- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-25
- Bylos Nr.
- e2-60-457/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00028-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- J. R.
- Advokatai
- Simas Šuminas, Valdas Falkauskas
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. patikslintą ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos priteisimo atsakovei J. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašo atidalinti ieškovei jai priklausančias 2/3 dalis turto: žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3084 ha ploto), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kluono (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (šulinį 5m, tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove J. R., ir priteisti natūra ieškovei 1/3 dalį šio nekilnojamojo turto, priklausančią atsakovei, o atsakovei priteisti iš ieškovės 4 225,93 Eur kompensaciją; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai visų turėtų bylinėjimosi išlaidų ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.
Nurodo, kad ieškovei kartu su atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu ir kitais pagalbiniais pastatais, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – nekilnojamasis turtas). Ieškovei priklauso 2/3 dalys nekilnojamojo turto, kurį ji įgijo 2014 m. gegužės 12 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2-2478 pagrindu. Ieškovės brolis S. U. 2014 m. rugpjūčio 28 d. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo ieškovei paveldėjimo teises į jam priklausančią dalį turto, likusio po jo motinos S. U., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Atsakovei priklauso 1/3 dalis nekilnojamojo turto, kurį ji įgijo 2012 m. balandžio 26 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 2-1566 pagrindu. Gyvenamajame name jau daugelį metų nepertraukiamai gyvena ieškovė su šeima. Ieškovė name gyveno dar ir ieškovės motinai S. U. esant gyvai. Nekilnojamąjį turtą ieškovė kartu su sutuoktiniu iš esmės pagerino, pakeitė šildymo sistemą, dalį langų, durų, patalpose atliko remontą, įsirengė vonios kambarį su tualetu, pastatė valymo įrenginį. Teismui teikiami dokumentai, pagrindžiantys atliktus būtinus namo pagerinimo darbus sumoje 3 499,49 Eur – 2015 m. gegužės 28 d. iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau –UAB) „Vipagris“ buvo pirktas vandens šildytuvas už 145 Eur; 2018 m. birželio 18 d. iš žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „Virčiuvis“ įsigyta statybinių medžiagų ir atlikti remonto darbai už 405,49 Eur; 2019 m. rugpjūčio 28 d. už langus sumokėjo 430 Eur; 2020 m. rugsėjo 20 d. iš A. V. įsigytas ir įmontuotas buitinių nuotekų valymo įrenginys, bendra kaina 2 519 Eur. Atsakovė savo dalimi nekilnojamojo turto visiškai nesirūpina, neprisidėjo net prie būtinų pagerinimų, nemoka komunalinių mokesčių, neperka malkų namo šildymui (nors ir jos namo dalis nuolat šildoma), nešienauja žolės, name negyvena. Po šalių motinos mirties šalys tarėsi, kad atsakovė savo nekilnojamojo turto dalį parduos ieškovei suėjus 10 metų terminui, pasinaudojus mokesčių lengvata, buvo susitarę dėl 3 000 Eur kainos, tačiau dabar už sutartą kainą savo turto dalies ieškovei parduoti nebesutinka. Namo bendras plotas yra 123,39 kv. m., namas yra nedidelis, kūrenamas viena krosnimi, yra vieninga elektros instaliacija, atsakovei priklausanti pirmojo aukšto dalis sudaro tik 26,50 kv. m., todėl nėra jokios galimybės pritaikyti namą gyventi dviem šeimoms. Be to, šalių santykiai yra konfliktiški, tarp šalių nuolat kyla barniai, todėl du bendrasavininkiai negalėtų naudotis namu, nepažeisdami vienas kito interesų, nes, kaip minėta, šalims nesutariant, nesant atskiros elektros instaliacijos, virtuvės, vonios, apkūrenimo, gali kilti didesni nesutarimai, be to, nėra galimybės bendrai naudotis virtuve, vonia, tualetu, geranoriškai dalintis namo apkūrenimo išlaidomis ir darbu, todėl turto atidalijimas natūra nėra galimas bei tai neatitiktų protingumo ir racionalumo principų. Visą nekilnojamąjį turtą priteisti atsakovei, ieškovei išmokant kompensaciją, būtų neteisinga, kadangi ieškovei priklauso du kartus didesnė turto dalis, be to, kaip minėta, ieškovė su šeima šiame name gyvena daugiau nei 10 metų, namą ir aplinką prižiūri, ja rūpinasi, nuolat remontuoja. Įvertinus tai, kas išdėstyta, daroma pagrįsta išvada, kad bendrasavininkiai savo nuosavybės teises į jiems priklausančias nekilnojamojo turto dalis gali įgyvendinti tik ieškovei priteisus visą nekilnojamąjį turtą natūrą, o atsakovei iš ieškovės priteisiant kompensaciją, lygią 1/3 viso turto vertės. Bendra viso nekilnojamojo turto vertė, vadovaujantis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro aktualiais duomenimis sudaro 9 852 Eur. 2023 m. birželio 15 d. UAB „Verslavita“ atliko turto vertinimą bei pateikė išvadą dėl turto vertės, kurioje nurodė, kad labiausiai tikėtina nekilnojamojo turto kaina rinkoje yra nuo 18 000 Eur iki 20 000 Eur. 2023 m. gegužės 19 d. UAB „Lumsta“ statybų techninės priežiūros vadovas apžiūrėjo gyvenamąjį namą bei pateikė Apžiūros ataskaitą, kurioje nurodė, kad būtinųjų atlikti pastato išsaugojimo darbų vertė sudaro ne mažiau nei 31 820 Eur. 2023 m. liepos 7 d. vykusios stichinės audros metu buvo smarkiai apgadintas gyvenamasis namas. 2023 m. gegužės 19 d. UAB „Lumsta“ statybų techninės priežiūros vadovas pakartotinai apžiūrėjo gyvenamąjį namą bei pateikė Neeilinės apžiūros ataskaitą. 2023 m. rugsėjo 20 d. UAB „Lumsta“ pateikė Nustatytų darbų preliminarią skaičiavimo ataskaitą ir lokalinę sąmatą, kurioje pateikta būtinų atlikti darbų kaina 2 822,72 Eur sumai. Taigi, gyvenamojo namo vertė po apgadinimo (įskaitant būtinus atlikti atkūrimo darbus) sudaro: 19 000 Eur (18 000+20 000/2 Eur) – 2 822,72 Eur = 16 177,28 Eur. Atsakovės 1/3 nekilnojamojo turto vertė – 5 392,43 Eur. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, gyvenamasis namas yra avarinės būklės. Atsakovė visiškai neprisidėjo prie šio namo remonto darbų, jo išlaikymo ar gerinimo. Viso už būtinuosius namo pagerinimus ieškovė sumokėjo 3 499,49 Eur. Įvertinus atliktus būtinuosius remonto darbus, už kuriuos sumokėjo ieškovė, atsakovei tenkanti kompensacijos dalis sudaro 5392,43 – 3499,49/3 = 4 225,93 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė J. R. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškovės materialinį teisinį reikalavimą dėl nekilnojamojo turto, esančių (duomenys neskelbtini), atidalijimo, priteisiant ieškovei šį turtą natūra, o atsakovei – neteisingą ir neadekvačią pinginę kompensaciją. Nurodė, kad ieškovė prašo atsakovei priteisti pinginę kompensaciją, kurios dydis 4 225,93 Eur. Ieškovė nurodo, kad ji atliko nekilnojamojo turto vertinimą, kurio išvadoje nurodoma, kad labiausiai tikėtina šio nekilnojamojo turto kaina rinkoje yra nuo 18 000 iki 20 000 Eur. Ieškovė, prašydama priteisti atsakovei didesnę pinginę kompensaciją nei anksčiau, dirbtinai manipuliuoja faktais ir skaičiais. Iš jos dėstomų prielaidų ir galimybių matyti, kad ir atlikusi turto vertinimą, ji nenustatė jo tikrosios vertės tiek iki dalinio apgadinimo audros pasėkoje, tiek ir po jos. Jei lyginti UAB „Verslavita“ įvertinimą, tai maksimali nekilnojamojo turto vertė būtų 20 000 Eur. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad po namo apgadinimo jo vertė yra 19 000 eurų. Paprasta logika sako, kad tokiu atveju nuostolių suma yra ne didesnė nei 1 000 Eur. Teoriškai paskaičiuota ir jokiais įrodymais nepagrįsta pastato išsaugojimo darbų vertė – 31 820 Eur, neturi jokio ryšio su nekilnojamojo turto verte iki apgadinimo ir po jo. Todėl šis skaičius niekaip neįtakoja turto vertės tiek pirminio ieškinio, tiek ir patikslinto ieškinio atveju. Ieškovės manipuliavimas skaičiais matyti ir iš kitų skaičiavimų. Ieškinio 31 punkte rašoma, kad po audros ieškovė už namo pagerinimo darbus sumokėjo 3 499,49 Eur. Pagal jos pateiktus skaičius (29 punktas) atsakovei priklausančios kompensacijos dydis susidarytų mažiausiai toks: 19 000 – 3 449,49 = 15 500,51 ir dalijant iš trijų = 5 166,84 Eur. Tai suma, beveik 1 000 Eur didesnė nei prašomos atsakovei iš jos priteisti kompensacijos dydis. Ieškovė piktnaudžiauja teise, teigdama tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad atsakovė neprisideda prie gyvenamojo namo išlaikymo. Pirma, prie gyvenamojo namo yra 1,5 ha žemės sklypas, kuris daugiau nei 10 metų nuomojamas ūkininkui. Ieškovei atitenka visi nuompinigiai, tame tarpe ir atsakovės dalis, kuri naudojama jų poreikių tenkinimui. Atsakovė mano, kad šie pinigai turi būti naudojami namo priežiūrai ir išlaikymui. Antra, atsakovė asmeniškai moka žemės mokestį, o taip pat mokėjimus už šiukšlių tvarkymą. Turi reikiamus dokumentus ir galės juos pateikti teismui. Nemoka tik už elektros energiją, nes jos nenaudoja. Ieškovė piktnaudžiauja teise, nurodydama ne tikrąją, tačiau „labiausiai tikėtiną“ bendro turto vertę ir nurodydama iš jos priteistinos pinginės kompensacijos dydį. Kasacinio teismo praktika orientuojama į turto rinkos kainą ir teisingą kompensaciją. Viešo registro nurodoma masinio vertinimo kaina arba vidutinė rinkos kaina nėra tikroji rinkos kaina, todėl manytina, kad ieškovės nurodoma pinginės kompensacija suma tyčia nurodoma mažesnė. UAB „Verslavita“ nurodyta „labiausiai tikėtina“, turto kaina, yra tik prielaida, kur iki tikrosios rinkos kainos labai toli. Kaip minėta anksčiau, yra pagrindas teigti, kad taip siekiama sumažinti ne tik bylinėjimosi išlaidas (tame tarpe ir žyminio mokesčio dydį), tačiau ir bendrasavininkei priteistinos išmokos dydį. Toks elgesys neatitinka CK 1.5 straipsnio principų, nes ieškovės elgesys neatsakingas ir nerūpestingas.
Šalies argumentai
Ieškovė V. R. teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad kreipėsi į teismą, nes su atsakove buvo sutarę, kad atsakovė jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį perleis už 3 000 Eur sumą, tačiau atsakovė su šia sąlyga nebesutinka. Nekilnojamasis turtas yra (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties (mama mirė (duomenys neskelbtini)), kiekvienam vaikui – ieškovei, atsakovei ir šalių broliui S. U., atiteko po 1/3 dalį nekilnojamojo turto. Brolis, kuris jau yra miręs, savo 1/3 dalį nekilnojamojo turto perleido jai, už perleisto turto dalį broliui sumokėjo 6 500 Lt. Tais pačiais metais su atsakove žodžiu susitarė, kad savo dalį turto po 10 metų (kad atsakovei reikėtų mokėti mažiau mokesčių valstybei) sesuo jai parduos už 3 000 Eur, nes atsakovė minėtame name nesiruošė gyventi, todėl ieškovė su šeima pradėjo tvarkyti nekilojamąjį turtą, remontuoti. Tada santykiai su atsakove buvo geri. 2023 m. atsakovė su susitartomis sąlygomis nebesutiko, nors ieškovė jai siūlė sumokėti didesnę sumą, tačiau atsakovė pareiškė, kad už savo dalį nekilnojamojo turto nori mažiausiai 10 000 Eur. Dabar atsakovė nori 7 000 Eur, tačiau ji su tokia suma nesutinka. Ji sutiktų atsakovei sumokėti 3 500 Eur, nes po 2023 m. audros yra labai apgadintas gyvenamasis namas. Ji su vyru po mamos mirties pradėjo tvarkyti namą – pastatė nuotekų valymo įrenginius, kurie kainavo apie 2 600-2 700 Eur, tikslios sumos nepamena, įvedė tualetą, pastatė naują boilerį už 150 Eur, hidroforą (170 Eur), pastatė naują pečių, kuris kainavo virš 600 Eur, išbetonavo grindis virtuvėje, koridoriuje, įrengė atskirai vonią su tualetu, įstatė du naujus plastikinius langus (430 Eur), nes didžiajame kambaryje langai buvo seni ir mediniai, dar keitė pagrindines laukines duris (apie 100 Eur). Prie patikslinto ieškinio yra pateikti visi jos turimi išlaidas patvirtinantys dokumentai. Iki mamos mirties, maždaug du metus iki mirties, apie 2009 m., ji su šeima persikėlė gyventi pas mamą, kad mamai būtų lengviau. Ji prižiūrėjo mamą, padėjo jai. Atsakovė niekada neprisidėjo prie namo priežiūros, prie nekilnojamojo turto pagerinimo, neprisidėjo prie namo šildymo, žolės pjovimo ir pan. Ji to iš atsakovės ir nereikalavo. Ji moka visus mokesčius (elektra, internetas, dujos, nuotekų įrenginių valymas), perka malkas, šildo ir savo, ir atsakovės turto dalį. Ji moka už savo 1 hektarą žemės mokestį, o sesuo už savo 50 arų. Minėtą visą žemę dirba ūkininkas. Už nuomojamą žemę yra sutarę, kad ūkininkas jiems daržą suaria, ji laiko vištas, tai gauna iš ūkininko grūdų vištoms. Su atsakove nustojo bendrauti prieš metus laiko, nuo tada kai susitiko ir sesuo nebesutiko laikytis jų susitarimo. Kaip jau minėjo, po audros yra labai apgadintas namas, jo atstatymui reikės labai daug lėšų, todėl sutiktų atsakovei išmokėti 3 500 Eur dydžio kompensaciją. Namui reikia remonto – didžiajame kambaryje reikia keisti medines grindis, nes jos linguoja, į namą yra įsimetęs pelėsis, reikia keisti asbestinį stogą, nes vietomis yra suskilęs šiferis, pro jį laša vanduo, būtinai reikia pakeisti verandos langą, nes jis buvo išpuvęs, vėtra išvertė jį lauk, šiuo metu verandos langas yra uždengtas plėvele. 2003 m. rugpjūčio mėnesį siautusi audra išdaužė du didžiulius verandos langus, apgadino verandos duris, stogą, jame atsirado skylės, išvertė skliautą, išdaužė palėpės langą, kitas palėpės langas išvirto su skliautu, išdaužė tvarto, lauko virtuvės langus, sugadino visą šiltnamį, skylėtas yra ir ūkinio pastato stogas. Namas draustas nebuvo ir ji viską turės atstatyti iš savų lėšų. Sutvarkė kaminą, elektros instaliaciją, pakeitė skaitliukus, apskardino stogo viršų ir visiems šiems darbams atlikti išleido virš 800 Eur. Audra apgadino ir jos, ir ieškovės turto dalį. Nekilnojamojo turto nedraudė, nes nesutiko sesuo ir ji nežinojo, kad gali apdrausti tik savo turto dalį.
Atsakovė J. R. teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies – sutiko su nekilnojamojo turto atidalijimu – ieškovei priteisiant jos dalį nekilnojamojo turto, o jai iš ieškovės priteisiant piniginę kompensaciją, tačiau nenutiko su ieškovės jai siūlomos išmokėti kompensacijos dydžiu. 3 500 Eur yra neadekvati suma, jos tokia suma netenkina. Ji pageidautų 7 000 Eur kompensacijos, mažesnė suma jos netenkintų. Jos su ieškove tik kalbėjo apie 3 000 Eur sumą, tačiau konkrečiai dėl to nesusitarė. Ji nieko nežino apie gaunamą naudą iš žemės ūkio paskirties sklypo nuomos, nors jis yra išnuomotas su jos žinia. Šios bylos pradžioje buvo susitikę su ieškove, kalbėjo apie taikų šio ginčo išsprendimą. Pradžioje ji norėjo 9 000 Eur kompensacijos už nekilnojamojo turto dalį, tačiau dėl audros padarytos žalos savo reikalavimą sumažino iki 7 000 Eur. Nuo 2009 m. ji neprisidėjo prie nekilnojamojo turto pagerino, nes ieškovė gerinosi gyvenimo sąlygas sau. Nėra su ieškove sudarę sutarties dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu. 2023 m. gruodžio 19 d. buvo atlikta nekilnojamojo turto ekspertizė ir pateikta išvada, kad nekilnojamojo turto vertė yra 24 900 Eur, vadinasi 1/3 dalies nekilnojamojo turto vertė yra 8 300 Eur, iš šios sumos atėmus 1/3 dalį ieškovės turėtų išlaidų gyvenamojo namo pagerinimui (3 499,49 Eur : 3 = 1 166,50 Eur), gautųsi, kad jos 1/3 dalies nekilnojamojo turto vertė yra 7 133,50 Eur (8 300 Eur – 1 166,50 Eur), tai tokią kompensaciją ir turėtų jai išmokėti ieškovė. Ieškovė visus nekilnojamojo turto pagerinimus darė savavališkai, neatsiklaususi jos, ar ji sutinka, ar ne.
Ieškovės atstovas advokatas Simas Šuminas baigiamųjų kalbų metu ieškovės ieškinį palaikė visiškai ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ginčo name daug metų nepertraukiamai gyvena ieškovė su savo šeima. Kaip matyti iš ieškinio priedų, nekilnojamąjį turtą ieškovė su savo sutuoktiniu iš esmės pagerino – pakeitė šildymo sistemą, duris, langus, patalpose atliko remontą, įsirengė vonios kambarį su tualetu, įrengė valymo įrenginius. Nepertraukiamai rūpinosi šiuo nekilnojamuoju turtu, įskaitant ir po įvykusios audros, remontavo, tvarkė aplinką ir atliko kitus būtinus statinio išlaikymo ir apsaugojimo darbus. Nors atsakovė nurodo, kad pagerinimai buvo atlikti be jos sutikimo, jos nuomonės niekas neklausė, tačiau kiekvieną kartą, kiek pasakojo ieškovė, prašant atsakovės prisidėti bent prie atsakovei priklausančio kambario, kuriuo ieškovė nesinaudojo, atsakovė atsisakydavo finansiškai prisidėti, o minėtos namo dalies nepriežiūra kėlė grėsmę visam pastatui, jo išlikimui ir konstrukcijai, nes patalpoje atsirado pelėsis, patalpa buvo nešildoma, esant nepakeistiems langams į namą skverbėsi drėgmė, taip pat pradėjo sėsti ta namo dalis, pradėjo žemyn smukti pamatai, skilti sienos, taip pat reikėjo taisyti stogą. Taigi, iš esmės ieškovė buvo priversta atlikti pagerinimus savo sąskaita, keisti šildymo sistemą, tam, kad pastatas būtų apsaugotas. Kadangi gyvenamajame name gyveno ieškovė su šeima, ji turėjo interesą išsaugoti šį namą. Atsakovė name negyveno ir juo nesinaudojo. Kaip minėjo ieškovė, atsakovė savo dalimi nesirūpino, neprisidėjo prie būtinų pastato pagerinimų, pastato stogo, pamatų, sienų remonto, nemokėjo jokių komunalinių mokesčių, neprisidėjo prie namo šildymo, nešienavo žolės, neprižiūrėjo aplinkos, name negyveno. Gyvenamuoju namu dviem šeimoms naudotis galimybės nėra, nes tai yra neįmanoma dėl per mažo ploto ir dėl šalių tarpusavio santykių, būtent dėl to prašoma atidalinti ieškovei priklausančią turto dalį nuo atsakovei priklausančios turto dalies, atsakovės turto dalį priteisti ieškovei, iš ieškovės priteisiant patikslintame ieškinyje nurodyto dydžio kompensaciją. Ekspertas Darius Milašauskas pateiktoje Eksperto išvadoje teisingai pastebėjo, kad ieškovės gyvenamojo namo patalpos, kuriomis ji naudojosi, remontavo ir atnaujino yra tvarkingos, ir jo nustatyta nekilnojamojo turto vertė, kuri pakilo bylos nagrinėjimo metu, yra 24 900 Eur. Šią bylą pradėjus nagrinėti nekilnojamojo turto vertė buvo gerokai mažesnė – tarp 18 000 Eur ir 20 000 Eur. Vis dėlto, rinkos vertė yra tokia, kokia yra, nes nekilnojamojo turto kainos rinkoje kilo. Ieškovės nuomone, būtent tokia nekilnojamojo turto vertė, jos kilimas yra sąlygotas ieškovės pastangomis, jos įdėtu darbu išsaugojant namą, remontuojant po audros, pagerinant namą, įrengiant vandens valymo įrenginius, šildymo sistemą, tvarkant elektros instaliaciją, rūpinantis estetine pastato ir patalpų išvaizda, atlikus remontą. Akivaizdu, kad be ieškovės darbo, pastangų ir investicijų šio nekilnojamojo turto vertė nebūtų tiek pakilusi ir nebūtų tokia, kokią nustatė ekspertas. Mano, kad nuo eksperto nustatytos nekilnojamojo turto vertės būtina atskaičiuoti visus pagerinimus ir laikyti, kad nekilnojamojo turto vertė yra tokia, kokia buvo pradėjus bylos nagrinėjimą, t. y. 18 600 Eur, nes atsakovė niekuo neprisidėjo, kad nekilnojamojo turto vertė padidėtų, ir nekilnojamojo turto verte laikytina, būtent ši suma – 18 600 Eur. Jei atsakovė būtų laikiusis tokios pozicijos (dėl 7 133,50 Eur kompensacijos jai išmokėjimo) pradėjus bylą nagrinėti, ši byla nebūtų tiek laiko užtrukusi ir šalys būtų radusios kompromisą, tačiau tuo metu atsakovė laikėsi kategoriškos pozicijos, kad kompensacija tūrėtų siekti 9 000 Eur, ir prireikė vienerių metų didžiulių pastangų iš ieškovės pusės, teismo ekspertizės, kad būtų nustatyta turto vertė. Per tą laiką, kol vyko ginčas ir šalys teikė įrodymus, turto vertė pakilo.
Atsakovės atstovas advokatas Valdas Falkauskas baigiamųjų kalbų metu su ieškovės patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. Pagrindinis ginčas tarp šalių šioje byloje yra dėl nekilnojamojo turto vertės ir kompensacijos dydžio. Tiek ieškovė, tiek atsakovė su turto atidalijimu sutinka. Ieškovė pageidauja, kad jai nekilnojamasis turtas pereitų natūra, o atsakovei būtų išmokėta atitinkama piniginė kompensacija. Toks nekilnojamojo turto atidalinimas yra racionalus, atitinkantis teismų praktiką ir realizuotinas, kadangi šalys siekia atidalinimo. Ieškovė siekia atliktus remonto darbus susieiti su nekilnojamojo turto verte, toks požiūris yra vertintinas kritiškai dėl kelių aplinkybių. Visų pirma, ginčo šalys yra nekilnojamojo turto bendrasavininkės, jos viena kitos atžvilgiu turi elgtis rūpestingai ir atsakingai. Tad, jei ieškovė ruošėsi atlikti kažkokius nekilnojamojo turto pagerinimo darbus, apie tai ji turėjo informuoti bendrasavininkę, t. y. atsakovę, tačiau tokių duomenų, kad toks pasiūlymas kada nors būtų pateiktas atsakovei, byloje nėra. Ieškovės paaiškinimai, kad atsakovei buvo skambinama, prašoma prisidėti, vertintini kritiškai. Jei prieš kiekvieną darbų atlikimą, kiekvieną nekilnojamojo turto pagerinimą nebuvo prašoma sutikimo arba prisidėjimo, tai turėjo būti prašoma po darbų atlikimo atitinkamos kompensacijos, tačiau ir šitaip elgiamasi nebuvo. Tas asmuo, kuris nesielgia atsakingai, rūpestingai, sąžiningai, tai tokio asmens teisės neginamos. Ieškovė nekilnojamame turte gyveno, juo rūpinosi ir vienašališkai priiminėjo sprendimus, todėl ieškovė atitinkamai prisiėmė ir atitinkamą riziką. Ieškovei pavyko įrodyti tik tuos pagerinimus, kurie yra pagrįsti byloje pateiktais dokumentais, kurių vertė 3 499,49 Eur. Mano, kad tik šią sumą galima laikyti turto pagerinimo suma. Antra, jei iki ginčo pradžios pagal ieškovės duomenis nekilnojamojo turto vertė siekė beveik 19 000 Eur, tai pridėjusi 3 500 Eur realiai atliktų pagerinimo darbų, turto vertė galėjo pakilti tik šia suma, t. y. iki 22 500 Eur. Kitas nekilnojamojo turto vertės padidėjimas yra nepriklausantis nei nuo ieškovės, nei nuo atsakovės valios, o yra susiklostęs dėl objektyvių rinkos aplinkybių, todėl teigti, kad visas nekilnojamojo turto vertės padidėjimas iki 24 900 Eur priklausė nuo ieškovės valios yra visiškai nepamatuota. Ekspertas duodamas nekilnojamojo turto įvertinimą – 24 900 Eur – atsižvelgė į matomus pagerinimus ir į objektyvius rinkos kriterijus, dėl kurių rinkos vertė kilo. Eksperto išvada yra pakankamai objektyvi, pateikta vadovaujantis galiojančiomis metodikomis, ir ieškovė šių eksperto pateiktų paskaičiavimų nenuginčijo. Iš 24 900 Eur nekilnojamojo turto vertės, kuri yra nustatyta Eksperto išvada, 1/3 dalis yra 8 300 Eur, nekilnojamojo turto pagerinimo suma yra 3 499,49 Eur, tai 1/3 dalis yra 1 166,50 Eur, iš 8 300 Eur atėmus 1 166,50 Eur, gaunasi, kad atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto dalies vertė yra 7 133,50 Eur. Šis paskaičiavimas yra paremtas bylos dokumentais, kurie yra nenuginčyti. 7 133,50 Eur dydžio kompensacija būtų protinga, adekvati, atitinkanti rinkos kainą, todėl turėtų būti priteista iš ieškovės atsakovės naudai. Prašo iš ieškovės valstybės naudai priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovės ir jos atstovo, atsakovės ir jos atstovo paaiškinimais, patikslintame ieškinyje, atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad:
- ieškovei, pagal 2014 m. gegužės 12 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2-2478, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys nekilnojamojo turto – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kluono (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (šulinys 5m, tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovei, pagal 2012 m. balandžio 26 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2-1566, – 1/3 dalis minėto nekilnojamojo turto;
- ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius jos patirtas 3 499,49 Eur išlaidas nekilnojamojo turto pagerinimui: 2015 m. gegužės 25 d. UAB „Vipagris“ sąskaitą 145 Eur sumai už įsigytą vandens šildytuvą; 2018 m. birželio 18 d. UAB „Virčiuvis“ pirkėjui E. Ž. išrašytą sąskaitą faktūrą serija VIR Nr. 028563 405,49 Eur sumai bei 2018 m. birželio 25 d. kvitą serija KPO Nr. 000003096, patvirtinantį, kad E. Ž. sumokėjo 405,49 Eur; 2020 m. rugsėjo 30 d. Antano Veikalo individualios įmonės S. R. (ieškovės sutuoktiniui) išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija AV Nr. 0790 2 519 Eur sumai už buitinių nuotekų valymo įrenginį bei atliktus darbus; užsakymo lapą, iš kurio matyti, kad S. R. užsakė du langus, kurių bendra vertė 430 Eur;
- ieškovės užsakymu UAB „Verslavita“ atliko ir 2023 m. birželio 15 d. pateikė Konsultacinio pobūdžio išvadą dėl objekto kainos Nr. KON-23-048, kurioje nurodė, kad labiausiai tikėtina (galima) nekilnojamojo turto kaina rinkoje 2023 m. birželio 15 d. galėtų būti nuo 18 000 Eur iki 20 000 Eur;
- gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nukentėjo nuo 2023 m. rugpjūčio 7 d. įvykusios stichinės audros;
Žemesnės instancijos teismas
- 2023 m. lapkričio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartimi paskirta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė, kurią pavesta atlikti ekspertui Dariui Milašauskui. Ekspertui buvo pavesta atsakyti į klausimus – kokia yra nekilnojamojo turto rinkos vertė 2023 m. sausio 1 d., ir kokia yra nekilnojamojo turto rinkos vertė jos nustatymo dienai;
- 2024 m. gegužės 21 d. teisme gautas Turto vertinimo nustatymo ekspertizės aktas Nr. 2024-45 DM. Ekspertas pateikė išvadas, kad nekilnojamojo turto vertė 2023 m. sausio 1 d. buvo 18 600 Eur, nekilnojamojo turto vertė 2023 m. gruodžio 19 d. yra 24 900 Eur.
Kaip buvo minėta aukščiau, ieškovė patikslintu ieškiniu prašo atidalinti ieškovei priklausančias 2/3 dalis nekilnojamojo turto iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove ir priteisti ieškovei natūra 1/3 dalį nekilnojamojo turto, priklausančią atsakovei, o atsakovei priteisti iš ieškovės 4 225,93 Eur kompensaciją.
CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Atidalijant nuo bendrosios dalinės nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Taip konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise, kur tik jis gali daryti fizinį–ūkinį poveikį daiktui, gauti iš jo naudingąsias savybes ir nulemti teisinį daikto likimą.
Tiek ieškovė, tiek atsakovė sutinka su nekilnojamojo turto atidalijimu, kai atsakovės turima 1/3 dalis nekilnojamojo turto priteisiama ieškovei. Ieškovė nurodė, kad mirus šalių mamai ieškovė su atsakove sutarė, kad atsakovė savo dalį nekilnojamojo turto perleis ieškovei, bet tą padarys po 10 metų, siekiant išvengti mokestinės prievolės valstybei. Atsakovė šių ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo. Ieškovė su savo šeima nekilnojamame turte gyvena jau nuo 2009 m., atsakovė niekada neketino ir dabar neketina apsigyventi nekilnojamame turte.
Įstatymas suteikia teisę kiekvienam bendraturčiui reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnis). Tokia kompensacija reiškia, kad bendraturtis atidalijamas su sąlyga, jog piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę ir ji laikoma teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą.
Šioje byloje ginčas tarp šalių dėl atidalijimo būdo nekyla, ginčas kyla tik dėl kompensacijos dydžio. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog kai bendroji dalinė nuosavybė atidalijama bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Dėl to, prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021). Teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio neriboja ieškovo reikalavime nurodyta suma. Teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą. Didesnės, nei nurodyta ieškinyje, kompensacijos nustatymas savaime nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 33 punktas).
Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008).
Pradiniame savo ieškinyje ieškovė nekilnojamojo turto vertę grindė VĮ Registrų centro duomenimis apie nekilnojamojo turto vidutinę rinkos verte – 9 852 Eur, vėliau, kartu su patikslintu ieškiniu pateikė konsultacinio pobūdžio išvadą, kurioje nurodyta, kad labiausiai tikėtina (galima) nekilnojamojo turto kaina rinkoje 2023 m. birželio 15 d. galėtų būti nuo 18 000 Eur iki 20 000 Eur, atsakovė su ieškovės pateikta nekilnojamojo turto verte nesutiko, prašė skirti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę.
Kaip jau buvo minėta aukščiau, siekiant nustatyti atidalintino nekilnojamojo turto rinkos vertę, nes tarp šalių kilo nesutarimų dėl jos, 2023 m. lapkričio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartimi buvo paskirta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė, pavedant ją atlikti ekspertui Dariui Milašauskui, kuriam pavesta atsakyti į klausimus: kokia yra nekilnojamojo turto rinkos vertė 2023 m. sausio 1 d., ir kokia yra nekilnojamojo turto rinkos vertė jos nustatymo dieną.
2024 m. gegužės 21 d. teisme gautas Turto vertinimo nustatymo ekspertizės aktas Nr. 2024-45 DM (toliau – Ekspertizės aktas). Įvertinus Ekspertizės akto turinį, matyti, kad ekspertas, nustatydamas nekilnojamojo turto rinkos vertę, taikė lyginamąjį metodą. Pritaikęs minėto turto vertinimo metodą, ekspertas padarė išvadą, kad nekilnojamojo turto vertė 2023 m. sausio 1 d. buvo 18 600 Eur, nekilnojamojo turto vertė 2023 m. gruodžio 19 d. yra 24 900 Eur. Ekspertas pažymėjo, kad vertės pasikeitimą pagrinde įtakojo turto kainų pokytis per 2023 metus (galima teigti, kad kainos Joniškio rajone per metus pakilo, kas ir įtakojo vertės pasikeitimą). Ekspertas taip pat pažymėjo, kad apžiūros metu jam buvo parodyta, kad yra atsiradę pažeidimai dėl stichinės audros Joniškio rajone. Jis matė šiuos pažeidimus, tačiau įvertino visą byloje esančią informaciją ir mano, kad objektyviai įvertinti šio padarinio įtakos negalima: audra Joniškio rajone įvyko 2023 m. rugpjūčio mėnesį, tuo tarpu 2023 m. gegužės 19 d. buvo parengtas statinio apžiūros aktas, kuriame jau 2023 m. gegužės 19 d. rekomenduojama asbestinį šiferį keisti į beasbestinį, taigi, galima teigti, kad stichinė audra įtakos vertei neturi, nes stogo keitimas buvo reikalingas jau iki audros. Be to, ekspertas pastabose pažymėjo, kad apžiūros metu turto bendrasavininkė V. R. nurodė patalpas, kuriomis ji naudojasi ir kurias, jos teigimu, ji suremontavo, atnaujino. Ekspertas pažymi, kad nustatyta vertė apima visus nurodytus atnaujinimus ir pagerinimus, neatsižvelgiant kas juos yra atlikęs, nes toks klausimas nebuvo suformuluotas. Tačiau matoma, kad investicijų dydis yra pakankamai ženklus (įrengta vonia-tualetas, katilinė, suremontuota virtuvė, gyvenamasis kambarys).
Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone. Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra pripažįstami patikimesniais už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).
Žemesnės instancijos teismas
Nei ieškovė, nei atsakovė, nei jų atstovai neginčijo Ekspertizės akto ir jame padarytų išvadų pagrįstumo, iš esmės, abi šalys sutiko su Ekspertizės akte nurodytomis išvadomis, kad nekilnojamojo turto vertė 2023 m. sausio 1 d. buvo 18 600 Eur, nekilnojamojo turto vertė 2023 m. gruodžio 19 d. yra 24 900 Eur. Tačiau ieškovės atstovas nurodė, kad nekilnojamojo turto vertė turėtų būti laikoma ta vertė, kokia buvo pradėjus bylos nagrinėjimą, t. y. 18 600 Eur.
Su šiuo ieškovės atstovo argumentu teismas nesutinka, nes, kaip jau buvo minėta aukščiau, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai bendroji dalinė nuosavybė atidalijama bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu. Vadinasi, šiuo konkrečiu atveju turi būti laikoma, kad nekilnojamojo turto vertė yra 24 900 Eur, atitinkamai 1/3 dalies nekilnojamojo turto vertė yra 8 300 Eur.
Ieškovė ir jos atstovas mano, kad nuo Ekspertizės aktu nustatytos nekilnojamojo turto vertės būtina atskaičiuoti visas ieškovės patirtas išlaidas nekilnojamojo turto pagerinimui. Ieškovė leistinais rašytiniais įrodymais pagrindžia, kad nekilnojamojo turto pagerinimui ji išleido 3 499,49 Eur – 145 Eur vandens šildytuvui, 405,49 Eur statybinėms medžiagoms, 2 519 Eur buitinių nuotekų valymo įrenginiui ir jo įrengimo darbams bei 430 Eur dviem naujiems langams.
Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, ieškovė nurodė, o atsakovė neprieštaravo, kad mirus šalių mamai ieškovė su atsakove sutarė, kad atsakovė savo dalį nekilnojamojo turto perleis ieškovei, bet tą padarys po 10 metų, siekiant išvengti mokestinės prievolės valstybei. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakove buvo sutarusios, kad atsakovė jai savo dalį nekilnojamojo turto perleis už 3 000 Eur sumą, atsakovė su šiomis aplinkybėmis nesutiko, teigė, kad jos dėl sumos, už kurią ji perleis savo nekilnojamojo turto dalį ieškovei, galutinai nesusitarė. Ieškovė, būdama įsitikinusi, kad po 10 metų visas nekilnojamasis turtas priklausys jai, jame visame tvarkėsi kaip savame, gerino jį, remontavo, saugojo, mokėjo mokesčius ir pan. Be to, ieškovė nurodė, kad ji iš atsakovės nereikalavo, kad ši prisidėtų prie namo priežiūros, prie nekilnojamojo turto pagerinimo, prisidėtų prie šildymo, žolės pjovimo ir pan. Atsakovė patvirtino, kad jos nebuvo reikalaujama prisidėti prie nekilnojamojo turto pagerinimo, priežiūros bei panašiai, be to, ji nebuvo informuojama apie atliekamus nekilnojamojo turto pagerinimus ir nebuvo prašoma jos sutikimo šiems darbams atlikti. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė visame nekilnojamame turte tvarkėsi, kaip savame, jį prižiūrėjo, remontavo, gerino, siekdama pagerinti savo ir savo šeimos gyvenimo sąlygas.
Nepaisant aukščiau nurodytų ir nustatytų aplinkybių, atsakovė sutinka, kad iš jai priklausančios 1/3 dalies nekilnojamojo turto rinkos vertės, nustatytos Ekspertizės aktu, t. y. 8 300 Eur, būtų išskaičiuota 1/3 dalis ieškovės patirtų išlaidų nekilnojamojo turto pagerinimui, t. y. 1 166,50 Eur (3 499,49 Eur : 3), vadinasi, atsakovei priklausančios 1/3 dalies nekilnojamojo turto, iš jos atskaičius 1/3 dalį nekilnojamojo turto pagerinimui ieškovės patirtų išlaidų, vertė yra 7 133,50 Eur (8 300 Eur – 1 166,50 Eur), todėl būtent tokio dydžio kompensaciją ieškovė ir turėtų sumokėti atsakovei.
Ieškovė ir jos atstovas taip pat nurodo, kad iš Ekspertizės aktu nustatytos nekilnojamojo turto vertės būtina atskaičiuoti ir 2 822,72 Eur sumą, kuri, pagal UAB „Lumsta“ pateiktą Nustatytų darbų preliminarią skaičiavimo ataskaitą ir lokalinę sąmatą, yra reikalinga nekilnojamojo turto atstatymui po 2023 m. rugpjūčio 7 d. Joniškio rajone praūžusios stichinės audros.
Teismas šį ieškovės ir jos atstovo argumentą atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos patirtas išlaidas nekilnojamojo turto atstatymui po stichinės audros padarytų nuostolių, be to, ekspertas Ekspertizės akte pažymėjo, kad stichinė audra įtakos vertei neturi, nes stogo keitimas buvo reikalingas jau iki audros.
Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys yra tenkintinas iš dalies – iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalintina 1/3 dalis atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, ir ši 1/3 dalis nekilnojamojo turto natūra priteistina ieškovei asmeninėn nuosavybėn, iš ieškovės atsakovės naudai priteisiant 7 133,50 Eur piniginę kompensaciją.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, 2 dalis nurodo, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės patikslintas ieškinys buvo tenkinamas 79,61 procentų.
Atsakovė 2023 m. sausio 31 d. Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2023-00842 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 105 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 3 630 Eur išlaidų (advokato S. Šumino 2022 m. gruodžio 6 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas (serija ASK Nr. 372) 2 420 Eur sumai, ir 2023 m. liepos 5 d. PVM sąskaita faktūra (serija ASK Nr. 445) 1 210 Eur sumai) advokato pagalbai apmokėti. Atsakovė yra atleista nuo bylinėjimo išlaidų – žyminio mokesčio, mokėjimo, todėl iš jos nepriteistina 105 Eur suma, kurią ieškovė sumokėjo už žyminį mokestį. Patenkinus 79,61 proc. ieškovės reikalavimų, iš atsakovės priteistina 2 889,84 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (3 630 Eur X 79,61 proc.).
Ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu pateikė:
- advokato S. Šumino 2023 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija ASK Nr. 421) už teisines paslaugas 1 210 Eur sumai, kurioje suteiktų teisinių paslaugų pobūdis nurodyta „Konsultavimas, 2023-03-24 kliento nekilnojamojo turto apžiūra vietoje su fotofiksacija, statybos techninio specialisto (rangovo) paieška ir statinio apžiūros techninio akto bei sąmatos parengimo užsakymas“. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ši sąskaita buvo apmokėta;
- 2023 m. birželio 14 d. UAB Lumsta PVM sąskaitą faktūrą serija LUMS 2015/ Nr. 656 181,50 Eur sumai už apžiūros atlikimą ir ataskaitos pateikimą;
- 2023 m. birželio 21 d. UAB „Verslavita“ PVM sąskaitą-faktūrą serija SAU Nr. 23150 363 Eur sumai už parengtą Konsultacinio pobūdžio išvadą dėl objekto kainos Nr. KON-23-048. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ši sąskaita buvo apmokėta;
- 2023 m. rugpjūčio 29 d. UAB Lumsta PVM sąskaitą faktūrą serija LUMS 2015/ Nr. 677 121 Eur sumai už neeilinės apžiūros akto surašymą, ataskaitos paruošimą. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ši sąskaita buvo apmokėta.
CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Tai reiškia, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs visą šios bylos procesą, šalių elgesį, Ekspertizės akte padarytas išvadas, sprendžia, kad aukščiau išvardintos ieškovės patirtos išlaidos (advokatui S. Šuminui, UAB „Verslavita“, UAB Lumsta) nebuvo būtinos, nes byloje buvo atlikta nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizė, pateiktas Ekspertizės aktas, kuris visiškai išsprendė šalių ginčus dėl nekilnojamojo turto vertės, ieškovė neturėjo neišvengiamai šių išlaidų daryti, buvo įmanoma apsieiti ir be jų, be to, šios išlaidos yra perteklinės ir neprotingos. Šios ieškovės turėtos išlaidos nelaikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, ir nespręstinas klausimas dėl jų paskirstymo.
Byloje buvo paskirta nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertizė, už kurios įvykdymą 825 Eur buvo apmokėta iš valstybės biudžeto. Atsakovei esant atleistai nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir nuo proceso išlaidų mokėjimo, patenkinus ieškinį iš dalies, t. y. patenkinus 79,61 proc. ir atmetus 20,39 proc. ieškinio reikalavimų, 168,22 Eur (825 Eur X 20,39 proc.) ekspertizės išlaidų priteistinos valstybei iš ieškovės.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – 2024 m. lapkričio 11 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – patvirtina, kad už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą buvo patirta 993,75 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Proporcingai atmestų ieškovės reikalavimų daliai (20,39 proc.), iš ieškovės valstybės naudai priteistina 202,63 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 19,92 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl, ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. patenkinus 79,61 proc. ir atmetus 20,39 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovei esant atleistai nuo proceso išlaidų mokėjimo, 4,06 Eur (19,92 Eur X 20,39 proc.) nurodytos išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Atidalinti 1/3 dalį J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų: žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3084 ha ploto), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kluono (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statinių (šulinį 5m, tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti šią 1/3 dalį nekilnojamųjų daiktų natūra V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn.
Priteisti atsakovei J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 133,50 Eur (septynių tūkstančių vieno šimto trisdešimt trijų eurų 50 ct) piniginę kompensaciją iš ieškovės V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 889,84 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt devyni eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš ieškovės V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 202,63 Eur (du šimtus du eurus 63 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įpareigojant jas sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos banko sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870, Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš ieškovės V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 168,22 Eur (vieno šimto šešiasdešimt aštuonių eurų 22 ct) ekspertizės išlaidas ir 4,06 Eur (keturių eurų 06 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke AB „Swedbank“, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams.