save savo kairę ranką. Jai atrodo, kad peiliu jis nesitaikė, smogė jai bet kur, o ji gynėsi. Į ranką pataikė tik todėl, kad kaire ranka dengėsi veidą, jei būtų ranka veido nesidengusi, peiliu smūgiai būtų pataikyti jai į veido sritį. Veidą buvo užsidengusi kaire ranka, kuri ir buvo labiausiai jo sužalota. M. peiliu jai dūrė tris kartus į kairę ranką. Peilį jis rankoje laikė dešinėje savo rankoje. Paskui kumščiu trenkė jai į veidą. Jai smūgį sudavė taip pat dešine ranka, o peilį jis tuo metu kur laikė, ji neprisimena. Smūgį kumščiu pataikė į dešinį skruostą. Dėl peilių dūrių ir smūgių į veidą jai skaudėjo. Po to, kai sudavė tą vieną smūgį, M. Š. iš kambario išėjo. Jis tiesiog išbėgo, nieko nesakęs. Išeidamas dar matė jog jis pastūmė jos jauniausią brolį, savo sūnų, kuris perkrito ir pradėjo verkti. Parkrito, verkė, nes išsigando, nesusižalojo. Kai jis išbėgo, jis kažką rėkė. Ji stengėsi kuo greičiau pabėgti, atsidarė savo kambario langą ir išbėgo į lauką. Išbėgo neapsirengusi, išsigandusi, kruvina, be batų, be akinių, nes dėl smurto prieš ją, matyt, nukrito. Akiniai nesudužo (t. 1, b. l. 1-8; t. 3, b. l. 43-47; 48-56);

7.1.2. Iš liudytojos L. Š. apklausos protokolo matyti, kad ji gyvena savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), su 4 savo vaikais: G. Š., E. Š., E. Č. ir M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. Ji kurį laiką gyveno su jauniausio vaiko tėvu M. Š., tačiau jų santykiai buvo komplikuoti, jis ne vieną kartą prieš ją smurtavo, gąsdino jos vaikus, buvo sugadinęs jos turtą. Su šiuo asmeniu nuo šių metų kovo mėnesio stengiasi nebepalaikyti jokių santykių, tačiau jis vis tiek ieškojo ryšių su ja, matydamas, kad ji su juo nebenori taikytis, jis jai pradėjo grasinti SMS žinutėmis ir skambindamas. M. Š. pradžioje jai grasindavo, kad ją nužudys, vis liepdavo pagailėti vaikų, kad jie augs našlaičiais, vėliau jis jai grasino, kad nužudys ir jų bendrą vaiką, bei nusižudys pats. Kadangi M. Š. yra ūmaus būdo ir ne kartą yra prieš ją smurtavęs, ji dėl tokių jo grasinimų bijojo, mano, kad jie yra realūs. 2024 m. balandžio 22 d. apie 19 val. sulaukė M. Š. skambučio iš Nr. (duomenys neskelbtini). Ji pakėlė ragelį, jai M. Š. pasakė, kad jei ji su juo nesitaikys, jis ją papjaus. Ji daugiau su juo nekalbėjo, padėjo ragelį ir jo numerį užblokavo. Apie 20.20 val. ji su vaikais buvo namuose, buvo užsirakinę tiek lauko duris, tiek vidines duris iš verandos į virtuvę. Abejas duris namuose rakina kas dieną, nes bijo, kad neateitų M. Š. ir neįvykdytų savo grasinimų. Būnant vaikų kambaryje, kuris yra atokiausiai nuo virtuvės, išgirdo triukšmą prie lauko durų, jas kažkas daužė. Ji iškart suprato, kad į jos namus braunasi M. Š.. Ji jo neįsileido, su vaikais liko jų kambaryje. Vienu metu visi išgirdo, kad M. Š. išlaužęs abejas duris, prieš jos valią įsibrovė į jai priklausantį gyvenamąjį būstą. Jos vaikai išsigando, kažkuris iš vaikų atidarė kambario langą, ir liepė jai šokti lauk. Ji dar svarstė pasilikti kambaryje, tačiau dukra E. ją išstūmė pro langą ir pati iššoko iš paskos. Jos pro langą iššoko nieko šiltesnio nespėjusios apsirengti, iššoko tik su kojinėmis. Ji pasileido bėgti link tujų slėptis, o dukra pasileido bėgti link kaimynės T. A.. Tuo metu namuose liko pilnametė dukra G., nepilnametis sūnus E. ir mažametis M. Kas vyko namuose, nebematė. Taip slėpėsi apie 20 min., kol išgirdo, kad M. Š. rėkdamas, kad visus išpjaus, išėjo iš jos namų ir nuėjo link kaime esančios koplyčios. Ji suprato, kad jis bando pabėgti. Ji išgirdo rėkiantį savo sūnų E., jis buvo kaimyno A. S. kieme, jis prašė pagalbos. Pamatė, kaip sūnus su kaimynu ateina link jos namų. Kartu su E. ir kaimynu A. įėjo į namo vidų ir ten pamatė, kad kambaryje stovi jos mažiausias sūnus M., jis verkė, o vaikų kambaryje rado pravirą langą ir kruviną palangę. G. namuose nebebuvo. Jos su E. išbėgo ieškoti G., ją rado pas kaimynę T., ji jau tvarstė jos dukros žaizdas. Matė, kad dukrai ant kairės rankos virš alkūnės yra gana gili ir ilga žaizda, ji kraujavo, matėsi, kad ji pjautinė. Taip pat matėsi dvi gana gilios žaizdos ant kairės rankos plaštakos. Atvykę medikai jos dukrą apžiūrėjo ir išsivežė į ligoninės priėmimo skyrių siūti žaizdoms. O ji su vaikais išvyko nakvoti pas draugę N. N.. Išvykdama užrakino namus, dar buvo įmanoma užrakinti lauko duris, jos nebuvo visiškai sugadinto (t. 3, b. l. 78-81);

7.1.3. Liudytoja L. Š. papildomos apklausos metu parodė, kad M. Š. yra jos buvęs sugyventinis. 2024 m. balandžio 22 d. apie 19 val. sulaukė M. Š. skambučio iš Nr. (duomenys neskelbtini). Jis paskutiniu metu naudodavosi minimu abonento numeriu. Ji pakėlė ragelį, jai M. Š. telefonu žodžiu jai pasakė, kad jei ji su juo nesitaikys, jis ją papjaus. Kadangi iš M. Š. jau buvo sulaukusi grasinimų peiliu, nors tyrimas jau ir buvo nutrauktas, ji nemanė, kad M. Š. juokauja. Žinojo, kad jo grasinimas yra realus, ir jis gali imtis bet ko. Dėl to ji daugiau su M. Š. nekalbėjo, padėjo ragelį ir jo numerį užblokavo. Užrakino gyvenamojo namo lauko duris. Jos rakinamos vidine spyna. Raktą paliko vidinėje pusėje spynoje, jo neištraukė. Taip pat užrakino vidines duris, kurios veda iš verandos į namų virtuvę. Jas taip pat užrakino vidine durų spyna. Raktą paliko duryse. Abejas duris namuose rakina kas dieną, rakino ir tą vakarą, nes bijo, kad į namus neateitų M. Š. ir neįvykdytų savo grasinimų. Ir tą patį vakarą 2024 m. balandžio 22 d. apie 20.20 val., ji su vaikais buvo namuose, kaip jau sakė, jos buvome užsirakinę, tiek lauko duris, tiek vidines durtis iš verandos į virtuvę. Buvo vaikų kambaryje, kuris yra atokiausiai nuo virtuvės, kai ir ji, ir vaikai išgirdo triukšmą prie durų, kurios veda iš verandos į virtuvę, jas kažkas daužė. Ji iškart suprato, kad į jos namus braunasi M. Š.. Girdėjo tik durų daužymą, balso, šauksmų negirdėjo, bet iš to, kad M. Š. buvo prieš tai žodžiu telefonu jai pagrasinęs, ją papjauti, suprato, kad prie minimų durų gali būti tik M. Š., nes kitų priešų ji neturi. M. Š. būnant prie durų, ji negirdėjo, kad jis šauktų, grasintų, tik girdėjo durų daužymą. Ji jo neįsileido, ji su vaikais liko jų kambaryje. M. Š. į verandą pateko, per langelį, kuris yra prie lauko durų. Langelį jis išėmė su visu lango rėmu ir taip pateko į verandą prie durų į virtuvę. Vienu metu, gal po kelių minučių, kai išgirdo daužymąsi, išgirdo, kad durys į virtuvę atsidaro, ji labai išsigando, jos vaikai išsigando, kažkuris iš vaikų atidarė dukrų G. ir E. kambario langą ir liepė jai šokti lauk. Ji dar svarstė, kad pasilikti kambaryje, tačiau dukra E. ją išstūmė pro langą ir pati iššoko iš paskos. Jos pro langą iššoko nieko šiltesnio nespėjusios apsirengti, iššoko tik su kojinėmis. Ji pasileido bėgti link tujų slėptis, o dukra pasileido bėgti link kaimynės T. A., kuri gyvena už kelių šimtų metrų nuo jų, tame pačiame kaime. Tuo metu namuose liko pilnametė dukra G., nepilnametis sūnus E. ir mažametis M., kas vyko namuose ji nebematė. Taip slėpėsi pabėgusi tujose apie 20 min., per tą laiką paskambino greituoju pagalbos telefonu 112, ir būdama pasislėpusi išgirdo, kad M. Š. rėkia, kad visus išpjaus, ir taip rėkdamas išėjo iš jos namų, per kur išėjo ji nematė ir nuėjo link kaime esančios koplyčios. Ji suprato, kad jis bando pabėgti. Tada ji išgirdo rėkiantį savo sūnų E., kuris buvo kaimyno A. S. kieme, jis prašė pagalbos. Šaukė, kad reikia surasti mamą, gal jau nebegyvi visi. Pamatė, kaip sūnus su kaimynu ateina link jos namų. Tada ir ji kartu su E. ir kaimynu A. įėjo į namo vidų ir ten pamatė, kad kambaryje stovi jos mažiausias sūnus M.. Jis verkė, o vaikų kambaryje rado pravirą langą ir kruviną palangę. G. namuose nebebuvo. Jos su E. išbėgo ieškoti G., ir rado pas kaimynę T., ji jau tvarstė dukros žaizdas. Matė, kad dukrai G. ant kairės rankos virš alkūnės yra gana gili ir ilga žaizda, ji kraujavo, matėsi, kad ji pjautinė. Taip pat matėsi dvi gana gilios žaizdos ant kairės rankos plaštakos. Atvyko ir medikai, kurie dukrą išsivežė į ligoninės priėmimo skyrių siūti žaizdoms. O ji su vaikais, su pareigūnų pagalba, išvyko nakvoti pas draugę N.. Išvystant su pareigūnais, namus užrakino, šviesas išjungė, dar buvo įmanoma užrakinti lauko duris, jos nebuvo visiškai sugadintos. Jos sugadintos tada dar nebuvo. Langelis, kuris prieš tai buvo išimtas M., taip ir liko ant žemės, prie lauko durų. O vietoje lango liko skylė. Po šio įvykio, kai buvo sužalota jos dukra G., apžiūrėjo ir sūnų M., jis sužalojimų nepatyrė. Jis tik labai išsigando ir porą parų po įvykio buvo labai neramus (t. 3, b. l. 82-87; 88-96; 101-104);

7.1.4. Iš liudytojos T. A. apklausos protokolo matyti, kad 2024 m. balandžio 22 d. vakare, buvo jau sutemę, pas ją atbėgo L. Š. dukros G. ir E., kurios buvo labai išsigandę, labai išbalusios, G. buvo basomis kojomis. Jos jai liepė užsirakinti duris, sakydamos, kad gali ateiti M.. Ji matė, kad buvo kruvina ranka, nes apsirengus buvo su „maikute“, sportinėmis kelnėmis ir kojinėm. G. pasakė, kad M. ją subadė su peiliu jos namuose. G. rūbai buvo kruvini. Ant E. jokių sužalojimų nematė. Jos pasakė, kad mama pabėgo pas kaimynę. Kai jos atbėgo, iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Kol atvažiavo policijos pareigūnai, ji valė žaizdas esančias ant G. kairės rankos. Žaizdos buvo kairėje rankoje virš alkūnės matėsi pjautinė žaizda, ir ant plaštakos pjautinė žaizda. Atvažiavus medikams, E. parbėgo į namus ir atnešė sesei G. rūbus, taip pat pasakė, kad jų namuose nieko nėra. Medikai išsivežė G. į ligoninę, o E. išėjo į namus. Po medikų išvežimo, pas ją buvo likę G. rūbai: kruvina „maikutė“ ir sportinės kelnės, bet ji jas sudegino, jos buvo nebetinkamos naudoti, nes buvo nemalonu į tuos rūbus žiūrėti (t. 3, b. l. 118-121);

7.1.5. Iš liudytojos R. Š. apklausos protokolo matyti, kad jos sūnus M. Š. gyvena kartu su ja. 2024 m. balandžio 22 d. M. buvo namuose (duomenys neskelbtini). Jis buvo išgėręs alkoholio. Nuotaika jo buvo prasta. Jis sakė, kad jį nervina L. Š., kuri jam tai atleidžia, tai ne. Ar jie buvę sugyventiniai ar ne, nežino, bet jie turi bendrą vaiką. Būnant jam namuose, jis neužsiminė, kad važiuos pas L., kad jai ką nors padarys, kad ją sužalos ir panašiai. Jis tik sakė, kad važiuoja pas draugą. M. po 18 val. išėjo iš namų link pagrindinio kelio. Jos mobilų telefoną jis pasiėmė su savimi. Tą patį vakarą, apie 21 ar 22 val., M. paskambino iš savo abonentinio numerio į savo brolio V. numerį, ir pasakė, kad blogą dalyką padarė, kokį neįvardino, jis tik pasakė, kad pažiūrėtų ten, kur jo sudužęs telefonas, pasakė, kad bus raštelis. Ir tuo pokalbis baigėsi. Raštelį rado, skaitė, suprato iš raštelio tik tiek, kad jis pasidarys sau galą. Į policiją pagalbos neskambino, nes tai jau buvo ne pirmas kartas, kai jis grasina ką nors sau pasidaryti, bet raštelio dar nėra buvę. O kitą dieną iš policijos pareigūnų sužinojo, kad M. yra ieškomas, ir kad galų gale jis sulaikytas. Atvykusiems pareigūnams ji padavė M. parašytą raštelį (t. 3, b. l. 131-134);

7.1.6. Iš nepilnametės liudytojos E. Č. apklausos protokolo (apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo) matyti, kad tai įvyko beveik prieš mėnesį jų namuose, apie 19.20 val. vakaro. Buvo su šeima kambaryje. Išgirdo, kad kažkas braunasi į namus. Suprato, kad tai M. Š.. Su ja kambaryje dar buvo sesuo G. Š., brolis E. Š., mažas brolis. Suprato, kad M. braunasi, nes jis buvo grasinęs, kad ateis ir kažką mamai padarys. Mama pati pasakojo, kad grasino. Jis ne vieną dieną grasino, gal mėnesį ir ilgiau. Langas buvo atidarytas, ji išstūmė mamą, nes jai kilo didžiausias pavojus. Nubėgo pas kaimynę T., kurios pavardės nežino. Pasakė, kad atėjo su peiliu. Ji iš karto skambino policijai. Sesė atbėgo gal po 5 minučių. Sesei buvo 2 žaizdos ant kairės rankos žasto. Dar buvo žaizdos ant abiejų rankų ties nykščiu. Tos žaizdos buvo nuo peilio, jos buvo atviros. Pasisakė pati, kad ją supjaustė. Prieš jai iššokant, matė jo rankoje peilį. Jis tiesiog atbėgo. Ji greit pastebėjo ir iššoko pro langą (t. 3, b. l. 149-151;152);

7.1.7. Iš nepilnamečio liudytojo E. Š. apklausos protokolo (apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo) matyti, kad kaltinamąjį M. pažįsta, jis mamos buvęs draugas, draugaudavo. Balandžio 23 d. jis, mama, G., E. ir M. buvo namuose. Išgirdo, kaip pradėjo į duris daužytis, jis greitai atidarė langą. Mamai sakė šokti greičiau, bet ji dvejojo, norėjo apginti brolį M. Tada E. išstūmė mamą ir pati iššoko, o G. nebespėjo iššokti. Ji atsistojo prie lango, gynė save, užsidengdama rankomis galvą, kad nepataikytų su peiliu, rėkė „M. baik“, o jis stovėjo ant E. lovos prie sienos. Paskui M. įbėgo į kambarį, įbedė G. į ranką peiliu. M. G. bedė su peiliu, sakė „tu ateik čia“ . Nepasakė už ką. Jie vienas kito labai nemėgdavo prieš tai. Jis tai pamatęs išbėgo slėptis, atsigulė už kaimyno A. lauko ant žemės, kad jo nematytų. Paskui M. atsistojo prie tujų, pasižvalgė ir bėgo tiesiai, kažkam rėkė palaukti Jis nubėgo pas kaimyną A.. paprašė telefono, kad iškviesti policiją, bet jau mama buvo iškvietusi ji kalbėjo su policija. Kai bėgo namo, sutiko mamą. Nubėgo į namus, pažiūrėti ar viskas gerai. Ten buvo M. jis išsigandęs verkė prie sofos. Jie išbėgo ieškoti G. ir E., jas rado pas kaimynę T., kurios pavardės nepamena. Kai įėjo į G. kambarį, matė kraują ant lovos ir palangės. Jų namus policija apžiūrinėjo ir fotografavo. Po to įvykio juos išvežė policija pas mamos draugę. (t. 3, b. l. 154-156; 157);

7.1.8. Iš liudytojo A. S. apklausos protokolo matyti, kad 2024 m. balandžio 22 d. vakare apie 20.20 val. jis buvo savo namuose žiūrėjo televizorių ir į duris pasibeldė L. Š. sūnus E., kuris buvo labai išsigandęs, ir jam pasakė, kad M. Š. supjaustė visą šeimą. Tada jis apsirengė ir greitai kartu su E. nuėjo pas juos į namus pasižiūrėti, kas ten atsitiko. Nuėjęs į L. Š. namus, pamatė, kad sulaužytos jos namų durys, namo viduje jau buvo išsigandusi L. su mažuoju sūnumi M., jis ėjo į kitus kambarius, norėjo pasižiūrėti, kas įvyko ir kur yra M. su peiliu, tačiau jo nebebuvo, ir nebuvo vyresniųjų L. dukrų, tik buvo praviras vaikų kambario langas, ant palangės ir užuolaidų buvo kraujo (t. 3, b. l. 161-164);

7.1.9. Iš liudytojo A. Š. apklausos protokolo matyti, kad 2024 m. balandžio 22 d., nuvežė M. Š. iki (duomenys neskelbtini) kaimo šaltinėlio. Nežino ar jis buvo vartojęs alkoholio ar ne. M. Š., kai paprašė jį išleisti prie (duomenys neskelbtini) šaltinėlio, nesakė nei kur eis, nei ką veiks. Su savimi turėjo kuprinę. Kas kuprinėje buvo nematė, M. Š. nerodė. Po kelių dienų suvestinėje pamatė M. Š. inicialus ir įvykio aprašymą, kad peiliu sužalojo mergaitę. Kodėl M. Š. taip pasielgė, nes neįsivaizduoja (t. 3, b. l. 167-170);

7.1.10. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad G. Š. pranešė policijai, kad 2024 m. balandžio 22 d. būnant namuose, išlaužęs duris į namus įsiveržė mamos buvęs sugyventinis M. Š., kuris peiliu dūrė jai tris kartus į kairę ranką, kumščiu trenkė į kairę veido pusę. Tokiais veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Prašo M. Š. nubausti įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 1-8);

7.1.11. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas mūrinis, baltų plytų vieno aukšto gyvenamasis namas. Įėjimas į namą yra iš vidinio kiemo pusės. Prie įėjimo į namo vidų durų, dešinėje pusėje prie namo sienos pastatytas, išimtas šalia durų esančio langas su stiklu. Namo durys medinės, atidarytos. Tiesiai matomos kitos medinės durys, kurios yra sulaužytos, atidarytos. Ant grindų matomos sulūžusių medinių durų dalys. Praėjus pro jas patenkama į koridorių. Koridoriaus dešinėje pusėje yra durys vedančios į virtuvę. Praėjus pro jas patenkama į virtuvę. Virtuvės kairėje pusėje yra krosnis. Dešinėje pusėje prie lango pastatytas stalas. Tiesiai - virtuvinės spintelės. Virtuvės kairėje pusėje yra įėjimas į kitą kambarį. Kambaryje iškart prie durų dešiniajame kampe matoma vaikiška valgomoji kėdė. Tiesiai kambaryje prie sienos pastatyta spintelė su televizoriumi. Toliau prie sienos matoma baltos spalvos vaikiška lovelė. Kambario kairėje pusėje prie sienos kampe yra lova. Šalia lovos yra durys vedančios į kitą kambarį. Kambaryje po kaire puse matoma spinta, po dešine pastatytas fotelis, už jo rašomasis stalas. Tiesiai prie lango matoma sofa. Kambario kairės pusės kampe yra dar vienos durys vedančios į kitą kambarį. Kambaryje tiesiai matoma lova, kuri pastatyta prie lango. Ant palangės matomos raudonos spalvos dėmės. Taip pat raudonos spalvos dėmės matomos ant pačio lango rėmo ir užuolaidos. Kambario kairėje pusėje matoma dar viena lova. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (t. 1, b. l. 56-58; 59-69);

7.1.12. Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas gyvenamasis namas. Namo kieme yra matomas raudonos spalvos dujų balionas, su pajungta šlanga, kurios ilgis apie 20 cm. Šlanga balta, su geltona linija per vidurį, matoma kad kitas šlangos galas mechaniškai atskirtas nuo kitos šlangos dalies. Minėtu adresu yra mūrinis vieno aukšto gyvenamasi namas į kurį patenkama iš šiaurinės pusės, pro medines rudos spalvos duris, matomos durys yra praviros, spynos užrakinimo liežuvėlis išlindęs, užlinkęs į vidinę durų pusę. Įėjus pro duris yra matomas koridorius, kurio priekyje matomos kitos rudos spalvos durys, kurios yra sulaužytos per pusę, pro jas patenkame į gyvenamojo namo vidų, ant grindų matomos rudos spalvos medžio nuolaužos. Dešinėje pusėje matomos baltos spalvos durys, pro kurias patenkame į gyvenamojo namo virtuvę. Virtuvės kairėje pusėje matoma krosnis ant kurios yra puodai, ant krosnies krašto matomos trys žvakės metaliniuose indeliuose, žvakės iš įvykio vietos paimamos supakuotos į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Virtuvės priekyje matoma baltos spalvos dujinė viryklė, šalia jos rudos spalvos spintelė, ant kurios matomi trys plastikiniai buteliai, pieno pakuotė, stiklinis indas, kuriame degtukų dėžutė, taip pat ant spintelės matomas metalinis, metalo spalvos peilis apie 19,5 cm ilgio, ant kurio matomos raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Peilis iš įvykio vietos paimtas supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Kairėje spintelės pusėje prie sienos matoma baltos spalvos šlanga su linija per vidurį. Šlanga pajungta prie dujinės viryklės, matoma, kad kitas šlangos galas mechaniškai atskirtas nuo kitos šlangos dalies. Virtuvėje ant grindų, matomos baltos spalvos lėkščių šukės, violetinės spalvos padėklas. Apžiūros metu paimti objektai: Paketas su viduje esančiu peiliu ir paketas su viduje esančiomis žvakėmis. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (t. 1, b .l. 70-72; 73-82);

7.1.13. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. balandžio 22 d. apie 20.24 val. policijos pareigūnai iš Panevėžio budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos dukrą sužeidė sugyventinis, galimai su peiliu. Pokalbis nutrūko, perskambinus nekelia (ragelio). Aplinkybės neaiškios. Nuvykus, namuose buvo L. Š., E. Š., E. Č., bei M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. Aiškinantis įvykio aplinkybes, L. Š. teigė, kad į jos namus su peiliu laužėsi jos buvęs sugyventinis M. Š.. Išsigandusi M. Š., L. Š., E. Š. ir E. Č. išlipo pro miegamojo kambario langą, ir pabėgę pasislėpė už krūmų. Toliau aiškinantis įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad peiliu sužalota L. Š. dukra G. Š., pabėgo pas kaimynę, gyv. (duomenys neskelbtini). Namuose kambaryje ant palangės bei lango buvo matomas raudonos dėmės, panašios į kraują. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), jau buvo atvykusi GMP brigada, kuri suteikinėjo pirmąją pagalbą G. Š.. Paklausus G. Š., kas ją peiliu sužalojo, ji teigė, kad ją sužalojo jos mamos buvęs sugyventinis M. Š.. GMP brigados medikė nurodė, kad nukentėjusiajai yra durtinės žaizdos kairės rankos žasto srityje, perpjauta kairės rankos plaštaka, sumuštas kairės pusės veidas. Kadangi nukentėjusiosios sužalojimai buvo gilūs, nuspręsta nedelsiant vežti į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, G. Š. jau buvo suteikta medikų pagalba, susiūtos pjautinės bei durtinės žaizdos. G. Š. apklausos metu paaiškėjo, kad į namus su peiliu laužėsi jos mamos buvęs sugyventinis M. Š.. Todėl išsigandę, L. Š., E. Š. ir E. Č. miegamajame kambaryje išlipo pro langą ir likę kambaryje tik su M. Š.. Su peiliu įbėgęs M. Š. jai peiliu dūrė tris kartus į kairę ranką bei kumščiu trenkė į kairę veido pusę, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po įvykio M. Š. iš namų pabėgo. Tada G. Š. taip pat iššokusi pro langą, nubėgo ieškoti pagalbos pas savo kaimynę (t. 1, b. l. 99-101);

7.1.14. Iš BPC garso įrašo, kurį pateikė Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyrius, apžiūros protokolo matyti, kad: apžiūrimas BPC garso įrašas pavadinimu ,,(duomenys neskelbtini)“. Įrašo trukmė: 1 min. 52 s. Įjungus įrašą pasigirsta: Operatorė – 112. Pranešėja (L. Š.) – važiuokite greičiau į (duomenys neskelbtini). Mus papjovė, visas duris, greičiau policiją kvieskit. Būkit geros. (duomenys neskelbtini). Operatorė – palaukit. Koks rajonas? Pranešėja (L. Š.) – (duomenys neskelbtini), greičiau važiuokit. Operatorė – kaimas koks? Pranešėja (L. Š.) – (duomenys neskelbtini). Operatorė – kas ten vyksta? Pranešėja (L. Š.) – Mūsų vos nepapjovė visų. Atvažiuokit greičiau, policiją kvieskit. Operatorė – kas nepapjovė? Pranešėja (L. Š.) – vos nepapjovė mūsų, suprantat, atvažiavo sugyventinis, norėjo mane nužudyti. Operatorė – kas toks? Pranešėja (L. Š.) – sugyventinis, greičiau važiuokit sakau. Operatorė – (duomenys neskelbtini). Pranešėja (L. Š.) – taip. (duomenys neskelbtini). Operatorė – jūs namuose? Pranešėja (L. Š.) – aš išbėgusi į lauką, bėgu kur „kavotis“. Operatorė – greitosios jums reikia? Pranešėja (L. Š.) – nežinau. Nebuvau namo. Operatorė – ta prasme, jus užpuolė sugyventinis? Pranešėja (L. Š.) – taip užpuolė, greičiau kvieskit policiją. Operatorė – su kuo užpuolė? (Pasigirsta balsai tolumoje, L. Š. klausia ar jis nužudė kažką.) Pranešėja (L. Š.) – mano dukrą papjovė. Papjovė mano dukrą, greičiau važiuokit. J.. Operatorė – su kuo, su peiliu? Ar girdit, ponia? Neatsako. Pasigirsta L. Š. balsas tolumoje – o kur G.? Kur M.? Operatorė – alio. Ar girdite mane? Alio. Pranešėja (L. Š.) – o J. M.. O J. (t. 1, b. l. 179-181);

7.1.15. Iš specialisto išvados matyti, kad tyrimui pateiktas peilis yra fabrikinės gamybos, buitinės paskirties peilis ir savadarbiu būdu perdarytas į durklą kuris priskiriamas prie duriamojo-pjaunamojo poveikio D kategorijos šaltųjų ginklų (t. 1, b. l. 87-90);

7.1.16. Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta G. Š.. Ant jos veido kairėje pusėje, ant žando netoli akies matomas sumušimas - patinimas, paraudimas. Kairė rankos plaštaka sutvarstyta, sutvarstyta kairė ranka ties žastu. Dešinėje rankoje, viršutinėje plaštakos dalyje taip pat matoma sutvarstymas. Apžiūros metu fotografuota (t.1, b. l. 91-93; 94-98);

7.1.17. Iš specialisto išvados matyti, kad remiantis pateiktais medicininiais dokumentais, G. Š. nustatyta pjautinės žaizdos kairiame žaste, kairėje plaštakoje, padaryta pjaunančių savybių turinčiu daiktu (-ais), kuo galėjo būti peilis, 2 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y., iki kreipimosi į gydymo įstaigą (2024 m. balandžio 22 d. 21.16 val.). Sužalojimų, kurie galėtų būti padaryti kumščiu, nenustatyta. Nustatytų sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 111);

7.1.18. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. balandžio 23 d. nuvykus (duomenys neskelbtini), apžiūrint ūkinio pastato patalpas, antrajame pastato aukšte buvo pastebėtas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu M. Š.. Pasikalbėjus su minėtu piliečiu, jis sutiko nusileisti žemyn. Jam nusileidus žemyn buvo imtasi atsargumo priemonių ir uždėti antrankiai. Asmuo buvo sulaikytas 09.50 val. tuo pačiu adresu kur ir buvo rastas. Patikrinus alkotesteriu Alcotest 7510 (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatytas 0,35 prom. neblaivumas. Sulaikymo metu ant M. Š. kairiosios rankos buvo pastebėti įpjovimai su galimai kraujo dėmėmis. Sulaikant įtariamąjį M. Š., buvo naudojama vyren. tyrėjo V. S. tarnybinė kūno kamera. Gautas vaizdo įrašas pridedamas prie atliekami ikiteisminio tyrimo (t. 3, b. l. 15-17; 18);

7.1.19. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu: (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė - 17 min. 55s. Įjungus vaizdo įrašą matyti ūkinio pastato dalis. Kairėje matyti medinės durys. Virš jos ūkinio pastato pastogė. Girdisi Panevėžio aps. VPK Biržų r. PK VS Vyresniojo tyrėjo V. S. balsas, bei vyriškas balsas, atpažįstamas kaip įtariamojo M. Š.. Pareigūnas ilgai įkalbinėja M. Š. nulipti. M. Š. sako, kad kalėjime nesėdės. Bando persipjauti venas. M. Š. pripažįsta, kad vieną kartą peiliu įdūrė. Įkalbėtas pareigūnų nulipa žemyn (t. 3, b. l. 19-23));

7.1.20. Iš tarnybinio pranešimo, dėl sulaikyto asmens, matyti, kad nuvykus (duomenys neskelbtini), apžiūrint ūkinio pastato patalpas, antrajame pastato aukšte buvo pastebėtas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu M. Š.. Pasikalbėjus su minėtu piliečiu, jis sutiko nusileisti žemyn. Jam nusileidus žemyn buvo imtasi atsargumo priemonių ir uždėti antrankiai. Asmuo buvo sulaikytas 09.50 val. tuo pačiu adresu kur ir buvo rastas. Patikrinus alkotesteriu Alcotest 7510 (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatytas 0,35 prom. neblaivumas. Sulaikymo metu ant M. Š. kairiosios rankos buvo pastebėti įpjovimai su galimai kraujo dėmėmis (t. 4, b. l. 66-68);

7.1.21. Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. Š. pateikė dėvimus rūbus (t. 2, b. l. 1-4);

7.1.22. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti M. Š. pateikti rūbai: mėlynos spalvos striukė, dėvėta, su įvairiais nešvarumais. Striukė su gobtuvu, priekyje užtraukiame užtrauktuku, su kišenėmis šonuose. Ant kairės kišenės, išorėje matyti rusvos spalvos, panašios į kraują, dėmės. Nugaroje striukė įplyšusi. Virš įplėšimo matyti rusvos spalvos, panaši į kraują, dėmė. Apžiūrimas pilkos spalvos bliuzonas su gobtuvu, priekyje užtraukiamas užtrauktuku, su kišenėmis. Dėvėtas, su įvairiais nešvarumais. Priekyje matyti rusvų spalvų, panašios į kraują dėmės. Ryški rusvos spalvos, panaši į kraują dėmė yra ant dešinės rankovės, gobtuvo vidinėje bei išorinėje pusėse. Apžiūrimos pilkos spalvos kelnės, sportinės. Dėvėtos, su įvairiais nešvarumais. Tiek priekyje, tiek nugarinėje dalyje matyti rusvų spalvų, panašios į kraują, dėmės. Apžiūrimi, batai, juodos spalvos, vidus - raudonos spalvos. Dėvėti, suplyšę, su įvairiais nešvarumais. Apžiūros metu fotografuota (t. 2, b. l. 5-7; 8-14);

7.1.23. Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad G. Š. buvo parodyti 11-ka peilių 9-niose nuotraukose. Peilis, nuotraukoje Nr. 7, paimtas 2024 m. balandžio 23 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu, supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). G. Š. parodė, kad iš jai pateiktų nuotraukose peilių nei vieno peilio, kuris būtų jų namuose, nėra. Jie tokių peilių neturėjo ir neturi. Mano, kad M. Š. turėtas peilis, kuriuo jis ją sužalojo, yra nuotraukoje Nr. 7. Atpažįsta pagal peilio ašmenis (t. 3, b. l. 57; 58-59);

7.1.24. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad reaguojant ir tiriant nusikalstamas veikas, buvo naudojamos tarnybinės kūno kameros. Gauti vaizdo įrašai – 3 vnt. pridedami prie atliekamo ikiteisminio tyrimo (t. 2, b. l. 163-164; 165);

7.1.25. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti tarnybinių kūno kamerų vaizdo įrašai – 3 vnt. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu ,,(duomenys neskelbtini)“. Įrašo trukmė – 25 min. 43 s. Įjungus, matyti, kad vykstama tarnybine transporto priemone. Sustoja prie gyvenamojo namo. Pareigūnai išlipa iš tarnybinio transporto. Nuo gyvenamojo namo durų nueina vyriškis, pasako, kad didelė nelaimė. Tarpduryje stovi berniukas (E. Š.), kuris pasako, kad galite čia net neiti, jo čia nėra. Išvažiavo su kažkokia mašina. Rodo sulaužytas atremtas į sieną duris. Toliau pareigūnus pasitinka moteris (nukentėjusioji L. Š.), kuri pasako, kad papjovė jos vaiką ir pabėgo. Tikslina, kad smarkiai supjaustė ranką. Rodo palangė, užuolaidas ant kurių matosi kraujo dėmės. Užfiksuota kaip pareigūnai privažiuoja prie toliau stovinčio GMP automobilio. Matyti, kad G. Š. vilkimi rūbai krūvini. G. Š. pasako, kad ją mušė M. Š., kad ji išbėgo pro langą. G. Š. pasakoja, kad M. Š. sumušė ją namuose jos kambaryje, kad jis jos mamai visą laiką grasina, kad nužudys ją ar savo vaiką, t. y. jos brolį. D. Š. sako, kad užpuolė ją, nes mama spėjo pabėgti pro langą. Ji išbėgti nespėjo, nes norėjo apsaugoti mažesnįjį brolį M.. L. Š. sako, kad išgirdusi, kad M. Š. laužia duris, išsigando. Jis rėkė, kad ją dabar papjaus. Vaikai ją išstūmė per langą L. Š. rodo langą, kurį išlupo M. Š. ir atrakino vienas duris. Kitas duris išlaužė, nes jos buvo užrakintos. <...> (t. 2, b. l. 166-170; 171-173).

7.2. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, t. y. teisėtais būdais ir tvarka, bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be kaltinamojo prisipažinimo, aukščiau minėti byloje surinkti duomenys patvirtina, kad M. Š. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo kambaryje, iš asmeninio pykčio motyvų, tyčia ne daugiau kaip tris kartus durdamas savadarbiu durklu G. Š. į kairę ranką, kumščiu suduodamas ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu G. Š. į veido kairę pusę, ją sužalojo, padarydamas G. Š. pjautines žaizdas kairiame žaste, kairėje plaštakoje, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiajai G. Š. sveikata.

8.1. Kaltinamojo M. Š. kaltė padarius BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais rašytiniais įrodymais:

8.1.1. Liudytoja (nukentėjusioji) G. Š. apklausos metu parodė, kad 2024 m. balandžio 22 d. apie 20.18 val., ji buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Kartu buvo jos mama L. Š. bei jos sesė su broliais. Išgirdo laužiant duris. Iškart suprato, jog ten yra mamos buvęs sugyventinis M. Š., kuris nuolat, kiekvieną dieną grasindavo jos mamai susidorojimu ją nužudyti. Pirmiausiai iš namų išbėgo jos sesė ir brolis, paskui mama. Kadangi ji nespėjo pabėgti, M. Š. įėjus į jos kambarį, ji matė, jog jis rankoje turi peilį su juoda rankena. Ji tuo metu buvo ant lovos, ir ji pasakė „M. baik“, jis nieko nesakęs užsimojo peiliu, ji gindamasi atstatė priešais save savo kairę ranką. Jis peiliu jai dūrė tris kartus į kairę ranką, paskui kumščiu trenkė jai į veidą. Išeidama dar matė, jog jis pastūmė jos jauniausią brolį, savo sūnų, kuris parkrito ir pradėjo verkti. Tada jis išbėgo ir kažką rėkė. Ji tada atsidarė savo kambario langą ir išbėgo į lauką. Nubėgo pas kaimynę T. A. ir ten laukė atvykstančios pagalbos. M. Š. sužalodamas ją sukėlė jai fizinė skausmą, jai skaudėjo. Ji kartu su mama ir kitais savo broliais ir sese jaučiasi nesaugūs tuose namuose, kadangi M. Š. ne kartą buvo įsiveržęs į namus ir visada turėdavo peilį. Jis taip pat nuolat grasina mano mamai susidorojimu. M. Š. nuolat rašo žinutes mamai, kad nužudys jos mamą, jos brolį M. - savo sūnų, ir nusižudys pats. Tai buvo pirmas kartas, kai M. Š. užpuola ją, bet jis ne kartą yra sumušęs jos mamą. Nuolat kenčia jo išpuolius. Jis atvykęs išdaužo namų langus, braunasi į namus. Jai mama tą vakarą nesakė, kad M. jai skambino, grasino ją nužudyti, tačiau ji girdėjo, kaip mama kalbėjo su kažkuo telefonu, ir telefonu kažkam pasakojo, kad M. grasina ją nužudyti, tai buvo prieš pat M. Š. įsiveržiant į jų namus, todėl ji apie M. grasinimus žinojo, nes girdėjo mamos pokalbį. Pati žinučių nematė, neskaitė. 2024 m. balandžio 22 d. apie 20.18 val., išgirdo laužiant duris. Ji buvo pas save kambaryje. Tame pačiame kambaryje buvo sesuo E., brolis E. ir mama su mažuoju M.. Durys buvo laužiamos iš verandos į virtuvę. Ji girdėjo tik, kaip laužiasi durys, jokių balsų, šauksmų, grasinimų negirdėjo. Iš karto tiek ji, tiek mama suprato, kad taip elgtis gali tik M.. Nes tik jis grasina mamai susidorojimu ją nužudyti. Mama dėl ankstesnių M. Š. veiksmų anksčiau kreipėsi į policiją, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. M. Š. buvo ir nubaustas, bet dėl grasinimo, kai buvo rastas peilis, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Jai asmeniškai M. Š. nėra grasinęs, tik mamai rašydavo, kad mama dėl jos su juo nenori būti, ir panašiai. Kai išgirdo durų laužimą, ir jau ji ir mama suprato, kad namų duris laužia M. Š., pirmiausia iš namų išbėgo mama ir sesuo E.. Kur E. paliko, ji nepamatė. Mama su E. pabėgo per jos kambario langą. Ji nebėgo, nespėjo. Ji buvo ant savo lovos, darė mokyklos namų darbus. M. tuo metu buvo jos kambario tarpduryje. Kadangi ji nespėjo pabėgti, M. Š. įėjęs į jos kambarį matė, jog rankoje turi peilį. Jis tiesiog atbėgo. Jis buvo labai agresyvus, ar blaivus net nežino. Peilį, kurį turėjo rankoje, ji pirmoje apklausoje apibūdino kaip juoda rankena, bet pirmos apklausos metu buvo susijaudinusi, dabar kaip viską apgalvojo, galėjo klysti. Iš jai parodytų peilių atpažino peilį pagal jo ašmenis. Kai M. Š. artėjo prie jos su peiliu rankoje, jis nieko nesakė, tiesiog užšoko ant jos, pargriovė ją lovoje ir pradėjo ją žaloti. Jis nieko nesakęs užsimojo peiliu, ji gindamasi atstatė priešais save savo kairę ranką. Jai atrodo, kad peiliu jis nesitaikė, smogė jai bet kur, o ji gynėsi. Į ranką pataikė tik todėl, kad kaire ranka dengėsi veidą, jei būtų ranka veido nesidengusi, peiliu smūgiai būtų pataikyti jai į veido sritį. Veidą buvo užsidengusi kaire ranka, kuri ir buvo labiausiai jo sužalota. M. peiliu jai dūrė tris kartus į kairę ranką. Peilį jis rankoje laikė dešinėje savo rankoje. Paskui kumščiu trenkė jai į veidą. Jai smūgį sudavė taip pat dešine ranka, o peilį jis tuo metu kur laikė, ji neprisimena. Smūgį kumščiu pataikė į dešinį skruostą. Dėl peilių dūrių ir smūgių į veidą jai skaudėjo. Po to M. Š. iš kambario išbėgo. <...> (t. 1, b. l. 1-8; t. 3, b. l. 43-47; 48-56);

8.1.2. Iš liudytojos L. Š. apklausos protokolo matyti, kad 2024 m. balandžio 22 d. apie 19 val. sulaukė M. Š. skambučio iš Nr. (duomenys neskelbtini). Ji pakėlė ragelį, jai M. Š. pasakė, kad jei ji su juo nesitaikys, jis ją papjaus. Ji daugiau su juo nekalbėjo, padėjo ragelį ir jo numerį užblokavo. Apie 20.20 val. ji su vaikais buvo namuose, buvo užsirakinę tiek lauko duris, tiek vidines duris iš verandos į virtuvę. Abejas duris namuose rakina kas dieną, nes bijo, kad neateitų M. Š. ir neįvykdytų savo grasinimų. Būnant vaikų kambaryje, kuris yra atokiausiai nuo virtuvės, išgirdo triukšmą prie lauko durų, jas kažkas daužė. Ji iškart suprato, kad į jos namus braunasi M. Š.. Ji jo neįsileido, su vaikais liko jų kambaryje. Vienu metu visi išgirdo, kad M. Š. išlaužęs abejas duris, prieš jos valią įsibrovė į jai priklausantį gyvenamąjį būstą. Jos vaikai išsigando, kažkuris iš vaikų atidarė kambario langą, ir liepė jai šokti lauk. Ji dar svarstė pasilikti kambaryje, tačiau dukra E. ją išstūmė pro langą ir pati iššoko iš paskos. Jos pro langą iššoko nieko šiltesnio nespėjusios apsirengti, iššoko tik su kojinėmis. Ji pasileido bėgti link tujų slėptis, o dukra pasileido bėgti link kaimynės T. A.. Tuo metu namuose liko pilnametė dukra G., nepilnametis sūnus E. ir mažametis M.. Kas vyko namuose, nebematė. Taip slėpėsi apie 20 min., kol išgirdo, kad M. Š. rėkdamas, kad visus išpjaus, išėjo iš jos namų ir nuėjo link kaime esančios koplyčios. Ji suprato, kad jis bando pabėgti. Ji išgirdo rėkiantį savo sūnų E., jis buvo kaimyno A. S. kieme, jis prašė pagalbos. Pamatė, kaip sūnus su kaimynu ateina link jos namų. Kartu su E. ir kaimynu A. įėjo į namo vidų ir ten pamatė, kad kambaryje stovi jos mažiausias sūnus M., jis verkė, o vaikų kambaryje rado pravirą langą ir kruviną palangę. G. namuose nebebuvo. Jos su E. išbėgo ieškoti G., ją rado pas kaimynę T., ji jau tvarstė jos dukros žaizdas. Matė, kad dukrai ant kairės rankos virš alkūnės yra gana gili ir ilga žaizda, ji kraujavo, matėsi, kad ji pjautinė. Taip pat matėsi dvi gana gilios žaizdos ant kairės rankos plaštakos. Atvykę medikai jos dukrą apžiūrėjo ir išsivežė į ligoninės priėmimo skyrių siūti žaizdoms (t. 3, b. l. 78-81);

8.1.3. Iš liudytojos T. A. apklausos protokolo matyti, kad 2024 m. balandžio 22 d. vakare, buvo jau sutemę, pas ją atbėgo L. Š. dukros G. ir E., kurios buvo labai išsigandę, labai išbalusios, G. buvo basomis kojomis. Jos jai liepė užsirakinti duris, sakydamos, kad gali ateiti M.. Ji matė, kad buvo kruvina ranka, nes apsirengus buvo su „maikute“, sportinėmis kelnėmis ir kojinėm. G. pasakė, kad M. ją subadė su peiliu jos namuose. G. rūbai buvo kruvini. Ant E. jokių sužalojimų nematė. Jos pasakė, kad mama pabėgo pas kaimynę. Kai jos atbėgo, iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Kol atvažiavo policijos pareigūnai, ji valė žaizdas esančias ant G. kairės rankos. Žaizdos buvo kairėje rankoje virš alkūnės matėsi pjautinė žaizda, ir ant plaštakos pjautinė žaizda (t. 3, b. l. 118-121);

8.1.4. Iš nepilnametės liudytojos E. Č. apklausos protokolo (apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo) matyti, kad tai įvyko beveik prieš mėnesį jų namuose, apie 19.20 val. vakaro. Buvo su šeima kambaryje. Išgirdo, kad kažkas braunasi į namus. Suprato, kad tai M. Š.. Su ja kambaryje dar buvo sesuo G. Š., brolis E. Š., mažas brolis. Suprato, kad M. braunasi, nes jis buvo grasinęs, kad ateis ir kažką mamai padarys. Mama pati pasakojo, kad grasino. Jis ne vieną dieną grasino, gal mėnesį ir ilgiau. Langas buvo atidarytas, ji išstūmė mamą, nes jai kilo didžiausias pavojus. Nubėgo pas kaimynę T., kurios pavardės nežino. Pasakė, kad atėjo su peiliu. Ji iš karto skambino policijai. Sesė atbėgo gal po 5 minučių. Sesei buvo 2 žaizdos ant kairės rankos žasto. Dar buvo žaizdos ant abiejų rankų ties nykščiu. Tos žaizdos buvo nuo peilio, jos buvo atviros. Pasisakė pati, kad ją supjaustė. Prieš jai iššokant, matė jo rankoje peilį. Jis tiesiog atbėgo. Ji greit pastebėjo ir iššoko pro langą (t. 3, b. l. 149-151;152);

8.1.5. Iš nepilnamečio liudytojo E. Š. apklausos protokolo (apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo) matyti, kad kaltinamąjį M. pažįsta, jis mamos buvęs draugas, draugaudavo. Balandžio 23 d. jis, mama, G., E. ir M. buvo namuose. Išgirdo, kaip pradėjo į duris daužytis, jis greitai atidarė langą. Mamai sakė šokti greičiau, bet ji dvejojo, norėjo apginti brolį M.. Tada E. išstūmė mamą ir pati iššoko, o G. nebespėjo iššokti. Ji atsistojo prie lango, gynė save, užsidengdama rankomis galvą, kad nepataikytų su peiliu, rėkė „M. baik“, o jis stovėjo ant E. lovos prie sienos. Paskui M. įbėgo į kambarį, įbedė G. į ranką peiliu. M. G. bedė su peiliu, sakė „tu ateik čia“ . Nepasakė už ką. Jie vienas kito labai nemėgdavo prieš tai. Jis tai pamatęs išbėgo slėptis, atsigulė už kaimyno A. lauko ant žemės, kad jo nematytų. Paskui M. atsistojo prie tujų, pasižvalgė ir bėgo tiesiai, kažkam rėkė palaukti Jis nubėgo pas kaimyną A.. Paprašė telefono, kad iškviesti policiją, bet mama buvo iškvietusi (t. 3, b. l. 154-156; 157);

8.1.6. Iš liudytojo A. S. apklausos protokolo matyti, kad 2024 m. balandžio 22 d. vakare apie 20.20 val. jis buvo savo namuose žiūrėjo televizorių ir į duris pasibeldė L. Š. sūnus E., kuris buvo labai išsigandęs, ir jam pasakė, kad M. Š. supjaustė visą šeimą. Tada jis apsirengė ir greitai kartu su E. nuėjo pas juos į namus pasižiūrėti, kas ten atsitiko. Nuėjęs į L. Š. namus, pamatė, kad sulaužytos jos namų durys, namo viduje jau buvo išsigandusi L. su mažuoju sūnumi M., jis ėjo į kitus kambarius, norėjo pasižiūrėti, kas įvyko ir kur yra M. su peiliu, tačiau jo nebebuvo, ir nebuvo vyresniųjų L. dukrų, tik buvo praviras vaikų kambario langas, ant palangės ir užuolaidų buvo kraujo. (t. 3, b. l. 161-164);

8.1.7. Iš liudytojo A. Š. apklausos protokolo matyti, kad 2024 m. balandžio 22 d., nuvežė M. Š. iki (duomenys neskelbtini) kaimo šaltinėlio. Nežino ar jis buvo vartojęs alkoholio ar ne. M. Š., kai paprašė jį išleisti prie (duomenys neskelbtini) šaltinėlio, nesakė nei kur eis, nei ką veiks. Su savimi turėjo kuprinę. Kas kuprinėje buvo nematė, M. Š. nerodė. Po kelių dienų suvestinėje pamatė M. Š. inicialus ir įvykio aprašymą, kad peiliu sužalojo mergaitę. Kodėl M. Š. taip pasielgė, nes neįsivaizduoja (t. 3, b. l. 167-170);

8.1.8. Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad L. Š. pranešė, kad 2024 m. balandžio 22 d. apie 20.20 val. į jos namus atėjęs buvęs sugyventinis M. Š., jai jo neįsileidus į namus, tyčia sulaužė jos namų lauko durų spyną, taip jas atidarydamas ir patekdamas į prieangį, išlaužė duris į virtuvę ir prieš jos valią įsibrovė į jai priklausantį gyvenamąjį būstą. Taip pat šis asmuo tą patį vakarą apie 19 val. jai paskambinęs, grasino, kad ją ir jų bendrą vaiką M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., nužudys, o po to nusižudys pats. Tokio pobūdžio grasinimų sulaukia ne pirmą kartą, ankščiau yra smurtavęs, todėl mano, kad jo grasinimai yra realūs. Ji su vaikais po šio įvykio pabėgo iš namų ir juose nenakvojo. Tą patį vakarą apie 22 val. ji iš dukros G. Š. sužinojo, kad M. Š., jos namuose nupjovė dujų baliono šlangelę, taip paleido dujas ir namuose uždegė žvakes, kad susikaupusios dujos sukeltų sprogimą. Taip M. Š. pasikėsino sugadinti jos turtą visuotinai pavojingu būdu. 2024 m. balandžio 23 d. atvykusi į savo namus ir juos apžiūrėjusi pamatė, kad jie yra nusiaubti, visi daiktai išmėtyti po namus, sudaužyti indai, nutrauktas užuolaidų karnizas, sudaužyta garso kolonėlė, sudaužytas šviestuvas, suskaldytas pečiaus koklis. Prašo M. Š. nubausti įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 20-30);

8.1.9. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas mūrinis, baltų plytų vieno aukšto gyvenamasis namas. Įėjimas į namą yra iš vidinio kiemo pusės. Prie įėjimo į namo vidų durų, dešinėje pusėje prie namo sienos pastatytas, išimtas šalia durų esančio langas su stiklu. Namo durys medinės, atidarytos. Tiesiai matomos kitos medinės durys, kurios yra sulaužytos, atidarytos. Ant grindų matomos sulūžusių medinių durų dalys. Praėjus pro jas patenkama į koridorių. Koridoriaus dešinėje pusėje yra durys vedančios į virtuvę. Praėjus pro jas patenkama į virtuvę. Virtuvės kairėje pusėje yra krosnis. Dešinėje pusėje prie lango pastatytas stalas. Tiesiai - virtuvinės spintelės. Virtuvės kairėje pusėje yra įėjimas į kitą kambarį. Kambaryje iškart prie durų dešiniajame kampe matoma vaikiška valgomoji kėdė. Tiesiai kambaryje prie sienos pastatyta spintelė su televizoriumi. Toliau prie sienos matoma baltos spalvos vaikiška lovelė. Kambario kairėje pusėje prie sienos kampe yra lova. Šalia lovos yra durys vedančios į kitą kambarį. Kambaryje po kaire puse matoma spinta, po dešine pastatytas fotelis, už jo rašomasis stalas. Tiesiai prie lango matoma sofa. Kambario kairės pusės kampe yra dar vienos durys vedančios į kitą kambarį. Kambaryje tiesiai matoma lova, kuri pastatyta prie lango. Ant palangės matomos raudonos spalvos dėmės. Taip pat raudonos spalvos dėmės matomos ant pačio lango rėmo ir užuolaidos. Kambario kairėje pusėje matoma dar viena lova. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (t. 1, b. l. 56-58; 59-69);

8.1.10. Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas gyvenamasis namas. Namo kieme yra matomas raudonos spalvos dujų balionas, su pajungta šlanga, kurios ilgis apie 20 cm. Šlanga balta, su geltona linija per vidurį, matoma kad kitas šlangos galas mechaniškai atskirtas nuo kitos šlangos dalies. Minėtu adresu yra mūrinis vieno aukšto gyvenamasi namas į kurį patenkama iš šiaurinės pusės, pro medines rudos spalvos duris, matomos durys yra praviros, spynos užrakinimo liežuvėlis išlindęs, užlinkęs į vidinę durų pusę. Įėjus pro duris yra matomas koridorius, kurio priekyje matomos kitos rudos spalvos durys, kurios yra sulaužytos per pusę, pro jas patenkame į gyvenamojo namo vidų, ant grindų matomos rudos spalvos medžio nuolaužos. Dešinėje pusėje matomos baltos spalvos durys, pro kurias patenkame į gyvenamojo namo virtuvę. Virtuvės kairėje pusėje matoma krosnis ant kurios yra puodai, ant krosnies krašto matomos trys žvakės metaliniuose indeliuose, žvakės iš įvykio vietos paimamos supakuotos į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Virtuvės priekyje matoma baltos spalvos dujinė viryklė, šalia jos rudos spalvos spintelė, ant kurios matomi trys plastikiniai buteliai, pieno pakuotė, stiklinis indas, kuriame degtukų dėžutė, taip pat ant spintelės matomas metalinis, metalo spalvos peilis apie 19,5 cm ilgio, ant kurio matomos raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Peilis iš įvykio vietos paimtas supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Kairėje spintelės pusėje prie sienos matoma baltos spalvos šlanga su linija per vidurį. Šlanga pajungta prie dujinės viryklės, matoma, kad kitas šlangos galas mechaniškai atskirtas nuo kitos šlangos dalies. Virtuvėje ant grindų, matomos baltos spalvos lėkščių šukės, violetinės spalvos padėklas. Apžiūros metu paimti objektai: Paketas su viduje esančiu peiliu ir paketas su viduje esančiomis žvakėmis. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (t. 1, b .l. 70-72; 73-82);

8.1.11. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. balandžio 22 d. apie 20.24 val. policijos pareigūnai iš Panevėžio budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos dukrą sužeidė sugyventinis, galimai su peiliu. Pokalbis nutrūko, perskambinus nekelia (ragelio). Aplinkybės neaiškios. Nuvykus, namuose buvo L. Š., E. Š., E. Č., bei M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. Aiškinantis įvykio aplinkybes, L. Š. teigė, kad į jos namus su peiliu laužėsi jos buvęs sugyventinis M. Š.. Išsigandusi M. Š., L. Š., E. Š. ir E. Č. išlipo pro miegamojo kambario langą, ir pabėgę pasislėpė už krūmų. Toliau aiškinantis įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad peiliu sužalota L. Š. dukra G. Š., pabėgo pas kaimynę, gyv. (duomenys neskelbtini). Namuose kambaryje ant palangės bei lango buvo matomas raudonos dėmės, panašios į kraują. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), jau buvo atvykusi GMP brigada, kuri suteikinėjo pirmąją pagalbą G. Š.. Paklausus G. Š., kas ją peiliu sužalojo, ji teigė, kad ją sužalojo jos mamos buvęs sugyventinis M. Š.. GMP brigados medikė nurodė, kad nukentėjusiajai yra durtinės žaizdos kairės rankos žasto srityje, perpjauta kairės rankos plaštaka, sumuštas kairės pusės veidas. Kadangi nukentėjusiosios sužalojimai buvo gilūs, nuspręsta nedelsiant vežti į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, G. Š. jau buvo suteikta medikų pagalba, susiūtos pjautinės bei durtinės žaizdos. G. Š. apklausos metu paaiškėjo, kad į namus su peiliu laužėsi jos mamos buvęs sugyventinis M. Š.. Todėl išsigandę, L. Š., E. Š. ir E. Č. miegamajame kambaryje išlipo pro langą ir likę kambaryje tik su M. Š.. Su peiliu įbėgęs M. Š. jai peiliu dūrė tris kartus į kairę ranką bei kumščiu trenkė į kairę veido pusę, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po įvykio M. Š. iš namų pabėgo. Tada G. Š. taip pat iššokusi pro langą, nubėgo ieškoti pagalbos pas savo kaimynę (t. 1, b. l. 99-101);

8.1.12. Iš BPC garso įrašo, kurį pateikė Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyrius, apžiūros protokolo matyti, kad: apžiūrimas BPC garso įrašas pavadinimu ,,(duomenys neskelbtini)“. Įrašo trukmė: 1 min. 52 s. Įjungus įrašą pasigirsta: Operatorė – 112. Pranešėja (L. Š.) – važiuokite greičiau į (duomenys neskelbtini). Mus papjovė, visas duris, greičiau policiją kvieskit. Būkit geros. (duomenys neskelbtini). Operatorė – palaukit. Koks rajonas? Pranešėja (L. Š.) – (duomenys neskelbtini), greičiau važiuokit. Operatorė – kaimas koks? Pranešėja (L. Š.) – (duomenys neskelbtini). Operatorė – kas ten vyksta? Pranešėja (L. Š.) – Mūsų vos nepapjovė visų. Atvažiuokit greičiau, policiją kvieskit. Operatorė – kas nepapjovė? Pranešėja (L. Š.) – vos nepapjovė mūsų, suprantat, atvažiavo sugyventinis, norėjo mane nužudyti. Operatorė – kas toks? Pranešėja (L. Š.) – sugyventinis, greičiau važiuokit sakau. Operatorė – (duomenys neskelbtini). Pranešėja (L. Š.) – taip. (duomenys neskelbtini). Operatorė – jūs namuose? Pranešėja (L. Š.) – aš išbėgusi į lauką, bėgu kur „kavotis“. Operatorė – greitosios jums reikia? Pranešėja (L. Š.) – nežinau. Nebuvau namo. Operatorė – ta prasme, jus užpuolė sugyventinis? Pranešėja (L. Š.) – taip užpuolė, greičiau kvieskit policiją. Operatorė – su kuo užpuolė? (Pasigirsta balsai tolumoje, L. Š. klausia ar jis nužudė kažką.) Pranešėja (L. Š.) – mano dukrą papjovė. Papjovė mano dukrą, greičiau važiuokit. J.. Operatorė – su kuo, su peiliu? Ar girdit, ponia? Neatsako. Pasigirsta L. Š. balsas tolumoje – o kur G.? Kur M.? Operatorė – alio. Ar girdite mane? Alio. Pranešėja (L. Š.) – o J. M.. O J.. (t. 1, b. l. 179-181);

8.1.13. Iš specialisto išvados matyti, kad tyrimui pateiktas peilis yra fabrikinės gamybos, buitinės paskirties peilis ir savadarbiu būdu perdarytas į durklą kuris priskiriamas prie duriamojo-pjaunamojo poveikio D kategorijos šaltųjų ginklų (t. 1, b. l. 87-90);

8.1.14. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. balandžio 23 d. nuvykus (duomenys neskelbtini), apžiūrint ūkinio pastato patalpas, antrajame pastato aukšte buvo pastebėtas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu M. Š.. Pasikalbėjus su minėtu piliečiu, jis sutiko nusileisti žemyn. Jam nusileidus žemyn buvo imtasi atsargumo priemonių ir uždėti antrankiai. Asmuo buvo sulaikytas 09.50 val. tuo pačiu adresu kur ir buvo rastas. Patikrinus alkotesteriu Alcotest 7510 (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatytas 0,35 prom. neblaivumas. Sulaikymo metu ant M. Š. kairiosios rankos buvo pastebėti įpjovimai su galimai kraujo dėmėmis. Sulaikant įtariamąjį M. Š., buvo naudojama vyren. tyrėjo V. S. tarnybinė kūno kamera. Gautas vaizdo įrašas pridedamas prie atliekami ikiteisminio tyrimo (t. 3, b. l. 15-17; 18);

8.1.15. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu: (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė – 17 min. 55 s. Įjungus vaizdo įrašą matyti ūkinio pastato dalis. Kairėje matyti medinės durys. Virš jos ūkinio pastato pastogė. Girdisi Panevėžio aps. VPK Biržų r. PK VS Vyresniojo tyrėjo V. S. balsas, bei vyriškas balsas, atpažįstamas kaip įtariamojo M. Š.(t. 3, b. l. 19-23);

8.1.16. Iš tarnybinio pranešimo, dėl sulaikyto asmens, matyti, kad nuvykus (duomenys neskelbtini), apžiūrint ūkinio pastato patalpas, antrajame pastato aukšte buvo pastebėtas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu M. Š.. Pasikalbėjus su minėtu piliečiu, jis sutiko nusileisti žemyn. Jam nusileidus žemyn buvo imtasi atsargumo priemonių ir uždėti antrankiai. Asmuo buvo sulaikytas 09.50 val. tuo pačiu adresu kur ir buvo rastas. Patikrinus alkotesteriu Alcotest 7510 (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatytas 0,35 prom. neblaivumas. Sulaikymo metu ant M. Š. kairiosios rankos buvo pastebėti įpjovimai su galimai kraujo dėmėmis (t. 4, b. l. 66-68);

8.1.17. Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad G. Š. buvo parodyti 11-ka peilių 9-niose nuotraukose. Peilis, nuotraukoje Nr. 7, paimtas 2024 m. balandžio 23 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu, supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). G. Š. parodė, kad iš jai pateiktų nuotraukose peilių nei vieno peilio, kuris būtų jų namuose, nėra. Jie tokių peilių neturėjo ir neturi. Mano, kad M. Š. turėtas peilis, kuriuo jis ją sužalojo, yra nuotraukoje Nr. 7. Atpažįsta pagal peilio ašmenis. Daikto atpažinimo metu fotografuota (t. 3, b. l. 57; 58-59)

8.2. Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai įgyjo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, t. y. teisėtais būdais ir tvarka, bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be kaltinamojo prisipažinimo, aukščiau minėti byloje surinkti duomenys patvirtina, kad M. Š. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neteisėtai nešiojo nešaunamąjį ginklą, o būtent, 2024 m. balandžio 22 d., apie 20.25 val., (duomenys neskelbtini), fabrikinės gamybos, buitinės paskirties peilį, savadarbiu būdu perdarytą į durklą, priskiriamą prie duriamojo-pjaunamojo poveikio, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu yra priskiriamas prie D kategorijos šaltųjų ginklų ir draudžiamas civilinėje apyvartoje, jį neteisėtai nešiojo prie savęs, savo rankoje, neteisėtai jį atsinešęs į L. Š. gyvenamąjį namą bei juo sužalojęs G. Š. šį nusikalstamos veikos padarymo įrankį paliko virtuvėje ant spintelės, iki tol, kol 2024 m. balandžio 23 d. apie 16.07 val. (duomenys neskelbtini), papildomos įvykio vietos apžiūros metu jį rado ir paėmė Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Reagavimo skyriaus pareigūnai.

9. Turto sunaikinimas ar sugadinimas, neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas ir pasikėsinimas sunaikinti ar sugadinti turtą visuotinai pavojingu būdu.

9.1. Kaltinamojo M. Š. kaltė padarius BK 165 straipsnio 1 dalyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK187 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais rašytiniais įrodymais:

9.1.1. Iš nukentėjusiosios L. Š. apklausos protokolo matyti, kad ji gyvena savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), su 4 savo vaikais: G. Š., E. Š., E. Č. ir M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. Ji kurį laiką gyveno su jauniausio vaiko tėvu M. Š., tačiau jų santykiai buvo komplikuoti, jis ne vieną kartą prieš ją smurtavo, gąsdino jos vaikus, buvo sugadinęs jos turtą. Su šiuo asmeniu nuo šių metų kovo mėnesio stengiasi nebepalaikyti jokių santykių, tačiau jis vis tiek ieškojo ryšių su ja, matydamas, kad ji su juo nebenori taikytis, jis jai pradėjo grasinti SMS žinutėmis ir skambindamas. M. Š. pradžioje jai grasindavo, kad ją nužudys, vis liepdavo pagailėti vaikų, kad jie augs našlaičiais, vėliau jis jai grasino, kad nužudys ir jų bendrą vaiką, bei nusižudys pats. Kadangi M. Š. yra ūmaus būdo ir ne kartą yra prieš ją smurtavęs, ji dėl tokių jo grasinimų bijojo, mano, kad jie yra realūs. 2024 m. balandžio 22 d. apie 19 val. sulaukė M. Š. skambučio iš Nr. (duomenys neskelbtini). Ji pakėlė ragelį, jai M. Š. pasakė, kad jei ji su juo nesitaikys, jis ją papjaus. Ji daugiau su juo nekalbėjo, padėjo ragelį ir jo numerį užblokavo. Apie 20.20 val. ji su vaikais buvo namuose, buvo užsirakinę tiek lauko duris, tiek vidines duris iš verandos į virtuvę. Abejas duris namuose rakina kas dieną, nes bijo, kad neateitų M. Š. ir neįvykdytų savo grasinimų. Būnant vaikų kambaryje, kuris yra atokiausiai nuo virtuvės, išgirdo triukšmą prie lauko durų, jas kažkas daužė. Ji iškart suprato, kad į jos namus braunasi M. Š.. Ji jo neįsileido, su vaikais liko jų kambaryje. Vienu metu visi išgirdo, kad M. Š. išlaužęs abejas duris, prieš jos valią įsibrovė į jai priklausantį gyvenamąjį būstą. Jos vaikai išsigando, kažkuris iš vaikų atidarė kambario langą, ir liepė jai šokti lauk. Ji dar svarstė pasilikti kambaryje, tačiau dukra E. ją išstūmė pro langą ir pati iššoko iš paskos. Jos pro langą iššoko nieko šiltesnio nespėjusios apsirengti, iššoko tik su kojinėmis. Ji pasileido bėgti link tujų slėptis, o dukra pasileido bėgti link kaimynės T. A.. Tuo metu namuose liko pilnametė dukra G., nepilnametis sūnus E. ir mažametis M.. Kas vyko namuose, nebematė. Taip slėpėsi apie 20 min., kol išgirdo, kad M. Š. rėkdamas, kad visus išpjaus, išėjo iš jos namų ir nuėjo link kaime esančios koplyčios. Ji suprato, kad jis bando pabėgti. Ji išgirdo rėkiantį savo sūnų E., jis buvo kaimyno A. S. kieme, jis prašė pagalbos. Pamatė, kaip sūnus su kaimynu ateina link jos namų. Kartu su E. ir kaimynu A. įėjo į namo vidų ir ten pamatė, kad kambaryje stovi jos mažiausias sūnus M., jis verkė, o vaikų kambaryje rado pravirą langą ir kruviną palangę. G. namuose nebebuvo. Jos su E. išbėgo ieškoti G., ją rado pas kaimynę T., ji jau tvarstė jos dukros žaizdas. Matė, kad dukrai ant kairės rankos virš alkūnės yra gana gili ir ilga žaizda, ji kraujavo, matėsi, kad ji pjautinė. Taip pat matėsi dvi gana gilios žaizdos ant kairės rankos plaštakos. Atvykę medikai jos dukrą apžiūrėjo ir išsivežė į ligoninės priėmimo skyrių siūti žaizdoms. O ji su vaikais išvyko nakvoti pas draugę N. N.. Išvykdama užrakino namus, dar buvo įmanoma užrakinti lauko duris, jos nebuvo visiškai sugadinto. Niekas jos namų raktų be jos daugiau neturi. 21.58 val. ji paskambino T., norėdama jos paklausti, kaip ji jaučiasi po šio įvykio. Joms bekalbant, išgirdo, kaip T. pradėjo rėkti, suprato, kad jo yra mušama. Ji padėjusi ragelį iškarto paskambino pagalbos telefonu ir iškvietė policiją. 22.26 val. ji paskambino T. dar kartą, norėdama sužinoti, kas jai nutiko. Jai T. papasakojo, kad į jos namus įsiveržė M. Š. ir ją sumušė. Tą patį vakarą apie 23 val. jai parašė dukra G. Š., kad į jų namus (duomenys neskelbtini), buvo dar kartą įsibrauta. Ji mano, kad į jos namus dar kartą įsilaužė jos buvęs sugyventinis M. Š.. Jis nupjovė virtuvėje stovėjusio dujų baliono šlangelę, taip paleisdamas dujas, bei namuose uždegė žvakes, kad susikaupusios dujos sukeltų sprogimą. Taip M. Š. pasikėsino sugadinti jos turtą visuotinai pavojingu būdu. 2024 m. balandžio 23 d., atvykusi į savo namus ir juos apžiūrėjusi, pamatė, kad jie yra nusiaubti. Visi daiktai išmėtyti po namus, sudaužyti indai, nutrauktas užuolaidų karnizas, sudaužyta garso kolonėlė, sudaužytas šviestuvas, suskaldytas pečiaus koklis (t. 3, b. l. 78-81);

9.1.2. Nukentėjusioji L. Š. papildomų apklausų metu parodė, kad M. Š. yra jos buvęs sugyventinis. Su juo faktiškai kartu negyveno, bendro ūkio nevedė. Nebebendrauja jau nuo 2024 metų vasario mėnesio. Būnant kartu su M. Š., jų santykiai buvo komplikuoti, jis ne vieną kartą prieš ją smurtavo, gąsdino jos vaikus, buvo sugadinęs jos turtą. Apie jo elgesį, smurtą yra pranešusi policijai ne kartą. Kadangi santykiai nesiklostė, su M. Š. nuo šių metų vasario mėnesio stengiasi nebepalaikyti jokių santykių. Tačiau jis su tuo sutikti nenorėjo, jis vis tiek ieškojo ryšių su ja, rašydavo SMS žinutes, pykdavo, tačiau matydamas, kad ji su juo nebenori taikytis, jis jai pradėjo grasinti SMS žinutėmis ir skambindamas. M. Š. pradžioje jai grasindavo, kad ją nužudys, vis liepdavo pagailėti vaikų, kad jie augs našlaičiais, vėliau jis jai grasino, kad nužudys ir jų bendrą vaiką, bei nusižudys pats. Kadangi M. Š. yra ūmaus būdo ir ne kartą yra prieš ją smurtavęs, ji dėl tokių jo grasinimų bijojo, manė kad jie yra realūs. Kadangi jis savo tokius grasinimus jau ir įgyvendino. Patikslina, kad: 2023 m. liepos 4 d. kreipėsi į policijos pareigūnus, kadangi M. Š. prieš ją smurtavo. M. Š. be jokios priežasties rankos delnu trenkė jai į kairę ausį, o paskui sugriebė už kairės rankos, tokiu savo elgesiu M. Š. sukėlė L. Š. fizinį skausmą. Taip pat buvo sugadintas jos turtas. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir M. Š. buvo nubaustas. 2023 m. liepos 14 d. kreipėsi į policiją dėl to, kad jai skambino buvęs sugyventinis M. Š. ir grasino susidorojimu. M. Š. buvo išduotas smurto artimoje aplinkoje orderis. Orderio nesilaikė. 2024 m. vasario 22 d. kreipėsi į policiją dėl to, kad į jos namus atėjo buvęs sugyventinis M. Š., grasino jai peiliu. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis jau yra nutrauktas, nenustačius, kad grasinimas buvo realus. Sprendimo ji neskundė. Tačiau tolimesni M. Š. veiksmai peržengė visas ribas. 2024 m. balandžio 22 d. apie 19 val. sulaukė M. Š. skambučio iš Nr. (duomenys neskelbtini). Jis paskutiniu metu naudodavosi minimu abonento numeriu. Ji pakėlė ragelį, jai M. Š. telefonu žodžiu jai pasakė, kad jei ji su juo nesitaikys, jis ją papjaus. Kadangi iš M. Š. jau buvo sulaukusi grasinimų peiliu, nors tyrimas jau ir buvo nutrauktas, ji nemanė, kad M. Š. juokauja. Žinojo, kad jo grasinimas yra realus, ir jis gali imtis bet ko. Dėl to ji daugiau su M. Š. nekalbėjo, padėjo ragelį ir jo numerį užblokavo. Užrakino gyvenamojo namo lauko duris. Jos rakinamos vidine spyna. Raktą paliko vidinėje pusėje spynoje, jo neištraukė. Taip pat užrakino vidines duris, kurios veda iš verandos į namų virtuvę. Jas taip pat užrakino vidine durų spyna. Raktą paliko duryse. Abejas duris namuose rakina kas dieną, rakino ir tą vakarą, nes bijo, kad į namus neateitų M. Š. ir neįvykdytų savo grasinimų. Ir tą patį vakarą 2024 m. balandžio 22 d. apie 20.20 val., ji su vaikais buvo namuose, kaip jau sakė, jos buvo užsirakinę, tiek lauko duris, tiek vidines durtis iš verandos į virtuvę. Buvo vaikų kambaryje, kuris yra atokiausiai nuo virtuvės, kai ir ji, ir vaikai išgirdo triukšmą prie durų, kurios veda iš verandos į virtuvę, jas kažkas daužė. Ji iškart suprato, kad į jos namus braunasi M. Š.. Girdėjo tik durų daužymą, balso, šauksmų negirdėjo, bet iš to, kad M. Š. buvo prieš tai žodžiu telefonu jai pagrasinęs, ją papjauti, suprato, kad prie minimų durų gali būti tik M. Š., nes kitų priešų ji neturi. M. Š. būnant prie durų, ji negirdėjo, kad jis šauktų, grasintų, tik girdėjo durų daužymą. Ji jo neįsileido, ji su vaikais liko jų kambaryje. M. Š. į verandą pateko, per langelį, kuris yra prie lauko durų. Langelį jis išėmė su visu lango rėmu ir taip pateko į verandą prie durų į virtuvę. Vienu metu, gal po kelių minučių, kai išgirdo daužymąsi, išgirdo, kad durys į virtuvę atsidaro, ji labai išsigando, jos vaikai išsigando, kažkuris iš vaikų atidarė dukrų G. ir E. kambario langą ir liepė jai šokti lauk. Ji dar svarstė, kad pasilikti kambaryje, tačiau dukra E. ją išstūmė pro langą ir pati iššoko iš paskos. Jos pro langą iššoko nieko šiltesnio nespėjusios apsirengti, iššoko tik su kojinėmis. Ji pasileido bėgti link tujų slėptis, o dukra pasileido bėgti link kaimynės T. A., kuri gyvena už kelių šimtų metrų nuo jų, tame pačiame kaime. Kaime gyvenami namai yra viso keturi. Tuo metu namuose liko pilnametė dukra G., nepilnametis sūnus E. ir mažametis M., kas vyko namuose ji nebematė. Taip slėpėsi pabėgusi tujose apie 20 min., per tą laiką paskambino greituoju pagalbos telefonu 112, ir būdama pasislėpusi išgirdo, kad M. Š. rėkia, kad visus jas išpjaus, ir taip rėkdamas išėjo iš jos namų, per kur išėjo ji nematė ir nuėjo link kaime esančios koplyčios. Ji suprato, kad jis bando pabėgti. Tada ji išgirdo rėkiantį savo sūnų E., kuris buvo kaimyno A. S. kieme, jis prašė pagalbos. Šaukė, kad reikia surasti mamą, gal jau nebegyvi visi. Pamatė, kaip sūnus su kaimynu ateina link jos namų. Tada ir ji kartu su E. ir kaimynu A. įėjo į namo vidų ir ten pamatė, kad kambaryje stovi jos mažiausias sūnus M.. Jis verkė, o vaikų kambaryje rado pravirą langą ir kruviną palangę. G. namuose nebebuvo. Jos su E. išbėgo ieškoti G., ir rado pas kaimynę T., ji jau tvarstė dukros žaizdas. Matė, kad dukrai G. ant kairės rankos virš alkūnės yra gana gili ir ilga žaizda, ji kraujavo, matėsi, kad ji pjautinė. Taip pat matėsi dvi gana gilios žaizdos ant kairės rankos plaštakos. Atvyko ir medikai, kurie dukrą išsivežė į ligoninės priėmimo skyrių siūti žaizdoms. O ji su vaikais, su pareigūnų pagalba, išvyko nakvoti pas draugę N.. Išvystant su pareigūnais, namus užrakino, šviesas išjungė, dar buvo įmanoma užrakinti lauko duris, jos nebuvo visiškai sugadintos. Jos sugadintos tada dar nebuvo. Langelis, kuris prieš tai buvo išimtas M., taip ir liko ant žemės, prie lauko durų. O vietoje lango liko skylė. Jai išvažiuojant, dujų balionas buvo savo vietoje, virtuvėje, kampe prie spintelės, jokių žvakių virtuvėje paliktų nebuvo. Niekas jos namų raktų be jos daugiau neturi. Vakare, jau apie 21.58 val. ji paskambino T., norėdama jos paklausti, kaip ji jaučiasi po šio įvykio. Norėjo tiesiog pasikalbėti. Su T. labai gerai sutaria. Ji su M. Š. yra bendravusi, tačiau konfliktų tarp jos ir M. Š. nėra buvę. T. labai ramus žmogus. Joms bekalbant telefonu, ragelyje išgirdo, kaip T. pradėjo rėkti, suprato, kad M. yra mušama. Ji negirdėjo ragelyje M. balso, tik T. rėkimą. Ji iš karto suprato, kad pas T. M. Š., nes niekas taip elgtis negalėtų. Ji padėjo ragelį, iš karto paskambino pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policiją. Tą patį vakarą, jau apie 23 val. jai parašė dukra G. Š., kad į jų namus (duomenys neskelbtini), buvo dar kartą įsibrauta. Išsiaiškino, kad sugadinta lauko durų spyna, nupjauta virtuvėje stovėjusio dujų baliono šlangelė, taip buvo paleistos dujos, bei namuose buvo paliktos uždegtos žvakės. Niekas jokio tikslo, apart M. Š., jai pakenkti neturėjo. Yra įsitikinusi, kad taip padarė M. Š., norėdamas pakenkti jai, sugadinti jos turtą, padengti jai priklausančius namus. M. Š. norėjo, kad susikaupusios dujos sukeltų sprogimą. Bet, laimei, pareigūnai tam užkirto kelią. Taip pat įsitikinusi, kad tai padarė M. Š., nes pareigūnai kitą rytą jį vis dėlto surado jos namų tvarto antrame aukšte. Ji į savo namus (duomenys neskelbtini) k., grįžo 2024 m. balandžio 23 d. Atvykusi į savo namus ir juos apžiūrėjusi pamatė, kad jie yra nusiaubti. Kai iš namų išvyko kartu su vaikais ir pareigūnais, juos paliko kaip ir tvarkingus, išskyrus tai, kad buvo išimtas lango rėmas su stiklu, prie lauko durų, bei kruvina palangė dukros kambaryje. Ji dukrų kambario langą taip pat buvo uždariusi. Daiktai išmėtyti po namus, sudaužyti indai, nutrauktas užuolaidų karnizas, sudaužyta garso kolonėlė, sudaužytas šviestuvas, suskaldytas pečiaus koklis, sudaužytas televizorius. Sugadintas jai priklausantis turtas: patikslina turtą ir jo vertę: sugadinta lauko durų spyna 20,00 eurų vertės. Sulaužytas lango rėmas su stiklu 50,00 eurų vertės; Sudaužyti indai: sudaužyta 12 vnt. lėkščių; 5 vnt. puodelių bendros 100,00 eurų vertės. Karnizas buvo tik nutrauktas, nesulaužytas, nesugadintas, jį pakabino atgal. Sudaužyta garso kolonėlė (duomenys neskelbtini),00 eurų vertės. Sudaužytas kambario šviestuvas 1 vnt., 50,00 eurų vertės; Sudaužytas pečiaus koklis 1 vnt., 50 eurų vertės. Sudaužytas televizorius „LG“ 300,00 eurų vertės. Sulaužytos durys – 150,00 Eur vertės. Viso dėl sugadinto turto padaryta 1220,00 eurų turtinė žala. Taip pat dėl visų šių išgyvenimų jai padaryta ir neturtinė, moralinė žala. Baimė, stresas, nerimas, vaikų sužalojimas, nesaugumas. Visą tai įvertina 10000,00 Eur (dešimt tūkstančių) eurų sumai. Gyvenamąjį namą įsigijo praėjusiais metais 2023 m. birželio 6 d., už 5000,00 eurų, todėl šiai dienai jos gyvenamojo namo vertė – 5000,00 eurų. Turtas nedraustas. Toliau, kalbant apie peilį, kuriuo sužalota dukra, ji nematė. Jai buvo parodytos peilių nuotraukos, 9 vnt. Nei vieno peilio, iš jai pateiktų nuotraukoje mačiusi nėra, jie nėra jos. Tačiau peilis nuotraukoje Nr. 7 yra panašus į tą peilį, kurį M. Š. turėjo tada, kai peiliu grasino jai, kai buvo ikiteisminis pradėtas dėl grasinimo ir nutrauktas. Minimą peilį tada pareigūnai rado pirtyje ir paėmė. Po šio įvykio, kai buvo sužalota jos dukra G., apžiūrėjo ir sūnų M., jis sužalojimų nepatyrė. Pas medikus jo jokiai apžiūrai pristačiusi nebuvo. Jis tik labai išsigando ir porą parų po įvykio buvo labai neramus. M. Š. abonentas, iš kurio jis grasino, yra (duomenys neskelbtini). Pareigūnei ji buvo pateikusi savo mobiliojo ryšio telefoną apžiūrai, pateikė susirašinėjimą su M. Š., kur jis rašė grasinančio pobūdžio žinutes iš savo telefono abonento (duomenys neskelbtini). Visos žinutės buvo parašytos 2024 m. balandžio 22 d. Paskutinį skambutį iš M. naudojamo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 2024 m. balandžio 22 d. 16.28 val., pokalbis buvo trumpas, vos kelios sekundės, tačiau tada, kai atsiliepė M., jai pagrasino tokiais žodžiais „nužudys tave ir M.“. Ji daugiau jam nebeatsiliepė, nors jis jai ir vėl skambino. Iš karto po tokio jo skambučio, ji policijai neskambino, tačiau kad jo grasinimas realus suprato, kai jis įsibrovė į jų namus, kai peiliu sužalojo dukrą, kai sugadino jos turtą, kai pasikėsino padegti namus. Su ja M. Š. bendraudavo tiek rašydamas, tiek skambindamas jai į jos naudojamą abonento numerį (t. 3, b. l. 82-87; 88-96; 97-100, 101-104);

9.1.3. Iš liudytojos R. Š. apklausos protokolo matyti, kad jos sūnus M. Š. 2024 m. balandžio 22 d. M. buvo namuose (duomenys neskelbtini). Jis buvo išgėręs alkoholio. Nuotaika jo buvo prasta. Jis sakė, kad jį nervina L. Š., kuri jam tai atleidžia, tai ne. Ar jie buvę sugyventiniai ar ne, nežino, bet jie turi bendrą vaiką. Būnant jam namuose, jis neužsiminė, kad važiuos pas L., kad jai ką nors padarys, kad ją sužalos ir panašiai. Jis tik sakė, kad važiuoja pas draugą. M. po 18 val. išėjo iš namų link pagrindinio kelio. Jos mobilų telefoną jis pasiėmė su savimi. Tą patį vakarą, apie 21 ar 22 val., M. paskambino iš savo abonentinio numerio į savo brolio V. numerį, ir pasakė, kad blogą dalyką padarė, kokį neįvardino, jis tik pasakė, kad pažiūrėtų ten, kur jo sudužęs telefonas, pasakė, kad bus raštelis. Ir tuo pokalbis baigėsi. Raštelį rado, skaitė, suprato iš raštelio tik tiek, kad jis pasidarys sau galą (t. 3, b. l. 131-134);

9.1.4. Iš nepilnametės liudytojos E. Č. apklausos protokolo (apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo) matyti, kad tai įvyko beveik prieš mėnesį jų namuose, apie 19.20 val. vakaro. Buvo su šeima kambaryje. Išgirdo, kad kažkas braunasi į namus. Suprato, kad tai M. Š.. Ji atidarė langą, išstūmė pro jį mamą ir pati iššoko. O jos sesuo su broliu nespėjo. Ji nubėgo pas kaimynę, kad iškviestų policiją. Sesė atbėgo gal po 5 minučių. Sesei buvo 2 žaizdos ant kairės rankos žasto. Dar buvo žaizdos ant abiejų rankų ties nykščiu. Tos žaizdos buvo nuo peilio, jos buvo atviros. Pasisakė pati, kad ją supjaustė. Prieš jai iššokant, matė jo rankoje peilį (t. 3, b. l. 149-151; 152);

9.1.5. Iš nepilnamečio liudytojo E. Š. apklausos protokolo (apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo) matyti, kad kaltinamąjį M. pažįsta, jis mamos buvęs draugas, draugaudavo. Balandžio 23 d. jis, mama, G., E. ir M. buvo namuose. Išgirdo, kaip pradėjo į duris daužytis, jis greitai atidarė langą. Mamai sakė šokti greičiau, bet ji dvejojo, norėjo apginti brolį M.. Tada E. išstūmė mamą ir pati iššoko, o G. nebespėjo iššokti. Ji atsistojo prie lango, gynė save, užsidengdama rankomis galvą, kad nepataikytų su peiliu, o jis stovėjo ant E. lovos prie sienos. Paskui M. įbėgo į kambarį, įbedė G. į ranką peiliu. Jis tai pamatęs išbėgo slėptis, atsigulė už kaimyno A. lauko ant žemės, kad jo nematytų. Paskui M. atsistojo prie tujų, pasižvalgė ir bėgo tiesiai, kažkam rėkė palaukti. Nubėgo pas kaimyną A.. paprašė telefono, kad iškviesti policiją, bet jau mama buvo iškvietusi. Kai bėgo namo, sutiko mamą. Namuose buvo M. ir išsigandęs verkė prie sofos. Jie išbėgo ieškoti G. ir E., jas rado pas kaimynę T., kurios pavardės nepamena. Kai jas surado, tada laukė greitosios ir po jos. Atvažiavo policija ir viską nufotografavo. Kai įėjo į G. kambarį, matė kraują ant lovos ir palangės. Jų namus policija apžiūrinėjo ir fotografavo. Kai sugrįžo į namus, dar kol kas nieko nebuvo padaryta. Viskas buvo pas G. kambary. Po to įvykio juos išvežė policija pas mamos draugę. Kai grįžo į namus, buvo išlaužtos vidurinės durys ir išimtas koridoriaus langas. Daugiau nieko nebuvo Kai išvažiavo pas mamos draugę, jis antrą kartą atėjo pas juos, atsuko dujas, paliko uždegtą žvakę. Buvo ir daugiau visko išdaužyta, krosnis sudaužyta, televizorius, kolonėlė didelė ir indai sudaužyti (t. 3, b. l. 154-156; 157);

9.1.6. Iš liudytojo A. Š. apklausos protokolo matyti, kad M. Š. 2024 m. balandžio 22 d., atvežė iki (duomenys neskelbtini) kaimo šaltinėlio ir ten išleido. Buvo vakaras, tačiau kiek buvo valandų, jis neprisimena. Nežino ar jis buvo vartojęs alkoholio ar ne, neužuodė. M. Š. nesakė nei kur eis, nei ką veiks. Su savimi turėjo kuprinę. Kas kuprinėje buvo nematė, M. Š. nerodė. Po kelių dienų suvestinėje pamatė M. Š. inicialus ir įvykio aprašymą, kad peiliu sužalojo mergaitę. Kodėl M. Š. taip pasielgė, nes neįsivaizduoja (t. 3, b. l. 167-170);

9.1.7. Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad L. Š. pranešė, kad 2024 m. balandžio 22 d. apie 20.20 val. į jos namus atėjęs buvęs sugyventinis M. Š., jai jo neįsileidus į namus, tyčia sulaužė jos namų lauko durų spyną, taip jas atidarydamas ir patekdamas į prieangį, išlaužė duris į virtuvę ir prieš jos valią įsibrovė į jai priklausantį gyvenamąjį būstą. Taip pat šis asmuo tą patį vakarą apie 19 val. jai paskambinęs, grasino, kad ją ir jų bendrą vaiką M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., nužudys, o po to nusižudys pats. Tokio pobūdžio grasinimų sulaukia ne pirmą kartą, ankščiau yra smurtavęs, todėl mano, kad jo grasinimai yra realūs. Ji su vaikais po šio įvykio pabėgo iš namų ir juose nenakvojo. Tą patį vakarą apie 22 val. ji iš dukros G. Š. sužinojo, kad M. Š., jos namuose nupjovė dujų baliono šlangelę, taip paleido dujas ir namuose uždegė žvakes, kad susikaupusios dujos sukeltų sprogimą. Taip M. Š. pasikėsino sugadinti jos turtą visuotinai pavojingu būdu. 2024 m. balandžio 23 d. atvykusi į savo namus ir juos apžiūrėjusi pamatė, kad jie yra nusiaubti, visi daiktai išmėtyti po namus, sudaužyti indai, nutrauktas užuolaidų karnizas, sudaužyta garso kolonėlė, sudaužytas šviestuvas, suskaldytas pečiaus koklis. Prašo M. Š. nubausti įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 20-30);

9.1.8. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad M. Š., 2024 m. balandžio 22 d. apie 22.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), nupjaudamas gyvenamajame name esančio dujų baliono žarną ir uždegdamas gyvenamajame name žvakes, pasikėsino sunaikinti svetimą turtą - L. Š. priklausantį gyvenamąjį namą, visuotinai pavojingu būdu. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 2 dalį (t. 1, b. l. 14-19);

9.1.9. Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas gyvenamasis namas. Namo kieme yra matomas raudonos spalvos dujų balionas, su pajungta šlanga, kurios ilgis apie 20 cm. Šlanga balta, su geltona linija per vidurį, matoma kad kitas šlangos galas mechaniškai atskirtas nuo kitos šlangos dalies. Minėtu adresu yra mūrinis vieno aukšto gyvenamasi namas į kurį patenkama iš šiaurinės pusės, pro medines rudos spalvos duris, matomos durys yra praviros, spynos užrakinimo liežuvėlis išlindęs, užlinkęs į vidinę durų pusę. Įėjus pro duris yra matomas koridorius, kurio priekyje matomos kitos rudos spalvos durys, kurios yra sulaužytos per pusę, pro jas patenkame į gyvenamojo namo vidų, ant grindų matomos rudos spalvos medžio nuolaužos. Dešinėje pusėje matomos baltos spalvos durys, pro kurias patenkame į gyvenamojo namo virtuvę. Virtuvės kairėje pusėje matoma krosnis ant kurios yra puodai, ant krosnies krašto matomos trys žvakės metaliniuose indeliuose, žvakės iš įvykio vietos paimamos supakuotos į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Virtuvės priekyje matoma baltos spalvos dujinė viryklė, šalia jos rudos spalvos spintelė, ant kurios matomi trys plastikiniai buteliai, pieno pakuotė, stiklinis indas, kuriame degtukų dėžutė, taip pat ant spintelės matomas metalinis, metalo spalvos peilis apie 19,5 cm ilgio, ant kurio matomos raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Peilis iš įvykio vietos paimtas supakuotas į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Kairėje spintelės pusėje prie sienos matoma baltos spalvos šlanga su linija per vidurį. Šlanga pajungta prie dujinės viryklės, matoma, kad kitas šlangos galas mechaniškai atskirtas nuo kitos šlangos dalies. Virtuvėje ant grindų, matomos baltos spalvos lėkščių šukės, violetinės spalvos padėklas. Apžiūros metu paimti objektai: Paketas su viduje esančiu peiliu ir paketas su viduje esančiomis žvakėmis. Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (t. 1, b .l. 70-72; 73-82);

9.1.10. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. balandžio 22 d., apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą patekti į kito žmogaus - L. Š. gyvenamąjį namą, tyčia sulaužydamas, sugadino L. Š. gyvenamojo namo lauko durų spyną 20 eurų vertės, per duris įsibrovė į L. Š. gyvenamąjį namą, tęsdamas nusikalstamą veiką ir būdamas L. Š. gyvenamajame name, tyčia sudaužydamas 12 vnt. lėkščių; 5 vnt. puodelių bendros 100 eurų vertės, sudaužydamas garso kolonėlę (duomenys neskelbtini) eurų vertės, sudaužydamas kambario šviestuvą 1 vnt. 50 eurų vertės, sudaužydamas pečiaus koklį 1 vnt. 50 eurų vertės, sudauždamas televizorių LG 300 eurų vertės, sugadino svetimą – L. Š. priklausantį turtą bendros 1020,00 eurų vertės (t. 1, b. l. 38-43);

9.1.11. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad M. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. balandžio 22 d., apie 22.50 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą patekti į kito žmogaus - L. Š. gyvenamąjį namą, tyčia sulaužydamas, sugadino L. Š. gyvenamojo namo lauko durų spyną, per duris įsibrovė į L. Š. gyvenamąjį namą, t. y., prieš savininko L. Š. valią, neteisėtai, slaptai įsibrovė į kito žmogaus – L. Š. gyvenamąjį namą (t. 1, b. l. 44-49);

9.1.12. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. balandžio 22 d. apie 20.24 val. policijos pareigūnai iš Panevėžio budėtojų gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos dukrą sužeidė sugyventinis, galimai su peiliu. Pokalbis nutrūko, perskambinus nekelia (ragelio). Aplinkybės neaiškios. Nuvykus, namuose buvo L. Š., E. Š., E. Č., bei M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m. Aiškinantis įvykio aplinkybes, L. Š. teigė, kad į jos namus su peiliu laužėsi jos buvęs sugyventinis M. Š.. Išsigandusi M. Š., L. Š., E. Š. ir E. Č. išlipo pro miegamojo kambario langą, ir pabėgę pasislėpė už krūmų. Toliau aiškinantis įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad peiliu sužalota L. Š. dukra G. Š., pabėgo pas kaimynę, gyv. (duomenys neskelbtini). Namuose kambaryje ant palangės bei lango buvo matomas raudonos dėmės, panašios į kraują. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), jau buvo atvykusi GMP brigada, kuri suteikinėjo pirmąją pagalbą G. Š.. Paklausus G. Š., kas ją peiliu sužalojo, ji teigė, kad ją sužalojo jos mamos buvęs sugyventinis M. Š.. GMP brigados medikė nurodė, kad nukentėjusiajai yra durtinės žaizdos kairės rankos žasto srityje, perpjauta kairės rankos plaštaka, sumuštas kairės pusės veidas. Kadangi nukentėjusiosios sužalojimai buvo gilūs, nuspręsta nedelsiant vežti į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Vėl bendraujant su L. Š. ji teigė, kad jos buvęs sugyventinis M. Š. ne vieną kartą yra smurtavęs prieš ją, pastaruoju metu nuolat sulaukianti grasinimų susidorojimu. M. Š. iš įvykio vietos jau buvo pasišalinęs nežinoma kryptimi, todėl baimindamiesi, kad M. Š. gali sugrįžti į įvykio vietą ir vėl bandyti susidoroti su L. Š., L. Š., E. Č., E. Š. ir M. Š. buvo išgabenti pas L. Š. draugę, gyv. (duomenys neskelbtini). Panevėžio budėtojams buvo perduotas įtariamojo M. Š. telefono numeris Nr. (duomenys neskelbtini) dėl jo buvimo vietos nustatymo. Pagal buvimo vietą rodė, kad įtariamasis buvo prisijungęs prie bokšto, kurio spindulys eina tarp (duomenys neskelbtini), tiksli jo buvimo vieta nebuvo nustatyta. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, G. Š. jau buvo suteikta medikų pagalba, susiūtos pjautinės bei durtinės žaizdos. G. Š. apklausos metu paaiškėjo, kad į namus su peiliu laužėsi jos mamos buvęs sugyventinis M. Š.. Todėl išsigandę, L. Š., E. Š. ir E. Č. miegamajame kambaryje išlipo pro langą ir likę kambaryje tik su M. Š.. Su peiliu įbėgęs M. Š. jai peiliu dūrė tris kartus į kairę ranką bei kumščiu trenkė į kairę veido pusę, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po įvykio M. Š. iš namų pabėgo. Tada G. Š. taip pat iššokusi pro langą, nubėgo ieškoti pagalbos pas savo kaimynę. Apklausinėjant G. Š., buvo gauta papildoma informacija, kad G. Š. gavo SMS žinutę iš sesers E. Č., kad jų mamai kalbant su kaimyne T. A., į jos namus įsiveržė M. Š. ir teigė, kad moteris pradėjo rėkti. Nedelsiant nuvykus minėtu adresu su kitu ekipažu (duomenys neskelbtini), kuriame dirbo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė E. D. bei Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė G. M., pasitiko T. A., kuri nurodė, kad maždaug prieš 30 min. į jos namus buvo atėjęs M. Š. ir rankomis pradėjo ją mušti per galvą, per ranką, tačiau jokio peilio M. Š. su savimi neturėjo. T. A. teigė, kad pareiškimo nerašys ir kad jokių pretenzijų M. Š. neturi. Toliau ieškant M. Š. vėl buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini). Įvažiavus į kiemą, namuose – koridoriuje degė šviesa, nuėjus prie durų sklido stiprus dujų kvapas, per langą buvo pastebėtos 3 uždegtos žvakės. Todėl nedelsiant buvo iškviesta PGT. Atvykus PGT ir užgesinus žvakes, paaiškėjo, kad specialiai buvo nupjauta dujų baliono žarnelė ir atsuktos dujos. Užėjus giliau į namo vidų, buvo pastebėti ant žemės sudaužyti daiktai bei atidarytas miegamojo kambario langas. Dėl didelio snygio jokių pėdsakų ant žemės nesimatė. Buvo apvažinėtas visas (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini)., tikrinamas (duomenys neskelbtini) kelias, bet įtariamasis nebuvo pastebėtas. Paskui buvo nuvykta (duomenys neskelbtini). Buvo apžiūrėtas lauko keliukas, vedantis link (duomenys neskelbtini), bet jokių pėdsakų, kad M. Š. būtų grįžęs į minėtą vietą, ant sniego nesimatė. L. Š., nurodė, kad dėl šių įvykių pareiškimą rašys kitą dieną (t. 1, b. l. 99-101);

9.1.13. Iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgų išvykimo į įvykį, adresu: (duomenys neskelbtini)., išvykimo apskaitos kortelės išrašo matyti, kad 2024 m. balandžio 22 d. adresu (duomenys neskelbtini), atliko darbus įvykio vietoje. Gyvenamasis namas priklauso L. Š.. Pranešimo laikas 2024 m. balandžio 22 d. 22.58 val. Incidento aprašymas: gautas pranešimas iš Panevėžio AVPK, kad policija prašo pagalbos patekti į namą, jaučiamas dujų kvapas. Atvykus PGP, namo durys atidarytos panaudojus parankines priemones. Viduje rastas dujų balionas, iš kurio sklido dujos, išneštas į lauką, patalpos išvėdintos (t. 1, b. l. 187-188; 189-190);

9.1.14. M. Š. asmens kratos protokolo matyti, kad M. Š. dėvimų kelnių kišenėje buvo rastas mobilaus ryšio telefonas „Estar“ (t. 2, b. l. 19-22);

9.1.15. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „ESTAR“, juodos raudonos spalvų korpusu, dėvėtas, valdomas klaviatūra. Modelis: X18 red. IMEI1: (duomenys neskelbtini) IMEI2: (duomenys neskelbtini). Serijos Nr. (duomenys neskelbtini). Į mobiliojo ryšio telefono aparatą įdėtos dvi SIM kortelės: PILDYK (duomenys neskelbtini) ir LABAS (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 23-25; 26-29);

9.1.16. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad papildomai apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „ESTAR“, paimtas iš M. Š.. Į mobiliojo ryšio telefono aparatą įdėtos dvi SIM kortelės: PILDYK (duomenys neskelbtini) ir LABAS (duomenys neskelbtini). Mobiliojo ryšio adresatų knygelėje yra kontaktinis numeris (duomenys neskelbtini), vardu L. (pagal IT bylos duomenis tai yra nukentėjusiosios L. Š.). Mobiliojo ryšio aparato skambučių registre matyti, kad nurodytu kontaktu yra skambinta 2024 m. balandžio 22 d. Pranešimų (SMS) nėra (t. 2, b. l. 30-32; 34-37);

9.1.17. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad yra gautos įtariamojo M. Š. telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išklotinės. Išklotinė telefono numerio (duomenys neskelbtini) už turimą laikotarpį tuščia, todėl analizė atlikta tik tel. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal užduotyje nurodytą laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 22 d. 18 val. iki 2024 m. balandžio 23 d. 10 val. Šiuo laikotarpiu fiksuot 24 kontaktai su L. Š. telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Visų sujungimų iniciatorius M. Š. telefono numeris (duomenys neskelbtini). Visi kontaktai SMS sujungimai. Remiantis minėto telefono išklotinės duomenimis telefono numeris (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 18 val. iki 18:34 val. buvo fiksuojamas (duomenys neskelbtini) k., bokšto celių ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini)., Biržų r., bokšto celių ((duomenys neskelbtini)) aprėpties vietovėse. 2024 m. balandžio 22 d. 18:45 val. minėtas tel. Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuojamas Biržų m. bokšto celių aprėpties vietovėje. Nuo 19:15 val. iki 20:28 val. fiksuojamas (duomenys neskelbtini) r., bokšto aprėpties vietovėje, ((duomenys neskelbtini)). Nuo 2024 m. balandžio 22 d. 20:28:55 val. iki 20:38:58 val. minėtas numeris fiksuojamas (duomenys neskelbtini)., bokšto celėje ((duomenys neskelbtini)). Nuo 2024 m. balandžio 22 d. 20:38:58 val. iki 2024 m. balandžio 23 d. 08:03:35 val. minėtas numeris fiksuojamas (duomenys neskelbtini) bokšto aprėpties vietovėje, ((duomenys neskelbtini)). Nuo 2024 m. balandžio 23 d. 08:42:57 iki 2024 m. balandžio 23 d. 08:45:01 minėtas numeris fiksuojamas (duomenys neskelbtini). Toliau M. Š. telefono numeris neveikė (t. 2, b. l. 56-58);

9.1.18. Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. Š. pateikė plastikinį paketą ir dvi šlangos dalis (t. 2, b. l. 125-127);

9.1.19. Iš specialisto išvados matyti, kad tyrimui pateiktos dvi guminės žarnos dalys, pagamintos iš juodos spalvos sustiprintos kaproniniais siūlais gumos. Guminės žarnos aplietos baltos spalvos su geltona juosta izoliacine medžiaga. Guminių žarnų dalių ilgiai – 211 mm ir 1170 mm, išorinis skersmuo - 14mm, vidinis skersmuo – 10 mm. Pateikti objektai buvo tiriami vizualiai, įvairiomis apšvietimo sąlygomis, įvairiais kampais šviesos šaltinio atžvilgiu, didinimo lęšio 6X pagalba. Pateiktų guminių žarnų dalių galuose esantys atidalinimo pėdsakai yra plokšti, pėdsakuose iš silpnai įžiūrimos atidalinimo pėdsakų trasos, kurios persikloja vienos su kitomis. Kai kurie atidalinimo pėdsakai yra plėštiniai. Pėdsakuose nėra galimybės įžiūrėti pėdsakų požymius, kurie pagal savo susidarymo mechanizmą, išsidėstymą ir lokalizaciją tarpusavyje leistų daryti išvadą, jog tyrimui pateiktų guminių žarnos dalys, atidalintos pjovimo būdu. Mechaninio poveikio atidalinimo pėdsakai, esantys tyrimui pateiktų guminių žarnų galuose, yra netinkami juos palikusio įnagio identifikavimui. Tyrimui pateiktas peilis yra sudarytas iš geležtės ir rankenos (žr. pav. 2). Tiek peilio geležtė, tiek rankena yra pagaminti iš pilkos spalvos metalo. Peilio bendras ilgis – 195 mm, geležtės ilgis – 105 mm. Kadangi pateiktų guminių žarnų galuose esantys atidalinimo pėdsakai yra netinkami identifikavimui, atsakyti į tyrimui pateiktą klausimą - ar tyrimui pateiktu peiliu palikti atidalinimo pėdsakai, nėra galimybės. Išvadoje nurodyta: 1. Tyrimui pateiktų dviejų guminių žarnų, rastų ir paimtų 2024 m. balandžio 22 d. įvykio vietos apžiūros metu, (duomenys neskelbtini), galuose esantys atidalinimo pėdsakai, yra netinkami juos palikusio įnagio identifikavimui (t. 2, b. l. 132-136);

9.1.20. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnai 2024 m. balandžio 23 d. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena įtariamasis M. Š.. Nuvykus minėtu adresu M. Š. nebuvo rastas, buvo apžiūrėti visi namo kambariai, palėpės, sandėliukai, pagalbinės patalpos. Neradus M. Š. buvo bendrauta su jo šeimos nariais. Pokalbio metu R. Š. teigė, kad M. Š. jau kurį laiką vartojo alkoholinius gėrimus, elgėsi neadekvačiai. Po to kai M. Š. išvažiavo iš namų namuose rado paliktą jo ranka parašytą atsisveikinimo raštelį, kuriame nurodė, kad jis sau, savo buvusiai sugyventinei L. Š., ir jų bendram vaikui M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., kažką padarys. R. Š. teigė, kad perskaičius minėtą atsisveikinimo raštelį suprato, kad M. Š. planuoja „nudobti“ savo buvusią sugyventinę L. Š., jų bendrą vaiką M. ir save. Bandant telefonu susisiekti su M. Š., jo telefonas buvo išjungtas. Prie šio tarnybinio pranešimo pridedamas atsisveikinimo raštelis, kurį pateikė R. Š. (t. 2, b. l. 137-139; 140);

9.1.21. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas raštelis, paimtas iš liudytojos R. Š.. Raštelis rašytas ranka, mėlynos spalvos rašykliu. Nurodytas raštelio tekstas: ,,Labas!!! Kas skaito šitą mano tekstą ir labai atsiprašau. Prabėgo jau daug laiko Aš su L. pykstuosi, nes pastoviai jai nekas netinka. Puola žviegia. vieną dieną atleidžia, kitą jau nebe. Man paliko be galo sunku. Nebepadeda nei alkoholis niekas. Aš nemiegu naktimis. Visos mintys apie ją. Todėl tam ryžausi, kad nebepakelsiu. gal ten bus geriau. nebus rūpesčių, nieko, o dėl vaiko buvai jau sakęs, kad niekas neaugins mano vaiko. Todėl pasiimu ir aš jį. Ten mes gal ten būsime visi trise. Nežinau, bet žinokite tai kad aš nebepakėliau visko. Man per daug sunku, nes aš jai buvau pažadėjęs mylėsiu ją, kol mirtis išskirs. Man sarmata, ką padariau, bet taip gavos, aš nebegaliu nei miegoti, nei blaiviai mastyti. Todėl sudie jums visiems. Laikykitės ir neverkite. Būkite geri, prisiminkite tik geruoju ir nekaltinkite vienas kito. SUDIE. Jūsų M..“ Nupiešta širdelė. Paskutiniame puslapyje įrašas: ,,Mamai Tetei Brolems Jusų M.“ (t. 2, b. l. 141-143);

9.1.22. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad reaguojant ir tiriant nusikalstamas veikas, buvo naudojamos tarnybinės kūno kameros. Gauti vaizdo įrašai – 3 vnt. pridedami prie atliekamo ikiteisminio tyrimo (t. 2, b. l. 163-164; 165);

9.1.23. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti tarnybinių kūno kamerų vaizdo įrašai - 3 vnt. <...> Apžiūrėtas trečias vaizdo įrašas pavadinimu ,,(duomenys neskelbtini)“. Įrašo trukmė - 30 min. Įjungus vaizdo įrašą matyti tamsus paros metas. pareigūnai išlipa iš tarnybinio transporto. Pareigūnai atvykę prie L. Š. gyvenamojo namo. Per prie lauko durų esančius langus, matyti viduje deganti šviesa. Pareigūnas V. K. pabando atidaryti lauko duris, neatsidaro. Pareigūnas V. K. atsitraukia nuo lauko durų, pasako, kad uodžiasi dujų kvapas. Pareigūnė komentuoja, kad šviesos namie dega, durys užrakintos. Stipriai uodžiasi dujų kvapas. Pareigūnė žibintuvėliu šviečia į dešinę nuo lauko durų, į gyvenamojo namo langą. Pasako, kad kažkas šviečia. Kviečia pagalbą, nurodo, kad reikalinga PGT. Dujos jaučiasi bele kaip. Pareigūnai eina aplink namą, matyti atidarytas kitas gyvenamojo namo langas. Pareigūnai grįžta į kiemą, pareigūnė vėl šviečia į namo langą, sakydama, kad šviečia. Kažkas dega. Eina link lango. Žiūri pro langą, pasako, kad ,,žvakė“. Situaciją praneša per raciją. Toliau vaizdo įraše reikšmingų duomenų ikiteisminiam tyrimui nenustatyta. Įrašo 25 min. 59 s., matyti kaip PGT pareigūnai yra šalia gyvenamojo namo, įeina į vidų. Pareigūnai eina artyn. PGT pareigūnas išneša dujų balioną, pasako, kad nupjautos šlangutės, viskas. Nupjauta ir šone padėta kitam kambary šitas balionas. Pareigūnė prieina prie lauko durų. Įeina į virtuvę, kairėje ant krosnies matyti trys žvakutės (nedega). Ant grindų matyti indų šukės (t. 2, b. l. 166-170; 171-173);

9.1.24. Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. Š. pateikė lango rėmą, garso kolonėlę JBL, šviestuvą, pečiaus koklį, televizorių „LG“, duris. (L. Š. nurodė, kad sudaužytų indų šukės, sugadinta spyna, stiklas iš lango rėmo jau yra išmesti) (t. 2, b. l. 179-182);

9.1.25. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti daiktai, kuriuos pateikė L. Š.. apžiūrimas lango rėmas, medinis, dažytas, sulūžęs, be stiklo. Garso kolonėle JBL, juodos spalvos. Su stipriais apgadinimais. Šviestuvas, pakabinamas, stiklinis, Baltos žalios spalvų, 5 dalių. Vienos dalies - nėra. Pečiaus koklis, dažytas, suskilęs. Televizorius LG, baltos spalvos, ant ekrano matyti galimai bato pėdsakas. Durys, medinės, sulūžę. Apžiūros metu fotografuota (t. 2, b. l. 183-185; 186-192);

9.1.26. Iš nutarimo matyti, kad lango rėmas, garso kolonėlė, šviestuvas, pečiaus koklis, televizorius, durys gražinti L. Š. (t. 2, b. l. 193-196);

9.1.27. Iš tarnybinio pranešimo, dėl sulaikyto asmens, matyti, kad nuvykus (duomenys neskelbtini), apžiūrint ūkinio pastato patalpas, antrajame pastato aukšte buvo pastebėtas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu M. Š.. Pasikalbėjus su minėtu piliečiu, jis sutiko nusileisti žemyn. Jam nusileidus žemyn buvo imtasi atsargumo priemonių ir uždėti antrankiai. Asmuo buvo sulaikytas 09.50 val. tuo pačiu adresu kur ir buvo rastas. Patikrinus alkotesteriu Alcotest 7510 (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatytas 0,35 prom. neblaivumas. Sulaikymo metu ant M. Š. kairiosios rankos buvo pastebėti įpjovimai su galimai kraujo dėmėmis (t. 4, b. l. 66-68);

9.1.28. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamo turto registro duomenų matyti, kad gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso L. Š. (t. 3, b. l. 39-40);

9.1.29. Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos žvakės, paimtos papildomos įvykio vietos apžiūros metu. Apžiūrimos žvakės pakete Nr. (duomenys neskelbtini). Žvakės metaliniuose indeliuose, žvakių vaškas raudonos spalvos atspalvių. Žvakių vaškas išdegęs, ant indelių išorėje matyti rusvų spalvų dėmės, panašios į kraują. Apžiūros metu fotografuota (t. 3, b. l. 1-3; 4-6);

9.1.30. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. balandžio 23 d. nuvykus (duomenys neskelbtini), apžiūrint ūkinio pastato patalpas, antrajame pastato aukšte buvo pastebėtas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu M. Š.. Pasikalbėjus su minėtu piliečiu, jis sutiko nusileisti žemyn. Jam nusileidus žemyn buvo imtasi atsargumo priemonių ir uždėti antrankiai. Asmuo buvo sulaikytas 09.50 val. tuo pačiu adresu kur ir buvo rastas. Patikrinus alkotesteriu Alcotest 7510 (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatytas 0,35 prom. neblaivumas. Sulaikymo metu ant M. Š. kairiosios rankos buvo pastebėti įpjovimai su galimai kraujo dėmėmis. Sulaikant įtariamąjį M. Š., buvo naudojama vyren. tyrėjo V. S. tarnybinė kūno kamera. Gautas vaizdo įrašas pridedamas prie atliekami ikiteisminio tyrimo (t. 3, b. l. 15-17; 18);

9.1.31. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu: (duomenys neskelbtini). Įrašo trukmė – 17 min. 55s. Įjungus vaizdo įrašą matyti ūkinio pastato dalis. Kairėje matyti medinės durys. Virš jos ūkinio pastato pastogė. Girdisi Panevėžio aps. VPK Biržų r. PK VS Vyresniojo tyrėjo V. S. balsas, bei vyriškas balsas, atpažįstamas kaip įtariamojo M. Š.. Pareigūnas ilgai įkalbinėja M. Š. nulipti. M. Š. sako, kad kalėjime nesėdės. Bando persipjauti venas. M. Š. pripažįsta, kad vieną kartą peiliu įdūrė. Įkalbėtas pareigūnų nulipa žemyn (t. 3, b. l. 19-23).

9.2. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Pagal BK 165 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą ar kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant būsto teritoriją. Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba <...>. BK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, t. y. teisėtais būdais ir tvarka, bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be kaltinamojo prisipažinimo, aukščiau minėti byloje surinkti duomenys patvirtina, kad M. Š. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir BK 187 sraipsnio 2 dalį, kadangi jis, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą patekti į kito žmogaus – L. Š. gyvenamąjį namą, tyčia sulaužydamas, sugadino L. Š. gyvenamojo namo lauko durų spyną 20 eurų vertės, per duris įsibrovė į L. Š. gyvenamąjį namą, tęsdamas nusikalstamą veiką ir būdamas L. Š. gyvenamajame name, tyčia sudaužydamas 12 vnt. lėkščių; 5 vnt. puodelių bendros 100 eurų vertės, sudaužydamas garso kolonėlę (duomenys neskelbtini) eurų vertės, sudaužydamas kambario šviestuvą 1 vnt. 50 eurų vertės, sudaužydamas pečiaus koklį 1 vnt. 50 eurų vertės, sudauždamas televizorių LG 300 eurų vertės, t. y., prieš savininko L. Š. valią, neteisėtai, slaptai įsibrovė į kito žmogaus – L. Š. gyvenamąjį namą, sugadino svetimą – L. Š. priklausantį turtą bendros 1020 eurų vertės, tuoj po to, gyvenamojo namo virtuvėje, tyčia nupjaudamas žarną jungusią dujų balioną su dujine virykle ir išleisdamas dujas bei virtuvėje uždegdamas tris žvakes, kad susikaupusios dujos sukeltų sprogimą, pasikėsino sunaikinti svetimą turtą – nukentėjusiajai L. Š. priklausantį gyvenamąjį namą 5000 eurų vertės, visuotinai pavojingu būdu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, kadangi dujų kvapą užuodė bei degančias žvakes pastebėjo Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Reagavimo skyriaus pareigūnai, kuriems iškvietus Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnus, minimi pareigūnai pavojaus šaltinį likvidavo.

Baudžiamosios atsakomybės, bausmės skyrimo pagrindai ir motyvai

10. M. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs septynias nusikalstamas veikas ir vieną pasikėsinimą padaryti apysunkį nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. Š. atsakomybę sunkina tai, kad penkis nesunkius nusikaltimus ir vieną pasikėsinimą padaryti apysunkį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). M. Š. atsakomybę dėl dviejų baudžiamųjų nusižengimų padarymo sunkina tai, kad du baudžiamuosius nusižengimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

11. Padaryta nusikalstama veika, kvalifikuojama pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

12. Padarytos dvi nusikalstamos veikos, kvalifikuojamos pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, yra nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

13. Padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 187 straipsnio 3 dalį yra baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis).

14. Padaryta nusikalstama veika, kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

15. Padaryta nusikalstama veika, kvalifikuojama pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, yra baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis).

16. Padaryta nusikalstama veika, kvalifikuojama pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

17. Nusikalstama veika, kvalifikuojama pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, yra apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltininko padaryta veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti apysunkį nusikaltimą t. y. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 2 dalį.

18. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, pasekmes (padarytos aštuonios nusikalstamos veikos: vienas nesunkus baigtas nusikaltimas, pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei (BK 145 straipsnio 1 dalis), vienas tyčinis nesunkus baigtas nusikaltimas nuosavybei (BK 187 straipsnio 1 dalis), du tyčiniai baigti baudžiamieji nusižengimai: vienas nuosavybei (BK 187 straipsnio 3 dalis) ir vienas, susijęs su disponavimu nešaunamuoju ginklu (BK 258 straipsnio 2 dalis), vienas nesunkus baigtas tyčinis nusikaltimas susijęs su žmogaus sveikata (BK 140 straipsnio 1 dalis), du tyčiniai nesunkūs baigti nusikaltimai susiję su asmens privataus gyvenimo neliečiamumu (BK 165 straipsnio 1 dalis), ir vienas tyčinis pasikėsinimas įvykdyti apysunkį nusikaltimą nuosavybei (BK 22 straipsnio 1 dalis ir BK 187 straipsnio 2 dalis), į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Taip pat, atsižvelgtina į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir į tai, kad M. Š. anksčiau teistas dešimt kartų, tačiau teistumas neišnykęs, į tai, kad 2023 m. rugpjūčio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtą galutinę bausmę - 90 parų arešto atlikęs tik 2023 m. gruodžio 5 d. (t. 4, b. l. 30-51, 52-60), t. y. po arešto bausmės atlikimo praėjus truputį daugiau nei keturiems mėnesiams vėl padarė net aštuonias naujas nusikalstamas veikas, o 40 MGL (2000 Eur) baudos dar neatlikęs, vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas 7 kartus (t. 4, b. l. 13-19), nedirbantis (t. 4, b. l. 9), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 4, b. l. 8), Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) išvadomis M. Š. praeityje nebuvo nustatyta lėtinių psichikos sutrikimų ir nėra duomenų apie veikos metu buvusį ūmų psichikos sutrikimą, galinčių turėti neigiamos įtakos gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę bei juos valdyti inkriminuotos nusikalstamos veikos metu, bei šiuo metu, todėl skirti teismo ambulatorinė psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 4, b. l. 27). Duomenų, kad po šių nusikalstamų veikų padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra. Prokuroras už nusikaltimo, kvalifikuojamo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, įvykdymą prašo kaltinamajam skirti 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už baudžiamojo nusižengimo, kvalifikuojamo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, įvykdymą – 40 parų arešto bausmę, už nusikaltimo, kvalifikuojamo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį (2024 m. balandžio 22 d. 20.20 val. padaryta veika), įvykdymą – 1 metus laisvės atėmimo bausmę, už nusikaltimo, kvalifikuojamo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, įvykdymą – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už baudžiamojo nusižengimo, kvalifikuojamo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, įvykdymą – 40 parų arešto bausmę, už nusikaltimo, kvalifikuojamo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį (2024 m. balandžio 22 d. 22.50 val. padaryta veika), įvykdymą – 8 mėnesius laisvės atėmimo bausmę, už nusikaltimo kvalifikuojamo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį įvykdymą – 1 metus laisvės atėmimo bausmę, ir už pasikėsinimą įvykdyti apysunkį nusikaltimą, kvalifikuojamą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 2 dalį prašo kaltinamajam skirti bausmę laisvės atėmimą 2 metams ir 9 mėnesiams. Taip pat prokuroras prašo paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu ir paskirti subendrintą 4 metų laisvės atėmimo bausmę, bei ją sutrumpinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinė 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bei į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką. Kaltinamojo gynėjas su prokuroro siūloma bausme iš esmės sutiko, tačiau prašė teismo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą taikant BK 75 straipsnio 2 dalį, kadangi M. Š. pasiryžęs keisti gyvenimo būdą, be to jam dar reikės atlyginti civilinius ieškinius. Teismo nuomone, M. Š. nors ir pripažįsta, kad elgėsi netinkamai ir padarė net aštuonias nusikalstamas veikas, tačiau kritiškai nevertina neigiamo savo elgesio, negeba tinkamo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Naujas nusikalstamas veikas, kvalifikuojamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį, BK 258 straipsnio 2 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalį, dvi veikas – pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, ir vieną – pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 187 straipsnio 2 dalį, padarė 2024 m. balandžio 22 d. t. y. praėjus keturiems su pusė mėnesio po arešto bausmės atlikimo (bausmė atliko 2023 m. gruodžio 5 d.) už dviejų nesunkių nusikaltimų, kvalifikuojamų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir vieno baudžiamojo nusižengimo, kvalifikuojamo pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, padarymą. Iš jam anksčiau paskirtų baudos, laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo bausmių išvadų nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, tai itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo jo nenorą ne tik laikytis visuomenėje nustatytų elgesio normų, bet leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai negali būti pasiekti neizoliavus M. Š. nuo visuomenės, be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai.

20. Teismas atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus, įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, atsižvelgdamas į vieną atsakomybę lengvinančią ir į dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, siekiant užkirsti kelią tokio elgesio pasikartojimui ir sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, siekiant, kad jis laikytųsi įstatymų ateityje ir sudaryti prielaidas siekti kitų Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme nustatytų tikslų (BK 41 straipsnio 2 dalis), teismas mano, kad kaltinamajam ir jo padarytoms veikoms, kvalifikuojamoms pagal BK 187 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 258 straipsnio 2 dalį skirtina su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusi bausmė – areštas, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės maksimalus dydis numatytas įstatyme (BK 49 straipsnio 1-4 dalys). Kaltinamojo ir jo padarytoms veikoms, kvalifikuojamoms pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, pagal BK 165 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), įvertinti tinkamiausia straipsnių sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimo bausmė, jos terminą nustatant lygų šios bausmės vidurkiui numatytam straipsnių sankcijose (BK 50 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamojo ir jo padarytoms veikoms, kvalifikuojamoms pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, bei pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 187 straipsnio 2 dalį, įvertinti tinkamiausia straipsnių sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimo bausmė, jos terminą nustatant mažesnį nei numatytas šios bausmės vidurkis straipsnių sankcijose (BK 50 straipsnio 1, 2 dalys).

21. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teisdmas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje ir BK 165 straipsnio 1 dalyje (veika padaryta 2024 m. balandžio 22 d. 20.20 val.), paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu ir M. Š. skiriama subendrinta bausmė – laisvės atėmimas, t. y. griežtesne bausme – laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę – arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje (veika padaryta 2024 m. balandžio 22 d. 22.50 val.), BK 187 straipsnio 1 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje 187 straipsnio 2 dalyje ir paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu ir M. Š. skiriama subendrinta bausmė – laisvės atėmimas, t. y. griežtesne bausme –bausme apimant M. Š. paskirtas švelnesnes bausmes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskirtas bausmes ir subendrintą bausmę už nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje ir BK 165 straipsnio 1 dalyje (veika padaryta 2024 m. balandžio 22 d. 20.20 val.), bei subendrintą bausmę už nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje (veika padaryta 2024 m. balandžio 22 d. 22.50 val.), BK 187 straipsnio 1 dalyje bei BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje, subendrinti iš dalies sudedant, o už nusikalstamą veiką numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas) ir paskirti galutinę subendrintą bausmę. Kadangi skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių yra apimamos, o kitos – iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 6 dalis).

22. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi ir esant tam pagrindui kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

23. M. Š. yra neatlikęs bausmės – 40 MGL (2000,00 Eur) baudos, paskirtos 2023 m. rugpjūčio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamuoju įsakymu. Duomenų, kad M. Š. būtų sumokėjęs baudą byloje nėra, todėl naujai paskirta galutinė bausmė subendrintina su 2023 m. rugpjūčio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta baudos bausme visiško sudėjimo būdu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę (BK 64 straipsnio 1,2 dalys).

24. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. Š. padarė du baudžiamuosius nusižengimus, penkis nesunkius nusikaltimus ir pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą. Kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas (10 kartų), teistumas neišnykęs, nedirbantis, nuolatinių pajamų negauna. Kaltinamojo gynėjo nurodyti motyvai – M. Š. pasiryžęs keisti gyvenimo būdą, bei, kad jam dar reikės atlyginti civilinius ieškinius, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Jokių išimtinių aplinkybių šiuo atveju nėra, todėl atidėti paskirtos bausmės vykdymą teismas nemato jokio pagrindo. Tuo labiau, kad kaltinamasis ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, nors teisiamojo posėdžio metu žadėjo daugiau nebenusikalsti, pripažino padaręs šias nusikalstamas veikas, tačiau kiti jo asmenybę charakterizuojantys duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad jis stengiasi keisti savo elgesį ar ieško tokio elgesio priežasčių. Todėl byloje nustatytos aplinkybės, nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl BK 75 straipsnio nuostatos kaltinamajam netaikytinos.

Civiliniai ieškiniai.

25. Byloje Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 53,06 Eur žalai, už G. Š. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginti (t. 1, b. l. 116, 117-118, 121-123).

26. Nukentėjusioji L. Š. pareiškė civilinį ieškinį 1220,00 Eur turtinei žalai ir 10 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 3, b. l. 112, 113-115).

27. Nukentėjusioji G. Š. pareiškė civilinį ieškinį 5000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo priteisimo. Taip pat prašo valstybės naudai iš M. Š. priteisti turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 65-67, 68-70, 71, 72-74).

28. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Prokuroras byloje pareikštus civilinius ieškinius prašo tenkinti, nukentėjusioji L. Š. prašė civilinį ieškinį tenkinti, nukentėjusioji G. Š. ir jos atstovė advokatė Asta Usevičiūtė prašė civilinį ieškinį tenkinti pilnai, kaltinamasis ir jo gynėjas pareikštų civilinių ieškinių neginčijo, su jais sutiko.

29. Panevėžio teritorinės ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį 53,06 Eur sumai dėl G. Š. gydymo išlaidų atlyginimo (t. 1, b. l. 117,118; 124-126). Kartu su civiliniu ieškiniu buvo pateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad G. Š. dėl patirtų sužalojimų gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir už jai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Patirta turtinė žala yra tiesiogiai susijusi su nusikalstama veika ir atsiradusi jos padarymo metu, ieškinys yra pagrįstas ir byloje surinktais duomenimis, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo M. Š. priteistina 53,06 Eur suma civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos naudai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

30. L. Š. civiliniame ieškinyje (t. 3, b. l. 112) nurodoma, kad civilinei ieškovei padaryta 1220,00 Eur turtinė žala (dėl tyčinio turto sugadinimo), kuri įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškinio neginčijo, žadėjo, kad stengsis padarytą žalą atlyginti. Įvertinęs byloje esančius duomenis apie nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą, dėl turto sugadinimo, teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog prašoma priteisti turtinės žalos suma yra aiškiai nepagrįsta ar neprotingai didelė, todėl L. Š. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo priteistina 1220,00 Eur turtinė žala nukentėjusiosios naudai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

32. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, esminis ir lemiamas kriterijus – dėl nusikaltimo atsiradę padariniai (pasekmės). Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir kt.

33. Spręsdamas klausimą dėl G. Š. padarytos neturtinės žalos, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo veiksmais buvo pasikėsinta į nukentėjusiosios sveikatą. Šiuo atveju teismas neabejoja, kad nukentėjusiajai G. Š. dėl kaltinamojo M. Š. smurtinių veiksmų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio ji juto stiprų fizinį skausmą, išgąstį, lankėsi pas gydytojus, patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, stresą, emocinį, dvasinį diskomfortą. Nukentėjusiajai dėl fizinio skausmo, streso, išgąsčio, nepatogumų, kreipimosi į medikus, vaistų nuo skausmo vartojimo, sutrikdyto įprasto gyvenimo ritmo, išgyvento neteisybės ir bejėgiškumo jausmo atsirado neturtinė žala. Dėl patirto streso sutriko miegas, įprastas gyvenimo ritmas, iki šiol lankosi pas psichologą. Visa tai teisėje pripažįstama neturtine žala. Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, būtina atsižvelgti į kaltinamojo M. Š. atliktus smurtinius veiksmus, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), nusikalstama veika padarytas pasekmes (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybę atlyginti žalą. Kaltinamasis M. Š. ir jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad civilinius ieškinius pripažįsta, žadėjo atlyginti. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (Lietuvos Respublikos CK) 6.282 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis byloje nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį. Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Minėta, jog nukentėjusiajai G. Š. kaltinamojo M. Š. tyčiniais smurtiniais veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti peiliu kairiajame žaste, kairėje plaštakoje. Atkreiptinas dėmesys, kad neturtinės žalos dydžiu (pinigine kompensacija) siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti, dėl neteisėtų veiksmų, nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, šiuo metu svyruoja apytiksliai nuo 100,00 Eur iki 2000,00 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-437-806/2023). Įvertinus visas aplinkybes, taip pat ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas mano, kad prašoma priteisti 5000,00 eurų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, taipogi teismų praktikos. Spręstina, kad 5000,00 Eur civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra neadekvatus sukeltų pasekmių atžvilgiu, prašomos priteisti neturtinės žalos dydis (5000,00 Eur) šiuo atveju pernelyg nukrypsta nuo teismų praktikoje už analogiškus nusikaltimus priteisiamų sumų, todėl nelaikytinas proporcingu ir teisingu, atitinkamai šis dydis mažintinas iki 2000,00 Eur. Teismo nuomone tokia suma labiau atitiks teismų praktiką panašiose bylose, bei bus teisinga ir proporcinga. Todėl nukentėjusiosios G. Š. ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir G. Š. priteistinas 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš kaltinamojo M. Š. (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnio 1-2 dalys). Teismo vertinimu, ši suma užtikrins protingą balansą tarp kompensacijos už nukentėjusiosios patirtus dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusio asmens interesų. Ieškinį tenkinus iš dalies, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

34. Spręsdamas klausimą dėl L. Š. padarytos neturtinės žalos, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo padarytos penkios nusikalstamos veikos (pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 165 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 187 straipsnio 1 dalį), bei kaltinamojo veiksmais buvo pasikėsinta visuotinai pavojingu būdu sugadinti ir sunaikinti nukentėjusiosios turtą, t. y. gyvenamąjį namą (BK 22 straipsnio 1 dalį 187 straipsnio 2 dalį). Nors civiliniame ieškinyje nenurodoma dėl ko atsirado neturtinė žala, tačiau nukentėjusioji L. Š. apklausta ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 82-85) nurodė, kad dėl visų kaltinamojo M. Š. nusikalstamų veikų įvykdytų jos atžvilgiu, dėl visų šių išgyvenimų ji patyrė neturtinę žalą, kurią sudaro patirta baimė, stresas, nerimas, vaikų sužalojimas, nesaugumas. Teismui nekelia abejonių, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė neigiamas emocijas, išgąstį, psichologinį diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę žalą. Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos, teismas atsižvelgia į tai, kad nors kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai buvo sukelti neigiami išgyvenimai, tačiau byloje nėra duomenų, jog tai būtų lėmę kokias nors rimtesnes ar ilgalaikes pasekmes nukentėjusiosios sveikatai. Teismas įvertina ir tai, kad pagal byloje esančius duomenis kaltinamasis nedirba, pajamų negauna, todėl jo turtinė padėtis nevertintina kaip gera. Įvertinęs aptartas aplinkybes, tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo M. Š. civilinei ieškovei priteisti 4000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, ši suma užtikrins protingą balansą tarp kompensacijos už nukentėjusiosios patirtus dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusio asmens interesų.

Kardomosios priemonės, daiktiniai įrodymai ir kiti bylos klausimai

35. Kaltinamasis M. Š. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu 2024 m. balandžio 23 d. 9.50 val. laikinai sulaikytas (t. 4, b. l. 99-103). 2024 m. balandžio 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi M. Š. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas vienam mėnesiui (t. 4, b. l. 114-118). 2024 m. gegužės 21 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 23 d. (t. 4, b. l. 139-143). 2024 m. birželio 20 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 23 d. (t. 4, b. l. 161-165). 2024 m. liepos 19 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta 2 mėnesiams iki 2024 m. rugsėjo 23 d. (t. 5, b. l. 136-139). Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuotinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

36. Kaltinamajam M. Š. 2024 m. balandžio 24 d. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintina (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

37. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – trys žvakės, dvi šlangos dalys, biologinis pėdsako ėminys (t. 3, b. l. 9-12, 13-14), bei M. Š. daiktai - juodos spalvos batai, sportinės kelnės, pilkos spalvos bliuzonas, mėlynos spalvos striukė (teisiamojo posėdžio metu M. Š. nurodė, kad daiktai jam nereikalingi, nes purvini, ištepti krauju) (2024 m. gegužės 3 d. aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) (t. 2, b. l. 1-4, 5-14, 15-17,18), kurie yra menkaverčiai, ir kurie saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

38. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – DVD+R laikmenos – 2 vnt. su tarnybinių kūno kamerų vaizdo įrašais (t . 2, b. l. 165, t. 3, b. l. 18), DVD+R laikmena – 1 vnt. su BPC garso įrašu (t. 1, b. l. 178), DVD+R laikmena – 1 vnt. su telefono abonento išklotine (t. 2, b. l. 55), CD-R laikmena – 1 vnt. su BPC garso įrašu (t. 3, b. l. 29), CD-R laikmena – 2 vnt. su nepilnamečių E. Č. ir E. Š. apklausomis (t. 3, b. l. 152, 157), DVD+R laikmena – 1 vnt. su nuotoliniu veiksmų įrašu (t. 5, b. l. 5), raštelis, kurį pateikė R. Š. (t. 2, b. l. 140), Pildyk SIM kortelė (t. 2, b. l. 33), laikmena su teismo posėdžio įrašu – 1 vnt. yra byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

39. Daiktinis įrodymas – peilis, paimtas įvykio vietos apžiūros metu, kuris yra fabrikinės gamybos, buitinės paskirties peilis ir savadarbiu būdu perdarytas į durklą, priskiriamas prie duriamojo-pjaunamojo poveikio D kategorijos šaltųjų ginklų, ir kuris saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (t. 3, b. l. 9-12), konfiskuotinas kaip nusikaltimo padarymo įrankis, kuris draudžiamas civilinėje apyvartoje, ir nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas įstatymų nustatyta tvarka (BK 72 straipsnio 2 dalis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

40. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą, kurioje nurodo, kad nukentėjusiajai G. Š. buvo teikiama garantuojama antrinė teisinė pagalba ir garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 404,17 eurų, kurios priteistinos valstybės naudai (t. 5, b. l. 189-191). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo M. Š. valstybės naudai (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

41. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą, kurioje nurodo, kad iš kaltinamojo M. Š. valstybės naudai priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 439,58 Eur, t. y. advokato Jono Pliekaičio užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą (t. 5, b. l. 192-194). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje teismas gynėjo dalyvavimą pripažino būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. kad gynėjas šioje byloje kaltinamajam buvo paskirtas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

42. Prokuroras kaltinamajame akte (kaltinamojo akto 72 lapas) (t. 5, b. l. 110) nurodo, kad atliekant tyrimus ir surašant specialisto išvadas (t. 1, b. l. 87-90; t. 2, b. l. 132-136) buvo patirtos 76,74 Eur proceso išlaidos. Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistųjų proceso išlaidas. Tačiau, teismo nuomone, šios išlaidos nelaikytinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo, kadangi proceso išlaidas sudaro specialistams, <...> išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 punktas). Nagrinėjamu atveju visi tyrimai, po kurių buvo pateiktos specialisto išvados, buvo atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnų iniciatyva. Šiuos tyrimą kaip tarnybinę užduotį, vykdydami savo tarnybines pareigas, atliko Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnyba, kurios darbuotojai vykdo savo pareigas kaip tarnybinę užduotį ir gauna už tai darbo užmokestį, todėl priteisti tyrimui išleistas pinigų sumas kaip proceso išlaidas iš asmenų, kurie nuteisiami, nėra įstatyminio pagrindo. Teismas pažymi, jog BPK 104 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad proceso išlaidos ekspertui ar specialistui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Kaip jau buvo minėta, užduotys atlikti objektų tyrimą buvo paskirtos ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų iniciatyva, o ne kitų proceso dalyvių iniciatyva, tyrimą atliko specialistai, kurie vykdė savo tarnybines pareigas. Taigi, iš kaltinamojo valstybės naudai negali būti išieškotos išlaidos, kurios buvo patirtos dėl tyrimų atlikimo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus ir galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, jog išlaidas, susijusias su tyrimais ir specialistų išvadų pateikimu, priteisti iš kaltinamojo nėra jokio įstatyminio pagrindo.

43. Iš kaltinamojo priteistinos teismo turėtos proceso (pašto) išlaidos valstybei (t. 5 pažyma, (duomenys neskelbtini) straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą;

pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto;

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje (veika padaryta 2024 m. balandžio 22 d. 20.20 val.), ir paskirti bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą;

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimą;

pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto;

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje (veika padaryta 2024 m. balandžio 22 d. 22.50 val.), ir paskirti bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą;

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą;

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje ir 165 straipsnio 1 dalyje (veika padaryta 2024 m. balandžio 22 d. 20.20 val.), paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje (veika padaryta 2024 m. balandžio 22 d. 22.50 val.), 187 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir šias subendrintas bausmes bei paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, subendrinti dalinio sudėjimo būdu, o už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu ir M. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 (trijų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. Š. paskirti galutinę bausmę – 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2023 m. rugpjūčio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų baudžiamuoju įsakymu M. Š. paskirta ir neatlikta 40 MGL (2000,00 Eur) dydžio baudos bausme visiškai sudedant ir M. Š. paskirti subendrintą galutinę bausmę – 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 40 MGL (2000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. balandžio 23 d. 9.50 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos - 2024 m. rugsėjo 20 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo parą, prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Paskirtą laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktoje vietoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 20 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Paskirtą 40 MGL (2000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudą M. Š. įpareigojamas savanoriškai sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti M. Š., jog paskirtą baudą per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, mokėjimo pavedime nurodant įmokos kodą – 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams (Maironio g. 4, Biržai).

Išaiškinti M. Š., kad per nustatytą laiką savanoriškai nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 53,06 Eur (penkiasdešimt trijų eurų, šešių euro centų) žalos atlyginimą ieškovei Panevėžio teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188784179, žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“.

Nukentėjusiosios G. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 2000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų, 00 euro centų) neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo ieškovei G. Š..

Nukentėjusiosios L. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 1220,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dvidešimties eurų 00 euro centų) turtinės žalos ir 4000,00 Eur (keturių tūkstančių eurų, 00 euro centų) neturtinės žalos atlyginimą ieškovei L. Š..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – tris žvakes, dvi šlangos dalis, biologinio pėdsako ėminį, batus, sportines kelnes, pilkos spalvos bliuzoną, mėlynos spalvos striukę, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktinį įrodymą – peilį, kuris yra fabrikinės gamybos, buitinės paskirties ir savadarbiu būdu perdarytas į durklą, priskiriamą prie duriamojo-pjaunamojo poveikio D kategorijos šaltųjų ginklų, ir kuris saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti įstatymų nustatyta tvarka.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – DVD+R laikmenos – 2 vnt. su tarnybinių kūno kamerų vaizdo įrašais, DVD+R laikmeną – 1 vnt. su BPC garso įrašu, DVD+R laikmeną – 1 vnt. su telefono abonento išklotine, CD-R laikmeną – 1 vnt. su BPC garso įrašu, CD-R laikmeną – 2 vnt. su nepilnamečių E. Č. ir E. Š. apklausomis, DVD+R laikmeną – 1 vnt. su nuotoliniu veiksmų įrašu, raštelį, kurį pateikė R. Š., Pildyk SIM kortelę, laikmeną su teismo posėdžio įrašu – 1 vnt., esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Tenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą priteisti iš M. Š. valstybės naudai 404,17 Eur advokato paslaugoms už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai G. Š. ir iš M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 404,17 Eur (keturių šimtų keturių eurų, septyniolikos euro centų) proceso išlaidas (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas) valstybei.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš M. Š. Valstybės naudai 439,58 Eur advokato paslaugoms už antrinės teisinės pagalbos teikimą apmokėti.

Priteisti iš M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 55,96 Eur (penkiasdešimt penkių eurų, devyniasdešimt šešių euro centų) proceso (pašto) išlaidas valstybei.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam esant suimtam – nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.