Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Editos Šliumpienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. R. ir atsakovės J. R. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. patikslintą ieškinį atsakovei J. R. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Teismas nustatė, kad už ekspertizę 825 Eur buvo apmokėta iš valstybės biudžeto. Atsakovei esant atleistai nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir nuo proceso išlaidų mokėjimo, patenkinus ieškinį iš dalies, t. y. patenkinus 79,61 proc. ir atmetus 20,39 proc. ieškinio reikalavimų, 168,22 Eur (825x20,39 proc.) ekspertizės išlaidas valstybei turi atlyginti ieškovė.

12. Teismas nustatė, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 19,92 Eur ir yra didesnės už nustatytą minimalią (8 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Teismas valstybei priteisė 4,06 Eur (19,92x20,39 proc.) nurodytas išlaidas iš ieškovės, o iš atsakovės, atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo, šių išlaidų nepriteisė.

III. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

Dėl kompensacijos už turto atidalijimą

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1.8. Ieškovės naudai iš atsakovės turi būti priteistas visiškas bylinėjimosi išlaidų ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimas.

2.6. Per netinkamą bylinėjimosi išlaidų instituto taikymą, priteistas atsakovei turtas yra reikšmingai sumažintas dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei priteisimo ir teismo sprendimo rezultate atsakovė gauna žymiai mažiau nei jai priklausytų pagal teismo nustatytą turto vertę. Tokia situacija prieštarauja CK 1.5 straipsnyje reglamentuotiems teisės principams.

2.8. Teismo sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisingumo nerasta. Tai sudaro teisinį pagrindą keisti teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl nekilnojamųjų daiktų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

19. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl atidalijimo būdo. Ginčas kilo dėl kompensacijos dydžio.

20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai vertino į bylą pateiktų duomenų visumą. Ieškovė vadovaujasi prie 2023 m. rugsėjo 20 d. UAB „Lumsta“ Nustatytų darbų preliminarios skaičiavimo ataskaitos pridėta 2023 m. rugsėjo 20 d. UAB „Lumsta“ Lokaline sąmata, kurioje pateikta būtinų atlikti darbų kaina yra lygi 2 822,72 Eur, ir skaičiuoja, kad gyvenamojo namo vertė po apgadinimo (įskaitant būtinus atlikti atkūrimo darbus) sudaro 19 000 Eur (18 000+20 000/2 Eur) - 2822,72 Eur = 16 177,28 Eur. Atsakovei priklausančios 1/3 dalies nekilnojamojo turto vertė – 5 392,43 Eur. Teisėjų kolegija tokius argumentus vertina kaip teisiškai nepagrįstus.

21. Teisės aktai nenustato, kaip konkrečiai atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės sumokant kitam bendraturčiui kompensaciją pinigais būdu turi būti nustatoma daikto rinkos vertė. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai atidalijama teismo sprendimu, išmokant kompensaciją, šalys teikia teismui įrodymus dėl atidalijamo turto vertės, vertė teismo nustatoma taikant CPK nustatytas įrodinėjimo taisykles. Tačiau tokiu atveju individualus turto vertinimas, nors ir labiausiai atitinkantis tikrąją turto vertę, yra vienas iš turto vertės nustatymo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-611/2023).

22. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog kai bendroji dalinė nuosavybė atidalijama bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012). Teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio neriboja ieškovo reikalavime nurodyta suma. Teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą. Didesnės, nei nurodyta ieškinyje, kompensacijos nustatymas savaime nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 33 punktą).

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad nebūtų pažeistos atidalijamo bendraturčio, kuriam išmokama kompensacija, nuosavybės teisės, ši kompensacija turi atitikti jo dalies bendrojoje nuosavybėje vertę, buvusią atidalijimo metu, t. y. tuo metu, kai pasibaigė bendroji dalinė nuosavybė. Teismų praktikoje akcentuojama, kad kompensacija atidalijamam bendraturčiui yra teisinga tik tuo atveju, jeigu ji atitinka daikto rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

25. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad didesnę įrodomąją reikšmę turi tik CPK tvarka teismo paskirtos ekspertizės aktas (išvada), preziumuojant, kad jai atlikti buvo parinktas byloje dalyvaujantiems asmenims priimtinas nešališkas ekspertas, kad byloje dalyvaujantiems asmenims buvo sudaryta galimybė pateikti ekspertui klausimus, susipažinti su ekspertinio tyrimo išvadomis ir, esant reikalui, prašyti atlikti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-421/2024).

26. Vadovaudamasi 21-25 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nesivadovavo ieškovės pateikta 2023 m. birželio 15 d. UAB „Verslavita“ Konsultacinio pobūdžio išvada dėl objekto kainos, kurioje nurodyta dar iki bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo, t. y. 2023 m. birželio 15 d. buvusi labiausiai tikėtina turto rinkos kaina nuo 18 000 Eur iki 20 000 Eur (2 t., b. l. 10-13). Teismas tinkamai taikydamas įrodinėjimą reglamentuojančias proceso taisykles bei nenukrypdamas nuo aukščiau nurodytos kasacinio teismo praktikos atsakovei tenkančios kompensacijos dydį pagrįstai skaičiavo vadovaudamasis teismo ekspertizės akte nurodyta ekspertizės atlikimo dieną (2023 m. gruodžio 19 d.) buvusia turto rinkos kaina (24 900 Eur).

27. Į bylą pateiktas teismo eksperto D. M. Turto vertės nustatymo Ekspertizės aktas (3 t., b. l. 1-43). Teisėjų kolegija pažymi, jog Ekspertizės akte nurodoma, kad „Papildomai vertintojas nagrinėjo Statinio techninės priežiūros vadovo V. V. pateiktą Statinio apžiūros aktą su nustatytomis deformacijomis, defektais, gedimais bei rekomenduojamais darbais defektams pašalinti“. Ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad „apžiūros metu vertintojui buvo parodyta, kad yra atsiradę pažeidimai dėl stichinės audros Joniškio rajone. Vertintojas matė šiuos pažeidimus, tačiau įvertino visą byloje esančią informaciją ir mano, kad objektyviai įvertinti šio padarinio įtakos negalima: audra Joniškio rajone įvyko 2023-08, tuo tarpu 2023-05-19 buvo parengtas statinio apžiūros aktas (statinio techninės priežiūros vadovas V. V.), kuriame jau 2023-05-19 rekomenduojama asbestį šiferį keisti į beasbestcementį, taigi galima teigti, kad stichinė audra įtakos vertei neturi, nes stogo keitimas buvo reikalingas jau iki audros“. Apibendrindama nurodytą teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatydamas ekspertizės akte nurodytą turto rinkos kainą, ekspertas įvertino objektyvią (įskaitant visus ieškovės nurodomus turto trūkumus) turto būklę, buvusią jo vertinimo dieną.

28. Į bylą pateiktame Ekspertizės akte nurodoma: „Vertintojas pažymi, kad nustatyta vertė apima visus V. R. nurodytus atnaujinimus ir pagerinimus, neatsižvelgiant kas juos yra atlikęs, nes toks nebuvo suformuluotas klausimas. Tačiau matoma, kad investicijų dydis yra pakankamai ženklus (įrengta vonia-tualetas, katilinė, suremontuota virtuvė, gyvenamasis kambarys)“.

29. Apeliantės teigimu, teismas dėl šios eksperto išvadoje pateiktos pastabos nepasisakė ir nepagrįstai į ją neatsižvelgė. Ši eksperto pastaba suponuoja, jog ieškovei iš esmės priklausytų didesnė turto vertė, kuri išvadoje nebuvo nustatinėjama. Nesurinkdamas išsamių įrodymų dėl tikslios turto vertės, teismas buvo pasyvus ir neatskleidė bylos esmės, dėl ko buvo priimtas netinkamai sumotyvuotas teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

30. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes teismas gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

31. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2019, 22 punktas).

32. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta Civilinio proceso kodekse, yra ta, kad, vadovaujantis rungimosi principu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai), o šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

33. Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje laikėsi pozicijos, kad iš atsakovei už atidalijamo turto dalį nustatytos konpensacijos turi būti minusuojama ieškovės lėšomis atlikto turto pagerinimo vertė. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamo ginčo atveju būtent ieškovei teko pareiga įrodyti jos atliktų ginčo turto pagerinimų piniginę vertę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šalys neginčijo Ekspertizės akto ir jame padarytų išvadų pagrįstumo, iš esmės abi šalys sutiko su Ekspertizės akte nurodytomis išvadomis, kad nekilnojamojo turto vertė 2023 m. sausio 1 d. buvo 18 600 Eur, o 2023 m. gruodžio 19 d. – 24 900 Eur. Apeliantė neteikė prašymo skirti papildomą ekspertizę (CPK 219 straipsnis), nepasinaudojo procesine teise prašyti apklausti ekspertą, tikslu išaiškinti ir papildyti eksperto išvadą (CPK 217 straipsnis). Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog jos atliktų pagerinimų vertė yra didesnė, nei nustatė teismas (CPK 12, 178 sraipsniai).

34. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovė objektyviais duomenimis nepagrindė ir neįrodė savo byloje palaikomos pozicijos, kad turto vertė bylos nagrinėjimo metu išaugo dėl ieškovės atliktų pagerinimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Ekspertizės akto išvadoje nurodoma, kad turto vertės pasikeitimą nuo 18 600 Eur (2023 m. sausio 1 dienai nustatyta vertė) iki 24 900 Eur (2023 m. gruodžio 19 dienai nustatyta vertė) „pagrinde įtakojo turto kainų pokytis per 2023 metus (galima teigti, kad kainos Joniškio rajone per metus pakilo, kas ir įtakojo vertės pasikeitimą)“ (3 t., b. l. 41).

35. Apeliantės teigimu, atsakovė nepateikė jokių duomenų ar dokumentų, kurie įrodytų, jog atsakovė kada nors bent kaip nors būtų prisidėjusi prie turto išlaikymo, saugojimo, pagerinimo ar remonto, vadinasi visa dalijamo turto vertė iš esmės buvo sukurta ir nulemta tik ieškovės įdėtų pastangų ir lėšų dėka. Vadovaudamasis pateikta eksperto išvada teismas turėjo pripažinti, jog ieškovei priklauso didesnė turto vertės dalis, todėl atsakovei mokėtina kompensacija turėjo būti proporcingai mažinama, atkreipiant dėmesį ir į byloje esančius duomenis.

36. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas iš atsakovei tenkančios turto dalies vertės 8 300 Eur (24 900 Eur/3) minusavo jai tenkančiai daliai ieškovės atliktų pagerinimų, kuriuos pagrindžia į bylą pateikti įrodymai (3 499,49 Eur/3), vertę – 1 166,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog teismo nustatytas atsakovei tenkančios kompensacijos dydis – 7 133,50 Eur (8 300 Eur – 1 166,50 Eur) atitinka proporcingumo, teisingumo principus, bei turto dalies, kurią po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovė gavo natūra, rinkos vertę.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

37. Skundžiamu sprendimu iš atsakovės ieškovei priteista 2 889,84 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; valstybei iš ieškovės priteista 202,63 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidoms, 168,22 Eur ekspertizės išlaidoms ir 4,06 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.

38. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo priteisti iš atsakovės visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, o atsakovė apeliaciniame skunde prašo nepriteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų ieškovei, t. y. ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

39. Ieškovės apeliacinis skundas dalyje dėl visų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės yra grindžiamas netinkamu pirmosios instancijos teismo bylos aplinkybių įvertinimu: neatsižvelgiant į tai, kad atsakovės reikalaujama suma nuo 9 000 Eur buvo sumažinta iki 7 133 Eur; kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jos reikalavimo sumą, o ieškovė priešingai – teikė įrodymus dėl turto vertės.

40. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas netinkamu ginčo „laimėtojo“ ir neaiškiu ieškinio patenkinimo proporcijos nustatymu, prieštaravimu teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principams bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės priteisiant ieškovei, netaikymu galimybės nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas. Ieškinį patenkinus iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialiojo teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas.

43. Byloje nėra ginčo, kad pirmojoje instancijoje ieškovės patirtas 3 735 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro 105 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 3 630 Eur advokato pagalbos išlaidos. Valstybės byloje patirtas 1 838,67 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro: 825 Eur nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės išlaidos, 993,75 Eur antrinės teisinės pagalbos, suteiktos atsakovei, išlaidos ir 19,92 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

44. Skundžiamame sprendime konstatuota, kad ieškovės patikslintas ieškinys buvo tenkinamas 79,61 procentų, tačiau nenurodyta, kaip yra apskaičiuota minėta proporcija. Bylos duomenys patvirtina, kad patikslintu ieškiniu ieškovė siekė įgyti 1/3 dalį nekilnojamojo turto, priklausančio atsakovei, ieškovei sumokant atsakovei 4 225,93 Eur piniginę kompensaciją, tačiau skundžiamu sprendimu iš ieškovės priteista atsakovei didesnė – 7 133,50 Eur kompensacija. Skirtumas tarp sprendimu atsakovei priteistos kompensacijos ir patikslintu ieškiniu reikalaujamos priteisti kompensacijos yra 2 907,57 Eur (7133,50-4225,93). Minėtoje dalyje dėl piniginės kompensacijos sprendimas paliktas nepakeistas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju patikslinto ieškinio atmestų reikalavimų dalį sudaro skirtumo tarp sprendimu priteistos piniginės kompensacijos ir patikslintu ieškiniu reikalaujamos priteisti kompensacijos santykis su sprendimu priteista piniginės kompensacijos suma, t. y. 41 procentas ((7133,50-4225,93)/7 133,50x100). Atsižvelgiant į tai, patenkinta patikslinto ieškinio reikalavimų dalis yra 59 procentai (100-41). Priešieškinio, kuriame atsakovė būtų pareiškusi materialinį reikalavimą ieškovei dėl kompensacijos priteisimo, byloje nebuvo pareikšta, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis patikslinto ieškinio patenkinimo (atmetimo) proporcijomis.

45. Atsižvelgiant į nustatytą patikslinto ieškinio patenkinimo proporciją, ieškovė turi teisę į 2 203,65 Eur (3735x0,59) patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė, kuriai suteikta antrinė teisinė pagalba, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 20 straipsnio 1 dalies pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas išlaidas), tačiau atsakovė nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kitai šaliai (nagrinėjamu atveju ieškovei) (VGTPĮ 14 straipsnio 11 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-421/2022).

46. Pagal CPK 96 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė, kuri nėra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, privalo atlyginti valstybei proporcingai patikslinto ieškinio atmestų reikalavimų daliai šios byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas: 338,25 Eur (825x0,41) nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės išlaidas, 407,44 Eur (993,75x0,41) antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir 8,17 Eur (19,92x0,41) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 753,86 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kadangi atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, iš atsakovės valstybei bylinėjimosi išlaidos proporcingai patikslinto ieškinio patenkintų reikalavimų daliai nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

47. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo išimtį – teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Aiškindamas CPK 93 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CPK 93 straipsnio 4 dalies tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 17 punktas).

48. Kasacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas).

49. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, nacionaliniai teismai, skirstydami šalių procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti ne tik į galutinį bylos rezultatą, bet taip pat įvertinti ir tai, ar konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra sąžiningas – neatima šalims pagrįstai priklausančių piniginių kompensacijų. Tuo atveju, kai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas nulemtų visišką šaliai pagrįstai priklausančios piniginės kompensacijos netekimą, teismai turi taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, leidžiančią nukrypti nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo ir užtikrinti sąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-943/2022, 39 punktas; 2023 liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 131 punktas, 2024 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-313/2024).

50. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu šalių procesiniai veiksmai (ar neveikimas) galėtų būti įvertinti kaip neteisėti ar nesąžiningi. Byloje ginčo dėl atsakovei priklausančios 1/3 dalies nekilnojamojo turto nuosavybės teisės perleidimo ieškovei nebuvo, ir iš esmės tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės ieškinyje pasiūlytos atsakovei priteisti piniginės kompensacijos dydžio už ieškovei atiteksiančią atsakovei priklausiančią ginčo nekilnojamojo turto dalį. Esant pagrįstoms abejonėms dėl ieškovės nurodytos ginčo turto vertės, buvo paskirta ginčo turto vertės nustatymo ekspertizė, kurios nustatytos turto vertės pagrindu ir buvo nustatytas atsakovei mokėtinos piniginės kompensacijos dydis.

51. Pažymėtina, kad priteistą atsakovei 7 133,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją, kuri buvo 2 907,57 Eur didesnė nei ieškovės pasiūlyta, atsakovės atstovas baigiamosiose kalbose pripažino protinga, adekvačia, atitinkančia rinkos kainą ir sutiko, kad tokio dydžio kompensacija būtų priteista iš ieškovės atsakovės naudai. Inicijuodama bylos procesą ieškovė siekė mažesnės piniginės kompensacijos priteisimo atsakovei. 2 203,65 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kurią ieškovei turi atlyginti atsakovė, iš esmės nesiskiria nuo 2 907,57 Eur sumos, kuria teismas padidino piniginę kompensaciją atsakovei. Visos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos priteisimas iš atsakovės ieškovei nagrinėjamu atveju eliminuotų atsakovės piniginės kompensacijos padidėjimą. Nustatytų aplinkybių pagrindu taikytina CPK 93 straipsnio 4 dalis, leidžianti nukrypti nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo ir užtikrinti sąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą. Vadovaujantis aukščiau nurodyta teismų praktika, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant užtikrinti ieškovės teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą ir atsakovės teisės į kompensaciją proporcingumą, atsakovės ieškovei atlygintina bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 1 000 Eur.

52. Pirmosios instancijos teismo padarytos proceso teisės normų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aiškinimo ir taikymo klaidos gali būti ištaisytos patikslinant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismų praktikoje nurodoma, jog reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio (pareiškimo) reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, patikslinant tik jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl procesinės bylos baigties

53. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti šalių apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai nelemtų kitokios teismo išvados, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus, 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

54. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir kvalifikavo faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo jas aiškinančios kasacinio teismo praktikos, padarė pagrįstas išvadas, todėl tenkindamas ieškinį dalyje dėl ginčo nekilnojamųjų daiktų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės juos natūra priteisiant ieškovės asmeninėn nuosavybėn, o atsakovei iš ieškovės priteisiant 7 133,50 Eur kompensaciją, priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

55. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, o atsakovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė, tačiau atsakovė nepateikė savo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei klausimo nesprendžia.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 407,44 Eur (keturis šimtus septynis eurus 44 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įpareigojant jas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini), AB DNB banke, (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini), Danske banke, (duomenys neskelbtini), Nordea banke, (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 338,25 Eur (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus 25 centus) ekspertizės išlaidas ir 8,17 Eur (aštuonis eurus 17 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke AB „Swedbank“, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.“

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.